Psalmynas

72 Dieve, pamokyk karalių savo teisingumo,

karaliaus sūnų – savojo teisumo,+

 2 kad spręstų tavo tautos bylą teisiai,

tavo vargdienių bylą – teisingai.+

 3 Taiką teatneša tavajai tautai kalnai,

ir kalvos – teisumą.

 4 Tegina jis tautos vargdienius,

tegelbsti vargšo sūnus,

tesutriuškina engėją.+

 5 Tavęs, o Dieve, jie bijos, kol saulė švies,

kol mėnuo danguje spindės –

per kartų kartas.+

 6 Jis bus tartum lietus, drėkinantis atolą,

kaip žemę laistanti liūtis.+

 7 Jo dienomis klestės teisusis+

ir viešpataus taika,+ kol švies mėnulis.

 8 Jo valdos sieks nuo jūros iki jūros,

nuo Upės* iki žemės pakraščių.+

 9 Jam lenksis dykumų klajokliai,

laižys jo priešai žemės dulkes.+

10 Taršišo ir salų karaliai duoklę jam mokės,+

Šebos ir Sebos karaliai dovanas gabens.+

11 Visi karaliai prieš jį lenksis,

visos tautos jam tarnaus.

12 Juk jis vaduos beturtį, besišaukiantį pagalbos,

vargdienį ir kiekvieną, neturintį kas jam padėtų.

13 Jis pagailės varguolio ir beturčio

ir gyvastį beturčių gelbės,

14 vaduos nuo* priespaudos ir smurto –

jo akyse brangus jų kraujas.

Ir žmonės už jį nuolat tesimeldžia,

telaimina jį visą dieną.

16 Javų bus žemėje apstybė,+

kad net kalnų viršūnėse jie tarps,

ir it Libano miškas žels pasėliai.+

17 Karaliaus vardas teišlieka amžiais+ –

jo vardas tegyvuos su saule!

Jame palaiminimą žmonės sau teranda,+

laimingu jį tegu vadina visos tautos.

18 Šlovė Jehovai Dievui – Dievui Izraelio,+

nes jo vienintelio darbai įstabūs!+

19 Tebūna jo šlovingas vardas giriamas per amžius+

ir visą žemę tepripildo jo šlovė!+