NAHUMO KNYGA
1 Nuosprendis Ninevei.+ Elkošiečio Nahumo* regėjimo knyga.
2 Jehova yra Dievas, kuris reikalauja visiškos ištikimybės,+ ir jis keršija.
Jehova keršija ir yra pasiruošęs išlieti rūstybę.+
Jehova keršija priešams,
rūstauja ant savo priešininkų.
3 Nors ir labai galingas,+ Jehova neskuba pykti.+
Tačiau kaltojo Jehova nepaliks nenubaudęs.+
Jo takas – viesulas ir audra,
o debesys jam lyg dulkės po kojų.+
Vysta Bašanas ir Karmelis,+
vysta Libano žiedai.
5 Kalnai prieš jį dreba
ir kalvos tirpsta,+
jo akivaizdoje krūpčioja žemė,
pasaulis ir visi jo gyventojai.+
6 Kas atsilaikys prieš jo įniršį?+
Kas iškęs jo pykčio kaitrą?+
Jo rūstybė pliūptels kaip ugnis,
jo akivaizdoje skeldės uolos.
7 Geras yra Jehova,+ jis – tvirtovė negandos dieną.+
Dievas rūpinasi tais,* kas ieško prieglobsčio pas jį.+
8 Smarkiu potvyniu jis padarys tam miestui* galą,
tamsybė persekios jo priešus.
9 Ką jūs prieš Jehovą rezgate?
10 Jie* – lyg dygiakrūmių raizgynai,
jie tartum nuo alaus* apsvaigę,
bet ugnis praris juos kaip sausą ražieną.
11 Iš tavęs* ateis tas, kuris pikta prieš Jehovą rezga,
kurio patarimas niekingas.
Tave* aš baudžiau, bet daugiau nebebausiu.
13 Sulaužysiu tau uždėtą jungą,+
sutraukysiu tavo pančius.
14 O apie tave* Jehova yra paskelbęs:
‘Savo vardo palikuonių nebeturėsi.
Aš pašalinsiu drožtus ir liedintus stabus iš tavo dievų šventyklų,
paruošiu tau kapą, nes tu toks niekingas.’
15 Štai per kalnus žengia kojos šauklio, nešančio gerą naujieną,
skelbiančio taiką.+
Švęsk, Judai, savo šventes,+ tesėk savo įžadus,
nes tas niekšas niekada per tave nebežengs,
jis bus visiškai sunaikintas.“
2 Tas, kuris tautas išblaško, pakilo prieš tave*.+
Budėk tvirtovėse,
stebėk kelią!
Tvirtai susijuosk strėnas, sukaupk visas jėgas!
2 Juk Jehova grąžins Jokūbui šlovę,
grąžins šlovę Izraeliui,
nors niokotojai juos nuniokojo,+
jų ūglius sunaikino.
3 Jo galiūnų skydai raudonai dažyti,
karių drabužiai tamsiai raudoni.
Dieną, kai jis ruošiasi mūšiui,
lyg ugnis tviska jo kovos vežimų apkaustai,
kadagio ietimis jo vyrai mosuoja.
4 Kovos vežimai gatvėmis skuba lyg pašėlę,
pirmyn atgal per aikštes lekia.
Jie šviečia kaip deglai, švysčioja kaip žaibai.
5 Jis* sušauks savo karžygius
ir jie žygiuos klupdami:
prie miesto sienų skubinsis,
statys gynybos užtvarą.
6 Upių vartai atsivers
ir rūmai sutirps*.
7 Viskas nuspręsta – ją* apnuogina ir išveda.
Aimanuoja jos vergės, gailiai ulbauja lyg balandžiai,
iš sielvarto mušasi į krūtinę*.
8 Nuo seno Ninevė+ buvo lyg užtvenkti vandenys.
Dabar jie bėga!
„Sustokit! Sustokit!“
Bet nė vienas neatsigręžia.+
9 Grobkite sidabrą! Grobkite auksą!
Turtų čia begalė,
visokiausių brangenybių prikrauta.
10 Miestas tuščias, nuniokotas, nusiaubtas...+
Žmonių širdys stingsta iš baimės, keliai linksta, kinkos dreba,
visų veidai išblyškę.
11 Kas nutiko tai liūtų landynei,+ kur jauni liūtai gaudavo paėsti
ir iš kur liūtas nieko nebijodamas
išeidavo su savo jaunikliu?
12 Užtektinai pridraskė liūtas grobio jaunikliams,
prismaugė jo savo liūtėms,
prinešė grobio į savo guolius,
į savo landynes – to, ką sudraskė.
13 „Štai aš einu prieš tave, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.+ –
Tavo kovos vežimus paleisiu dūmais,+
tavo jaunus liūtus suris kalavijas.
Padarysiu galą tavo medžioklei žemėje,
ir tavo pasiuntinių balso nebesigirdės.“+
3 Vargas kraują liejančiam miestui!
Visas jis pilnas apgaulės ir plėšikavimo,
jis nesiliauja grobęs.
2 Pliaukši botagas, darda ratai,
žirgas šuoliuoja, lekia vežimas.
3 Raitelis joja, švytuoja kalavijas, žiba ietis.
Gausybė nužudytųjų, krūvos lavonų,
negyvėlių be skaičiaus.
Per jų kūnus žengdami žmonės klupinėja.
4 Ir visa tai – dėl tos pasileidėlės paleistuvysčių,
dėl tos patrauklios viliokės, sumanios kerėtojos,
kuri savo paleistuvavimu suvedžioja tautas, savo kerais – gimines.
5 „Štai aš einu prieš tave, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.+ –
Aš užversiu sijoną tau ant galvos,
parodysiu tautoms tavo nuogumą,
karalystėms – tavo gėdą.
7 Kas tik tave matys, bėgs šalin+ sakydami:
‘Ninevė nuniokota!
Kas ją beužjaus?’
Kurgi rasti tau guodėjų?
8 Ar esi geresnė už No Amoną*,+ kuris stovėjo prie Nilo kanalų?+
Vandenys jį supo iš visų pusių,
jūra buvo jo turtai, jūra buvo jo mūrai.
9 Etiopija jam buvo neišsenkamas galios šaltinis, kaip ir visas Egiptas.
Pagalbą jam teikė Putas+ ir libiai.+
10 Bet ir jį išvedė tremtin,
išvarė į nelaisvę.+
Jo vaikus traiškė visuose gatvių kampuose,
dėl jo garbingųjų metė burtą,
visus jo didžiūnus sukaustė grandinėmis.
11 Ir tu būsi nugirdyta,+
tu iš akių pradingsi.
Ir tu ieškosi prieglobsčio nuo priešo.
12 Visos tavo tvirtovės – kaip figmedžiai, sunokinę ankstyvąsias figas.
Jeigu juos papurtytum, figos kristų tiesiai valgančiam į burną.
13 Tavo kariai – kaip moterys,
tavo krašto vartai plačiai atsivers priešams,
ugnis praris tavo vartų skląsčius.
Būk tokia gausi kaip jaunų skėrių būriai!
Būk gausi kaip skėriai!
16 Tavo pirklių daugiau nei žvaigždžių danguje.
Jaunas skėrys išsineria iš odos ir nuskrenda.
17 Tavo sargybiniai – kaip skėriai,
tavo vadai – kaip skėrių būrys.
Šaltą dieną jie tūno sutūpę ant mūro,
o saulei suspindus nuskrenda,
ir niekas nežino, kur jie.
18 Snaudžia tavo ganytojai, Asirijos karaliau,
sėdi savo buveinėse tavo didžiūnai.
Tavo žmonės po kalnus išblaškyti,
ir nėra kas juos surinktų.+
19 Nelaimėje tau niekas nepadės,
tavo žaizda nepagydoma.
Kas tik išgirs apie tave šią žinią, rankom plos.+
Juk kas gi nėra nukentėjęs nuo tavo nežaboto žiaurumo?“+
Išvertus – „guodėjas“.
Pažod. „Jis pažįsta tuos“.
T. y. Ninevei.
Arba „neganda“.
T. y. Ninevės gyventojai.
Arba „nuo kvietinio alaus“.
T. y. iš Ninevės.
Arba galbūt „jie bus pakirsti, kai jis praeis“.
T. y. Judą.
T. y. apie Asiriją.
T. y. prieš Ninevę.
Tikriausiai turimas omenyje Asirijos karalius.
Arba „sugrius“.
T. y. Ninevę.
Pažod. „į širdį“.
T. y. už Tėbus.