1 Korintiečiams

2 Atvykęs pas jus, broliai, skelbiau jums Dievo slėpinį ne įmantria kalba+ ar norėdamas savo išmintį parodyti.+ 2 Nutariau, kad nekalbėsiu jums apie nieką kita, tik apie Jėzų Kristų, ir tą patį prikaltą prie stulpo.+ 3 Atvykau pas jus silpnas, bijodamas, drebėte drebėdamas. 4 Tai, ką kalbėjau ir skelbiau, buvo ne įtaigūs išminčiaus žodžiai – per mane veikė Dievo dvasia ir galybė,+ 5 kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, o Dievo galybe.

6 Subrendusiesiems+ mes išmintį skelbiame, tačiau ne šio pasaulio* išmintį ir ne šio pasaulio valdovų, kurie pavirs į nieką.+ 7 Ne, mes skelbiame Dievo išmintį, glūdinčią jo slėpinyje+ – paslėptą Dievo išmintį, kurią jis iš anksto, dar prieš laikmečių* pradžią buvo numatęs apreikšti mūsų šlovei. 8 Nė vienas iš šio pasaulio* valdovų jos nesuprato,+ nes jeigu būtų supratę, nebūtų šlovingojo Viešpaties nužudę*. 9 Bet yra taip, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, paruošė Dievas tiems, kurie jį myli.“+ 10 O mums Dievas tuos dalykus apreiškė+ per savo dvasią.+ Dvasia juk visa ištiria, netgi Dievo gelmes.+

11 Argi gali koks žmogus perprasti kito žmogaus mintis? Tą gali tik to žmogaus dvasia. Taip ir Dievo minčių negali perprasti niekas, tik paties Dievo dvasia. 12 O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet dvasią iš Dievo,+ todėl perprantame dalykus, kuriais mus Dievas apdovanojo. 13 Apie tai mes ir kalbame – ne žodžiais, kurių moko žmonių išmintis,+ o žodžiais, kurių moko dvasia;+ dvasinius klausimus aiškiname dvasiniais žodžiais.

14 O kūniškas žmogus nepriima Dievo dvasios apreikštų dalykų, nes jam tai kvailystė. Jis negali jų suprasti, mat apie juos reikia spręsti dvasiškai. 15 Dvasinis žmogus apie visa tai gali spręsti,+ bet apie jį negali spręsti niekas. 16 „Kas gi yra perpratęs Jehovos mąstyseną, kad galėtų jį pamokyti?“+ O mes turime Kristaus mąstyseną.+