SOFONIJO KNYGA
1 Jehovos žodis, Judo karaliaus Jošijo,+ Amono+ sūnaus, dienomis siųstas Sofonijui*, Ezekijo sūnaus Amarijos sūnaus Gedalijos sūnaus Kušio sūnui.
2 „Šluote nušluosiu viską nuo žemės paviršiaus, – tai Jehovos žodis,+ –
3 nušluosiu žmones ir gyvulius,
nušluosiu padangių paukščius ir jūrų žuvis,+
Išnaikinsiu žmones nuo žemės paviršiaus, – tai Jehovos žodis.
4 Pakelsiu ranką prieš Judą,
prieš visus Jeruzalės gyventojus,
ir Baalo šioje vietoje neliks nė pėdsako.+
Ištrinsiu žynių vardus, pražudysiu kunigus,+
5 sunaikinsiu tuos, kurie ant stogų lenkiasi dangaus kareivijai,+
tuos, kurie lenkiasi ir prisiekia ištikimybę Jehovai,+
bet sykiu prisiekia ištikimybę Malkamui.+
7 Visavaldžio Jehovos akivaizdoje tylėkite, nes Jehovos diena jau arti.+
Jehova paruošė auką, sukvietė* svečius.
8 „Tą dieną, kai Jehova aukos auką, bus taip: aš pašauksiu atsiskaityti didžiūnus,
karaliaus sūnus+ ir visus, kurie vilki svetimšalių apdarais.
9 Tądien pašauksiu atsiskaityti visus, kas lipa ant pakylos*,
kas savo šeimininko namus pripildo smurto ir apgaulės.
10 Tą dieną, – tai Jehovos žodis, –
bus girdėti garsus šauksmas nuo Žuvų vartų,+
aimanos iš naujamiesčio,+
smarkus bildesys nuo kalvų.
12 Tada aš išieškosiu su žiburiu visą Jeruzalę
ir pašauksiu atsiskaityti tuos, kurie savimi patenkinti,* kurie širdyje mano:
‘Jehova nedarys nei gero, nei pikto.’+
13 Jų turtas bus išplėštas, jų namai nusiaubti.+
Jie statysis namus, bet juose negyvens,
veis vynuogynus, bet jų vyno negers.+
14 Didžioji Jehovos diena jau arti!+
Ji arti ir sparčiai artėja!+
Girdėti šiurpulingas triukšmas – tai Jehovos diena!+
Karžygys tada šauks iš nevilties.+
15 Ta diena – diena rūstybės,+
diena sielvarto ir skausmo,+
diena audros ir niokojimo,
diena tamsos ir juodumos,+
diena debesų ir juodžiausios tamsybės,+
16 diena rago gausmo ir šauksmo į kovą+
prieš įtvirtintus miestus ir aukštuosius kampinius bokštus.+
Jų kraujas bus išpiltas kaip dulkės,
jų viduriai išversti kaip mėšlas.+
18 Nei sidabras, nei auksas jų neišgelbės Jehovos rūstybės dieną,+
kai jo uolumo ugnis praris visą žemę.+
Visiems žemės gyventojams jis siųs pražūtį, baisią pražūtį!“+
2 Kol potvarkis neįsigaliojo,
kol diena nepralėkė kaip vėjo pustomi pelai,
kol Jehovos degantis pyktis jūsų neužgriuvo,+
kol Jehovos pykčio diena neužklupo,
3 ieškokite Jehovos,+ visi žemės romieji* –
jūs, kurie jo teisingus įsakus* vykdote!
4 Gaza taps negyvenama,
Aškelonas bus apleistas,+
Ašdodas vidury dienos bus išvarytas,
Ekronas išrautas.+
5 Vargas jums, pajūrio gyventojai, jums, keretų tauta!+
Jehova jus pasmerkė:
„Sunaikinsiu tave, Kanaane, filistinų šalie,
ir tu liksi be gyventojų!“
6 Pajūris virs ganyklomis
su šuliniais piemenims ir aptvarais avims.
7 Jis atiteks Judo palikuonių likučiui+
ir ten jie turės sau ganyklą.
Vakare jie atsiguls ilsėtis Aškelono namuose,
nes Jehova, jų Dievas, jais rūpinsis
ir parves jų tremtinius.+
8 „Girdėjau Moabo pašaipas+ ir Amono užgaules+ –
jie tyčiojosi iš mano tautos žmonių, įžūliai grasino iš jų atimti žemes.+
9 Todėl, kaip aš gyvas, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, Izraelio Dievo, žodis, –
Moabas taps kaip Sodoma,+
Amonas – kaip Gomora,+
jie taps dilgėlynu, druskos dauba, amžina dykviete.+
Mano žmonių likutis juos apiplėš,
likutis mano tautos užims jų kraštą.
10 Taip jiems bus atmokėta už tai, kad didžiavosi,+
kad tyčiojosi iš Jehovos, kareivijų Viešpaties, tautos ir prieš ją pūtėsi.
11 Šiurpulingas jiems pasirodys Jehova.
12 Mano kalavijas pakirs ir jus, etiopai.+
13 Dievas išties ranką šiaurės link ir sunaikins Asiriją,
Ninevę nuniokos,+ pavers ją sausringa dykyne.
14 Ten sugulusios ilsėsis bandos, visokiausi žvėrys.
Pelikanas ir dygliatriušis nakvos tarp jos išvirtusių stulpų,
languose girdėsis ūkavimas.
Ant slenksčio riogsos griuvėsiai
ir plikos bus paliktos kedro lentelės.
15 Tai išdidusis miestas, kuris gyveno saugiai,
kuris širdyje manė: ‘Aš esu vienintelis, be manęs kito nėra.’
Kokiu siaubu jis pavirto!
Jis tapo žvėrių buveine.
Kas tik eis pro šalį, švilps* ir pirštais badys.“+
3 Vargas maištingam, susiteršusiam, smurtingam miestui*!+
3 Jo didžiūnai – riaumojantys liūtai,+
jo teisėjai – naktį medžiojantys vilkai.
Iki ryto jie nė kaulo nepalieka nesugraužto.
5 Bet Jehova, esantis tame mieste, yra teisus,+ jis nesielgia neteisingai.
Savo sprendimus apreiškia jis kas rytą+
ir neapvilia – taip, kaip neapvilia aušra.
O neteisusis neturi gėdos.+
6 „Sunaikinau tautas, jų kampinius bokštus sugrioviau,
jų gatves nusiaubiau – niekas jomis nebevaikšto.
Iš jų miestų liko griuvėsiai, nebėra juose žmonių, nebėra gyventojų.+
7 Tariau: ‘Tu tikrai manęs bijosiesi ir leisiesi sudrausminamas’,+ –
kad man netektų sunaikinti jo buveinės,+
kai pašauksiu jį atsiskaityti už visas tas nuodėmes.
Bet žmonės elgėsi dar nedoriau.+
Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystes
ir išlieti ant jų rūstybę, visą savo degantį pyktį.+
Mano uolumo ugnis praris visą žemę.+
9 Tada aš pakeisiu tautų kalbą į tyrą kalbą,
kad jos visos galėtų šauktis Jehovos vardo
ir petys į petį jam tarnauti.+
10 Tie, kurie mane maldauja, – mano išblaškytoji tauta, mano dukra, –
iš Etiopijos upių krašto man dovaną atneš.+
11 Tą dieną nebereikės tau gėdytis
dėl visų maištingų darbų, kuriais man nusikaltai,+
nes aš pašalinsiu iš tavęs išdidžius pagyrūnus,
ir tu jau niekada nebesiaukštinsi mano šventajame kalne.+
12 Paliksiu tavyje nuolankią, nusižeminusią tautą,+
ir prieglobstis jai bus Jehovos vardas.
Jie ganysis, atsigulę ilsėsis, ir nebus kam jų gąsdinti.“+
14 Džiūgauk, Siono dukra!
Džiaukis, Izraeli!+
Būk linksma ir džiūgauk iš visos širdies, Jeruzalės dukra!+
17 Jehova, tavo Dievas, yra su tavimi,+
Galingasis tave išgelbės.
Jis džiūgaus, didžiai dėl tavęs džiaugsis,+
jam bus gera tave mylėti,
jis džiaugsis tavimi, iš džiaugsmo šūkaus.
18 Aš surinksiu tuos, kas liūdi negalėdami švęsti tavo švenčių.+
Toli jie buvo nuo tavęs, nes panieką turėjo kęsti.+
19 Tuomet pakilsiu prieš visus tavo engėjus+
ir išgelbėsiu šlubuojančius,+
surinksiu išblaškytuosius.+
Suteiksiu jiems šlovę ir garbę*
visame krašte, kur jie kentė gėdą.
20 Tuomet jus parvesiu,
tuomet jus surinksiu.
Suteiksiu jums garbę* ir šlovę+ visose žemės tautose –
jūs savo akimis regėsite, kaip jūsų tremtinius pargrąžinu. Taip sako Jehova.“+
Išvertus – „Jehova paslėpė“.
Tikriausiai turimi omenyje stabmeldystės objektai ar stabmeldiški veiksmai.
Pažod. „pašventino“.
Arba „ant slenksčio“. Tikriausiai turima omenyje karaliaus sosto pakyla.
Greičiausiai tai Jeruzalės miesto dalis netoli Žuvų vartų.
Pažod. „nutildyti“.
Pažod. „kurie tirštėja ant savo nuosėdų“, kaip kad vynas.
Arba „nuolankieji“.
Pažod. „teisingą sprendimą“.
Arba „nuolankumo“.
Arba „bejėgius padarys“.
Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.
T. y. Jeruzalei.
Arba galbūt „kol pakilsiu kaip liudytojas“.
Pažod. „vardą“.
Pažod. „vardą“.