Patarlių

17 Geriau sausa kriaukšlė su taika+

negu vaidingi namai, pilni vaišių.+

 2 Sumanus tarnas bus valdovas šeimininko sūnui, kuris elgiasi gėdingai,

ir dalysis palikimą tarsi vienas iš jo brolių.

 3 Lydyklė – sidabrui, krosnis – auksui,+

o širdį ištiria Jehova.+

 4 Nedorėlis klausosi piktų kalbų,

melagis – sukto liežuvio.+

 5 Kas tyčiojasi iš vargšo, įžeidžia jo Kūrėją,+

kas džiaugiasi kito nelaime, neišvengs bausmės.+

 6 Senelių vainikas yra vaikaičiai,

vaikų pasididžiavimas – tėvai.

 7 Dora šneka netinka kvailiui,+

juo labiau netinka melas valdovui.+

 8 Dovana jos davėjo akyse – brangakmenis;+

ko tik jis imtųsi, ji neša jam sėkmę.+

 9 Kas atleidžia kaltę, tas puoselėja meilę,+

o kas ją vis primena, sugriauna draugystę.+

10 Pabarimas protingam žmogui padeda labiau+

nei šimtas rykščių kvailiui.+

11 Piktavalis visada maištauja

ir jam nubausti siunčiamas nuožmus baudėjas*.+

12 Geriau sutikti jauniklių netekusią mešką

negu kvailį, kai jam užeina kvailumas.+

13 Kas atmoka blogu už gera,

to namai neatsigins negandų.+

14 Pradėti kivirčą – lyg atidaryti užtvanką,

tad kol ginčas nepratrūko, pasitrauk.+

15 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisų žmogų+ –

tiek vienas, tiek kitas, – Jehovai bjaurūs.

16 Kas iš to, kad kvailys turi už ką išminties įsigyti,

jeigu jo širdis negali jos suvokti?+

17 Tikras draugas myli visada,+

jis – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje.+

18 Žmogus, neturintis nuovokos*, sukerta rankomis

ir sutinka kaimyno akivaizdoje laiduoti už kitą.+

19 Kas mėgsta vaidytis, netruks nusižengti,+

kas pasidirba aukštas duris, prisikvies nelaimę.+

20 Kas suktos širdies, tam nesiseks,+

kas kalba apgaulingai, užsitrauks pražūtį.

21 Kvailas sūnus – tikra bėda tėvui,

neprotingas vaikas džiaugsmo jam neteikia.+

22 Linksma širdis – puikus vaistas,+

o prislėgta dvasia sekina jėgas*.+

23 Nedorėlis iš užančio traukia kyšį

ir iškraipo teisingumo kelią.+

24 Protingas žmogus sutelkęs žvilgsnį į išmintį,

o kvailio akys klaidžioja po žemės pakraščius.+

25 Kvailas sūnus – tėvo sielvartas

ir širdgėla* tos, kuri jį pagimdė.+

26 Nekaltam skirti baudą neteisinga

ir kilmingo žmogaus plakti nedera.

27 Supratingo žmogaus kalba santūri,+

įžvalgus žmogus išlieka ramus*.+

28 Net kvailys, kol tyli, laikomas išmintingu

ir atrodo protingas, kol jo lūpos sučiauptos.