Psalmynas
Vadovui. Koracho sūnų+ maskilas*.
44 Dieve, savo ausimis girdėjome –
protėviai mums pasakojo,+ –
kokių darbų tu nuveikei jų dienomis,
senovės laikais.
2 Savo paties ranka tu išvarei tautas+
ir mūsų protėvius jų vietoje įkurdinai,+
tautas sutriuškinai ir išvijai.+
3 Ne savo kalaviju jie kraštą paėmė,+
pergalę laimėjo ne jų ranka,+
o tavo dešinė, tavo ranka,+ ir tavojo veido šviesa,
nes tu buvai jiems maloningas.+
4 Tu – mano Karalius, o Dieve!+
Duok įsakymą – tegu Jokūbas laimi didžią pergalę*!
6 Ne lanku aš pasitikiu,
ne kalavijas mane gelbsti.+
7 Tai tu mus išgelbėjai nuo priešų+
ir pažeminai tuos, kurie mūsų nekenčia.
8 Dieve, šlovinsime tave visą dieną,
girsime tavo vardą per amžius! (Sela.)
9 Bet dabar tu mus atstūmei ir paniekinai,
su mūsų kariais nebežygiuoji,
10 nuo priešo priverti mus bėgti.+
O tie, kurie nekenčia mūsų, grobia sau, ką panorėję.
11 Atiduodi mus lyg avis į pjovyklą,
po tautas išblaškai.+
12 Savo tautą parduodi kone už dyką+
ir jokio pelno negauni.
13 Darai mus pajuoka kaimynams,
pašaipa ir patyčia aplinkiniams.
15 Visą dieną kenčiu pažeminimą,
iš gėdos neturiu kur dėtis
16 nuo jų pašaipų ir užgaulių;
kenčiu, nes mūsų priešas kerštauja.
17 Nors visa tai mus užgriuvo, tavęs nepamiršome
ir tavo sandoros+ nesulaužėme.
18 Mūsų širdis nuo tavęs nenusigręžė,
žingsniai nuo tavo tako nenukrypo,
19 bet tu sutriuškinai mus ten, kur renkasi šakalai,
juodžiausiu šešėliu mus apgaubei.
20 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą
ar tiesę rankas į svetimą dievą,
21 ar Dievas nebūtų to matęs?
Juk širdies paslaptis jis žino.+
22 Dėl tavęs mus diena iš dienos žudo,
laiko pjautinomis avimis.+
23 Kelkis, Jehova! Kodėl miegi?+
Pabusk! Neatstumk mūsų amžiams.+
24 Kodėl slepi savo veidą?
Kodėl pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Mes parpuolę į dulkes,
pasliki gulime ant žemės.+
26 Pakilk, ateik mums į pagalbą!+