Izaijo
32 Štai karalius,+ kuriam valdant klestės teisumas,+
štai didžiūnai, kuriems vadovaujant įsigalės teisingumas.
2 Kiekvienas iš jų bus užuovėja,
pastogė pasislėpti nuo liūties.
Jie bus tarsi vandens srovės išdžiūvusiame krašte,+
lyg didžiulės uolos šešėlis saulės kepinamoje žemėje.
3 Tada akys tų, kurie mato, nebus užmerktos,
ausys tų, kurie girdi, įdėmiai klausysis.
4 Kas darė ką skubotai, tas sieks išmanymo,
mikčiaus liežuvis kalbės sklandžiai ir aiškiai.+
5 Niekas kvailo žmogaus nebelaikys garbingu*,
nedoro – kilniu,
6 nes kvailas žmogus šnekės nesąmones,
jo širdis regs piktus kėslus,+
jis taps atsimetėliu,* kalbės kreivus dalykus apie Jehovą,
alkaną žmogų tuščiomis paleis,
ištroškusiam neduos atsigerti.
7 Nedorėlio sumanymai nelabi.+
8 O garbingo* žmogaus sumanymai garbingi,
jis užimtas kilniais darbais.
9 „Nerūpestingos moterys, kelkitės ir klausykitės mano balso,
lengvabūdės dukterys,+ sukluskite!
10 Dar metai su trupučiu, ir jūs, nerūpestingosios, pašiurpsite,
nes vynuogių rinkimui pasibaigus nebus surinkta nė uogelės.+
11 Drebėkite, nerūpestingosios!
Šiurpkite jūs, lengvabūdės!
Nuogai išsirenkite
ir klubus ašutine prisidenkite.+
12 Muškitės į krūtinę raudodamos
dėl gerųjų laukų ir derlingųjų vynuogynų.
13 Mano tautos žemės dygiakrūmiais ir erškėčiais apžels,
jais apaugs visi namai, aidintys nuo linksmybių,
užkeros miestas, krykštaujantis iš džiaugsmo.+
14 Tvirtovė apleista,
triukšmingasis miestas ištuštėjęs.+
15 Bet kai ant mūsų iš aukštybės bus išlieta dvasia,+
ta dykvietė į vaismedžių sodą pavirs,
bus panaši į mišką.+
16 Ir įsikurs toje dykvietėje teisumas,
vaismedžių sode apsigyvens teisingumas.+
18 Mano tauta gyvens taikioje buveinėje,
saugiuose būstuose, ramybės namuose.+
19 O mišką išguldys kruša,
miestą ji sulygins su žeme.
20 Laimingi sau sėsite sėklą prie vandenų
ir paleisite jaučius su asilais laisvai ganytis.“+