Izaijo
28 Vargas prašmatniajam* Efraimo girtuoklių vainikui*,+
vystančiam jo šlovingojo grožio žiedui –
miestui, iškilusiam ant kalvos virš derlingojo slėnio, kur maukiamas vynas!
2 Štai Jehovos galingas stipruolis
nublokš jį žemėn
tarsi smarki kruša, tarsi niokojanti audra,
tarsi siautulingi vėjai, kylantys kartu su tvano vandenimis.
4 Vystančiai Efraimo šlovingo grožio gėlei,
iškilusiai ant kalvos virš derlingojo slėnio,
bus kaip figai, subrendusiai anksti, dar prieš vasarą, –
kas nors, vos ją pamatęs, nuskina ir tuoj suvalgo.
5 Tą dieną kareivijų Viešpats Jehova bus savo tautos likučio šlovės vainikas, puošni gėlių pynė.+ 6 Tam, kuris sėdi teismo soste, jis įkvėps teisingumo dvasios ir ginantiems miesto vartus suteiks galybės.+
7 Net ir tie svirduliuoja apduję nuo vyno,
šlitiniuoja apkvaitę nuo svaigiojo gėrimo –
ir kunigas, ir pranašas sverdėja abu pasigėrę.
Jiems protas nuo vyno aptemęs,
nuo svaigalų pinasi kojos,
savo regėjimuose jie pasiklydo,
jie klumpa spręsdami bylą.+
8 Jų stalai šlykščiai apvemti,
nėra nė lopinėlio švarios vietos.
9 Jie sako: „Ką tas ketina pamokyti?
Kam nori išaiškinti, kas buvo apreikšta?
Ar tiems, kuriuos ką tik nujunkė,
kuriuos ką tik nustojo žindyti?
10 Įsakymas po įsakymo! Įsakymas po įsakymo!
Taisyklė po taisyklės!* Taisyklė po taisyklės!+
Čia truputį, ten truputį.“
11 Todėl jis kalbės šiai tautai mikčių lūpomis, prabils į šiuos žmones svetima kalba.+ 12 Seniau jiems yra pasakęs: „Štai jums poilsio vieta, vieta atsikvėpti pavargusiam.“ Bet jie nenorėjo klausytis.+ 13 Tad štai koks yra Jehovos žodis jiems:
„Įsakymas po įsakymo! Įsakymas po įsakymo!
Taisyklė po taisyklės! Taisyklė po taisyklės!+
Čia truputį, ten truputį.“
14 Klausykitės Jehovos žodžio, pasipūtėliai,
valdovai šios tautos, sėdintys Jeruzalėje.
16 Tad štai ką sako visavaldis Jehova:
„Sione kaip pamatą dedu išbandytą akmenį+ –
brangų kertinį pamato akmenį.+
Kas juo tikės, tas nieko nebijos.+
Melo prieglaudą išdaužys kruša,
jūsų priedangą nuplaus potvynis.
Gausingi tvano vandenys ūmai sukils
ir jus nušluos.
19 Kaskart, kai jie užeis,
nuniokos jus.+
Jie užplūs jus kas rytą,
vargins dieną ir naktį.
Tik siaubo apimti jie supras, ką girdėjo.*“
20 Guolis per trumpas, kad užtektų išsitiesti,
apklotas per siauras, kad gerai juo apsiklotum.
21 Jehova pakils kaip seniau ant Peracimų kalno,
rūstybė jį apims kaip kadaise slėnyje prie Gibeono,+
ir jis padarys vieną dalyką – keistą dalyką,
įvykdys savo užmojį – neįprastą užmojį.+
22 Tad liaukitės šaipytis,+
kad pančiai nesuveržtų jūsų dar stipriau,
nes iš paties visavaldžio Jehovos, kareivijų Viešpaties, aš girdėjau,
23 Ištempkite ausis, sukluskite,
įsiklausykite į mano žodį.
24 Argi artojas tik aria? Nejau jis nesėja?
Argi tik purena ir akėja?+
25 Argi tik lygina žemę
ir neberia į ją juodgrūdžių ir kuminų?
26 Dievas žmogų pataiso teisingai,
Dievas jį pamoko.+
27 Juk niekas juodgrūdžių nekulia kuliamosiomis rogėmis,+
ant kuminų ratais nevažinėja.
Juodgrūdės bloškiamos lazda,
kuminai – kultuvu.
28 Argi kas kulia javus tol, kol sutrina grūdus?