AMOSO KNYGA
1 Žodžiai, kurie regėjime apie Izraelį buvo perduoti Amosui*, avių augintojui iš Tekojos.+ Tą regėjimą jis matė Judo karaliaus Uzijo+ ir Izraelio karaliaus Jeroboamo,+ Jehoašo+ sūnaus, dienomis, dveji metai prieš žemės drebėjimą.+ 2 Amosas kalbėjo:
„Jehova suriaumos iš Siono,
prabils griausmingu balsu iš Jeruzalės.
Laukai, kur piemenys gano, sielvartaus,
Karmelio viršūnė džius.“+
3 „Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Damaskas maištavo* tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk geležinėmis kuliamosiomis rogėmis jie Gileadą kūlė.+
5 Sulaužysiu Damasko vartų skląsčius,+
sunaikinsiu Bikat Aveno gyventojus,
pražudysiu Bet Edeno valdovą.
Sirijos žmonės bus ištremti į Kyrą.+ Taip sako Jehova.’
6 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Gaza maištavo+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk jie išsivedė visus belaisvius+ ir atidavė Edomui.
7 Todėl ant Gazos sienų siųsiu ugnį+ –
tepraryja jos tvirtoves.
8 Sunaikinsiu Ašdodo gyventojus,+
pražudysiu Aškelono valdovą,+
pakelsiu ranką prieš Ekroną,+
ir filistinų likutis žus.+ Taip sako visavaldis Jehova.’
9 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Tyras maištavo+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk jie atidavė visus belaisvius Edomui,
pamiršo brolystės sandorą.+
10 Todėl ant Tyro sienų siųsiu ugnį –
tepraryja jo tvirtoves.’+
11 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Edomas maištavo+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk jis persekiojo savo brolį kalaviju+
ir gailesčio neparodė.
Įtūžęs jis nesiliauja savo aukos draskyti,
įniršio netramdo.+
13 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad amonitai maištavo+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk, geisdami išplėsti savo valdas, Gileade jie perskrodė nėščias moteris.+
14 Todėl užkursiu ugnį ant Rabos sienos+ –
tepraryja jos tvirtoves,
aidint kovos šūksniams mūšio dieną,
audros dieną šėlstant vėtrai.
15 O jų karalius su savo didžiūnais eis tremtin.+ Taip sako Jehova.’
2 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Moabas maištavo*+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk Edomo karaliaus kaulus jis pavertė pelenais.
2 Todėl į Moabą siųsiu ugnį –
tepraryja Kerijotų tvirtoves.+
Moabas žus mūšio įkarštyje,
aidint kovos šūksniams, gaudžiant ragui.+
4 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Judas maištavo+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk jie pamynė Jehovos įstatymą*,
nesilaikė jo nuostatų,+
jie nuklydo, eidami paskui tuos pačius melus kaip ir jų protėviai.+
5 Todėl į Judą siųsiu ugnį –
tepraryja Jeruzalės tvirtoves.’+
6 Štai Jehova pareiškia:
‘Už tai, kad Izraelis maištavo+ tris, netgi keturis kartus, savo nuosprendžio neatšauksiu;
juk jie parduoda teisųjį už sidabrą
ir vargšą – už sandalų porą.+
Sūnus ir tėvas eina pas tą pačią merginą
ir taip paniekina mano šventąjį vardą.
8 Prie kiekvieno aukuro jie gulasi+ ant užstatu paimto drabužio+
ir už baudas, išluptas iš žmonių, geria vyną savo dievų namuose*.
9 Bet juk tai aš savo tautai iš kelio pašalinau amoritus,+
aukštus lyg kedrai, tvirtus lyg ąžuolai,
sunaikinau jų vaisius viršuje ir šaknis apačioje.+
10 Tai aš išvedžiau jus iš Egipto žemės,+
vedžiojau keturiasdešimt metų po dykumą+
ir daviau užimti amoritų kraštą,
11 tai aš išsirinkau pranašų iš jūsų sūnų,+
nazyrų – iš jūsų jaunimo.+
Argi ne taip, Izraelio žmonės? Tai Jehovos žodis.
13 Kad ir kur būtumėte, aš jus traiškysiu,
kaip javų prikrautas vežimas traiško visa, kas jo kelyje.
15 Lankininkas neatsilaikys,
greitakojis nepaspruks,
raitelis neištrūks gyvas.
16 Net drąsiausias karžygys
tą dieną bėgs nuogas.+ Tai Jehovos žodis.’“
3 „Izraelio žmonės, klausykitės Jehovos žodžio, skirto visai šeimai, kurią aš išvedžiau iš Egipto žemės:
3 Ar du eis drauge, jei nebus sutarę susitikti?
4 Ar liūtas riaumos miške, jei neturės grobio?
Ar jaunas liūtas urgs iš savo guolio, jei nebus nieko sumedžiojęs?
5 Ar paukštis įklius į spąstus ant žemės, jeigu jie nebus paspęsti*?
Ar spąstai pašoka nuo žemės nieko nepagavę?
6 Jei mieste gaudžia ragas, argi žmonės nedreba?
Jei miestą ištinka nelaimė, argi ne Jehovos ji siųsta?
8 Liūtas suriaumojo+ – kas neišsigąs?
Visavaldis Jehova prabilo – kas nepranašaus?+
9 Skelbkite nuo tvirtovių Ašdode
ir nuo tvirtovių Egipto žemėje,
sakykite: „Susiburkit prieš Samarijos kalnus,+
pažiūrėkit, koks ten sąmyšis,
kiek ten suktybių.+
10 Jie nemoka teisingai elgtis, – tai Jehovos žodis, –
smurtu ir plėšikavimu jie savo tvirtoves pripildo.“’
11 Todėl taip sako visavaldis Jehova:
‘Priešas apsups kraštą,+
atims iš tavęs galybę
ir tavo tvirtovės bus išplėštos.’+
12 Štai Jehova pareiškia:
‘Kaip piemuo išplėšia iš liūto nasrų vos porą kojų ar gabalą ausies,
taip iš priešo bus išplėšti Izraelio žmonės –
tie, kurie Samarijoje sėdi ant ištaigingų lovų, ant prašmatnių gultų*.+
13 Klausykitės ir perspėkite* Jokūbo namus – tai visavaldžio Jehovos, kareivijų Dievo, žodis.
14 Tą dieną, kai Izraelį pašauksiu atsiskaityti už tai, kad maištavo*,+
pašauksiu atsiskaityti ir Betelio aukurus.+
Aukuro ragai bus nukirsti ir numesti ant žemės.+
15 Nugriausiu ir žiemos namus, ir vasarnamius.
4 „Klausykitės šio žodžio, Bašano karvės,
jūs, kurios esate ant Samarijos kalno!+
Klausykitės, moterys, kurios skriaudžiate varguolį,+ engiate vargšą
ir savo vyrams sakote: ‘Atnešk ko nors išgerti!’
2 Visavaldis Jehova prisiekė savo šventumu:
‘Štai artinasi dienos, kai jus išvilks mėsininkų kabliais,
o tas, kurios dar bus likusios, ištrauks žvejų kabliukais.
3 Pro sienoje žiojinčias spragas jūs išeisite, kiekviena tiesiausiu keliu,
ir būsite numestos į Harmoną*. Tai Jehovos žodis.’
Rytą neškite savo aukas,+
trečią dieną – savo dešimtines,+
5 kaip padėkos auką aukokite duoną su raugu+
ir skelbkitės, kad atnašaujate geros valios aukas.
Juk taip daryti, Izraelio žmonės, jums patinka! Tai visavaldžio Jehovos žodis.
6 Nors daviau jums švarius dantis visuose jūsų miestuose
ir duonos stoką visuose jūsų namuose,+
pas mane jūs nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
7 Likus trims mėnesiams iki pjūties, sulaikiau nuo jūsų lietų.+
Ant vieno miesto lietų siunčiau, o ant kito – ne,
vieną dirvą lietus palaistė,
o kita dirva, lietaus negavusi, išdžiūvo.
8 Dviejų ar trijų miestų gyventojai nusvirduliavo į vieną miestą vandens atsigerti,+
bet troškulio numalšinti jiems nepavyko.
Deja, pas mane jūs nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
9 Aš naikinau jūsų pasėlius svilinančiu vėju ir rūdlige*.+
Jūs prisodinote sodų ir vynuogynų,
bet jūsų figmedžius ir alyvmedžius surijo skėriai,+
ir vis tiek pas mane nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
10 Siunčiau jums marą kaip kad Egiptui,+
jūsų jaunus vyrus išžudžiau kalaviju,+ jūsų žirgus atidaviau kaip grobį,+
padariau, kad lavonų tvaikas iš jūsų stovyklų užimtų jums nosį.+
Deja, pas mane nesugrįžote, – tai Jehovos žodis.
11 Naikinau jūsų kraštą
kaip kadaise Sodomą ir Gomorą,+
buvote it nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies,
tačiau pas mane nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
12 Šitaip, Izraeli, tave aš bausiu.
Kadangi tave taip bausiu, Izraeli,
ruoškis susitikti su savuoju Dievu!
13 Juk tai jis padarė kalnus+ ir sukūrė vėją,+
jis apreiškia žmogui savo mintis,
aušrą paverčia tamsa+
ir žengia žemės aukštumomis.+
Jis vardu Jehova, kareivijų Dievas.“
5 „Klausykitės žodžio, kurį jums, Izraelio namai, giedu kaip raudą:
2 ‘Mergelė, Izraelio tauta, parpuolė
ir nebegali atsikelti,
ji guli palikta savame krašte,
nėra kas ją pakeltų.’
3 Juk visavaldis Jehova sako:
‘Štai kas nutiks Izraelio namams: miestas, kuris išžygiuoja su tūkstančiu, beturės tik šimtą,
o kuris išeina su šimtu, beturės vos dešimt išlikusių.’+
4 Taip Izraelio namams sako Jehova:
‘Pareikite pas mane – ir gyvensite.+
neikite į Gilgalą,+ nekelkite kojos į Beer Šebą,+
nes Gilgalas bus išvarytas į tremtį,+
o Betelis nieku* pavirs.
6 Pareikite pas Jehovą – ir gyvensite,+
antraip jis užsiplieks ant Juozapo namų,
praris Betelį, ir nebus kam tą ugnį užgesinti.
8 Juk tai jis padarė Kimachą* ir Kesilį*,+
jis juodžiausią tamsą paverčia rytmečiu
ir dieną padaro tamsią it naktis,+
jis pašaukia jūros vandenis
ir išlieja ant žemės paviršiaus,+ –
Jehova yra jo vardas.
9 Staigią pražūtį jis siųs stipriesiems,
sunaikins tvirtoves.
10 Jūs nekenčiate teisėjų, drausminančių miesto vartuose,
ir tais, kas kalba tiesą, bjauritės.+
11 Iš vargšo nuomą lupate už žemę,*
jo grūdus imate kaip duoklę,+
todėl namuose, kuriuos pasistatėte iš tašytų akmenų, negyvensite+
ir vyno iš puikiųjų vynuogynų, kuriuos įsiveisėte, negersite.+
12 Juk aš žinau, kokia daugybė jūsų maištingų darbų*
ir kokios sunkios jūsų nuodėmės:
jūs engiate teisųjį,
imate kyšius,
miesto vartuose paminate varguolių teises.+
13 Tam metui atėjus, nuovokieji laikysis tyliai,
nes tai bus nelaimės metas.+
Tada, kaip ir sakote,
su jumis bus Jehova, kareivijų Dievas.+
Gal tada Jehova, kareivijų Dievas,
pasigailės Juozapo likučio.’+
16 Todėl taip kalba Jehova, kareivijų Dievas, taip sako Jehova:
‘Visose aikštėse žmonės aimanuos,
visose gatvėse dejuos: „Vargas, vargas!“
Žemdirbiai bus kviečiami gedėti,
raudotojai – raudų raudoti.
17 Visuose vynuogynuose girdėsis aimanos,+
nes aš praeisiu tarp jūsų, – taip sako Jehova.
18 Vargas trokštantiems, kad Jehovos diena greičiau ateitų!+
Ir ko gi Jehovos dieną sulauksite?+
Tamsos, o ne šviesos.+
19 Bus taip, tarsi žmogus bėgtų nuo liūto ir sutiktų mešką
arba parėjęs namo atsiremtų ranka į sieną ir jam įgeltų gyvatė.
20 Tikrai, Jehovos diena bus tamsybė – ne šviesa,
juoda tamsa be jokios prošvaistės.
21 Man bjaurios, atgrasios jūsų šventės,+
jūsų iškilmių kvapai man nemalonūs.
22 Jei ir aukosite man deginamąsias aukas ir atnašas,
jos manęs nedžiugins.+
Į jūsų bendrystės aukas – į nupenėtus gyvulius – nė nepažvelgsiu.+
23 Šalin nuo manęs su savo giesmių triukšmu!
Jūsų arfų skambesio nenoriu girdėti.+
24 Tesilieja teisingumas it vandenys,+
teisumas – it neišsenkanti srovė.
25 Juk negi aukojote man aukas ir atnašas
tuos keturiasdešimt metų dykumoje, Izraelio namai?+
26 Dabar turėsite išsinešti savo karalių Sikutą ir Kijūną*,
savojo dievo – žvaigždės – atvaizdus, kuriuos sau pasidarėte.
27 Aš išvarysiu jus tremtin anapus Damasko,+ – taip sako tas, kurio vardas Jehova, kareivijų Dievas.’“+
6 „Vargas Sione tiems, kurie savimi patenkinti,
kurie Samarijos kalne jaučiasi saugūs!+
Vargas iškiliausios tautos vadams –
tiems, kuriais Izraelio namai kliaujasi!
2 Keliaukite į Kalnę ir pažiūrėkite,
iš ten pasukite į Didįjį Hamatą+
ir nusileiskite į filistinų Gatą.
Ar geresni jie už šias karalystes*?
Ar jų valdos platesnės už jūsų?
4 Jūs gulit dramblio kaulo lovose,+ ant gultų drybsote,+
valgote ėriukus iš bandos ir nupenėtus veršiukus,+
5 arfa pritardami dainas dėliojate+
ir, kaip Dovydas, išradinėjate instrumentus.+
7 Todėl tremtin keliausite pirmi,+
ir drybsančiųjų ūžavimas baigsis.
8 Visavaldis Jehova prisiekė savimi+ – tai Jehovos, kareivijų Dievo, žodis:
‘Bjauriuosi Jokūbo puikybe,+
jo tvirtovės man atgrasios.+
Miestą ir visa, kas jame, aš atiduosiu priešams.+
9 Net jei dešimt žmonių liktų vienuose namuose, visi jie žus. 10 Giminaitis* ateis ir išnešęs sudegins juos vieną po kito. Kai jau bus jų palaikus* išnešęs iš namų, jis šūktels žmogui, esančiam namų gilumoje: „Ar, be tavęs, čia dar kas nors yra?“ Anam atsakius: „Nėra“, jis tars: „Tylėk! Dabar ne metas minėti Jehovos vardą!“’
12 Ar žirgai gali šuoliuoti uolomis?
Ar ten kas aria jaučiais?
14 Todėl prieš jus, Izraelio namai, atvesiu tautą+ – tai Jehovos, kareivijų Dievo, žodis –
ir ji engs jus nuo Lebo Hamato*+ iki pat Arabos sausvagės*.“
7 Štai ką visavaldis Jehova man regėjime parodė. Mačiau, kaip vėlyviesiems pasėliams sužėlus* jis sutelkė pulką skėrių. Tai buvo pasėliai, pasėti po karaliaus šienapjūtės. 2 Kai skėriai nuėdė visa, kas krašte augo, aš tariau: „Visavaldi Jehova, maldauju, atleisk savo tautai!+ Kaip Jokūbas beišgyvens*? Jis toks silpnas!“+
3 Ir Jehova apsigalvojo.+ „To nenutiks“, – pasakė Jehova.
4 Štai ką visavaldis Jehova man vėl regėjime parodė. Mačiau, kaip visavaldis Jehova bausmei vykdyti pašaukė ugnį. Ugnis prarijo plačiųjų vandenų gelmes, prarijo ir dalį krašto. 5 Tada aš tariau: „Visavaldi Jehova, maldauju, sustok!+ Kaip Jokūbas beišgyvens*? Jis toks silpnas!“+
6 Ir Jehova apsigalvojo.+ „Nė to nenutiks“, – pasakė visavaldis Jehova.
7 Štai ką dar jis man regėjime parodė. Mačiau, kad Jehova stovėjo ant sienos, sumūrytos pagal svambalą, ir laikė svambalą rankoje. 8 Jehova manęs paklausė: „Ką matai, Amosai?“ – „Svambalą“, – atsakiau. Tada Jehova tarė: „Štai nuleidžiu svambalą į Izraelio, savo tautos, vidurį. Jiems nebeatleisiu.+ 9 Izaoko šventavietės+ bus sugriautos, Izraelio šventovės nuniokotos,+ prieš Jeroboamo namus ateisiu su kalaviju.“+
10 Betelio kunigas+ Amacija siuntė Izraelio karaliui Jeroboamui+ tokią žinią: „Amosas vidury Izraelio namų rengia prieš tave sąmokslą.+ Kraštas nebegali pakęsti jo kalbų.+ 11 Amosas sako: ‘Jeroboamas žus nuo kalavijo ir Izraelis bus ištremtas iš savo krašto.’“+
12 Tada Amacija tarė Amosui: „Eik, regėtojau, bėk į Judo kraštą, ten pelnykis* sau duoną ir ten pranašauk.+ 13 Niekada nebepranašauk Betelyje,+ nes tai karaliaus šventovė,+ karalystės šventykla*.“
14 Amosas atsakė Amacijai: „Nebuvau aš nei pranašas, nei pranašo sūnus. Buvau piemuo+ ir fikusų* augintojas*. 15 Bet Jehova paėmė mane nuo kaimenės ir Jehova man liepė: ‘Eik, pranašauk mano tautai Izraeliui.’+ 16 Dabar klausykis Jehovos žodžio. Tu sakai: ‘Nepranašauk prieš Izraelį,+ neskelbk Izaoko namams pasmerkimo’,+ 17 todėl Jehova pareiškia: ‘Tavo žmona mieste taps paleistuve, tavo sūnūs ir dukterys kris nuo kalavijo, priešai pasidalys tavo kraštą matuokle ir tu pats mirsi netyroje šalyje. Izraelis iš savo krašto bus ištremtas.’“+
8 Štai ką visavaldis Jehova man regėjime parodė. Mačiau pintinę su vasaros vaisiais*. 2 Jis paklausė: „Ką matai, Amosai?“ – „Pintinę su vasaros vaisiais“, – atsakiau. Tada Jehova tarė: „Mano tautai Izraeliui atėjo galas*, daugiau jiems neatleisiu.+ 3 Šventykloje giedamos giesmės tą dieną virs raudomis,+ – tai visavaldžio Jehovos žodis. Visur mėtysis lavonai...+ Ša! Nutilkit!
4 Klausykitės jūs, kurie trypiate vargšus
ir galabijate krašto romiuosius,+
5 jūs, kurie sakote: ‘Kada gi baigsis jaunaties šventė,+ kad galėtume pardavinėti grūdus,
ir šabas+ – kad galėtume javais prekiauti,
sumažinti efą*
ir padidinti šekelį*,
neteisingomis svarstyklėmis pirkėją apsverti?+
Argi nepakils jis visas tarsi Nilas?
Ar įsišėlęs neatslūgs tarsi Egipto Nilas?+
9 Tą dieną – tai visavaldžio Jehovos žodis –
saulę priversiu nusileisti vidudienį,
kraštą dienos šviesoje aptemdysiu.+
10 Jūsų šventes paversiu gedulu,+
jūsų giesmes – raudomis,
visų strėnas apjuosiu ašutine, visų galvas nuskusiu.
Gedėsite, kaip gedima vienturčio sūnaus,
karti bus tos dienos pabaiga.
11 Štai ateina dienos – tai visavaldžio Jehovos žodis, –
kai siųsiu kraštui badą:
ne duonos badą ir ne vandens troškulį,
o Jehovos žodžių badą.+
12 Žmonės eis klupinėdami nuo jūros ligi jūros,
nuo šiaurės ligi rytų,
blaškysis ieškodami Jehovos žodžio, bet neras.
13 Tą dieną alps iš troškulio
gražios merginos ir vaikinai –
14 tie, kurie prisiekia Samarijos nuodėme,+ sakydami:
„Kaip gyvas tavo dievas, Dane!“+
ir: „Kaip tikras yra kelias į Beer Šebą!“+
Jie kris ir nebeatsikels.’“+
9 Pamačiau Jehovą,+ stovintį virš aukuro. Jis tarė: „Trenk per stulpų viršugalius, kad net pamatai sudrebėtų. Nukapok galvas*, o likusius žmones aš išžudysiu kalaviju. Jei kas bėgs – nepabėgs, jei kas mėgins ištrūkti – neištrūks.+
2 Nors įsikastų į žemės gelmes*,
mano ranka iš ten juos ištrauks,
nors į dangų užkoptų,
ir iš ten juos nulaipinsiu.
3 Nors slėptųsi Karmelio viršūnėje,
suieškojęs juos iš ten paimsiu,+
nors nuo mano akių slėptųsi jūros dugne,
aš paliepsiu gyvatei, kad jiems ten įgeltų.
4 Nors priešai į nelaisvę juos išvestų,
kalavijui paliepsiu juos išžudyti.+
Akis į juos įsmeigsiu – tai reikš jiems nelaimę, o ne palaiminimą.+
5 Visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats, paliečia kraštą* ir tas tirpsta.+
6 Tasai, kuris statosi savo laiptus danguje
ir savąjį skliautą išskleidžia virš žemės,
kuris sušaukia jūros vandenis
ir ant žemės paviršiaus juos išlieja,+ –
jis yra vardu Jehova.+
7 Argi jūs, Izraelio žmonės, nesate man lyg kušitų* sūnūs? Tai Jehovos žodis.
8 Štai visavaldžio Jehovos akys įsmeigtos į nuodėmingąją karalystę.
9 Štai įsakau,
kad Izraelio namai būtų išsijoti po visas tautas,+
kaip sijojama rėčiu,
neleidžiant nukristi žemėn nė vienam akmenėliui.
10 Nuo kalavijo žus visi mano tautos nusidėjėliai –
tie, kas sako: ‘Nelaimė neateis ir mūsų neužklups.’
11 Tą dieną atstatysiu nugriautą Dovydo stoginę*,+
užtaisysiu plyšius,
pakelsiu ją iš griuvėsių,
atstatysiu tokią, kokia buvo senovės dienomis,+
12 kad jie paveldėtų Edomo likutį+
ir visas tautas, mano vardu vadinamas, – taip sako Jehova ir taip jis padarys.
13 Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, –
kai artojas pasivys pjovėją
ir vynuogių mynėjas – sėjėją,+
kai kalnai varvės saldžiu vynu+
ir per visas kalvas jis tekės.+
14 Parvesiu Izraelį, savo tautą, iš tremties.+
Jie atstatys nuniokotus miestus ir juos apgyvens,+
sodins vynuogynus ir gers jų vyną,+
veis sodus ir valgys jų vaisius.+
15 Aš pasodinsiu juos į jų žemę,
ir iš žemės, kurią esu jiems davęs,
niekas daugiau jų neišraus.+ Taip sako Jehova, tavo Dievas.“
Išvertus – „tas, kuris yra našta“ arba „tas, kuris neša naštą“.
Arba „nusikalto“.
Arba „nusikalto“.
Pažod. „teisėją“.
Arba „mokymą“.
Arba „šventykloje“.
Pažod. „pažįstu“.
Arba galbūt „jeigu juose nebus masalo“.
Arba „paslapties“.
Arba „ant Damasko gultų“.
Arba „liudykite prieš“.
Arba „nusikalto“.
Arba galbūt „daug pastatų“.
Kas hebr. tekste vadinama Harmonu, nėra tiksliai žinoma.
Arba „maištaukite“.
Žr. žodynėlį.
Pažod. „Neieškokite Betelio“.
Arba galbūt „piktadarybe“.
Arba „kartybe“.
Galbūt Sietynas – žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne.
Galbūt Oriono žvaigždynas, dar vadinamas Šienpjoviais.
Arba „Iš vargšo lupate žemės mokestį“.
Arba „jūsų nusikaltimų“.
Abiem vardais tikriausiai vadinamas Saturnas. Ši planeta anuomet buvo laikoma vienu iš dievų.
Tikriausiai turimos omenyje Judo ir Izraelio karalystės.
Pažod. „Jo tėvo brolis“.
Pažod. „kaulus“.
Arba „kartybe“.
Pažod. „paėmėme sau ragus“.
Arba „nuo Hamato prieigų“.
Žr. žodynėlį.
T. y. sausį–vasarį.
Pažod. „bepakils“.
Pažod. „bepakils“.
Pažod. „valgyk“.
Pažod. „namai“.
Turimi omenyje šilkmediniai fikusai.
Pažod. „fikuso vaisių raižytojas“.
Greičiausiai turimos omenyje figos ir galbūt datulės.
Hebr. žodžiai kajic („vasaros vaisiai“) ir hakec („galas“) skamba panašiai. Pintinė su vasaros vaisiais čia reiškia žemdirbystės sezono pabaigą.
Žr. priedą B14.
Žr. priedą B14.
Arba „žemė“.
Arba galbūt „viršugalius“.
Arba „į Šeolą“. Žr. žodynėlį.
Arba „žemę“.
T. y. etiopų.
Arba „palapinę“, „trobelę“.