JOZUĖS KNYGA

1 Jehovos tarnui Mozei mirus, Jehova tarė Mozės padėjėjui+ Nūno sūnui Jozuei*:+ 2 „Mano tarnas Mozė mirė.+ Tad susiruošk ir drauge su visa tauta pereik per Jordaną, keliauk į kraštą, kurį jiems, Izraelio žmonėms, atiduodu.+ 3 Atiduosiu jums visas žemes, kur tik jūsų koja įžengs, kaip kad Mozei esu pažadėjęs.+ 4 Jūsų žemės drieksis per visą hetitų kraštą,+ nuo dykumos iki Libano, iki didžiosios Eufrato upės ir iki Didžiosios jūros* vakaruose*.+ 5 Kol gyvas būsi, niekas nepajėgs tau pasipriešinti.+ Kaip buvau su Moze, taip būsiu su tavimi,+ nepaliksiu tavęs ir neapleisiu.+ 6 Būk drąsus ir tvirtas,+ nes tu vesi šią tautą, kad paveldėtų kraštą, kurį jiems atiduodu laikydamasis jų protėviams duotos priesaikos.+

7 Tik būk drąsus ir tvirtas ir ištikimai laikykis viso Įstatymo, kaip mano tarnas Mozė tau yra įsakęs. Nenukrypk nuo jo nei į dešinę, nei į kairę,+ tada visur tave lydės išmintis.+ 8 Ši Įstatymo knyga tenesitraukia tau nuo lūpų,+ mąstyk apie ją* dieną ir naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta,+ – tada tau seksis, tada išmintis tave lydės.+ 9 Taigi dar kartą sakau: būk drąsus ir tvirtas, neišsigąsk ir nebijok, nes kur tik eisi, tavo Dievas Jehova bus su tavimi.“+

10 Jozuė paliepė tautos vadovams: 11 „Pereikite stovyklą ir paskelbkite žmonėms tokį įsakymą: ‘Pasiruoškite atsargų, nes po trijų dienų pereisite per Jordaną ir paveldėsite kraštą, kurį jūsų Dievas Jehova duoda jums nuosavybėn.’“+

12 Tada rubenams, gadams ir pusei Manaso giminės Jozuė tarė: 13 „Prisiminkite, ką Jehovos tarnas Mozė jums įsakė:+ ‘Jūsų Dievas Jehova suteikia jums poilsį, jis atiduoda jums šį kraštą. 14 Jūsų žmonos ir vaikai gyvens šiapus Jordano – su kaimenėmis įsikurs krašte, kurį Mozė yra jums davęs.+ O jūs, narsūs kariai,+ visi turite pereiti upę kovos gretomis savo brolių priešaky.+ Padėsite savo broliams, 15 kol Jehova suteiks jiems poilsį, kaip kad suteikė jums, ir kol jie užims žemę, kurią jūsų Dievas Jehova jiems atiduoda. Tada galėsite sugrįžti ir apsigyventi krašte į rytus nuo Jordano – krašte, kurį Jehovos tarnas Mozė davė jums.’“+

16 Jie sakė Jozuei: „Darysime, ką tik liepsi, eisime, kur tik siųsi.+ 17 Kaip klausėme visko, ką sakė Mozė, taip klausysime tavęs. Kad tik Jehova, tavo Dievas, būtų su tavimi, kaip buvo su Moze.+ 18 Kas prieš tavo žodį maištautų, kas nepaklustų tavo paliepimams, tas bus nubaustas mirtimi.+ Tik būk drąsus ir tvirtas.“+

2 Tada Nūno sūnus Jozuė slapčia iš Šitimų+ pasiuntė du žvalgus. „Eikite, – tarė jiems, – ir išžvalgykite kraštą, ypač Jerichą.“ Ir žvalgai iškeliavo. Juodu atėjo į vienos paleistuvės*, vardu Rahaba,+ namus ir tenai apsistojo. 2 Jericho karaliui buvo pranešta: „Šiąnakt izraelitai atėjo čionai išžvalgyti krašto.“ 3 Tad Jericho karalius pasiuntė žodį Rahabai: „Išvesk tuos vyrus, kurie apsistojo tavo namuose, nes jie atėjo išžvalgyti krašto.“

4 Bet moteris žvalgus buvo paslėpusi. Ji sakė: „Taip, pas mane buvo užsukę tokie vyrai, bet aš nežinojau, iš kur jie. 5 Sutemus, kai atėjo metas uždaryti miesto vartus, tie vyrai išėjo. Kur link jie patraukė, nežinau, bet jeigu pasiskubinsite, tai pavysite.“ 6 (Ji buvo užvedusi žvalgus ant stogo ir paslėpusi po išklotais linais.) 7 Taigi karaliaus pasiuntiniai nusivijo juos Jordano kryptimi, brastų link.+ Vos tik jie išėjo, miesto vartai buvo uždaryti.

8 Vyrams dar neatgulus miegoti, Rahaba užlipo ant stogo 9 ir tarė: „Žinau, kad Jehova atiduos jums šį kraštą.+ Drebame iš baimės prieš jus,+ visi krašto gyventojai išsigandę,+ 10 mat girdėjome, kad Jehova, jums išėjus iš Egipto, išdžiovino jūsų akivaizdoje Raudonosios jūros vandenis.+ Girdėjome ir apie tai, ką padarėte anapus Jordano, – kad nužudėte abu amoritų karalius, Sihoną+ ir Ogą.+ 11 Kai apie tai išgirdome, mūsų širdys ėmė drebėti*, dėl jūsų visai netekome drąsos, nes Jehova, jūsų Dievas, yra Dievas ir aukštai danguje, ir žemai žemėje.+ 12 Prašau prisiekti man Jehova, kad parodysite malonę* mano tėvo šeimynai, kaip ir aš parodžiau malonę* jums. Duokite man patikimą ženklą*. 13 Pasigailėkite mano tėvo, motinos, brolių, seserų ir visų jų namiškių, išgelbėkite mus* nuo mirties.“+

14 Vyrai tarė: „Mes atsakysime už jus savo gyvybe*! Jeigu neišduosi mūsų, parodysime tau malonę* ir ištikimybę, kai Jehova atiduos šį kraštą mums.“ 15 Tada Rahaba nuleido juodu virve pro langą, nes jos namai buvo miesto sienoje, ji gyveno pačiame miesto sienos viršuje.+ 16 „Eikite į aukštumas, – pasakė ji žvalgams, – ir slapstykitės ten tris dienas, kad persekiotojai jūsų nesurastų. Kai jie grįš, galėsite eiti savais keliais.“

17 Vyrai kalbėjo: „Priesaika, kuria mus prisaikdinai, būsime susaistyti+ tik tada, 18 jei mums atžygiavus į kraštą pririši prie lango šitą raudoną virvę, kuria mus nuleidai. Savo tėvą, motiną, brolius ir visą tėvo šeimyną turi sukviesti pas save į namus.+ 19 Kas išeis pro tavo namų duris laukan, pats bus kaltas dėl savo mirties,* mes būsime nekalti. Kalti būsime, jei pakelsime ranką prieš tą, kuris bus su tavimi namuose. 20 Bet jei mus išduosi,+ būsime laisvi nuo priesaikos, kuria mus prisaikdinai.“ 21 Rahaba atsakė: „Tebūna, kaip sakote.“

Tai ištarusi, ji atsisveikino su žvalgais ir, kai tuodu nuėjo savo keliu, pririšo raudoną virvę prie lango. 22 Vyrai patraukė į aukštumas ir pralaukė tenai tris dienas, kol tie, kurie juos vijosi, grįžo į miestą. Persekiotojai išieškojo visus kelius, bet žvalgų nerado. 23 Žvalgai nusileido iš aukštumų ir perėję per upę grįžo pas Nūno sūnų Jozuę. Juodu papasakojo visa, kas buvo nutikę. 24 „Jehova kraštą yra atidavęs mums,+ – sakė jie Jozuei, – todėl krašto gyventojai dreba bijodami mūsų.“+

3 Anksti rytą Jozuė su visais izraelitais atžygiavo iš Šitimų+ prie Jordano. Jie pasiliko tenai nakvoti, į kitą pusę nesikėlė.

2 Po trijų dienų tautos vadovai+ perėjo stovyklą 3 ir žmonėms paliepė: „Kai tik pamatysite, kad Levio giminės kunigai neša Dievo Jehovos Sandoros Skrynią,+ pakilkite iš savo vietos ir eikite paskui ją, 4 kad žinotumėte, kuriuo keliu eiti, nes tuo keliu dar niekada nesate ėję. Tik laikykitės nuo jos dviejų tūkstančių uolekčių* atstumu, per daug arti neikite.“

5 Jozuė tarė žmonėms: „Pasiruoškite*,+ nes Jehova rytoj jūsų akivaizdoje darys nuostabių dalykų.“+

6 Kunigams Jozuė paliepė: „Paimkite Sandoros Skrynią+ ir žygiuokite pirma žmonių.“ Tad jie paėmė Sandoros Skrynią ir leidosi eiti pirma žmonių.

7 Jehova Jozuei kalbėjo: „Padarysiu taip, kad nuo šiandien tu pelnysi vis didesnę pagarbą Izraelio akyse,+ ir jie žinos, kad aš esu su tavimi,+ kaip kad buvau su Moze.+ 8 Kunigams, nešantiems Sandoros Skrynią, įsakyk: ‘Atėję prie Jordano, įbriskite į jo vandenis ir sustokite.’“+

9 Jozuė tarė izraelitams: „Ateikite ir paklausykite, ką sako jūsų Dievas Jehova.“ 10 Ir Jozuė kalbėjo: „Jūs pamatysite, kad gyvasis Dievas yra tarp jūsų+ ir kad jis tikrai pašalins jums iš akivaizdos kanaaniečius, hetitus, hivus, perizus, girgašus, amoritus ir jebusiečius.+ 11 Štai visos žemės Viešpaties Sandoros Skrynia eina pirma jūsų per Jordaną. 12 Dabar parinkite dvylika vyrų iš Izraelio giminių, iš kiekvienos po vieną.+ 13 Kai tik kunigai su visos žemės Viešpaties Jehovos Skrynia rankose įbris į Jordaną, vandenys, tekantys iš Jordano aukštupio, bus sulaikyti ir stovės tarsi siena*.“+

14 Taigi žmonės leidosi eiti iš stovyklos link Jordano. Kunigai su Sandoros Skrynia+ ėjo jų priešakyje. 15 Kai tik Skrynios nešėjai pasiekė Jordaną ir Skrynią nešantys kunigai įbrido į vandenį (Jordanas per visą pjūtį būna išsiliejęs iš krantų+), 16 iš aukštupio tekantys vandenys sustojo. Jie iškilo tarsi siena* toli ties Adamu – miestu Cartano kaimynystėje, o vandenys, tekantys žemyn link Arabos jūros, Druskos jūros,* nuseko. Upės vandenys buvo sulaikyti ir žmonės ties Jerichu ją perėjo. 17 Kunigai, Jehovos Sandoros Skrynios nešėjai, stovėjo vidury Jordano ant sausos žemės,+ ir izraelitai ėjo sausa žeme,+ kol per Jordaną perėjo visa tauta.

4 Visai tautai perėjus per Jordaną, Jehova Jozuei pasakė: 2 „Tuos dvylika vyrų iš visų giminių+ pasikviesk 3 ir jiems paliepk: ‘Iš Jordano vidurio, iš vietos, kur sustojo kunigai,+ paimkite dvylika akmenų. Neškitės juos su savimi ir sudėkite ten, kur šiąnakt nakvosite.’“+

4 Taigi Jozuė pasišaukė tuos dvylika vyrų, kuriuos buvo išsirinkęs iš kiekvienos giminės, 5 ir tarė jiems: „Nueikite į Jordano vidurį, priešais savo Dievo Jehovos Skrynią, ir užsikelkite ant pečių po akmenį už kiekvieną Izraelio giminę. 6 Tie akmenys bus jums ženklas. Kai ateityje jūsų vaikai klaus: ‘Kam čia tie akmenys?’,+ 7 paaiškinsite jiems: ‘Jordano vandenys priešais Jehovos Sandoros Skrynią buvo sulaikyti ir stovėjo,+ kol Skrynią pernešė per Jordaną. Šitie akmenys sudėti tam, kad Izraelio tauta amžinai apie tai prisimintų.’“+

8 Taigi izraelitai padarė, kaip Jozuė jiems liepė: iš Jordano vidurio paėmė dvylika akmenų, kaip Jehova Jozuei buvo pasakęs – po akmenį už kiekvieną Izraelio giminę, – ir nunešę sukrovė vietoje, kurioje ketino nakvoti.

9 Dar dvylika akmenų Jozuė liepė sukrauti Jordano vidury – vietoje, kur stovėjo kunigai su Sandoros Skrynia.+ Tie akmenys tebėra ten iki šios dienos.

10 Kunigai su Skrynia stovėjo Jordano viduryje, kol buvo atlikta visa, ką Jehovai įsakius Jozuė liepė padaryti, – visa, ką Jozuei buvo prisakęs Mozė. Ir žmonės skubiai perėjo per upę. 11 Kai visi žmonės jau buvo kitoje pusėje, upę, jiems matant, perėjo ir kunigai su Jehovos Skrynia.+ 12 Pirma kitų izraelitų kovos gretomis perėjo rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės+ – taip, kaip Mozė ir buvo liepęs.+ 13 Maždaug 40 000 kovai pasirengusių karių perėjo Jehovos akivaizdoje per upę ir įžengė į Jericho plynes.

14 Tą dieną Jehova išaukštino Jozuę viso Izraelio akyse,+ ir žmonės gerbė jį* per visas jo gyvenimo dienas, kaip kad gerbė Mozę.+

15 Jehova tarė Jozuei: 16 „Įsakyk kunigams, kurie neša Įstatymo* Skrynią,+ išeiti iš Jordano vagos.“ 17 Ir Jozuė kunigams paliepė: „Išeikite iš Jordano.“ 18 Kai tik kunigai su Jehovos Sandoros Skrynia+ išėjo iš Jordano, kai atsistojo ant sausumos, Jordano vandenys sugrįžo, vėl užliejo krantus.+

19 Žmonės perėjo Jordaną pirmo mėnesio dešimtą dieną ir prie Gilgalo, į rytus nuo Jericho, įsirengė stovyklą.+

20 Tuos dvylika akmenų, kuriuos jie buvo atsinešę iš Jordano, Jozuė sukrovė prie Gilgalo.+ 21 Tada jis pasakė izraelitams: „Ateityje, kai jūsų vaikai klaus: ‘Kokie čia akmenys?’,+ 22 jiems paaiškinsite: ‘Izraelitai perėjo Jordaną sausa žeme.+ 23 Mūsų Dievas Jehova išdžiovino mums prieš akis Jordano vandenis, kad galėtume jį pereiti, – kaip seniau Jehova, mūsų Dievas, buvo išdžiovinęs Raudonąją jūrą, kad galėtume ją pereiti.+ 24 Taip jis padarė, kad visos žemės tautos žinotų, kokia galinga yra Jehovos ranka,+ ir kad mes Jehovos, savo Dievo, visada bijotume.’“

5 Visi amoritų+ karaliai, valdantys Jordano vakarinėje pusėje*, ir visi kanaaniečių+ karaliai, valdantys pajūrio sritį, išgirdo, kad Jehova izraelitų akivaizdoje išdžiovino Jordano vandenis ir kad tie jį perėjo. Karalių širdys ėmė drebėti*,+ dėl izraelitų jie prarado visą drąsą.+

2 Tada Jehova tarė Jozuei: „Pasidaryk iš titnago peilių ir dar kartą apipjaustyk+ Izraelio vyrus.“ 3 Jozuė pasidarė titnaginių peilių ir apipjaustė Izraelio vyrus prie Gibeat ha Araloto*.+ 4 Ir štai kodėl Jozuė turėjo juos apipjaustyti. Tautai keliaujant iš Egipto, visi vyrai, kurie buvo iš Egipto išėję, visi, tinkami karo tarnybai,* išmirė dykumoje.+ 5 Išėjusieji iš Egipto buvo apipjaustyti, tačiau tie, kurie gimė dykumoje, tautai keliaujant iš Egipto, apipjaustyti nebuvo. 6 Izraelitai klajojo po dykumą keturiasdešimt metų+ ir per tą laiką išmirė visa tauta, visi iš Egipto išėję vyrai, tinkami karo tarnybai. Jie išmirė, nes neklausė Jehovos balso.+ Jehova prisiekė, kad neleis jiems pamatyti krašto+ – krašto, tekančio pienu ir medumi,+ žemės, kurią Jehova buvo pažadėjęs atiduoti savo tautai, dėl kurios jų protėviams buvo davęs priesaiką.+ 7 Taigi jų sūnūs užėmė jų vietą+ ir Jozuė juos apipjaustė. Jis apipjaustė tuos, kurie nebuvo apipjaustyti kelionėje.

8 Visi tie vyrai buvo apipjaustyti. Žmonės pasiliko stovykloje, kol apipjaustytieji pagijo.

9 Tada Jehova Jozuei tarė: „Šiandien pašalinau gėdą, kurią kentėte Egipte*.“ Dėl to ta vieta iki šių dienų vadinama Gilgalu*.+

10 Stovyklaudami prie Gilgalo, Jericho plynėse, izraelitai keturioliktos mėnesio dienos vakarą šventė Paschą.+ 11 Rytojaus dieną, dieną po Paschos, jie valgė to krašto derliaus – neraugintos duonos+ ir gruzdintų grūdų. 12 Nuo tos dienos, kai jie valgė krašto derliaus, mana nebepasirodė.+ Izraelitai manos nebeturėjo ir tais metais jie ėmė valgyti Kanaano krašto derlių.+

13 Vieną dieną, kai buvo netoli Jericho, Jozuė netikėtai išvydo vyrą,+ stovintį priešais su nuogu kalaviju rankoje.+ Jozuė priėjo prie jo ir paklausė: „Ar tu mūsiškis, ar priešininkas?“ 14 Tasai atsakė: „Nei tas, nei kitas. Esu Jehovos pulkų vadas*.“+ Tai išgirdęs Jozuė parpuolė ant kelių ir išreikšdamas pagarbą nusilenkė iki žemės. Jis tarė: „Ką mano viešpats turi savo tarnui pasakyti?“ 15 Jehovos pulkų vadas Jozuei atsakė: „Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa.“ Ir Jozuė nusiavė.+

6 Jericho vartai buvo saugiai uždaryti, nes žmonės bijojo izraelitų; niekas negalėjo nei išeiti, nei įeiti.+

2 Tada Jehova tarė Jozuei: „Atiduodu Jerichą, jo karalių ir jo narsiuosius karius tau į rankas.+ 3 Visi tavo kariai težygiuoja aplink miestą, teapeina jį vieną kartą. Taip darysite šešias dienas. 4 Septyni kunigai tegu eina pirma Sandoros Skrynios ir kiekvienas tepučia po avino ragą. Septintą dieną aplink miestą žygiuosite septynis kartus, ir kunigai pūs ragus.+ 5 Kai tik pasigirs ragų garsas, kai tik jie ims gausti, visi žmonės garsiai sušuks. Tam karo šūksniui aidint, miesto siena sugrius iki pamatų,+ tada žmonės tegu veržiasi tiesiai į miestą.“

6 Taigi Nūno sūnus Jozuė sušaukė kunigus ir tarė jiems: „Paimkite Sandoros Skrynią ir tegu septyni kunigai eina pirma Jehovos Skrynios pūsdami po avino ragą.“+ 7 O kariams jis pasakė: „Pirmyn, žygiuokite aplink miestą. Jehovos Skrynios priešaky teeina ginkluoti vyrai.“+ 8 Kaip Jozuė ir liepė, septyni kunigai pakilo eiti Jehovos akivaizdoje nešini septyniais avinų ragais. Eidami jie pūtė tuos ragus, o jiems iš paskos nešė Jehovos Sandoros Skrynią. 9 Pirma kunigų, pučiančių ragus, žygiavo ginkluoti vyrai, o paskui Skrynią, tiems ragams gaudžiant, ėjo apsiginklavusi užnugario sauga.

10 Jozuė žmonėms įsakė: „Nešūkaukite, tenesigirdi jūsų balso. Iš jūsų burnos teneišeina nė žodis iki dienos, kai paliepsiu: ‘Sušukite!’ Tik tada sušuksite.“ 11 Taigi jis paliepė nešti Jehovos Skrynią aplink miestą. Apėję jį vieną kartą, žmonės sugrįžo į stovyklą ir tenai pernakvojo.

12 Kitą rytą, Jozuei anksti atsikėlus, kunigai vėl paėmė Jehovos Skrynią,+ 13 ir septyni kunigai pasiėmę po avino ragą pakilo eiti pirma Jehovos Skrynios. Eidami jie pūtė ragus. Pirma kunigų žygiavo ginkluoti vyrai, o paskui Jehovos Skrynią, tiems ragams gaudžiant, ėjo apsiginklavusi užnugario sauga. 14 Ir antrą dieną jie apžygiavo miestą vieną kartą, paskui grįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas.+

15 Septintą dieną atsikėlę anksti, vos prašvitus, jie tokia pat tvarka pakilo eiti aplink miestą ir apėjo jį septynis kartus. Septyniskart aplink miestą jie žygiavo tik tą dieną.+ 16 Apėję miestą septintąjį kartą, kunigai ėmė pūsti ragus ir Jozuė žmonėms paliepė: „Sušukite!+ Jehova atidavė miestą jums! 17 Miestas ir visa, kas jame, yra skirta sunaikinti.+ Visa priklauso Jehovai. Tiktai paleistuvę* Rahabą+ ir visus, kurie su ja namuose, palikite gyvus, nes ji paslėpė mūsų pasiuntinius.+ 18 O dėl dalykų, skirtų sunaikinti, būkite atsargūs,+ kad nieko iš to, kas skirta sunaikinti, neužsigeistumėte ir nepasiimtumėte.+ Antraip užtrauksite Izraelio stovyklai nelaimę, ir ji pati taps pasmerkta sunaikinti.+ 19 O visas sidabras, auksas, vario ir geležies daiktai priklauso Jehovai, todėl yra šventi.+ Juos padėsite į Jehovos iždinę.“+

20 Tada, ragams gaudžiant, žmonės sušuko.+ Išgirdę rago gausmą, jie galingai sušuko karo šūksnį ir siena griuvo iki pat pamatų.+ Žmonės leidosi pirmyn – įsiveržė į miestą ir jį užėmė. 21 Jie išžudė kalaviju visus miesto gyventojus – vyrus ir moteris, jaunus ir senus, išpjovė jaučius, avis ir asilus.+

22 Abiem vyrams, kurie buvo siųsti išžvalgyti krašto, Jozuė tarė: „Eikite į tos paleistuvės namus. Ją pačią ir visus, kurie yra pas ją, išveskite, kaip kad esate jai prisiekę.“+ 23 Tad jaunieji žvalgai nuėję išvedė Rahabą ir visus, kurie buvo su ja – jos tėvą, motiną, brolius ir kitus. Žvalgai išvedė visą jos šeimą+ ir palydėjo už Izraelio stovyklos į saugią vietą.

24 Miestą ir visa, kas jame, jie sudegino, tačiau sidabrą, auksą, varinius ir geležinius daiktus atidavė padėti į Jehovos Namų iždinę.+ 25 Tik paleistuvės Rahabos su jos tėvo šeimyna, su visais, kas buvo pas ją, Jozuė pasigailėjo.+ Ji gyvena Izraelyje iki pat šiandien,+ nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė buvo išsiuntęs išžvalgyti Jericho.+

26 Tuo metu Jozuė ištarė tokį prakeiksmą*: „Jehovos akivaizdoje prakeiktas bus žmogus, kuris imsis atstatyti Jericho miestą. Pamatą jis paklos savo pirmagimio gyvybės kaina, vartus įstatys savo jaunėlio gyvybės kaina.“+

27 Taigi Jehova buvo su Jozue,+ ir garsas apie jį pasklido po visą žemę.+

7 Bet izraelitai sulaužė ištikimybę – nepakluso įsakymui dėl sunaikinti skirtų dalykų. Zeracho sūnaus Zabdžio sūnaus Karmio sūnus Achanas+ iš Judo giminės pasiėmė sau kai ką iš to, kas buvo skirta sunaikinti,+ todėl Jehova užsidegė pykčiu ant izraelitų.+

2 Jozuė pasiuntė vyrų iš Jericho į Ają+ – miestą netoli Bet Aveno, į rytus nuo Betelio.+ „Eikite ir išžvalgykite kraštą“, – tarė jiems. Vyrai iškeliavo ir išžvalgė Ają. 3 Sugrįžę jie sakė Jozuei: „Nebūtina žygiuoti visiems, Ajui paimti pakanka dviejų ar trijų tūkstančių. Visų žmonių nevargink ir nesiųsk, nes gyventojų tenai nedaug.“

4 Taigi maždaug 3000 vyrų leidosi į žygį. Bet jiems teko bėgti nuo Ajo vyrų.+ 5 Ajo vyrai nukovė 36 izraelitus ir nuo pat miesto vartų vijosi Izraelio vyrus atšlaite žemyn iki Šebarimų*, pakeliui guldydami vieną po kito. Žmonės prarado drąsą, ji išgaravo tarsi vanduo.*

6 Tada Jozuė persiplėšė drabužius. Kartu su Izraelio seniūnais jis parpuolė priešais Jehovos Skrynią. Taip jie prabuvo iki vakaro ir bėrė sau ant galvos žemes. 7 Jozuė meldėsi: „O Jehova, Visavaldi! Kodėl pervedei šią tautą per Jordaną? Ar tam, kad atiduotum mus į rankas amoritams? Kad atiduotum sunaikinti? Verčiau būtume likę gyventi anapus Jordano! 8 Dovanok, Jehova, bet ką man besakyti, – juk Izraelis bėga nuo priešų. 9 Kanaaniečiai ir kiti krašto gyventojai, išgirdę apie tai, mus apsups ir išdildys mūsų vardą žemėje. Kaip tada apginsi savo didį vardą?“+

10 Jehova Jozuei atsakė: „Kelkis! Kodėl guli ant žemės? 11 Izraelitai nusidėjo, jie sulaužė mano sandorą,+ kurios įsakiau laikytis. Jie pasiėmė sau dalykų, skirtų sunaikinti,+ pavogė juos+ ir paslėpė tarp savo daiktų.+ 12 Todėl įveikti savo priešų izraelitai neįstengs. Jie bėgs, atsukę priešui nugaras, nes patys yra tapę tuo, kas skirta sunaikinti. Daugiau su jumis nebūsiu, jeigu tai, kas skirta sunaikinti, nebus pašalinta iš jūsų tarpo.+ 13 Kelkis ir liepk žmonėms pasiruošti, kad būtų šventi!+ Sakyk jiems: ‘Pasiruoškite, rytoj turite būti šventi, nes Jehova, Izraelio Dievas, sako taip: „Tarp jūsų, Izraeli, yra dalykų, skirtų sunaikinti. Įveikti savo priešų neįstengsite, kol tai, kas skirta sunaikinti, nebus pašalinta iš jūsų tarpo. 14 Rytoj teprisistato visos giminės, o giminė, kurią Jehova nurodys,+ išeis priekin, kiltis po kilties. Tada kiltis, kurią Jehova nurodys, išeis priekin, šeima po šeimos, o paskiausiai išeis priekin Jehovos nurodyta šeima, vyras po vyro. 15 Žmogų, pas kurį bus rasta sunaikinti skirtų dalykų, sudeginsite.+ Jis ir visa, kas jam priklauso, bus sudeginta, nes jis sulaužė Jehovos sandorą+ ir padarė Izraelyje nedorybę.“’“

16 Kitą rytą Jozuė atsikėlė anksti. Jis liepė Izraeliui prieiti prie jo, giminei po giminės, ir buvo nurodyta Judo giminė. 17 Tada liepė prieiti Judo kiltims, ir buvo nurodyta Zeracho kiltis.+ Paskui turėjo prieiti Zeracho kiltis, vyras po vyro, ir buvo nurodytas Zabdis. 18 Galiausiai Jozuė liepė prieiti Zabdžio šeimai, vyrui po vyro, ir buvo nurodytas+ Zeracho sūnaus Zabdžio sūnaus Karmio sūnus Achanas iš Judo giminės. 19 Tuomet Jozuė tarė Achanui: „Mano sūnau, atiduok garbę Jehovai, Izraelio Dievui, prisipažink. Sakyk, ką padarei, nieko nuo manęs neslėpk.“

20 Achanas Jozuei atsakė: „Aš esu tasai, kuris nusidėjo Jehovai, Izraelio Dievui. Štai ką padariau: 21 pamatęs tarp grobio puošnų ir brangų drabužį iš Šinaro,+ du šimtus šekelių* sidabro ir aukso gabalą, sveriantį penkiasdešimt šekelių, užsinorėjau jų ir pasiėmiau. Paslėpiau viską po žemėmis savo palapinėje, auksą ir sidabrą padėjau po drabužiu.“

22 Jozuė tuoj pat pasiuntė žmones ir tie, nubėgę į palapinę, rado paslėptą drabužį ir po juo – pinigus. 23 Visa tai iš palapinės jie atnešė pas Jozuę ir izraelitus ir padėjo Jehovos akivaizdoje. 24 Jozuė ir su juo visas Izraelis nuvedė Zeracho sūnų Achaną+ į Achoro slėnį.+ Jie paėmė ir sidabrą, brangųjį drabužį, aukso gabalą,+ taip pat Achano sūnus, dukteris, jautį, asilą, kaimenę, palapinę ir visa kita, ką jis turėjo. 25 Jozuė tarė: „Kodėl užtraukei mums nelaimę?+ Šiandien Jehova užtraukia nelaimę tau.“ Ir izraelitai užmėtė Achaną akmenimis.+ Jie užmėtė juos visus akmenimis ir sudegino.+ 26 Tada sukrovė ant jo didžiulę akmenų krūvą (ji tebėra iki šiol), ir Jehovos pyktis atlėgo.+ Štai kodėl ta vieta iki šios dienos tebevadinama Achoro* slėniu.

8 Tada Jehova Jozuei tarė: „Neišsigąsk ir nebijok.+ Pasiimk visus karius ir žygiuok pulti Ajo. Štai atiduodu tau Ajo karalių, jo žmones, miestą ir kraštą.+ 2 Padaryk Ajui ir jo karaliui taip, kaip padarei Jerichui ir jo karaliui,+ tik šįkart sau kaip grobį galite pasiimti Ajo turtus ir gyvulius. Surenk už miesto pasalą.“

3 Taigi Jozuė su visais kariais išžygiavo pulti Ajo. Išsirinkęs 30 000 stiprių kovotojų, jis išsiuntė juos nakčia. 4 „Tykokite pasaloje už miesto, – įsakė jiems. – Nuo miesto per daug neatsitraukite, būkite pasirengę. 5 Aš pats ir su manimi esantys vyrai žygiuosime link miesto. Kai jie, kaip ir anksčiau, išeis mūsų pulti,+ mes leisimės bėgti 6 ir jie mus vysis manydami, kad vėl sprunkame. Taip nuviliosime juos nuo miesto.+ Mes bėgsime, 7 o jūs pulkite iš pasalos ir užgrobkite miestą. Jehova, jūsų Dievas, jums jį atiduos. 8 Miestą užimkite ir padekite.+ Darykite visa, kaip Jehova yra paliepęs. Štai toks yra mano įsakymas.“

9 Jozuė išsiuntė karius ir tie nuėję į pasalos vietą išsidėstė tarp Betelio ir Ajo – nuo Ajo į vakarus. Jozuė tą naktį praleido su kariais.

10 Anksti rytą atsikėlęs, Jozuė sušaukė karius ir kartu su Izraelio seniūnais išvedė juos žygin prieš Ają. 11 Visi jo pulkai+ nužygiavo miesto link ir į šiaurę nuo Ajo įkūrė stovyklą. Juos ir Ają skyrė slėnis. 12 Apie 5000 vyrų Jozuė buvo išdėstęs tarp Betelio+ ir Ajo, į vakarus nuo miesto, kad tykotų pasaloje.+ 13 Taigi pagrindiniai pulkai išsidėstė į šiaurę nuo miesto,+ o laukiantys pasaloje* – į vakarus.+ Pats Jozuė tą naktį nuėjo į slėnį.

14 Anksti rytą Ajo karalius, tai pamatęs, kartu su miesto vyrais išskubėjo kovoti su Izraeliu į vietą priešais plynumą. Jis nenumanė, kad už miesto jam surengta pasala. 15 Ajo kariams pradėjus puolimą, Jozuė su visais savo vyrais leidosi bėgti keliu link tyrų.+ 16 Tada visi miesto vyrai buvo sušaukti jų vytis. Besivydami Jozuę jie nuo miesto nutolo, 17 Ajyje ir Betelyje nebeliko nė vieno vyro, kuris nebūtų išėjęs vytis Izraelio. Žmonės vijosi Izraelį ir paliko miestą be apsaugos.

18 Tada Jehova tarė Jozuei: „Ištiesk ietį, kurią turi rankoje, Ajo link,+ nes atiduosiu miestą tau į rankas.“+ Ir Jozuė ištiesė ietį, kurią laikė rankoje, miesto link. 19 Kai tik taip padarė, pasaloje tykantys vyrai leidosi bėgti į miestą. Jie užėmė jį ir tuojau pat padegė.+

20 Atsisukę ir pamatę dūmus, iš miesto kylančius dangun, Ajo vyrai neteko jėgų, nebeįstengė bėgti nei pirmyn, nei atgal. Tada tie, kurie bėgo link tyrų, atsigręžė į savo persekiotojus. 21 Pamatę, kad pasalos būriai užėmė miestą ir kad iš miesto kyla dūmai, Jozuė ir visi jo vyrai puolė Ajo vyrus. 22 Mieste esantys irgi pakilo jų pulti. Taip Ajo vyrai atsidūrė spąstuose – izraelitai buvo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Izraelis sutriuškino juos. Nė vienas neišliko gyvas,+ 23 išskyrus Ajo karalių.+ Izraelitai sučiupo jį ir atvedė pas Jozuę.

24 Taigi tyruose nuo izraelitų kalavijo krito Ajo vyrai, kurie tenai juos persekiojo, visi iki vieno. Tada Izraelis grįžo į Ają ir kalaviju išgalabijo likusius gyventojus. 25 Tądien krito 12 000 žmonių – visi Ajo gyventojai, vyrai ir moterys. 26 Jozuė nenuleido rankos, laikė ištiestą ietį+ tol, kol Ajo gyventojai buvo išžudyti.+ 27 Tik gyvulius ir to miesto turtus izraelitai pasiėmė, kaip Jehova Jozuei buvo paliepęs.+

28 Jozuė sudegino Ają, amžiams pavertė jį griuvėsiais+ ir jie tebeguli iki šios dienos. 29 Izraelitai pakabino Ajo karaliaus kūną ant stulpo* ir paliko kaboti iki vakaro. Saulei leidžiantis Jozuės įsakymu jį nuo stulpo nuėmė,+ numetė prie miesto vartų ir ant jo sukrovė didžiulę akmenų krūvą. Ten ji tebėra iki dabar.

30 Ant Ebalo kalno+ Jozuė pastatė Jehovai, Izraelio Dievui, aukurą, 31 kaip Jehovos tarnas Mozė izraelitams buvo įsakęs ir kaip Mozės Įstatymo knygoje+ parašyta, – aukurą iš netašytų akmenų, virš kurių joks geležies įrankis nebuvo iškeltas.+ Ant to aukuro jie aukojo Jehovai deginamąsias ir bendrystės aukas.+

32 Ant akmenų Jozuė iškaldino nuorašą Įstatymo,+ kurį izraelitų akivaizdoje buvo surašęs Mozė.+ 33 Ir štai visas Izraelis, seniūnai, vadovai ir teisėjai stovėjo abipus Skrynios, priešais kunigais tarnaujančius levitus, Jehovos Sandoros Skrynios nešėjus, – ten buvo susirinkę ir izraelitai, ir svetimšaliai.+ Kaip Jehovos tarnas Mozė buvo liepęs, pusė Izraelio žmonių sustojo priešais Garizimo kalną, pusė – priešais Ebalo kalną,+ kad būtų palaiminti. 34 Tada Jozuė perskaitė visus Įstatymo žodžius+ – visus palaiminimus+ ir prakeikimus,+ surašytus Įstatymo knygoje. 35 Iš to, ką Mozė buvo įsakęs, Jozuė nieko nepraleido – perskaitė visus žodžius girdint visai Izraelio bendruomenei,+ įskaitant moteris, vaikus ir tarp jų gyvenančius svetimšalius.+

9 Ši žinia pasiekė visus hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių karalius+ – karalius tautų, gyvenančių vakarinėje Jordano pusėje,+ tai yra aukštumose, Šefeloje ir visoje Didžiosios jūros* pakrantėje+ priešais Libaną. 2 Išgirdę apie tai, kas nutiko, jie sudarė sąjungą kovoti prieš Jozuę ir Izraelį.+

3 O Gibeono gyventojai,+ sužinoję, ką Jozuė padarė Jerichui+ ir Ajui,+ 4 ėmėsi gudrybės. Ant savo asilų jie užkrovė atsargų senuose maišuose, paėmė senų, apiplyšusių, sulopytų vynmaišių, 5 apsiavė sunešiotus, lopytus sandalus ir apsivilko nudriskusiais drabužiais. Taip pat pasiėmė sudžiūvusios, sužiedėjusios duonos. 6 Atėję pas Jozuę į stovyklą Gilgale,+ jie kalbėjo jam ir izraelitų vyrams: „Mes atkeliavome iš tolimo krašto. Sudarykite su mumis taikos sutartį.“ 7 Bet izraelitai hivams+ atsakė: „O gal jūs gyvenate netoliese? Jei taip, kaipgi galėtume sudaryti sutartį su jumis?“+ 8 Tie Jozuei atsakė: „Mes esame tavo tarnai*.“

Jozuė paklausė: „Tai kas jūs tokie ir iš kur atėjote?“ 9 Tie atsakė: „Tavo tarnai atkeliavo iš labai tolimo krašto+ dėl tavo Dievo, Jehovos, vardo, nes girdėjome apie jo šlovę, apie visa, ką jis padarė Egipte+ 10 ir ką padarė anapus Jordano su abiem amoritų karaliais – Hešbono karaliumi Sihonu+ ir Bašano karaliumi Ogu,+ kuris valdė Aštarote. 11 Mūsų seniūnai ir visi krašto gyventojai sakė: ‘Pasiimkite atsargų kelionei ir eikite jų sutikti. Sakykite jiems: „Mes jūsų tarnai,+ sudarykite su mumis taikos sutartį.“’+ 12 Dieną, kai palikome namus ir iškeliavome pas jus, šita duona dar buvo karšta, o dabar, kaip matote, ji sudžiūvusi, sužiedėjusi.+ 13 Ir šie vynmaišiai buvo nauji, kai juos pripildėme, o dabar jau suplyšę,+ mūsų drabužiai ir sandalai tolimoje kelionėje susidėvėjo.“

14 Tada vyrai paėmė jų atsargas ir patikrino, tačiau Jehovos dėl šito reikalo nesiteiravo.+ 15 Ir Jozuė susitarė su jais dėl taikos+ ir sudarė sutartį, kad paliks juos gyvus, – tokį žodį davė jiems bendruomenės vadai.+

16 Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, jie sužinojo, kad atvykėliai gyvena netoliese, jų kaimynystėje. 17 Izraelitai leidosi į kelią ir trečią dieną pasiekė jų miestus (tie miestai buvo Gibeonas,+ Kefyra, Beerotai ir Kirjat Jearimai+), 18 tačiau jų nepuolė, mat bendruomenės vadai buvo jiems prisiekę Jehova,+ Izraelio Dievu. Dėl to visa bendruomenė ėmė prieš vadus murmėti. 19 Tada vadai bendruomenei tarė: „Kadangi prisiekėme jiems Jehova, Izraelio Dievu, negalime jų liesti. 20 Darysime štai ką: mes davėme priesaiką, todėl paliksime juos gyvus, kad neužsitrauktume rūstybės.“+ 21 Dar vadai pridūrė: „Telieka jie gyvi ir tegu renka* malkas ir neša vandenį mūsų bendruomenei.“ Toks buvo vadų sprendimas dėl gibeoniečių.

22 Jozuė pasišaukė juos ir sakė: „Kodėl mus apgavote sakydami: ‘Esame iš labai toli’, nors iš tikro gyvenate tarp mūsų?+ 23 Tad nuo šiol esate prakeikti!+ Visada būsite vergai – rinksite* malkas ir nešite vandenį mano Dievo Namams.“ 24 Tie atsakė Jozuei: „Tavo tarnams buvo papasakota, kad Jehova, tavo Dievas, yra įsakęs savo tarnui Mozei atiduoti jums visą kraštą ir išnaikinti jo gyventojus.+ Mes bijojome dėl savo gyvybės*, drebėjome prieš jus iš baimės,+ todėl taip ir pasielgėme.+ 25 Dabar esame tavo rankose. Daryk su mumis, kas patinka, kaip tau atrodo teisinga.“ 26 Taip Jozuė ir padarė – jis išgelbėjo juos nuo izraelitų rankos, neleido išžudyti. 27 Jozuė nusprendė, kad nuo tos dienos jie bus vergai bendruomenėje – rinks* malkas ir neš vandenį+ Jehovos aukurui visur, kur tik jis* nurodys,+ ir taip yra iki šiol.+

10 Jeruzalės karalius Adoni Cedekas sužinojo, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino – kad padarė su Aju ir jo karaliumi+ tą patį, ką buvo padaręs su Jerichu ir jo karaliumi.+ Jis išgirdo, kad Gibeono gyventojai sudarė su izraelitais taikos sutartį+ ir dabar tarp jų gyvena. 2 Adoni Cedekas labai išsigando,+ mat Gibeonas buvo didelis miestas – toks, kokiuose gyvena karaliai. Jis buvo didesnis už Ają+ ir visi jo vyrai buvo galiūnai. 3 Taigi Jeruzalės karalius Adoni Cedekas pasiuntė Hebrono+ karaliui Hohamui, Jarmuto karaliui Piramui, Lachišo karaliui Jafijai ir Eglono karaliui Debyrui+ tokią žinią: 4 „Ateikite į pagalbą ir užpulkime Gibeoną, nes jis sudarė taikos sutartį su Jozue ir izraelitais.“+ 5 Taigi penki amoritų+ karaliai – Jeruzalės karalius, Hebrono karalius, Jarmuto karalius, Lachišo karalius ir Eglono karalius – susivienijo ir atžygiavę su savo pulkais apgulė Gibeoną.

6 Tada Gibeono vyrai pasiuntė Jozuei į stovyklą prie Gilgalo+ tokį žodį: „Nepalik savo vergų!+ Skubėk mūsų vaduoti, padėk mums! Prieš mus susitelkė visi amoritų karaliai iš aukštumų.“ 7 Taigi Jozuė su savo kovotojais ir galiūnais+ išžygiavo iš Gilgalo.

8 Jehova tarė Jozuei: „Nebijok jų,+ nes atidaviau juos tau į rankas.+ Nė vienas prieš tave neatsilaikys.“+ 9 Iš Gilgalo Jozuė žygiavo visą naktį, tada netikėtai priešus užpuolė. 10 Jehova sukėlė tarp jų sąmyšį,+ ir izraelitai Gibeone sudavė jiems stiprų smūgį. Jie vijosi juos aukštyn link Bet Horono ir triuškino iki pat Azekos ir Makedos. 11 Izraelitams vejantis juos žemyn nuo Bet Horono, Jehova pylė iš dangaus ant jų krušą iki pat Azekos, ir jie pražuvo. Nuo krušos krito daugiau negu nuo izraelitų kalavijo.

12 Tą dieną, kurią izraelitams regint Jehova triuškino amoritus, Jozuė Izraelio akivaizdoje kreipėsi į Jehovą ir tarė:

13 Taigi saulė sustojo ir mėnulis nepajudėjo, kol tauta nugalėjo priešus. Argi tai nėra aprašyta Jašaro knygoje?+ Saulė vidury dangaus buvo sustojusi ir neskubėjo leistis beveik visą dieną. 14 Tokios dienos kaip toji nebuvo nei iki tol, nei vėliau – dienos, kad Jehova būtų taip paklaũsęs žmogaus balso.+ Tikrai Jehova kovojo už Izraelį.+

15 Tada Jozuė ir visas Izraelis grįžo į stovyklą prie Gilgalo.+

16 Tuo tarpu anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.+ 17 Jozuei buvo pranešta: „Radome tuos penkis karalius pasislėpusius oloje prie Makedos.“+ 18 Jozuė paliepė: „Užriskite olos angą dideliais akmenimis ir pastatykite sargybinius. 19 Visi kiti nesustokite, vykitės priešus ir pulkite juos iš užnugario.+ Neleiskite jiems pasprukti į savo miestus, nes Jehova, jūsų Dievas, atidavė juos į jūsų rankas.“

20 Kai Jozuė ir izraelitai buvo sudavę priešams stiprų smūgį, kai visus iki vieno išžudė (tik keletas ištrūko ir pabėgo į įtvirtintus miestus), 21 žmonės gyvi sveiki grįžo pas Jozuę į stovyklą prie Makedos. Niekas nebedrįso ištarti žodžio* prieš izraelitus. 22 Tada Jozuė tarė: „Nuriskite akmenis nuo angos ir atveskite man tuos penkis karalius.“ 23 Ir jie išvedė iš olos penkis karalius: Jeruzalės karalių, Hebrono karalių, Jarmuto karalių, Lachišo karalių ir Eglono karalių.+ 24 Kai juos atvedė, Jozuė sušaukė visus Izraelio vyrus ir tarė su juo žygiavusių kovotojų vadams: „Prieikite ir užminkite karaliams ant sprando.“ Ir tie priėję užmynė jiems ant sprando.+ 25 Jozuė savo vyrams tarė: „Neišsigąskite ir nebijokite!+ Būkite drąsūs ir tvirti, nes taip Jehova padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kovosite.“+

26 Ir Jozuė užmušė tuos penkis karalius. Tada kiekvieno kūną pakabino ant stulpo* ir paliko kyboti iki vakaro. 27 Saulei leidžiantis Jozuė įsakė nuimti juos nuo stulpų+ ir sumesti į olą, kur karaliai pirma buvo pasislėpę. Olos angą užritino dideliais akmenimis ir jie ten tebėra iki šios dienos.

28 Tądien Jozuė paėmė Makedą+ ir atidavė ją kalavijui. Karalių ir visus* mieste jis išžudė, nepaliko nė vieno gyvo.+ Su Makedos karaliumi+ jis padarė taip, kaip buvo padaręs su Jericho karaliumi.

29 Tada Jozuė ir visas Izraelis iš Makedos nužygiavo į Libną+ ir su ja kovojo. 30 Jehova atidavė šį miestą ir jo karalių+ Izraeliui į rankas. Jie paėmė miestą ir išžudė visus gyventojus kalaviju, nė vieno nepaliko gyvo. Su jo karaliumi jie padarė taip, kaip buvo padarę su Jericho karaliumi.+

31 Iš Libnos Jozuė ir visas Izraelis nužygiavo į Lachišą.+ Ten jie įsirengė stovyklą ir prieš tą miestą kovojo. 32 Jehova atidavė Lachišą izraelitams į rankas ir kitą dieną tie jį užėmė. Jie išžudė visus gyventojus kalaviju,+ kaip buvo padarę su Libna.

33 Tada Gezero karalius Horamas+ atžygiavo padėti Lachišui, bet Jozuė jį nužudė. Tą patį padarė ir su jo žmonėmis, nė vieno nepaliko gyvo.

34 Iš Lachišo Jozuė ir visas Izraelis nužygiavo į Egloną.+ Ten jie įkūrė stovyklą ir stojo į kovą su miesto gyventojais. 35 Tą dieną jie užėmė jį ir atidavė kalavijui. Visus gyventojus tą pačią dieną izraelitai išžudė, kaip kad buvo padarę Lachiše.+

36 Iš Eglono Jozuė ir visas Izraelis nužygiavo į Hebroną+ ir prieš jį kovojo. 37 Miestą jie paėmė ir atidavė jo karalių ir visus aplinkinių miestų gyventojus kalavijui, nė vieno nepaliko gyvo. Jozuė išžudė visus mieste, kaip kad buvo padaręs su Eglonu.

38 Galiausiai Jozuė ir visas Izraelis patraukė į Debyrą+ ir, ten atžygiavę, prieš jį kovojo. 39 Jis paėmė miestą, sučiupo jo karalių, užėmė aplinkinius miestus ir atidavė kalavijui – visus išžudė,+ nė vieno nepaliko gyvo.+ Su Debyru ir jo karaliumi jis padarė taip, kaip buvo padaręs su Hebronu, Libna ir su Libnos karaliumi.

40 Jozuė nukariavo visą kraštą – aukštumas, Negebą, Šefelą+ ir kalnų šlaitus – ir visus jo karalius, nė vieno nepaliko gyvo. Visa, kas kvėpuoja, jis sunaikino,+ kaip Jehova, Izraelio Dievas, buvo įsakęs.+ 41 Jozuė užkariavo žemes nuo Kadeš Barnėjos+ iki Gazos,+ visą Gošeno kraštą+ ir žemes iki pat Gibeono.+ 42 Tuos karalius ir jų valdas Jozuė paėmė per vieną karo žygį, nes Izraelio Dievas Jehova kovojo už Izraelį.+ 43 Tada Jozuė ir visas Izraelis sugrįžo į stovyklą prie Gilgalo.+

11 Hacoro karalius Jabinas, apie tai išgirdęs, pasiuntė žinią Madono karaliui Jobabui,+ Šimrono karaliui, Achšafo karaliui,+ 2 karaliams, valdantiems šiaurinę aukštumų dalį, lygumas* į pietus nuo Kinereto, Šefelą ir Doro aukštumas+ vakaruose, 3 ir kanaaniečiams,+ gyvenantiems rytuose ir vakaruose, – amoritams,+ hetitams, perizams, jebusiečiams aukštumose ir hivams+ Hermono papėdėje,+ Micpos krašte. 4 Visi tie karaliai su savo pulkais, gausiais it pajūrio smiltys, su daugybe žirgų ir kovos vežimų leidosi į kelią. 5 Jie atžygiavo į sutartą vietą prie Meromo versmių ir įkūrę tenai stovyklą ėmė rengtis kovai su Izraeliu.

6 Jehova Jozuei pasakė: „Nebijok jų,+ nes rytoj tuo pačiu metu atiduosiu juos izraelitams. Visus juos išžudysite, jų žirgus suluošinsite,+ o kovos vežimus sudeginsite.“ 7 Prie Meromo versmių įsikūrusią priešų stovyklą Jozuė ir jo kariai užpuolė netikėtai. 8 Jehova atidavė priešus jiems į rankas+ ir izraelitai juos nugalėjo. Jie vijosi priešus iki Didžiojo Sidono,+ Misrefot Maimų+ ir iki Micpės slėnio rytų link ir triuškino tol, kol nė vieno neliko gyvo.+ 9 Kaip Jehova buvo liepęs, Jozuė jų žirgus suluošino ir kovos vežimus sudegino.+

10 Tada Jozuė patraukė atgal, Hacoro link. Atžygiavęs jis miestą užėmė ir jo karalių nužudė kalaviju+ (Hacoras buvo iš visų tų karalysčių galingiausias). 11 Izraelitai kalaviju išžudė visus* tame mieste+ – nepaliko gyvo nė vieno, kas kvėpuoja,+ o patį Hacorą sudegino. 12 Jozuė paėmė visus anų karalių miestus ir karalius nužudė kalaviju.+ Jis išžudė visus,+ kaip Jehovos tarnas Mozė buvo įsakęs. 13 Tačiau izraelitai nedegino nė vieno miesto, pastatyto ant kalvos, išskyrus Hacorą – tik jį Jozuė sudegino. 14 Visą tų miestų turtą ir gyvulius izraelitai pasiėmė sau kaip grobį.+ O žmones žudė kalaviju, kol išžudė visus+ ir neliko nė vieno gyvo.+ 15 Kaip Jehova buvo įsakęs savo tarnui Mozei ir kaip Mozė buvo įsakęs Jozuei,+ taip Jozuė ir padarė. Neliko nepadaryta nieko, ką Jehova buvo Mozei įsakęs.+

16 Jozuė užėmė visą kraštą – aukštumas*, Negebą,+ Gošeno kraštą, Šefelą,+ Arabą+ ir Izraelio aukštumas su jų Šefela*, – 17 kraštą nuo Halako kalno, stovinčio palei Seyrą, iki pat Baal Gado+ Libano slėnyje, prie Hermono kalno papėdės.+ Jis nugalėjo visus jo karalius. Jozuė sučiupo juos ir išžudė. 18 Su tais karaliais jis kariavo gana ilgai. 19 Nė vienas miestas nesudarė su izraelitais taikos – tik Gibeonas, kur gyveno hivai,+ – todėl izraelitai tuos miestus paėmė ginklu.+ 20 Jehova leido tų žmonių širdims užkietėti,+ kad jie kariautų su Izraeliu ir žūtų, mat nebuvo dėl ko jų pasigailėti.+ Juos reikėjo sunaikinti, kaip Jehova buvo Mozei įsakęs.+

21 Tuo pačiu metu Jozuė sunaikino anakiečius,+ gyvenančius aukštumų miestuose – Hebrone, Debyre, Anabe – ir visose Judo ir Izraelio aukštumose. Jis sunaikino ir anakiečius, ir jų miestus.+ 22 Izraelio krašte anakiečių nebeliko, išskyrus Gazą,+ Gatą+ ir Ašdodą.+ 23 Jozuė užėmė visą kraštą, kaip Jehova buvo Mozei pažadėjęs,+ ir atidavė Izraeliui jį paveldėti – kiekvienai giminei jos dalį.+ Tada kraštas ilsėjosi nuo karų.+

12 Štai karaliai, kuriuos izraelitai nugalėjo rytinėje Jordano pusėje (izraelitai užėmė jų žemes nuo pat Arnono slėnio*+ iki Hermono kalno+ ir visoje rytinėje Arabos dalyje+). 2 Vienas iš jų – amoritų karalius Sihonas.+ Jis gyveno Hešbone ir valdė pusę Gileado, tai yra žemes nuo Aroero,+ esančio Arnono slėnio*+ pakraštyje, ir nuo slėnio vidurio iki Jaboko slėnio* ir amonitų sienos. 3 Taip pat jis valdė rytinę Arabą – žemes nuo Kinereto jūros*+ iki Arabos jūros, tai yra Druskos jūros*, toliau – iki Bet Ješimotų rytuose ir iki Pisgos šlaitų pietuose.+

4 Kitas karalius, kurio valdos buvo užkariautos, – Bašano karalius Ogas,+ vienas iš paskutinių refajų.+ Jis gyveno Aštarote ir Edrėjyje 5 ir valdė žemes aplink Hermono kalną, valdė Salchą ir visą Bašaną+ iki gešūriečių ir maakų+ sienos ir pusę Gileado iki Hešbono karaliaus Sihono valdų.+

6 Izraelitai juos nugalėjo vedami Jehovos tarno Mozės.+ Jų žemes Jehovos tarnas Mozė atidavė kaip paveldą rubenams, gadams ir pusei Manaso giminės.+

7 O Jozuė su izraelitais nugalėjo karalius vakarinėje Jordano pusėje – krašte nuo Baal Gado,+ kuris Libano slėnyje,+ iki Halako kalno,+ stovinčio ties Seyru.+ (Jų žemes Jozuė atidavė paveldėti Izraelio giminėms, kiekvienai paskyrė dalį+ 8 aukštumose, Šefeloje, Araboje, šlaituose, dykumoje ir Negebe+ – žemėje hetitų, amoritų,+ kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių.+) Tie karaliai buvo:

13 Kai Jozuė buvo pasenęs ir sulaukęs ilgo amžiaus,+ Jehova jam tarė: „Tu pasenai ir sulaukei ilgo amžiaus, bet dar daug žemės reikia užkariauti. 2 Štai kas liko neužimta:+ visos filistinų ir gešūriečių žemės+ 3 (žemės nuo Nilo* atšakos, einančios palei rytinę Egipto ribą, iki Ekrono ribos šiaurėje, anksčiau priklausiusios kanaaniečiams),+ įskaitant penkių filistinų valdovų+ – Gazos, Ašdodo,+ Aškelono,+ Gato+ ir Ekrono+ – valdomas žemes, taip pat avų kraštas+ 4 pietuose, visas kanaaniečių kraštas, sidoniečiams+ priklausančios žemės nuo Mearos iki Afeko, esančio prie amoritų žemių ribos, 5 gebaliečių+ kraštas ir visas rytinis Libanas nuo Baal Gado, esančio Hermono kalno papėdėje, iki Lebo Hamato*,+ 6 visos aukštumos nuo Libano+ iki Misrefot Maimų+ ir visas sidoniečių+ kraštas. Pašalinsiu tas tautas izraelitams iš kelio.+ Tu tik atiduosi žemę Izraeliui paveldėti, kaip esu tau įsakęs.+ 7 Dabar padalyk šią žemę devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės, kad ją paveldėtų.“+

8 Kita pusė Manaso giminės kartu su Rubeno ir Gado giminėmis savo paveldą, jiems paskirtą Jehovos tarno Mozės, gavo rytinėje Jordano pusėje:+ 9 žemę nuo Aroero miesto,+ įsikūrusio Arnono slėnio*+ pakraštyje, ir nuo miesto slėnio viduryje, taip pat visą Medebos plokščiakalnį iki Dibono, 10 visus miestus iki Amono ribos,+ priklausiusius amoritų karaliui Sihonui, kuris valdė Hešbone, 11 Gileadą (gešūriečių ir maakų kraštą+), visą Hermono kalną ir visą Bašaną+ iki pat Salchos,+ 12 visas žemes, kurias iš Aštaroto ir Edrėjo valdė Bašano karalius Ogas (jis buvo paskutinis iš refajų+). Mozė užėmė tas žemes ir išvarė jų gyventojus.+ 13 Bet gešūriečių ir maakų izraelitai neišvarė.+ Gešūriečiai ir maakai tebegyvena Izraelyje iki šios dienos.

14 Vienintelei Levio giminei Mozė paveldo nebuvo davęs.+ Jų paveldas – Izraelio Dievui Jehovai aukojamos ugninės atnašos,+ nes Dievas taip jiems buvo pažadėjęs.+

15 Mozė buvo paskyręs paveldą Rubeno giminės kiltims. 16 Jiems teko žemės nuo Aroero, esančio Arnono slėnio* pakraštyje, įskaitant miestą slėnio viduryje, ir Medebos plokščiakalnis: 17 Hešbonas ir visi plokščiakalnio miestai,+ Dibonas, Bamot Baalas, Bet Baal Meonas,+ 18 Jahacas,+ Kedemotai,+ Mefaatas,+ 19 Kirjataimai, Sibma+ ir Ceret Šaharas ant slėnio šlaito, 20 taip pat Bet Peoras, Pisgos šlaitai,+ Bet Ješimotai,+ 21 visi miestai plokščiakalnyje ir visos amoritų karaliaus Sihono žemės, kurias jis valdė iš Hešbono.+ Mozė nugalėjo Sihoną+ ir jam pavaldžius Midjano karalius, kurie gyveno tame krašte, – Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą.+ 22 (Nuo izraelitų kalavijo krito ir žynys+ Bileamas, Beoro sūnus.+) 23 Rubenų žemių riba buvo Jordanas. Visas tas kraštas su miestais ir jiems priklausančiomis gyvenvietėmis buvo rubenų paveldas, jų kiltims skirta dalis.

24 Mozė buvo paskyręs paveldą ir Gado giminės kiltims. 25 Joms teko Jazeras+ ir visi Gileado miestai, pusė Amono krašto+ iki pat Aroero – to, kuris ties Raba,+ 26 žemė nuo Hešbono+ iki Ramat Micpės ir Betonimų ir nuo Mahanaimų+ iki Debyro ribos, 27 o slėnyje – Bet Haramas, Bet Nimra,+ Sukotai,+ Cafonas ir likusi Hešbono karaliaus Sihono žemių dalis.+ Jų žemės ėjo palei rytinę Jordano pusę ir Jordanas buvo jų riba iki apatinio Kinereto jūros*+ pakraščio. 28 Ta žemė su miestais ir jiems priklausančiomis gyvenvietėmis buvo gadų paveldas, jų kiltims skirta dalis.

29 Mozė buvo paskyręs paveldą ir pusei Manaso giminės, visoms pusės Manaso giminės kiltims.+ 30 Jiems teko žemės nuo Mahanaimų,+ jos apėmė visą Bašaną – kraštą, kurį valdė Bašano karalius Ogas, – ir visus Jayro palapinių miestelius+ Bašane, 60 miestų. 31 Pusė Gileado, taip pat Aštaroto ir Edrėjo+ miestai Bašane, karaliaus Ogo valdose, atiteko Manaso sūnaus Machyro palikuonių,+ tai yra pusės jo palikuonių, kiltims.

32 Šitas žemes Mozė davė jiems kaip paveldą, kai jie dar tebebuvo Moabo plynėse, rytinėje Jordano pusėje, priešais Jerichą.+

33 Levio giminei Mozė paveldo nedavė.+ Jehova, Izraelio Dievas, yra jų paveldas, nes Dievas pats buvo jiems taip pažadėjęs.+

14 O štai izraelitų paveldas, kurį kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio giminių vyriausieji jiems padalijo Kanaano krašte.+ 2 Kaip Jehova per Mozę buvo įsakęs, paveldas devynioms ir pusei giminės buvo padalytas metant burtą.+ 3 Kitoms dviem ir pusei giminės Mozė jau buvo davęs paveldą kitapus Jordano,+ o levitams paveldo jis nedavė, kaip kad davė kitoms giminėms.+ 4 Iš Juozapo palikuonių kilo dvi giminės+ – Manaso ir Efraimo.+ Levitai žemės dalies krašte negavo, tik miestus apsigyventi+ ir ganyklas savo gyvuliams ir visam savo ūkiui.+ 5 Izraelitai paskirstė žemę taip, kaip Jehova buvo įsakęs Mozei.

6 Į Gilgalą+ pas Jozuę atėjo Judo žmonės. Kalebas,+ kenazo Jefunės sūnus, jam tarė: „Tu gerai žinai, ką Jehova prie Kadeš Barnėjos+ pasakė+ apie tave ir mane Dievo vyrui Mozei.+ 7 Buvau keturiasdešimties, kai Jehovos tarnas Mozė siuntė mane iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti krašto.+ Grįžęs papasakojau jam viską taip, kaip liepė širdis.+ 8 Mano broliai, kurie ėjo su manimi, savo kalbomis žmonėms atėmė drąsą*, o aš visa širdimi buvau su Jehova, savo Dievu.+ 9 Mozė tada prisiekė: ‘Žemė, į kurią buvai įkėlęs koją, amžiais bus tavo ir tavo sūnų paveldas, nes tu visa širdimi buvai su Jehova, mano Dievu.’+ 10 Jehova, kaip ir buvo pažadėjęs,+ saugojo mano gyvastį+ tuos keturiasdešimt penkerius metus nuo pat dienos, kai Jehova ištarė šį pažadą Mozei, – dar tada, kai Izraelis klajojo po dykumą.+ Dabar man jau aštuoniasdešimt penkeri ir tebesu su jumis. 11 Aš toks pat tvirtas kaip tą dieną, kai Mozė mane išsiuntė. Jėgų tebeturiu kiek anuomet – galiu kariauti, galiu dar daug nuveikti. 12 Tad duok man aukštumas, kurias Jehova tądien man pažadėjo. Nors, kaip tada girdėjai, ten dideliuose įtvirtintuose miestuose+ gyvena anakiečiai,+ Jehova tikrai bus su manimi+ ir aš juos išvarysiu, kaip Jehova yra pažadėjęs.“+

13 Jozuė palaimino Jefunės sūnų Kalebą ir davė jam kaip paveldą Hebroną.+ 14 Taip Hebronas tapo Kalebo, kenazo Jefunės sūnaus, paveldu ir priklauso jam iki šios dienos, nes jis visa širdimi buvo su Jehova, Izraelio Dievu.+ 15 Hebrono ankstesnis vardas buvo Kirjat Arba.+ (Mat buvo toks vyras, vardu Arba, žymiausias tarp anakiečių.) Ir kraštas ilsėjosi nuo karų.+

15 Judo giminės kiltims atiteko+ žemės* iki Edomo+ ribos, iki Cino dykumos ir Negebo pietinio krašto. 2 Pietinė riba prasidėjo nuo įlankos pietiniame Druskos jūros* pakraštyje,+ 3 tada nuo Akrabimų įkalnės+ ėjo į pietus link Cino, toliau iš pietų kilo į Kadeš Barnėją,+ į Hecroną, tada aukštyn į Adarą ir pasisuko į Karką. 4 Tada riba ėjo pro Acmoną+ iki Egipto sausvagės*+ ir baigėsi prie Jūros*. Tai pietinė riba.

5 Rytinė riba ėjo palei Druskos jūrą* iki Jordano žiočių. Ten pat, prie jūros įlankos, ties Jordano žiotimis, prasidėjo šiaurinė riba.+ 6 Ji kilo iki Bet Hoglos,+ ėjo šiauriau nuo Bet Arabos+ iki Rubeno sūnaus Bohano akmens.+ 7 Toliau riba ėjo į Debyrą prie Achoro slėnio+ ir suko šiaurėn link Gilgalo,+ esančio priešais Adumimų įkalnę (ši yra sausvagės pietinėje pusėje), pasiekė En Šemešo vandenis+ ir galiausiai En Rogelį.+ 8 Riba tęsėsi iki Ben Hinomo slėnio,+ esančio ties jebusiečių+ miesto, tai yra Jeruzalės,+ pietiniu šlaitu, tada užkilo į kalną, esantį į vakarus nuo Ben Hinomo slėnio, Refajų slėnio šiauriniame krašte. 9 Nuo to kalno riba ėjo prie Neftoacho šaltinio vandenų,+ o nuo ten – palei Efrono kalnyno miestus iki Baalos, tai yra Kirjat Jearimų.+ 10 Iš Baalos riba ėjo vakarų kryptimi iki Seyro kalno, toliau – Jearimo kalno šiauriniu šlaitu, tai yra palei Kesaloną, tada leidosi į Bet Šemešą+ ir suko į Timną.+ 11 Pasiekusi šiaurinį Ekrono+ šlaitą, riba ėjo į Šikaroną, pro Baalos kalną, toliau į Jabneelį ir baigėsi prie jūros.

12 Vakarinė riba buvo Didžiosios jūros* pakrantė.+ Tokios buvo Judo palikuonių kiltims paskirtų žemių ribos.

13 Judo palikuoniams tekusioje žemėje Jozuė Jehovos įsakymu skyrė dalį ir Jefunės sūnui Kalebui+ – davė jam Kirjat Arbą (Arba buvo Anako tėvas), tai yra Hebroną.+ 14 Iš ten Kalebas išvarė tris Anako sūnus,+ Anako palikuonius: Šešają, Ahimaną ir Talmają.+ 15 Paskui jis leidosi į žygį prieš Debyro gyventojus.+ (Debyras seniau buvo vadinamas Kirjat Seferu.) 16 Kalebas pasakė: „Kas puls ir užims Kirjat Seferą, tam duosiu į žmonas savo dukterį Achsą.“ 17 Miestą užėmė Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis,+ tad jam Kalebas ir atidavė į žmonas savo dukterį Achsą.+ 18 Pakeliui namo ji ragino Otnielį, kad šis paprašytų jos tėvą dirbamos žemės. Ji nulipo nuo asilo,* ir Kalebas paklausė: „Ko norėtum?“+ 19 Ši atsakė: „Noriu paprašyti dovanos*. Tu davei man Negebo* kraštą, duok ir Gulot Maimus*.“ Ir Kalebas dovanojo jai Aukštutinį Gulotą ir Žemutinį Gulotą.

20 Toks buvo Judo giminės paveldas, paskirstytas jos kiltims.

21 Pietinėje Judo giminės žemių dalyje, prie ribos su Edomu,+ buvo šie miestai: Kabceelis, Ederas, Jagūras, 22 Kina, Dimona, Adada, 23 Kedešas, Hacoras, Itnanas, 24 Zifas, Telemas, Bealotai, 25 Hacor Hadata, Kerijot Hecronas, tai yra Hacoras, 26 Amamas, Šema, Molada,+ 27 Hacar Gada, Hešmonas, Bet Peletas,+ 28 Hacar Šualas, Beer Šeba,+ Biziotija, 29 Baala, Ijimai, Ecemas, 30 Eltoladas, Kesilas, Horma,+ 31 Ciklagas,+ Madmana, Sansana, 32 Lebaotai, Šilhimai, Ainas ir Rimonas.+ Iš viso – 29 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

33 Miestai Šefeloje:+ Eštaolas, Cora,+ Ašna, 34 Zanoachas, En Ganimai, Tapuachas, Enamas, 35 Jarmutas, Adulamas,+ Sochojas, Azeka,+ 36 Šaaraimai,+ Aditaimai, Gedera ir Gederotaimai* – 14 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

37 Cenanas, Hadaša, Migdal Gadas, 38 Dilanas, Micpė, Jokteelis, 39 Lachišas,+ Bockatas, Eglonas, 40 Kabonas, Lachmasas, Kitlišas, 41 Gederotai, Bet Dagonas, Naama ir Makeda+ – 16 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

42 Libna,+ Eteras, Ašanas,+ 43 Iftachas, Ašna, Necibas, 44 Keila, Achzibas ir Mareša – 9 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

45 Ekronas su aplinkiniais miesteliais ir gyvenvietėmis, 46 į vakarus nuo Ekrono – visos žemės aplink Ašdodą su ten esančiomis gyvenvietėmis;

47 Ašdodas+ su aplinkiniais miesteliais ir gyvenvietėmis, Gaza+ su aplinkiniais miesteliais ir gyvenvietėmis ir viskas iki pat Egipto sausvagės palei Didžiąją jūrą, palei jos pakrantę.+

48 Aukštumose: Šamyras, Jatyras,+ Sochojas, 49 Dana, Kirjat Sana, tai yra Debyras, 50 Anabas, Eštemoja,+ Animai, 51 Gošenas,+ Holonas ir Gilojas+ – 11 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

52 Arabas, Dūma, Ešanas, 53 Janumas, Bet Tapuachas, Afeka, 54 Humta, Kirjat Arba, tai yra Hebronas,+ ir Cioras – 9 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

55 Maonas,+ Karmelis, Zifas,+ Juta, 56 Jezreelis, Jokdeamas, Zanoachas, 57 Kainas, Gibėja ir Timna+ – 10 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

58 Halhulas, Bet Cūras, Gedoras, 59 Maaratas, Bet Anotas ir Eltekonas – 6 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis;

60 Kirjat Baalas, tai yra Kirjat Jearimai,+ ir Raba – 2 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

61 Miestai dykumoje: Bet Araba,+ Midinas, Sechacha, 62 Nibšanas, Ir Melachas* ir En Gedis+ – 6 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

63 Bet jebusiečių,+ gyvenančių Jeruzalėje,+ Judo žmonės išvaryti nepajėgė+ ir jie tebegyvena su Judo žmonėmis Jeruzalėje iki šios dienos.

16 Juozapo palikuoniams+ burtu teko+ žemė nuo Jordano ties Jerichu. Ji driekėsi iki šaltinių, esančių Jericho rytuose, ėjo per dykumą nuo Jericho į Betelio aukštumas.+ 2 Nuo Betelio (jis yra prie Lūzo) jų žemių riba ėjo iki archų žemių ribos ties Atarotais, 3 paskui – į vakarus iki jafletų žemių ir tęsėsi iki pat Žemutinio Bet Horono+ ir iki Gezero.+ Riba baigėsi prie jūros.

4 Taigi Juozapo palikuoniai,+ Manasas ir Efraimas, gavo savo paveldą.+ 5 Tokios yra ribos žemių, paskirstytų Efraimo palikuonių kiltims. Riba prasidėjo rytuose, ėjo netoli Atrot Adaro,+ pro Aukštutinį Bet Horoną+ 6 ir tęsėsi iki jūros. Nuo Michmetato+ šiaurėje riba ėjo rytų kryptimi iki Taanat Šilojo ir suko pro Janoachą. 7 Nuo Janoacho riba ėjo link Atarotų, toliau – link Naaratos ir pro Jerichą+ iki Jordano. 8 O nuo Tapuacho+ riba ėjo vakarų link iki Kanos sausvagės ir toliau iki pat jūros.+ Šis paveldas buvo padalytas Efraimo giminės kiltims. 9 Be to, Efraimo palikuoniai turėjo miestų Manaso giminės žemėje,+ miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

10 Bet kanaaniečių, gyvenančių Gezere, jie neišvarė.+ Kanaaniečiai tebegyvena tarp Efraimo giminės žmonių iki šios dienos+ ir jiems yra uždėta darbo prievolė.+

17 Dalis paveldo burtu teko+ ir Manaso,+ Juozapo pirmagimio,+ giminei. Manaso pirmagimis Machyras,+ Gileado tėvas, buvo narsus karys, todėl buvo gavęs Gileadą ir Bašaną.+ 2 Burtu paveldas buvo padalytas ir kitoms Manaso palikuonių kiltims: Abiezero sūnums,+ Heleko sūnums, Asrielio sūnums, Šechemo sūnums, Hefero sūnums ir Šemidos sūnums. Šie Juozapo sūnaus Manaso palikuoniai buvo kilčių vyriausieji.+ 3 Bet Celofhadas,+ Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus, sūnų neturėjo, tik dukteris: Machlą, Noją, Hoglą, Milką ir Tircą. 4 Atėjusios pas kunigą Eleazarą,+ Nūno sūnų Jozuę ir vadus, jos sakė: „Jehova Mozei buvo įsakęs duoti mums, kaip ir mūsų broliams, paveldą.“+ Tada Jehovos įsakymu joms davė paveldą kaip ir jų tėvo broliams.+

5 Be Gileado ir Bašano žemių, esančių kitapus Jordano, Manasas gavo paveldėti dar dešimt dalių,+ 6 nes Manaso dukterys gavo paveldą kaip ir jo sūnūs. Kitiems Manaso palikuoniams buvo atiduotas Gileado kraštas.

7 Manaso žemės driekėsi nuo Ašero pakraščio iki Michmetato,+ esančio priešais Sichemą,+ ir nuo ten ėjo pietų link* į kraštą, kur gyveno En Tapuacho žmonės. 8 Tapuacho kraštas+ priklausė Manasui, bet Tapuacho miestas, esantis ties Manaso riba, priklausė Efraimo palikuoniams. 9 Toliau riba ėjo link Kanos sausvagės, pietų kryptimi. Manaso žemėse dalis miestų priklausė Efraimui.+ Manaso riba ėjo šiaurine sausvagės puse ir baigėsi prie jūros.+ 10 Žemės į pietus teko Efraimui, žemės į šiaurę – Manasui. Manaso žemių pakraštys buvo ties jūra,+ šiaurėje jos ribojosi su Ašeru, rytuose – su Isacharu.

11 Isacharo ir Ašero žemėje Manasui buvo atiduoti Bet Šeanas su aplinkiniais miesteliais, Ibleamas+ su aplinkiniais miesteliais, Doras+ su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais, En Doras+ su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais, Taanachas+ su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais ir Megidas su jo gyventojais ir aplinkiniais miesteliais, trys aukštumos*.

12 Tačiau užimti šių miestų Manaso palikuoniai neįstengė. Kanaaniečiai atkakliai jiems priešinosi ir liko gyventi tame krašte.+ 13 Tapę stiprūs, izraelitai uždėjo kanaaniečiams darbo prievolę,+ bet jų neišvarė.+

14 Juozapo palikuoniai kalbėjo Jozuei: „Kodėl mums davei paveldėti tik vieną dalį?+ Mūsų giminė didelė, ir Jehova ligi šiol mus laimina.“+ 15 Jozuė atsakė: „Jeigu esate tokie gausingi ir jeigu Efraimo aukštumos+ jums per ankštos, eikite į miškus, kur perizų+ ir refajų+ žemė, išsikirskite juos ir pasidarysite sau vietos.“ 16 Juozapo palikuoniai atsakė: „Aukštumų mums neužtenka. Be to, visi kanaaniečiai, gyvenantys slėnumoje – tiek Bet Šeane+ su jo aplinkiniais miesteliais, tiek Jezreelio slėnyje,+ – turi kovos vežimų su pjautuvais*.“+ 17 Tada Jozuė pasakė Efraimui ir Manasui, Juozapo palikuoniams: „Esate gausinga ir galinga giminė. Gausite ne vieną dalį+ – 18 jums priklausys visos miškingosios aukštumos.+ Nors jos apaugusios miškais, iškirsite juos ir tai bus jūsų žemių pakraštys. O kanaaniečius, nors jie galingi ir turi kovos vežimų su pjautuvais*, jūs išvarysite.“+

18 Tada visa izraelitų bendruomenė susirinko Šilojuje+ ir ten pastatė Susitikimo Palapinę.+ Kraštas jau buvo užimtas.+ 2 Bet septynios izraelitų giminės savo paveldo dar nebuvo gavusios. 3 Tad Jozuė izraelitams tarė: „Kiek ilgai delsite kurtis krašte, kurį Jehova, jūsų protėvių Dievas, jums yra davęs?+ 4 Išrinkite man iš visų giminių po tris vyrus. Aš juos išsiųsiu, kad pereitų kraštą ir aprašytų žemę, skirtą joms paveldėti. Paskui jie sugrįš pas mane. 5 Kraštą jie suskirstys į septynias dalis.+ Judui liks žemės pietuose,+ Juozapo palikuoniams – šiaurėje.+ 6 Padarę tų septynių dalių aprašą, atnešite man. Tada mūsų Dievo Jehovos akivaizdoje mesiu dėl jūsų burtą.+ 7 Levitai dalies tarp jūsų neturės,+ nes jų paveldas – tarnauti Jehovos kunigais.+ O Gadas, Rubenas ir pusė Manaso giminės+ jau gavo savo paveldą rytinėje Jordano pusėje – Jehovos tarnas Mozė jiems jį paskyrė.“

8 Kai vyrai, paskirti aprašyti krašto, susiruošė keliauti, Jozuė jiems įsakė: „Pereikite kraštą ir jį aprašykite. Tada Šilojuje Jehovos akivaizdoje mesiu dėl jūsų burtą.“+ 9 Ir vyrai iškeliavo. Jie ėjo per visą kraštą, aprašė jį miestas po miesto ir padalijo į septynias dalis. Surašę viską ritinyje, jie sugrįžo pas Jozuę į stovyklą, į Šiloją. 10 Tenai Jozuė dėl jų Jehovos akivaizdoje metė burtą.+ Jis paskirstė kraštą izraelitams, po dalį kiekvienai giminei.+

11 Pirmoji dalis burtu krito Benjamino giminės kiltims. Jiems teko dalis tarp Judo žemių+ ir Juozapo žemių.+ 12 Šiaurėje riba prasidėjo prie Jordano, ėjo pro šiaurinį Jericho+ šlaitą vakarų link į kalnus iki Bet Aveno+ dykumos. 13 Iš ten riba suko pro Lūzą (tai yra Betelį),+ pro pietinį Lūzo šlaitą, ir leidosi link Atrot Adaro,+ esančio ant kalno į pietus nuo Žemutinio Bet Horono.+ 14 Toliau ėjo vakarinė riba. Nuo kalno, esančio į pietus nuo Bet Horono, ji suko pietų kryptimi ir baigėsi prie Judo miesto Kirjat Baalo, tai yra Kirjat Jearimų.+ Tai vakarinė riba.

15 Pietinė riba prasidėjo ties Kirjat Jearimų pakraščiu ir suko į vakarus. Ji ėjo iki Neftoacho šaltinio vandenų,+ 16 paskui – palei kalną, stūksantį priešais Ben Hinomo slėnį+ Refajų+ slėnio šiaurėje, toliau – pro Hinomo slėnį jebusiečių+ miesto pietinėje pašlaitėje ir leidosi iki En Rogelio.+ 17 Toliau riba suko į šiaurę ir ėjo iki En Šemešo, paskui – link Gelilotų, esančių priešais Adumimų įkalnę,+ o iš ten – iki Rubeno sūnaus Bohano akmens.+ 18 Riba tęsėsi iki šiaurinių kalvų, kurios priešais Arabą, ir leidosi į Arabą. 19 Nuo ten riba ėjo link šiaurinio Bet Hoglos+ šlaito ir baigėsi prie įlankos šiauriniame Druskos jūros*+ pakraštyje, ties Jordano žiotimis. Tai pietinė riba. 20 Rytinė riba buvo Jordanas. Tai Benjamino palikuonių kilčių paveldas, tokios buvo jų žemių ribos.

21 Benjamino giminės kiltims teko šie miestai: Jerichas, Bet Hogla, Emek Kecicas, 22 Bet Araba,+ Cemaraimai, Betelis,+ 23 Avimai, Para, Ofra, 24 Kefar Amona, Ofnis ir Geba+ – 12 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

25 Gibeonas,+ Rama, Beerotai, 26 Micpė, Kefyra, Moca, 27 Rekemas, Irpeelis, Tarala, 28 Cela,+ Elefas, Jebusas, tai yra Jeruzalė,+ Gibėja+ ir Kirjatas – 14 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

Toks buvo Benjamino giminės kilčių paveldas.

19 Antroji dalis burtu teko+ Simeonui, Simeono giminės kiltims.+ Jie gavo paveldą žemėse, kurias paveldėjo Judas.+ 2 Jų paveldas buvo Beer Šeba,+ Šeba, Molada,+ 3 Hacar Šualas,+ Bala, Ecemas,+ 4 Eltoladas,+ Betulas, Horma, 5 Ciklagas,+ Bet Markabotai, Hacar Susa, 6 Bet Lebaotai+ ir Šaruhenas – 13 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis; 7 Ainas, Rimonas, Eteras ir Ašanas+ – 4 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis. 8 Simeono giminės kiltims atiteko visos gyvenvietės šių miestų apylinkėse iki pat Baalat Beero, tai yra pietinės Ramos. Tai buvo jų paveldas. 9 Simeono giminės palikuoniai gavo paveldėti dalį Judo žemių, nes Judui tekusi dalis buvo per didelė. Taigi Simeono palikuoniai gavo paveldą Judo paveldėtose žemėse.+

10 Trečioji dalis burtu teko+ Zabulono giminės kiltims.+ Jų paveldo riba ėjo iki pat Sarido. 11 Toliau – vakarų link pro Maralą, Dabešetą iki slėnio*, esančio priešais Jokneamą. 12 Į rytus nuo Sarido, į saulėtekio pusę, riba ėjo Kislot Taboro pakraščiu į Daberatą+ ir iki Jafijos. 13 Nuo ten ji ir toliau ėjo rytų link, į saulėtekio pusę – į Gat Heferą,+ Et Kaciną, Rimoną ir iki pat Nėjos. 14 Šiaurėje riba pasisuko į Hanatoną ir baigėsi prie Iftach Elio slėnio. 15 Kartu su Katatu, Nahalalu, Šimronu,+ Idala ir Betliejumi+ jiems priklausė 12 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis. 16 Tai buvo Zabulono palikuonių kilčių+ paveldas, miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

17 Ketvirtoji dalis burtu teko+ Isacharui, Isacharo palikuonių kiltims.+ 18 Jų ribos siekė Jezreelį,+ Kesulotus, Šunemą,+ 19 Hafaraimus, Šioną, Anaharatą, 20 Rabitą, Kišjoną, Ebecą, 21 Remetą, En Ganimus,+ En Hadą ir Bet Pacecą. 22 Riba ėjo palei Taborą,+ Šahacimus ir Bet Šemešą ir baigėsi prie Jordano. Iš viso buvo 16 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis. 23 Tai Isacharo giminės kilčių+ paveldas, miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

24 Penktoji dalis burtu teko+ Ašero giminės kiltims.+ 25 Jų žemių riba ėjo palei Helkatą,+ Halį, Beteną, Achšafą, 26 Alamelechą, Amadą ir Mišalą. Vakaruose riba ėjo pro Karmelį+ iki Šihor Libnato, 27 tada suko į rytus ir pro Bet Dagoną ėjo iki Zabulono žemių, toliau – Iftach Elio slėniu šiaurės link, palei Bet Emeką ir Nejelį, iš kairės aplenkdama Kabulą. 28 Toliau riba ėjo palei Ebroną, Rehobą, Hamoną, Kaną iki pat Didžiojo Sidono.+ 29 Paskui suko link Ramos, pasiekė įtvirtintąjį Tyro miestą,+ toliau – Hosą ir baigėsi ties pajūriu ten, kur yra Achzibas, 30 Uma, Afekas+ ir Rehobas.+ Iš viso jiems priklausė 22 miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis. 31 Tai Ašero giminės kilčių+ paveldas, miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

32 Šeštoji dalis burtu teko+ Naftaliui, Naftalio palikuonių kiltims. 33 Jų riba nuo Helefo ir didžiojo medžio, esančio Caananime,+ ėjo palei Adami Nekebą, Jabneelį, Lakumą iki Jordano. 34 Į vakarus riba ėjo pro Aznot Taborą ir nuo ten tęsėsi link Hukoko. Pietuose riba ėjo palei Zabuloną, vakaruose – palei Ašerą, o rytuose prie Jordano – palei Judą*. 35 Įtvirtintieji miestai buvo šie: Cidimai, Ceras, Hamatas,+ Rakatas, Kineretas, 36 Adama, Rama, Hacoras,+ 37 Kedešas,+ Edrėjas, En Hacoras, 38 Ironas, Migdal Elis, Horemas, Bet Anatas ir Bet Šemešas.+ Iš viso jiems priklausė 19 miestų su aplinkinėmis gyvenvietėmis. 39 Tai Naftalio giminės kilčių+ paveldas, miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

40 Septintoji dalis burtu teko+ Dano giminės kiltims.+ 41 Jų paveldo riba ėjo palei Corą,+ Eštaolą, Ir Šemešą, 42 Šaalabiną,+ Ajaloną,+ Itlą, 43 Eloną, Timną,+ Ekroną,+ 44 Eltekę, Gibetoną,+ Baalatą, 45 Jehudą, Bene Beraką, Gat Rimoną,+ 46 Me Jarkoną, Rakoną ir Jopę.+ 47 Bet tame krašte Danui buvo per ankšta.+ Tad jie išžygiavo pulti Lešemo.+ Paėmę jį, kalaviju išžudė gyventojus ir patys ten apsigyveno. Lešemą jie pervadino Danu pagal savo protėvio Dano vardą.+ 48 Tai Dano giminės kilčių paveldas, miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

49 Taip izraelitai baigė dalyti kraštą, duotą jiems paveldėti. Tada savo žemėse jie paskyrė paveldą ir Nūno sūnui Jozuei. 50 Kaip Jehova buvo liepęs, jie davė jam Efraimo aukštumose Timnat Serachą+ – miestą, kurio jis prašė. Tą miestą Jozuė atstatė ir jame įsikūrė.

51 Tai yra paveldo dalys, kurias Jehovos akivaizdoje kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio giminių kilčių vyriausieji burtu padalijo+ prie Susitikimo Palapinės Šilojuje.+ Taip jie baigė krašto dalybas.

20 Tada Jehova Jozuei tarė: 2 „Liepk izraelitams pasirinkti sau prieglaudos miestus,+ apie kuriuos esu jums kalbėjęs per Mozę, 3 kad žmogui, netyčia, atsitiktinai užmušusiam kitą žmogų, būtų kur pabėgti. Tie miestai bus jums prieglobstis nuo keršytojo už kraują.+ 4 Atbėgęs į vieną iš tų miestų,+ jis atsistos vartuose+ ir apie tai, kas nutiko, papasakos miesto seniūnams. Jie priims bėglį, duos kur apsigyventi ir šis ten pasiliks. 5 Jeigu keršytojas už kraują jį atsivytų, seniūnai neišduos bėglio jam į rankas, nes tas savo artimą užmušė netyčia, ne iš neapykantos.+ 6 Iki stos prieš teismą bendruomenės akivaizdoje,+ žmogus gyvens tame mieste. Paskui pasiliks jame iki tuometinio vyriausiojo kunigo mirties.+ Tada galės grįžti į namus, į miestą, iš kurio buvo pabėgęs.“+

7 Taigi jie išrinko* Kedešą+ Galilėjoje, Naftalio aukštumose, Sichemą+ Efraimo aukštumose ir Kirjat Arbą,+ tai yra Hebroną, Judo aukštumose. 8 Užjordanėje, į rytus nuo Jericho, jie buvo parinkę Rubeno giminės miestą Becerą,+ esantį dykumoje ant plokščiakalnio, Ramotus+ – Gado giminės miestą Gileade ir Manaso giminės miestą Golaną+ Bašane.+

9 Tie miestai buvo paskirti visiems izraelitams ir tarp jų gyvenantiems svetimšaliams, kad žmogus, užmušęs kitą žmogų netyčia, atsitiktinai, turėtų kur pabėgti+ ir nežūtų nuo keršytojo už kraują rankos, negavęs galimybės stoti prieš teismą bendruomenės akivaizdoje.+

21 Levitų kilčių vyriausieji atėjo pas kunigą Eleazarą,+ Nūno sūnų Jozuę ir pas kitų Izraelio giminių kilčių vyriausiuosius 2 į Šiloją+ Kanaano krašte ir taip jiems kalbėjo: „Jehova per Mozę įsakė duoti mums miestų, kuriuose galėtume apsigyventi, ir ganyklų mūsų galvijams.“+ 3 Taigi, kaip Jehova buvo liepęs, izraelitai levitams davė miestų+ ir ganyklų iš savo paveldo.+

4 Pirmiausia burtu miestai buvo paskirti kehatų kiltims.+ Levitams iš kunigo Aarono palikuonių atiteko 13 miestų Judo,+ Simeono+ ir Benjamino+ giminių žemėse.

5 Kitiems kehatams burtu buvo paskirta 10 miestų Efraimo giminės,+ Dano giminės ir pusės Manaso giminės+ kilčių žemėse.

6 Geršonams+ burtu teko 13 miestų Isacharo giminės, Ašero ir Naftalio giminių, taip pat Bašane įsikūrusios pusės Manaso giminės kilčių žemėse.+

7 Merarių kiltims+ teko 12 miestų Rubeno, Gado ir Zabulono giminių žemėse.+

8 Štai šiuos miestus su ganyklomis izraelitai burtu paskyrė levitams, kaip Jehova buvo liepęs per Mozę.+

9 Judo giminė ir Simeono giminė davė toliau išvardytus miestus.+ 10 Tie miestai teko levitams iš kehatų, Aarono palikuoniams – šie pirmi gavo savo dalį. 11 Jie gavo Kirjat Arbą,+ tai yra Hebroną,+ ir aplinkines ganyklas Judo aukštumose (Arba buvo Anako tėvas). 12 O tam miestui priklausantys laukai ir gyvenvietės jau buvo atiduoti kaip paveldas Jefunės sūnui Kalebui.+

13 Kunigo Aarono palikuoniams jie davė Hebroną+ su ganyklomis (prieglaudos miestą tiems, kurie nužudė žmogų+), Libną+ su ganyklomis, 14 Jatyrą+ su ganyklomis, Eštemoją+ su ganyklomis, 15 Holoną+ su ganyklomis, Debyrą+ su ganyklomis, 16 Ainą+ su ganyklomis, Jutą+ su ganyklomis, Bet Šemešą su ganyklomis – 9 tų giminių miestus.

17 Benjamino giminė davė Gibeoną+ su ganyklomis, Gebą su ganyklomis,+ 18 Anatotą+ su ganyklomis, Almoną su ganyklomis – 4 miestus.

19 Aarono palikuoniams, kunigams, iš viso buvo duota 13 miestų su ganyklomis.+

20 Kitiems levitams iš kehatų kilčių burtu buvo paskirti Efraimo giminės miestai. 21 Jiems teko Sichemas+ su ganyklomis Efraimo aukštumose (prieglaudos miestas tiems, kurie nužudė žmogų+), Gezeras+ su ganyklomis, 22 Kibcaimai su ganyklomis ir Bet Horonas+ su ganyklomis – 4 miestai.

23 Dano giminė davė Eltekę su ganyklomis, Gibetoną su ganyklomis, 24 Ajaloną+ su ganyklomis ir Gat Rimoną su ganyklomis – 4 miestus.

25 Pusė Manaso giminės davė Taanachą+ su ganyklomis ir Gat Rimoną su ganyklomis – 2 miestus.

26 Taigi kitos kehatų kiltys gavo iš viso 10 miestų su ganyklomis.

27 Pusė Manaso giminės levitams iš geršonų kilčių+ davė Golaną,+ esantį Bašane, su ganyklomis (prieglaudos miestą tiems, kurie nužudė žmogų) ir Beešterą su ganyklomis – 2 miestus.

28 Isacharo giminė+ davė Kišjoną su ganyklomis, Daberatą+ su ganyklomis, 29 Jarmutą su ganyklomis ir En Ganimus su ganyklomis – 4 miestus.

30 Ašero giminė+ davė Mišalą su ganyklomis, Abdoną su ganyklomis, 31 Helkatą+ su ganyklomis ir Rehobą+ su ganyklomis – 4 miestus.

32 Naftalio giminė davė Kedešą+ Galilėjoje su ganyklomis (prieglaudos miestą+ tiems, kurie nužudė žmogų), Hamot Dorą su ganyklomis ir Kartaną su ganyklomis – 3 miestus.

33 Iš viso geršonų kiltys gavo 13 miestų su ganyklomis.

34 Kitiems levitams, iš merarių kilčių,+ Zabulono giminė+ davė Jokneamą+ su ganyklomis, Kartą su ganyklomis, 35 Dimną su ganyklomis ir Nahalalą+ su ganyklomis – 4 miestus.

36 Rubeno giminė davė Becerą+ su ganyklomis, Jahacą su ganyklomis,+ 37 Kedemotus su ganyklomis ir Mefaatą su ganyklomis – 4 miestus.

38 Gado giminė+ davė Ramotus Gileado krašte su ganyklomis (prieglaudos miestą tiems, kurie nužudė žmogų),+ Mahanaimus+ su ganyklomis, 39 Hešboną+ su ganyklomis ir Jazerą+ su ganyklomis – iš viso 4 miestus.

40 Taigi kitiems levitams, iš merarių kilčių, burtu teko 12 miestų.

41 Levitams iš viso buvo skirti 48 izraelitų miestai su ganyklomis.+ 42 Ganyklos buvo aplink visus šiuos miestus, aplink kiekvieną iš jų.

43 Taip Jehova atidavė izraelitams visą kraštą, kaip ir buvo prisiekęs jų protėviams.+ Izraelitai tas žemes paveldėjo ir jose įsikūrė.+ 44 Tada Jehova visam kraštui suteikė poilsį, kaip kad buvo prisiekęs jų protėviams.+ Prieš izraelitus neatsilaikė jokie priešai+ – Jehova juos atidavė jiems į rankas.+ 45 Visi geri dalykai, kuriuos Jehova buvo pažadėjęs Izraelio namams, visi iki vieno, tapo tikrove. Visus tuos pažadus jis ištesėjo.+

22 Tada Jozuė sukvietė rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės 2 ir kalbėjo: „Jūs padarėte visa, ką Jehovos tarnas Mozė buvo jums įsakęs,+ klausėte mano balso, visų mano paliepimų.+ 3 Per visą tą laiką, iki pat šios dienos, jūs nepalikote savo brolių+ ir pareigingai vykdėte Jehovos, savo Dievo, įsakymus.+ 4 Šiandien jūsų Dievas Jehova suteikė jūsų broliams poilsį, kaip ir buvo jiems pažadėjęs.+ Tad dabar galite grįžti į savo palapines žemėje anapus Jordano – žemėje, kurią Jehovos tarnas Mozė davė jums nuosavybėn.+ 5 Tik rūpestingai vykdykite įsakymus ir Įstatymą, jums duotą Jehovos tarno Mozės,+ – mylėkite savo Dievą Jehovą,+ visada eikite jo keliais,+ laikykitės jo įsakymų,+ glauskitės prie jo+ ir tarnaukite jam+ visa širdimi ir visa siela.“+

6 Tada Jozuė palaimino juos, išlydėjo ir tie grįžo į savo palapines. 7 Viena pusė Manaso giminės gavo paveldą Bašane – jį buvo davęs Mozė,+ – o kitai pusei, kaip ir jų broliams, Jozuė paskyrė dalį į vakarus nuo Jordano.+ Išlydėdamas juos namo į savo palapines, Jozuė juos palaimino 8 ir pasakė: „Jūs įgijote daug turto – dideles bandas, daugybę sidabro, aukso, vario, geležies ir drabužių.+ Pasiimkite visa tai ir grįžkite į palapines. Turtą, kurį pagrobėte iš priešų, išsidalykite tarp brolių.“+

9 Atsisveikinę su kitais izraelitais, rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės iškeliavo iš Šilojo, esančio Kanaano krašte, ir grįžo į Gileadą+ – žemę, kurią Jehovos paliepimu Mozė atidavė jiems nuosavybėn ir kurioje jie buvo įsikūrę.+ 10 Atkeliavę netoli Jordano, dar tebebūdami Kanaano krašte, rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės ten, prie Jordano, pastatė didžiulį aukurą. 11 Po kurio laiko tarp izraelitų pasklido kalbos:+ „Žiūrėkite! Kanaano krašto paribyje, prie Jordano, mums priklausančioje žemėje, rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės pasistatė aukurą!“ 12 Sužinojusi apie tai, visa izraelitų bendruomenė susirinko Šilojuje+ ir jau rengėsi eiti kovoti prieš juos.

13 Tada į Gileado kraštą pas Rubeno, Gado ir pusės Manaso giminės žmones izraelitai siuntė Eleazaro sūnų kunigą Finehasą.+ 14 Su juo ėjo dešimt vadų – po vieną kilties vadą iš kiekvienos Izraelio giminės, po vieną kilties vyriausiąjį iš Izraelio tūkstančių.+ 15 Atkeliavę pas Rubeno, Gado ir pusės Manaso giminės žmones į Gileado kraštą, jie kalbėjo:

16 „Visa Jehovos bendruomenė sako štai ką: ‘Kodėl jūs neištikimi Izraelio Dievui?+ Kodėl nusigręžėte nuo Jehovos ir pasistatėte aukurą? Tai maištas prieš Jehovą!+ 17 Argi negana, kad užsitraukėme kaltę prie Peoro? Juk iki šiol nesame jos nusiplovę, nors Jehovos bendruomenė ir buvo už tai nubausta.+ 18 Ar jūs ir vėl norite nuo Jehovos atsimesti?! Jei šiandien prieš Jehovą maištausite, rytoj jis užsirūstins ant visos Izraelio bendruomenės.+ 19 Jeigu jums priklausantis kraštas yra nešvarus, pereikite į kraštą, priklausantį Jehovai,+ – ten, kur Jehovos Padangtė,+ – ir kurkitės tarp mūsų. Tik nemaištaukite prieš Jehovą ir nepadarykite maištininkais mūsų, statydamiesi dar vieną aukurą, nes mes juk turime savo Dievo Jehovos aukurą.+ 20 Kai Achanas,+ Zeracho sūnus, sulaužė ištikimybę Dievui pasiimdamas tai, kas turėjo būti sunaikinta, argi neužsidegė Dievas pykčiu ant visos Izraelio bendruomenės?+ Dėl tos kaltės žuvo ne tik jis, bet ir kiti.’“+

21 Tada rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės atsakė Izraelio tūkstančių vyriausiesiems: + 22 „Jehova – dievų Dievas! Jehova – dievų Dievas!+ Jis žino, tegu žino ir Izraelis! Jeigu mes maištavome ir sulaužėme ištikimybę Jehovai, teneparodo jis šiandien mums gailesčio. 23 Jeigu mes išties atsimetėme nuo Jehovos ir šitą aukurą pasistatėme tam, kad aukotume ant jo deginamąsias aukas, javų atnašas ir bendrystės aukas, Jehova mus tenubaudžia.+ 24 Mes tik buvome susirūpinę, kad ateityje jūsų sūnūs neimtų sakyti mūsų sūnums: ‘Ką bendra jūs turite su Jehova, Izraelio Dievu? 25 Jehova padarė Jordaną riba tarp mūsų ir jūsų, rubenai ir gadai! Su Jehova jūs neturite nieko bendra.’ Tada dėl jūsų sūnų kaltės mūsų sūnūs liautųsi garbinę Jehovą*.

26 Todėl nusprendėme statytis aukurą, – bet ne deginamosioms aukoms ar atnašoms. 27 Tai bus liudijimas mums ir jums,+ taip pat būsimoms kartoms, kad tarnausime Jehovai, aukosime jam deginamąsias aukas, atnašas ir bendrystės aukas,+ idant jūsų sūnūs ateityje mūsų sūnums nesakytų: ‘Su Jehova jūs neturite nieko bendra.’ 28 Pamanėme, kad jeigu ateityje mums ir mūsų palikuoniams jie taip sakytų, mes galėtume paaiškinti: ‘Pažiūrėkite į šį aukurą, kurį padarė mūsų protėviai. Jis panašus į Jehovos aukurą, bet padarytas ne deginamosioms aukoms ar atnašoms, o kaip liudijimas jums ir mums.’ 29 Mums nė minties nekilo maištauti prieš Jehovą ar nuo Jehovos nusigręžti+ – nė neketinome statytis kito aukuro deginamosioms aukoms, javų aukoms ir atnašoms, nes aukuras Jehovai, mūsų Dievui, stovi priešais jo Padangtę.“+

30 Kunigas Finehasas, bendruomenės kilčių vadai ir Izraelio tūkstančių vyriausieji tokiu Rubeno, Gado ir Manaso žmonių paaiškinimu buvo patenkinti.+ 31 Eleazaro sūnus kunigas Finehasas pasakė Rubeno, Gado ir Manaso žmonėms: „Dabar žinome, kad Jehova yra tarp mūsų, nes nuo Jehovos jūs nenusigręžėte. Šiandien jūs išgelbėjote izraelitus nuo Jehovos rankos.“

32 Baigę kalbėtis su rubenais ir gadais, Eleazaro sūnus kunigas Finehasas ir vadai sugrįžo iš Gileado krašto į Kanaano žemę ir viską papasakojo kitiems izraelitams. 33 Žmonės tokia žinia buvo patenkinti. Jie šlovino Dievą ir nebėjo kovoti su rubenais ir gadais ir naikinti krašto, kuriame šie buvo apsigyvenę.

34 Rubenai ir gadai davė tam aukurui pavadinimą*. Mat jie sakė: „Jis yra mums liudijimas, kad Jehova yra Dievas.“

23 Praėjo daug metų. Jehova buvo suteikęs Izraeliui poilsį+ nuo visų priešų. Ir štai Jozuė, jau pasenęs, garbaus amžiaus,+ 2 sušaukė visą Izraelį+ – seniūnus, vadus, teisėjus, pareigūnus+ – ir jiems tarė: „Aš jau senas, sulaukiau daug metų. 3 Jūs matote, ką jūsų Dievas Jehova padarė su visomis šiomis tautomis jūsų labui. Jehova, jūsų Dievas, kovojo už jus.+ 4 Aš burtu paskirsčiau*+ jums žemę tautų, kurias dar turite nugalėti,+ ir tautų, kurias sunaikinau,+ – visų nuo Jordano iki Didžiosios jūros* vakaruose*. 5 Jūsų Dievas Jehova jas išvarė,+ pašalino jums iš kelio, ir jūs užvaldėte jų kraštą, kaip jūsų Dievas Jehova ir buvo pažadėjęs.+

6 Tad būkite drąsūs ir tvirti: laikykitės visko, kas parašyta Mozės Įstatymo knygoje,+ nenukrypkite nei į dešinę, nei į kairę.+ 7 Nesusidėkite su tautomis,+ kurios liko gyventi tarp jūsų. Jų dievų vardų net neminėkite,+ jais neprisiekinėkite, tų dievų negarbinkite ir jiems nesilenkite.+ 8 Būkite ištikimi savo Dievui Jehovai,+ kokie esate iki pat šiandien. 9 Jehova tikrai išvarys dideles ir galingas tautas iš jūsų tarpo,+ juk iki šiol joks žmogus neįstengė jums pasipriešinti.+ 10 Vienas jūsiškis vysis tūkstantį,+ nes jūsų Dievas Jehova yra pažadėjęs kovoti už jus.+ 11 Tad visada sergėkite savo širdis*,+ savo Dievo Jehovos nenustokite mylėti.+

12 Bet jeigu nuo jo nusigręšite ir susidėsite su tautomis, kurios gyvena tarp jūsų,+ giminiuositės su kitataučiais vedybomis,+ bičiuliausitės su jais ir jie su jumis, 13 tai žinokite, kad Jehova, jūsų Dievas, nebevarys tų tautų iš jūsų tarpo.+ Jos taps jums pinklėmis ir žabangais, botagais jūsų šonams+ ir dygliais jūsų akyse, kol pradingsite iš šio puikaus krašto, kurį Dievas Jehova yra jums davęs.

14 Mano gyvenimas artėja prie pabaigos.* Jūs labai gerai* žinote, kad visi geri dalykai, jums pažadėti jūsų Dievo Jehovos, išsipildė – išsipildė visi iki vieno, nė vienas žodis neliko neištesėtas.+ 15 Bet kaip Dievas Jehova išpildė visus jums pažadėtus gerus dalykus,+ taip Jehova gali užtraukti ir visas nelaimes, apie kurias buvo kalbėjęs, – Dievas Jehova gali išnaikinti jus iš šito puikaus krašto, kurį jums yra davęs.+ 16 Jeigu sulaužysite Jehovos, savo Dievo, sandorą, kurios laikytis jis jums įsakė, jei garbinsite kitus dievus ir jiems lenksitės, tada Jehovos rūstybė užsidegs ant jūsų+ ir veikiai pradingsite iš šio puikaus krašto, kurį jis yra jums davęs.“+

24 Jozuė sukvietė visas Izraelio gimines į Sichemą, sušaukė Izraelio seniūnus, vadus, teisėjus ir pareigūnus.+ Visiems susirinkus Dievo akivaizdoje, 2 Jozuė prabilo: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Senovėje jūsų protėviai,+ įskaitant Abraomo ir Nahoro tėvą Terachą, gyveno kitapus Upės*+ ir tarnavo kitiems dievams.+

3 Tada pašaukiau jūsų protėvį Abraomą+ iš kitapus Upės ir vedžiau jį per visą Kanaano kraštą. Aš padariau gausius jo palikuonius.+ Daviau jam Izaoką,+ 4 tada Izaokui daviau Jokūbą ir Ezavą.+ Ezavui atidaviau Seyro kalnus,+ o Jokūbas ir jo sūnūs išsikėlė į Egiptą.+ 5 Vėliau siunčiau pas jus Mozę ir Aaroną,+ varginau Egiptą nelaimėmis,+ paskui jus iš ten išvedžiau. 6 Kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto+ ir aš atvedžiau juos prie Raudonosios jūros, egiptiečiai juos atsivijo su savo kovos vežimais ir raitininkais.+ 7 Jie šaukėsi Jehovos+ ir aš atskyriau juos nuo egiptiečių tamsa, paskui užliejau egiptiečius jūros vandenimis ir paskandinau.+ Jūs patys savo akimis matėte, ką dariau Egipte.+ Paskui daug metų gyvenote dykumoje.+

8 Tada atvedžiau jus į kraštą kitoje* Jordano pusėje, kur gyveno amoritai. Amoritai kovojo su jumis,+ bet aš juos atidaviau jums į rankas, kad tą kraštą užimtumėte. Aš juos pašalinau jums iš kelio.+ 9 Paskui kovoti su Izraeliu pakilo Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius. Jis pasišaukė Beoro sūnų Bileamą, kad tasai jus prakeiktų.+ 10 Bet Bileamo aš neišklausiau,+ ir jis jus laimino.+ Taip išgelbėjau jus iš jo rankos.+

11 Tada perėjote Jordaną+ ir atėjote prie Jericho.+ Jericho vadai*, taip pat amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai ir jebusiečiai stojo į kovą su jumis, bet aš juos atidaviau jums į rankas.+ 12 Prieš jums ateinant, atėmiau jiems drąsą* ir jie, kaip ir abu amoritų karaliai, bėgo nuo jūsų.+ Ne kalaviju ir ne lanku juos nugalėjote.+ 13 Atidaviau jums žemę, kurios neįdirbote, ir miestus, kurių nestatėte,+ ir jūs ten įsikūrėte. Valgote vaisius vynuogynų ir alyvmedžių sodų, kurių nesodinote.’+

14 Tad bijokite Jehovos ir tarnaukite jam dorai ir ištikimai*.+ Atsikratykite dievų, kuriems lenkėsi jūsų protėviai, kai dar gyveno kitapus Upės ir Egipte,+ ir tarnaukite Jehovai. 15 O jeigu nenorite tarnauti Jehovai, šiandien patys rinkitės, ar tarnausite dievams, kuriems kitapus Upės tarnavo jūsų protėviai,+ ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate.+ Bet aš ir mano šeima tarnausime Jehovai.“+

16 Žmonės į tai atsakė: „Kaipgi galėtume palikti Jehovą ir tarnauti kitiems dievams?! 17 Juk pats Jehova, mūsų Dievas, išvedė mus ir mūsų protėvius iš Egipto žemės,+ iš vergystės krašto,+ padarė mūsų akyse didelių ženklų+ ir saugojo mus visą kelią, gindamas nuo tautų, per kurių žemes ėjome.+ 18 Jehova išvarė visas tautas ir visus amoritus – tautas, gyvenusias krašte iki mūsų. Todėl mes irgi tarnausime Jehovai, nes jis – mūsų Dievas.“

19 Tada Jozuė žmonėms pasakė: „Jūs neįstengsite tarnauti Jehovai, juk jis – šventas Dievas.+ Jis yra Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės.+ Jūsų prasikaltimų* ir jūsų nuodėmių jis neatleis.+ 20 Jeigu paliksite Jehovą ir tarnausite svetimiems dievams, jis atsigręš prieš jus ir sunaikins, nors anksčiau buvo daręs jums gera.“+

21 Bet žmonės Jozuei atsakė: „Mes tarnausime Jehovai!“+ – 22 „Esate liudytojai, – tarė Jozuė, – kad savo noru apsisprendėte tarnauti Jehovai.“+ – „Taip, mes esame liudytojai“, – atsakė jie.

23 Jozuė tarė: „Tad dabar pašalinkite svetimus dievus iš savo tarpo, palenkite širdis prie Jehovos, Izraelio Dievo.“ 24 Žmonės Jozuei atsakė: „Tarnausime Jehovai, savo Dievui, ir jo balso klausysime.“

25 Štai tokį nuostatą ir priesaką tą dieną Sicheme Jozuė paskelbė tautai, kai sudarė su ja sandorą. 26 Tuos žodžius Jozuė surašė į Dievo Įstatymo knygą.+ Tada Jehovos pašventintoje vietoje po aukštu medžiu pastatė didelį akmenį.+

27 Ir Jozuė kreipėsi į tautą: „Štai šitas akmuo bus liudytojas,+ nes girdėjo visa, ką Jehova mums pasakė. Jeigu savo Dievo išsižadėtumėte, jis paliudys prieš jus.“ 28 Tada Jozuė leido žmonėms grįžti kiekvienam į savo paveldo žemę.+

29 Po šių įvykių, sulaukęs 110 metų, Jehovos tarnas Nūno sūnus Jozuė mirė.+ 30 Jis buvo palaidotas savo paveldo žemėje Timnat Serache,+ kuris yra Efraimo aukštumose, į šiaurę nuo Gaašo kalno. 31 Izraelis tarnavo Jehovai per visas Jozuės dienas ir per visas dienas seniūnų, kurie Jozuę pergyveno ir buvo matę visa, ką Jehova padarė Izraelio labui.+

32 Juozapo kaulus,+ kuriuos buvo išsigabenę iš Egipto, izraelitai palaidojo Sicheme – sklype, kurį Jokūbas buvo įsigijęs iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų+ už šimtą kesitų*.+ Tas sklypas buvo tapęs Juozapo sūnų paveldu.+

33 Mirė ir Aarono sūnus Eleazaras.+ Jį palaidojo Efraimo aukštumose, jo sūnaus Finehaso+ kalvoje.