EVANGELIJA PAGAL MATĄ
1 Knyga apie Jėzaus Kristaus*, Dovydo sūnaus,+ Abraomo sūnaus,+ gyvenimą.*
2 Abraomui gimė Izaokas,+
Izaokui gimė Jokūbas,+
Jokūbui gimė Judas+ ir jo broliai,
3 Judui gimė Perecas ir Zerachas+ iš Tamaros,
Perecui gimė Hecronas,+
Hecronui gimė Ramas,+
4 Ramui gimė Aminadabas,
Aminadabui gimė Nachšonas,+
Nachšonui gimė Salmonas,
5 Salmonui gimė Boazas iš Rahabos,+
Boazui gimė Jobedas iš Rūtos,+
Jobedui gimė Jesė,+
6 Jesei gimė karalius Dovydas.+
Dovydui gimė Saliamonas+ iš Ūrijos žmonos,
7 Saliamonui gimė Rehabeamas,+
Rehabeamui gimė Abija,
Abijai gimė Asa,+
8 Asai gimė Juozapatas,+
Juozapatui gimė Jehoramas,+
Jehoramui gimė Uzijas,
9 Uzijui gimė Jotamas,+
Jotamui gimė Ahazas,+
Ahazui gimė Ezekijas,+
10 Ezekijui gimė Manasas,+
Manasui gimė Amonas,+
Amonui gimė Jošijas,+
11 Jošijui+ trėmimo į Babiloniją laikais* gimė Jechonijas+ ir jo broliai.+
12 Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Šaltielis,
Šaltieliui gimė Zerubabelis,+
13 Zerubabeliui gimė Abijudas,
Abijudui gimė Eliakimas,
Eliakimui gimė Azoras,
14 Azorui gimė Cadokas,
Cadokui gimė Achimas,
Achimui gimė Elijudas,
15 Elijudui gimė Eleazaras,
Eleazarui gimė Matanas,
Matanui gimė Jokūbas,
16 Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, kuri pagimdė Jėzų,+ vadinamą Kristumi.+
17 Taigi iš viso nuo Abraomo iki Dovydo buvo keturiolika kartų̃, nuo Dovydo iki tremties į Babiloniją – keturiolika kartų ir nuo tremties į Babiloniją iki Kristaus – keturiolika kartų.
18 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toks. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu. Dar jiems nepradėjus kartu gyventi, Mariją apgaubė šventoji dvasia, ir ji tapo nėščia.+ 19 Marijos vyras Juozapas, teisus žmogus, nenorėjo pasmerkti jos viẽšai gėdai, todėl ketino su ja slapčia išsiskirti.+ 20 Jis buvo visa apgalvojęs, bet štai sapne jam pasirodė Jehovos* angelas ir pasakė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes joje pradėtas vaikas yra iš šventosios dvasios.+ 21 Ji pagimdys sūnų ir tu jį pavadinsi Jėzumi*,+ nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“+ 22 Visa tai įvyko, kad išsipildytų Jehovos žodžiai, pasakyti per pranašą: 23 „Štai mergelė taps nėščia ir pagimdys sūnų. Jį pavadins Emanueliu.“+ Išvertus tai reiškia „Dievas su mumis“.+
24 Juozapas nubudo iš miego ir padarė, kaip Jehovos angelas jam sakė. Jis parsivedė žmoną į namus, 25 bet su ja nesuėjo, iki ji pagimdė.+ Sūnų jis pavadino Jėzumi.+
2 Jėzus gimė Judėjos Betliejuje+ karaliaus Erodo*+ valdymo dienomis. Ir štai į Jeruzalę iš rytų atkeliavo žvaigždininkai*. 2 „Kur yra neseniai gimęs žydų karalius?+ – klausinėjo jie. – Būdami rytuose mes matėme jo žvaigždę ir atėjome jam nusilenkti.“ 3 Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, drauge sunerimo ir visa Jeruzalė. 4 Sukvietęs visus tautos aukštuosius kunigus ir Raštų aiškintojus, jis ėmė jų klausinėti, kur turėjęs gimti Kristus. 5 Šie sakė jam: „Judėjos Betliejuje,+ nes pranašo parašyta: 6 ‘O tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp Judo valdytojų, nes iš tavęs kils vadas, kuris ganys mano tautą Izraelį.’“+
7 Tada Erodas slapta pasikvietė žvaigždininkus ir iš jų išsiteiravo, kada toji žvaigždė pasirodė. 8 Paskui pasiuntė juos į Betliejų sakydamas: „Keliaukite ir visur ieškokite vaikelio, o radę praneškite man, kad galėčiau ir aš nuvykęs jį pagerbti.“ 9 Gavę tokį karaliaus paliepimą, jie leidosi į kelią. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė būdami rytuose,+ traukė pirma jų. Ji sustojo virš vietos, kur buvo vaikelis. 10 Tą žvaigždę regėdami žvaigždininkai be galo džiaugėsi. 11 Jie įėjo į namus ir, pamatę vaikelį su jo motina Marija, parpuolė ant žemės ir jam nusilenkė. Tada išsiėmė savo brangenybes ir davė vaikeliui dovanų: aukso, smilkomųjų sakų ir miros. 12 Į savo kraštą jie leidosi kitu keliu, mat sapne buvo gavę nuo Dievo perspėjimą+ pas Erodą negrįžti.
13 Jiems iškeliavus, Juozapui sapne pasirodė Jehovos angelas.+ „Kelkis, – tarė jis, – imk vaikelį su jo motina, bėk į Egiptą ir pasilik ten, kol tau pasakysiu. Erodas vaikelio ieškos, nes nori jį nužudyti.“ 14 Juozapas nakčia atsikėlė, pasiėmė vaikelį su jo motina ir iškeliavo į Egiptą. 15 Ten jis pasiliko iki Erodo mirties. Taip išsipildė tai, ką Jehova buvo pasakęs per savo pranašą: „Iš Egipto parsikviečiau savo sūnų.“+
16 Supratęs, kad žvaigždininkai jį apgavo, Erodas baisiai įsiuto. Jis pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius – pagal laiką, kurį buvo sužinojęs iš žvaigždininkų.+ 17 Taip išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Jeremiją: 18 „Pasigirdo Ramoje aimanos, verksmas ir didelis raudojimas – tai Rachelė+ verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.“+
19 Kai Erodas mirė, Egipte Juozapui per sapną vėl pasirodė Jehovos angelas.+ 20 „Kelkis, imk vaikelį su jo motina, – tarė jis, – ir leiskis į Izraelio žemę, nes tie, kurie kėsinosi į vaikelio gyvybę, mirė.“ 21 Taigi Juozapas atsikėlė, pasiėmė vaikelį su jo motina ir parkeliavo į Izraelio žemę, 22 tačiau išgirdęs, kad Judėjoje vietoj savo tėvo Erodo karaliauja Archelajas, eiti tenai pabijojo. Be to, sapne jis gavo perspėjimą nuo Dievo,+ tad pasitraukė į Galilėjos kraštą.+ 23 Atvykęs Juozapas apsigyveno Nazareto mieste+ ir taip išsipildė, kas pasakyta per pranašus: „Jį vadins Nazariečiu*.“+
3 Atėjus metui,* Jonas+ Krikštytojas* ėmė Judėjos dykumoje skelbti:+ 2 „Atgailaukite, nes dangaus Karalystė yra priartėjusi.“+ 3 Jonas buvo tas, apie kurį per pranašą Izaiją pasakyta:+ „Girdėti balsas šaukiančio dykumoje: ‘Paruoškite Jehovai kelią, ištiesinkite jam takus!’“+ 4 Tasai Jonas vilkėjo kupranugarių vilnos apdarą ir strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu.+ Jo valgis buvo skėriai ir laukinių bičių medus.+ 5 Tuo metu pas jį traukė Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir pajordanė.+ 6 Žmonės išpažindavo savo nuodėmes ir Jonas krikštijo* juos Jordano upėje.+
7 Pamatęs, kad krikštytis eina daug fariziejų ir sadukiejų,+ jis sakė jiems: „Angių paderme,+ kas jus įtikino, kad galite pabėgti nuo ateinančios rūstybės?+ 8 Duokite vaisių, priderančių atgailai. 9 Ir nemanykite sau: ‘Mūsų tėvas – Abraomas.’+ Aš jums sakau, kad Dievas gali ir iš šitų akmenų pakelti Abraomui vaikų. 10 Kirvis jau pridėtas prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, neduodantis gerų vaisių, bus nukirstas ir įmestas į ugnį.+ 11 Aš jus krikštiju vandenyje – krikštiju dėl to, kad atgailaujate.+ Bet įkandin manęs ateina galingesnis už mane, aš nevertas nė sandalų jam nuauti.+ Jis krikštys jus šventąja dvasia+ ir ugnimi.+ 12 Rankoje jis turi vėtyklę. Jis suvalys viską nuo savo grendymo – kviečius supils į svirną, o pelus sudegins+ neužgesinama ugnimi.“
13 Tada iš Galilėjos prie Jordano atėjo Jėzus. Jis atėjo, kad Jonas jį pakrikštytų.+ 14 Bet šis mėgino jį sulaikyti. „Tai tu turėtum mane krikštyti, – tarė jis, – o ateini pas mane?“ 15 Jėzus atsakė: „Šįsyk tebūnie taip, nes šito reikia, kad galėtume įvykdyti visa, kas teisu.“ Tada Jonas sutiko. 16 Jėzus pakrikštytas tuoj išbrido iš vandens. Ir štai atsivėrė dangus,+ ir jis išvydo Dievo dvasią, besileidžiančią ant jo it balandį.+ 17 Tada iš dangaus nuskambėjo balsas:+ „Tai mano mylimasis Sūnus,+ kuriuo aš džiaugiuosi.“+
4 Tada dvasia nuvedė Jėzų į dykumą ir ten jis buvo Velnio gundomas.+ 2 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jėzus buvo alkanas. 3 Gundytojas+ prisiartino prie jo ir tarė: „Jei tu Dievo sūnus, liepk šitiems akmenims pavirsti duona.“ 4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus bus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos lūpų.’“+
5 Paskui Velnias jį paėmė į šventąjį miestą,+ pastatė ant šventyklos sienos+ 6 ir tarė: „Jei tu Dievo sūnus, šok žemyn, juk parašyta: ‘Savo angelams jis įsakys’ ir: ‘Tave ant rankų jie nešios, kad kojos į akmenį neužsigautum.’“+ 7 Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Nemėgink Jehovos, savo Dievo.’“+
8 Ir dar Velnias paėmė Jėzų ant nepaprastai aukšto kalno. Jis parodė jam visas pasaulio karalystes ir jų šlovę+ 9 ir tarė: „Visa tai tau atiduosiu, jeigu parpuolęs mane pagarbinsi.“ 10 Tada Jėzus jam pasakė: „Eik šalin, Šėtone! Parašyta: ‘Jehovą, savo Dievą, garbink+ ir jam vienam tarnauk.’“+ 11 Tada Velnias nuo jo atstojo,+ ir štai pasirodė angelai ir jam patarnavo.+
12 Išgirdęs, kad Jonas suimtas,+ Jėzus iškeliavo į Galilėją.+ 13 Paskui jis paliko Nazaretą ir apsigyveno Kafarnaume+ – mieste prie ežero Zabulono ir Naftalio žemėse. 14 Taip išsipildė, kas pasakyta per pranašą Izaiją: 15 „Zabulono žeme ir Naftalio žeme prie pajūrio kelio, į vakarus nuo Jordano! Kitataučių apgyventa Galilėja! 16 Tamsoje skendintys žmonės išvydo didžią šviesą, tūnantiems mirties šešėlio šalyje sušvito šviesa.“+ 17 Nuo tada Jėzus ėmė skelbti: „Atgailaukite, nes dangaus Karalystė yra priartėjusi.“+
18 Eidamas palei Galilėjos ežerą jis pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru,+ ir jo brolį Andriejų. Tuo metu jie metė į ežerą tinklą, mat buvo žvejai.+ 19 Jėzus tarė jiems: „Eime su manimi, aš padarysiu jus žmonių žvejais.“+ 20 Jie tuoj paliko tinklus ir nusekė paskui jį.+ 21 Eidamas toliau Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną.+ Kartu su savo tėvu Zebediejumi jiedu valtyje taisė savo tinklus. Jėzus pašaukė juos+ 22 ir šie, palikę valtį ir tėvą, iš karto nusekė paskui jį.
23 Jėzus keliavo po visą Galilėją.+ Jis mokė sinagogose,+ skelbė gerąją naujieną* apie Karalystę ir gydė visokiausias žmonių ligas ir negales.+ 24 Ir pasklido garsas apie jį visoje Sirijoje. Jėzui gabeno žmones, kamuojamus visokių negalių, įvairių ligų ir kančių,+ apsėstus demonų,+ sergančius epilepsija,+ paralyžiuotus, ir jis gydė juos. 25 Pãskui jį ėjo didžiulės minios iš Galilėjos, Dekapolio*, Jeruzalės, Judėjos ir iš kitapus Jordano.
5 Matydamas minias, Jėzus palypėjo ant kalno ir atsisėdo. Mokiniai priėjo prie jo 2 ir jis atvėręs lūpas ėmė mokyti:
3 „Laimingi ieškantys Dievo*+ – jų yra dangaus Karalystė.
4 Laimingi sielvartaujantys – jie bus paguosti.+
5 Laimingi romieji+ – jie paveldės žemę.+
6 Laimingi alkstantys ir trokštantys+ teisumo – jie bus pasotinti.+
7 Laimingi gailestingieji+ – jie susilauks gailestingumo.
8 Laimingi tyraširdžiai+ – jie regės Dievą.
9 Laimingi taikdariai+ – juos vadins Dievo sūnumis.
10 Laimingi, kuriuos persekioja dėl teisumo,+ – jų yra dangaus Karalystė.
11 Laimingi esate, jei dėl manęs jus užgaulioja,+ persekioja+ ir kalba apie jus visokias piktas melagystes.+ 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite,+ nes jūsų laukia dosnus atlygis+ danguje. Juk taip seniau persekiojo ir pranašus.+
13 Jūs – žemės druska.+ Jei druska praranda sūrumą, kaipgi jį besugrąžinsi? Tokia druska niekam nebetinka, belieka išmesti ją laukan+ žmonėms mindžioti.
14 Jūs – pasaulio šviesa.+ Neįmanoma paslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Uždegę žiburį, žmonės jo nevožia saiku*, bet stato ant žibintuvo, kad šviestų visiems namuose.+ 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje,+ kad jie matytų jūsų gerus darbus+ ir šlovintų jūsų Tėvą, esantį danguje.+
17 Nemanykite, kad atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Atėjau ne panaikinti, o įvykdyti.+ 18 Iš tiesų sakau jums: greičiau jau dangus ir žemė praeis, negu viena raidelė ar vienas brūkšnelis pradings iš Įstatymo, – visa, kas parašyta, išsipildys.+ 19 Tad jeigu kas nors laužo bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip elgtis moko kitus žmones, dangaus Karalystėje bus palaikytas mažiausiu*. O kuris juos vykdo ir jų moko, dangaus Karalystėje bus palaikytas didžiu*. 20 Todėl sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Raštų aiškintojų ir fariziejų,+ nieku gyvu neįeisite į dangaus Karalystę.+
21 Jūs girdėjote, kad senovėje buvo pasakyta: ‘Nežudyk.+ Kas įvykdo žmogžudystę, turės atsakyti teisme.’+ 22 O aš jums sakau, kad teisme turės atsakyti kiekvienas, kuris nesiliauja rūstavęs+ ant savo brolio. Kas paniekina savo brolį užgauliu žodžiu, turės stoti prieš aukščiausią teismą*, o kas sako: ‘Niekam tikęs kvaily!’, tas smerktinas į ugningąją Geheną*.+
23 Tad jeigu atnešęs savo dovaną prie aukuro+ prisimeni, kad tavo brolis turi ką nors prieš tave, 24 palik dovaną prie aukuro. Pirma eik susitaikyti su broliu, o paskui grįžęs aukok savo dovaną.+
25 Su savo ieškovu tarkis skubiai, kol tebesate su juo kelyje į teismą, antraip jis įduos tave teisėjui, o teisėjas – teismo pareigūnui, ir būsi įmestas į kalėjimą.+ 26 Iš tiesų tau sakau: iš ten neišeisi, kol nesugrąžinsi visko iki paskutinio skatiko*.
27 Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk.’+ 28 O aš jums sakau, kad kiekvienas, kuris žiūri į moterį+ ir jos geidžia, jau svetimavo su ja savo širdyje.+ 29 Tad jeigu tavo dešinė akis veda tave į nuodėmę*, išlupk ją ir mesk šalin.+ Juk geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas tavo kūnas būtų įmestas į Geheną.+ 30 Ir jeigu tavo dešinė ranka veda tave į nuodėmę*, nukirsk ją ir mesk šalin.+ Juk geriau tau prarasti vieną narį, negu kad visas tavo kūnas atsidurtų Gehenoje.+
31 Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas išsiskiria su žmona, teduoda jai skyrybų raštą.’+ 32 O aš jums sakau: kas išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo*, tas stumia ją svetimauti, ir kas išsiskyrusiąją veda, tas irgi svetimauja.+
33 Taip pat girdėjote, kad senovėje buvo pasakyta: ‘Neprisiek tuščiai+ – įvykdyk savo įžadus Jehovai.’+ 34 O aš jums sakau, kad išvis neprisiekinėtumėte:+ nei dangumi, nes tai Dievo sostas, 35 nei žeme, nes ji yra pakojis jo kojoms,+ nei Jeruzale, nes tai didžiojo Karaliaus miestas.+ 36 Neprisiekinėk ir savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Tiesiog sakykite „taip“, jei tikrai yra „taip“, ir „ne“, jeigu yra „ne“,+ nes kas viršaus – tai iš piktojo.+
38 Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Akis už akį ir dantis už dantį.’+ 39 O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui. Jeigu tau suduoda per dešinį skruostą, atsuk ir kitą.+ 40 Jeigu kas nori su tavimi bylinėtis ir atimti iš tavęs palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą.+ 41 Ir jeigu kas nors uždeda tau prievolę nueiti mylią*, eik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti* nenusigręžk.+
43 Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą+ ir nekęsk priešo.’ 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus+ ir melskitės už savo persekiotojus,+ 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo sūnūs.+ Jis juk leidžia saulei tekėti ir blogiems, ir geriems žmonėms, duoda lietaus ir teisiesiems, ir neteisiesiems.+ 46 Jeigu mylite tik tuos, kurie jus myli, kokį atlygį gausite?+ Argi taip nedaro ir mokesčių rinkėjai? 47 Ir jeigu sveikinate vien savo brolius, ką gi ypatinga darote? Argi taip nesielgia ir kitataučiai? 48 Tad būkite tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.+
6 Žiūrėkite, teisumo darbus darykite ne dėl akių – ne tam, kad būtumėte žmonių matomi,+ antraip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris yra danguje. 2 Taigi, jei ką šelpi, apie tai netrimituok. Taip sinagogose ir gatvėse daro veidmainiai, norėdami, kad žmonės juos liaupsintų. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. 3 Kai šelpi, tegu tavo kairė nežino, ką daro dešinė. 4 Telieka tavo šelpimas slaptumoje. Tada tavo Tėvas, stebintis slaptumoje, tau atlygins.+
5 Ir kai meldžiatės, nesielkite kaip veidmainiai+ – tokie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir didžiųjų gatvių sankirtose, kad būtų žmonių matomi.+ Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. 6 Kai nori pasimelsti, eik į savo kambarį, užsidaryk duris ir melskis savo Tėvui, esančiam slaptumoje.+ Tada tavo Tėvas, stebintis slaptumoje, tau atlygins. 7 Melsdamiesi nekalbėkite to paties per tą patį. Taip daro kitų tautų žmonės, manydami būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. 8 Nebūkite kaip jie, juk jūsų Tėvas dar jums nepaprašius žino, ko jums reikia.+
9 Taigi melskitės taip:+
‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas* tavo vardas.+ 10 Teateina tavo Karalystė.+ Tebūna tavo valia+ – kaip danguje, taip ir žemėje.+ 11 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien+ 12 ir atleisk mums mūsų kaltes*, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams*.+ 13 Ir nevesk mūsų į pagundą,+ bet gelbėk nuo piktojo.’+
14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų prasikaltimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums.+ 15 O jeigu neatleisite žmonėms jų prasikaltimų, ir jūsų Tėvas neatleis jūsų prasikaltimų.+
16 Kai pasninkaujate,+ nenutaisykite liūdnos minos, kaip kad daro veidmainiai. Jie vaikšto sielvartingais veidais, kad žmonės matytų, kaip jie pasninkauja.+ Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. 17 Kai pasninkauji, išsitepk galvą aliejumi ir nusiprausk veidą – 18 tada ne dėl žmonių pasninkausi, o dėl Tėvo, kuris yra slaptumoje, ir tavo Tėvas, stebintis slaptumoje, tau atlygins.
19 Nesikraukite turtų žemėje,+ kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys laužiasi ir vagia. 20 Verčiau kraukitės turtus danguje,+ kur nei kandys, nei rūdys ėda,+ kur vagys nesilaužia ir nevagia. 21 Kur tavo turtas, ten bus ir tavo širdis.
22 Kūno žiburys yra akis.+ Jeigu tavo akies žvilgsnis sutelktas*, visas tavo kūnas bus šviesus. 23 Bet jeigu tavo akis pavydžiai žvalgosi į šalis*,+ visas tavo kūnas bus tamsus. Tad jeigu tavyje esanti šviesa iš tikro yra tamsa, tai kokia toji tamsa didelė!
24 Niekas negali vergauti dviem šeimininkams: vieno jis nekęs ir jį niekins, o kitą mylės ir bus prie jo prisirišęs.+ Negalite vergauti kartu ir Dievui, ir turtams.+
25 Todėl sakau jums: liaukitės nerimavę+ dėl savo gyvybės* – dėl to, ką valgysite ar gersite, taip pat dėl savo kūno – ką vilkėsite.+ Argi gyvybė* nėra svarbiau už maistą ir kūnas – už drabužį?+ 26 Įsižiūrėkite į dangaus paukščius.+ Jie nei sėja, nei pjauna, nei į svirnus neša, – jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne vertingesni už juos? 27 Kas iš jūsų nerimaudamas gali bent viena uolektimi pailginti savo gyvenimą?+ 28 Ir kamgi jaudinatės dėl drabužio? Pasimokykite iš to, kaip auga lauko lelijos. Nei jos pluša, nei verpia, 29 bet, sakau jums, net Saliamonas+ visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. 30 Tad jeigu Dievas taip aprengia laukų augalą, kuris šiandien gyvuoja, o rytoj metamas į krosnį, negi neaprengs jūsų, mažatikiai? 31 Todėl nesirūpinkite+ ir nesakykite: ‘Ką valgysime?’ ar: ‘Ką gersime?’, ar: ‘Kuo apsivilksime?’+ 32 Tų dalykų vaikosi tautos. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums viso to reikia.
33 Taigi pirmiausia ieškokite Karalystės ir Dievo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.+ 34 Nesirūpinkite dėl rytojaus,+ nes rytdiena turės savų rūpesčių. Kiekvienai dienai gana savo bėdų.
7 Neteiskite,+ kad nebūtumėte teisiami. 2 Kokiu teismu teisiate, tokiu patys būsite teisiami,+ ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums seikės.+ 3 Kodėl žiūri į šapelį savo brolio akyje, o nekreipi dėmesio į rąstą savojoje?+ 4 Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu šapelį tau iš akies’, kai tau pačiam akyje rąstas? 5 Veidmainy! Pirma ištrauk rąstą sau iš akies, tada aiškiai matysi, kaip išimti šapelį broliui iš akies.
6 Neduokite to, kas šventa, šunims. Nemeskite savo perlų kiaulėms,+ kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios nesudraskytų jūsų.
7 Prašykite, ir bus jums duota;+ ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus atidaryta.+ 8 Mat kiekvienas prašantis gauna,+ kiekvienas ieškantis randa ir kiekvienam beldžiančiam bus atidaryta. 9 Nejaugi atsirastų tarp jūsų toksai žmogus, kuris savo sūnui, prašančiam duonos, duotų akmenį? 10 Arba jeigu sūnus paprašytų žuvies, negi duotų gyvatę? 11 Tad jeigu jūs, būdami nedori, duodate savo vaikams gerų dalykų, juo labiau jūsų Tėvas, esantis danguje, duos gera+ tiems, kurie jį prašo.+
12 Tad visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, jūs patys jiems darykite.+ Juk tai – Įstatymo ir Pranašų esmė.+
13 Įeikite pro ankštus vartus.+ Platūs vartai ir erdvus kelias veda į pražūtį, ir pro tuos vartus eina daugelis. 14 O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir nedaug kas jį atranda.+
15 Saugokitės netikrų pranašų.+ Jie ateina pas jus avies kailyje,+ bet viduje yra plėšrūs vilkai.+ 16 Juos atpažinsite iš vaisių. Argi vynuogės skinamos nuo dygiakrūmių arba figos – nuo dagių?+ 17 Kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, o netikęs* medis – netikusius.+ 18 Geras medis negali vesti netikusių vaisių, o netikęs* – gerų.+ 19 Kiekvieną medį, nevedantį gerų vaisių, nukerta ir meta į ugnį.+ 20 Taigi pažinsite juos iš vaisių.+
21 Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie’, įeis į dangaus Karalystę. Įeis tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.+ 22 Daug kas tą dieną sakys man: ‘Viešpatie, Viešpatie,+ argi mes nepranašavome tavo vardu? Argi neišvarinėjome demonų tavo vardu? Argi nedarėme daugelio įstabių darbų tavo vardu?’+ 23 Tačiau tada jiems pareikšiu: ‘Aš jūsų nepažįstu. Eikit šalin nuo manęs, piktadariai!’+
24 Taigi kiekvienas, kuris girdi šiuos mano žodžius ir juos vykdo, yra panašus į nuovokų žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.+ 25 Prapliupo liūtis, pakilo vandenys, atūžė vėjai ir daužėsi į tą namą, bet jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26 O kiekvienas, kuris girdi šiuos mano žodžius, bet jų nevykdo, yra panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio.+ 27 Prapliupo liūtis, pakilo vandenys, atūžė vėjai, trankėsi į tą namą,+ ir jis sugriuvo. Jo griuvimas buvo smarkus.“
28 Tuo Jėzus baigė savo pamokymus. Minios jo mokymu didžiai stebėjosi,+ 29 nes jo žodžiai turėjo galią,+ kitaip nei Raštų aiškintojų.
8 Kai Jėzus nusileido nuo kalno, didelės minios nusekė paskui jį. 2 Ir štai priėjo vienas raupsuotasis, nusilenkė jam ir tarė: „Viešpatie, jei tik norėtum, galėtum padaryti mane švarų.“+ 3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir pasakė: „Noriu. Tapk švarus.“+ Vyras bemat tapo švarus, raupsų neliko.+ 4 Jėzus jam prisakė: „Žiūrėk, niekam apie tai nepasakok.+ Nueik pasirodyti kunigui+ ir paaukok dovaną, nurodytą Mozės.+ Tai bus jiems liudijimas.“
5 Kai Jėzus atėjo į Kafarnaumą, prie jo priėjo vienas šimtininkas ir ėmė maldauti:+ 6 „Gerbiamasis, mano tarnas guli namuose paralyžiuotas, jis baisiai kankinasi.“ 7 Jėzus jam tarė: „Aš ateisiu ir jį išgydysiu.“ 8 Šimtininkas atsakė: „Gerbiamasis, nesu vertas priimti tave po savo stogu. Tik tark žodį ir mano tarnas pasveiks. 9 Juk ir aš, nors pats esu pavaldinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Vienam tariu: ‘Eik!’, ir jis eina, kitam liepiu: ‘Ateik!’, ir jis ateina, o savo vergui sakau: ‘Daryk tai!’, ir jis daro.“ 10 Tai išgirdęs, Jėzus nustebo ir tarė tiems, kurie sekė jam iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: Izraelyje neradau nė vieno, kuris turėtų tokį stiprų tikėjimą.+ 11 Aš sakau jums, kad daugelis iš rytų ir vakarų susirinks dangaus Karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu,+ 12 o Karalystės sūnūs bus išmesti laukan į tamsybes. Ten jie verks ir grieš dantimis.“+ 13 Tada šimtininkui Jėzus pasakė: „Eik, ir tebūna tau atlyginta už tavo tikėjimą.“+ Tą pačią valandą tarnas pasveiko.+
14 Jėzus atėjo pas Petrą į namus. Pamatęs jo uošvę+ gulinčią ir karščiuojančią,+ 15 jis palietė jos ranką+ ir karštis atslūgo. Moteris atsikėlė ir ėmėsi jam patarnauti. 16 Atėjus vakarui, žmonės atvedė pas jį daug demonų apsėstųjų. Įsakmiu žodžiu Jėzus išvarė dvasias, taip pat išgydė visus, kamuojamus ligų, 17 ir taip išsipildė, kas pasakyta per pranašą Izaiją: „Jis pasiėmė mūsų negales ir nusinešė mūsų ligas.“+
18 Matydamas aplink save minią, Jėzus paliepė mokiniams irtis į kitą krantą.+ 19 Prie jo priėjo vienas Raštų aiškintojas ir tarė: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi.“+ 20 Bet Jėzus jam pasakė: „Lapės turi urvus, dangaus paukščiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“+ 21 Kitas mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirma eiti savo tėvo palaidoti.“+ 22 Jėzus jam atsakė: „Sek paskui mane, palik mirusiems laidoti mirusius.“+
23 Jėzus įlipo į valtį, jam iš paskos ir mokiniai.+ 24 Staiga ežeras smarkiai įsišėlo. Pakilo tokios bangos, kad valtį ėmė semti. Tuo metu Jėzus miegojo.+ 25 Mokiniai prišoko prie jo ir ėmė žadinti šaukdami: „Viešpatie, gelbėk mus, tuoj žūsime!“ 26 Jėzus jiems tarė: „Ko išsigandote, mažatikiai?“+ Tada atsikėlė ir sudraudė vėjus ir ežerą. Stojo visiška tyla.+ 27 Mokiniai apstulbę kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras jo klauso?“
28 Kai Jėzus persikėlė į kitą krantą ir išlipo gadariečių krašte, jam priešais iš kapinių išėjo du demonų apsėsti žmonės.+ Jie buvo tokie nuožmūs, kad niekas nedrįsdavo tuo keliu eiti. 29 Juodu ėmė šaukti: „Ko tau reikia,* Dievo Sūnau?+ Ar atėjai kankinti mūsų+ pirma laiko?“+ 30 Kiek atokiau ganėsi didelė kiaulių banda.+ 31 Demonai ėmė Jėzų prašyti: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk į tą kiaulių bandą.“+ 32 Jis pasakė jiems: „Eikite!“ Tie išėjo ir apsėdo kiaules. Tai pasileido visa banda nuo skardžio į ežerą ir prigėrė. 33 O kiauliaganiai nuskubėjo į miestą. Atbėgę jie papasakojo apie visa, kas nutiko, taip pat apie apsėstuosius. 34 Ir štai visas miestas išėjo Jėzaus pasitikti. Jį pamatę, žmonės maldavo, kad jis iš jų krašto pasišalintų.+
9 Tad Jėzus sėdo į valtį ir išplaukė į kitą pusę. Kai atvyko į savo miestą,+ 2 štai ant gulto žmonės jam atnešė paralyžiuotą vyrą. Matydamas jų tikėjimą Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Būk drąsus, vaike. Tavo nuodėmės atleistos.“+ 3 Kai kurie Raštų aiškintojai manė sau: „Šitas piktžodžiauja.“ 4 Perprasdamas jų mintis Jėzus tarė: „Kodėl širdyje piktai mąstote?+ 5 Ką pasakyti lengviau: ar ‘tavo nuodėmės atleidžiamos’, ar ‘kelkis ir vaikščiok’?+ 6 Tačiau kad žinotumėte Žmogaus Sūnų žemėje turint galią atleisti nuodėmes, – tada jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, – sakau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo.“+ 7 Vyras atsistojo ir nuėjo namo. 8 Tai išvydusios, minios nusigando ir šlovino Dievą už tai, kad duoda žmonėms tokią galią.
9 Eidamas iš ten Jėzus pamatė žmogų, vardu Matas, sėdintį mokesčių rinkykloje, ir tarė jam: „Sek paskui mane.“ Šis pakilo ir nusekė paskui jį.+ 10 Vėliau į namus, kur Jėzus svečiavosi, atėjo daug mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių. Jie visi valgė prie vieno stalo su Jėzumi ir jo mokiniais.+ 11 Tai matydami fariziejai jo mokinių klausė: „Kodėl jūsų mokytojas valgo su mokesčių rinkėjais ir nusidėjėliais?“+ 12 Tai išgirdęs Jėzus atsakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.+ 13 Eikite ir pamąstykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos.’+ Aš atėjau kviesti ne teisiųjų, o nusidėjėlių.“
14 Tada prie Jėzaus priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Mes ir fariziejai pasninkaujame, o kodėl nepasninkauja tavo mokiniai?“+ 15 Į tai Jėzus atsakė: „Kodėl jaunikio draugai turėtų liūdėti, jei jaunikis+ yra su jais? Tačiau ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas,+ ir tada jie pasninkaus. 16 Seno apsiausto niekas nelopo naujo* audinio lopu, nes naujas audinys susitraukęs išplėštų dar didesnę skylę.+ 17 Ir niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes jeigu piltų, vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai nueitų niekais. Jauną vyną pila į naujus vynmaišius, todėl išsilaiko ir viena, ir kita.“
18 Jėzui taip bekalbant, prie jo priėjo vienas žmogus iš vyresnybės ir nusilenkęs jam tarė: „Mano duktė tikriausiai jau mirė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis.“+
19 Jėzus atsikėlė ir su savo mokiniais nuėjo paskui tą žmogų. 20 Ir štai viena moteris, jau dvylika metų varginama kraujoplūdžio,+ prisiartino jam iš už nugaros ir palietė jo drabužio kutus.+ 21 „Jeigu tik prisiliesiu prie jo drabužio, – manė ji sau, – išgysiu.“ 22 Jėzus atsigręžė ir pamatęs ją pasakė: „Drąsiau, dukterie, tavo tikėjimas tave išgydė.“+ Ir tą pačią valandą moteris pasveiko.+
23 Kai Jėzus atėjo į ano vyresniojo namus, išvydo tenai fleitininkus ir subruzdusius žmones.+ 24 Jėzus jiems pasakė: „Išeikite. Mergaitė nemirė, ji miega.“+ Bet jie tik šaipėsi iš jo. 25 Kai žmonės buvo išprašyti laukan, Jėzus įėjo į vidų, paėmė mergaitę už rankos,+ ir ji atsikėlė.+ 26 Kalbos apie tai, kas nutiko, pasklido po visą aną kraštą.
27 Jėzui iš ten iškeliavus, du neregiai+ ėmė sekti jam įkandin šaukdami: „Pagailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ 28 Kai jis įėjo į namus, neregiai įėjo pãskui ir Jėzus jų paklausė: „Ar tikite, kad galiu tai padaryti?“+ Tie atsakė: „Taip, Viešpatie.“ 29 Tada jis palietė jiems akis+ ir tarė: „Tebus jums atlyginta už jūsų tikėjimą.“ 30 Ir jų akys atsivėrė. Jėzus jiems griežtai prisakė: „Žiūrėkite, kad niekas apie tai nesužinotų.“+ 31 Tačiau tuodu išėję išgarsino jį visame tame krašte.
32 Jiems beišeinant, štai žmonės atvedė pas Jėzų demono apsėstą nebylį.+ 33 Jėzus demoną išvarė ir nebylys prakalbo.+ Minios stebėjosi ir sakė: „Nieko panašaus Izraelyje nėra buvę.“+ 34 O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus jų valdovo galia.“+
35 Tada Jėzus leidosi į kelionę po visus miestus ir kaimus. Jis mokė sinagogose, skelbė gerąją naujieną apie Karalystę, gydė visokias ligas ir negales.+ 36 Matydamas žmonių minias, jis jų gailėjo,+ nes jie buvo nuengti ir apleisti lyg avys be piemens.+ 37 Ir jis pasakė savo mokiniams: „Pjūtis išties didelė, o darbininkų maža.+ 38 Tad melskite pjūties Šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį.“+
10 Pasišaukęs savo dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems galią išvaryti netyrąsias dvasias+ ir gydyti visokias ligas ir negales.
2 Štai dvylikos apaštalų vardai:+ pirmiausia Simonas, vadinamas Petru,+ toliau – jo brolis Andriejus,+ Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas,+ 3 Pilypas ir Baltramiejus,+ Tomas+ ir mokesčių rinkėjas Matas,+ Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas, 4 Simonas Kananietis* ir Judas Iskarijotas (tasai vėliau Jėzų išdavė).+
5 Jėzus išsiuntė šiuos dvylika vyrų pas žmones ir davė jiems tokius nurodymus:+ „Neikite pas kitataučius ir neužsukite į jokį samariečių miestą.+ 6 Verčiau eikite pas prapuolusias Izraelio namų avis.+ 7 Keliaudami skelbkite: ‘Dangaus Karalystė yra priartėjusi.’+ 8 Gydykite sergančius,+ prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite. 9 Nesidėkite į juosmens kišenes nei aukso, nei sidabro, nei variokų,+ 10 neimkite nei kelionmaišio, nei antros palaidinės,* nei sandalų, nei lazdos,+ nes darbininkas nusipelno atlygio*.+
11 Atėję į kokį miestą ar kaimą, susiieškokite žmogų, vertą jūsų žinios, ir pasilikite, kol išvyksite.+ 12 Užėję į namus, pasveikinkite juos. 13 Jeigu namai bus verti ramybės, kurios jiems linkite, tegu ji apsigyvena juose,+ o jeigu namai nebus jos verti, tegu ji grįžta pas jus. 14 Jeigu kas jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių nesiklausytų, išeidami iš tų namų ar to miesto nusikratykite ir dulkes nuo kojų.+ 15 Iš tiesų sakau jums: Teismo dieną lengviau bus Sodomos ir Gomoros žemei+ negu tam miestui.
16 Štai siunčiu jus tarsi avis tarp vilkų, todėl būkite gudrūs* kaip gyvatės, bet neklastingi kaip balandžiai.+ 17 Sergėkitės žmonių, nes jie įdavinės jus teismams+ ir plaks+ sinagogose.+ 18 Dėl manęs jus vedžios pas valdytojus ir karalius,+ kad būtų paliudyta jiems ir tautoms.+ 19 Tačiau kai jus įduos, nepradėkite nerimauti dėl to, ką ir kaip reikės kalbėti. Tą valandą jums bus duota, ką kalbėti,+ 20 nes ne tiek jūs kalbėsite, kiek jūsų Tėvo dvasia kalbės per jus.+ 21 Brolis atiduos mirčiai brolį, tėvas – savo vaiką, vaikai sukils prieš gimdytojus ir atiduos juos mirčiai.+ 22 Dėl mano vardo visi jūsų nekęs,+ tačiau kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.+ 23 Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą.+ Iš tiesų sakau jums: nespėsite apeiti visų Izraelio miestų, iki ateis Žmogaus Sūnus.
24 Mokinys nėra viršesnis už mokytoją ir vergas – už šeimininką.+ 25 Mokiniui pakanka tapti tokiam kaip jo mokytojas, o vergui – kaip jo šeimininkas.+ Jeigu šeimynos galvą vadino Belzebulu*,+ argi ne juo labiau taip vadins ir visą šeimyną? 26 Todėl nebijokite jų. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko slapta, kas netaps žinoma.+ 27 Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir kas jums šnibždama, skelbkite nuo stogų.+ 28 Ir nebijokite tų, kurie gali nužudyti kūną, bet negali pražudyti gyvybės*.+ Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir kūną, ir gyvybę Gehenoje*.+ 29 Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką*? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekris žemėn be jūsų Tėvo žinios.+ 30 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. 31 Taigi nebijokite – jūs vertingesni už daugybę žvirblių.+
32 Todėl kas tik pripažins mane žmonių akivaizdoje,+ tą ir aš pripažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.+ 33 O to, kuris išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir aš išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.+ 34 Nemanykite, kad atėjau nešti žemei ramybės*. Atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo.+ 35 Atėjau supriešinti sūnaus su tėvu, dukters su motina ir marčios su anyta.+ 36 Žmogui jo namiškiai taps priešais. 37 Kas prie tėvo ar motinos prisirišęs labiau negu prie manęs, tas nevertas manęs. Ir kas prie sūnaus ar dukters prisirišęs labiau negu prie manęs, tas nevertas manęs.+ 38 Ir kas neima savo kančių stulpo* ir neseka manimi, tas nevertas manęs.+ 39 Kas gelbėja savo gyvybę*, tas ją praras, o kas dėl manęs savo gyvybę* praranda, tas ją išgelbės.+
40 Kas priima jus, tas mane priima, o kas priima mane, priima ir tą, kuris mane siuntė.+ 41 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį,+ ir kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį. 42 Ir kas vienam iš šitų mažutėlių paduos bent taurę šalto vandens dėl to, kad jis yra mano mokinys, tas – iš tiesų sakau jums – nepraras savo atlygio.“+
11 Baigęs duoti nurodymus savo dvylikai mokinių, Jėzus iš ten iškeliavo mokyti ir skelbti gerosios naujienos į aplinkinius miestus.+
2 Tuo metu Jonas buvo kalėjime.+ Išgirdęs apie Kristaus darbus, jis pasiuntė savo mokinius+ 3 jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“+ 4 Jėzus jiems atsakė: „Eikite ir papasakokite Jonui, ką girdite ir matote:+ 5 aklieji regi,+ luošieji vaikšto, raupsuotieji apvalomi,+ kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama geroji naujiena.+ 6 Laimingas tas, kuris manimi nepasipiktina.“+
7 Kai jie nuėjo, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pasižiūrėti?+ Ar vėjo siūbuojamos nendrės?+ 8 Ko išėjote pamatyti? Brangiais* drabužiais apsirengusio žmogaus? Brangius drabužius vilki tie, kurie karalių rūmuose. 9 Ko tad išėjote? Pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau nei pranašo.+ 10 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai siunčiu savo pasiuntinį pirma tavęs*. Jis eis pirma tavęs ir paruoš tau kelią.’+ 11 Iš tiesų sakau jums: tarp žmonių* nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus Karalystėje yra didesnis už jį.+ 12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar į dangaus Karalystę veržte veržiamasi, ir tie, kurie veržiasi, ją gauna*.+ 13 Juk visa – ir Pranašai, ir Įstatymas – pranašavo iki Jono.+ 14 Norite tikėti ar ne, jis yra „Elijas, kuris ateina“.+ 15 Kas turi ausis, teklauso.
16 Su kuo galėčiau palyginti šią kartą?+ Su ja yra kaip su mažais vaikais, kurie sėdi turgavietėse ir šaukia savo draugams: 17 ‘Mes jums grojome fleita, bet jūs nešokote! Mes giedojome raudas, bet jūs neverkėte*!’ 18 Štai Jonas – jis nevalgo ir negeria, o jie sako: ‘Jis demono apsėstas.’ 19 Žmogaus Sūnus valgo ir geria,+ o jie vis tiek sako: ‘Pažiūrėkite, koks rijūnas ir vyno gėrėjas, mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių draugas.’+ Vis dėlto išmintį išteisina jos darbai.“+
20 Tada jis ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaręs daugumą įstabių darbų, ir smerkti už tai, kad neatgailavo: 21 „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų buvę atlikta tokių įstabių darbų, kokių atlikta pas jus, jie seniai būtų atgailavę sėdėdami su ašutine pelenuose.+ 22 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui Teismo dieną bus lengviau negu jums.+ 23 O tu, Kafarnaume,+ gal manai būsiąs išaukštintas iki dangaus? Tu į kapą* nugarmėsi!+ Juk jeigu Sodomoje būtų buvę atlikta tokių įstabių darbų, kokių atlikta pas tave, ji būtų išlikusi iki pat šios dienos. 24 Todėl sakau tau: Sodomos žemei Teismo dieną bus lengviau negu tau.“+
25 Anuo metu Jėzus kalbėjo: „Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie! Aš šlovinu tave visų akivaizdoje už tai, kad paslėpei šiuos dalykus nuo išmintingųjų ir protingųjų ir atskleidei vaikeliams.+ 26 Taip, Tėve, nes tu taip panorėjai. 27 Visa man yra mano Tėvo atiduota.+ Niekas nepažįsta Sūnaus taip gerai, kaip Tėvas,+ ir niekas nepažįsta Tėvo taip gerai, kaip Sūnus ir tas, kuriam Sūnus nori jį apreikšti.+ 28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – aš jus atgaivinsiu. 29 Dėkitės ant pečių mano jungą* ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies,+ ir jūs rasite sau atgaivą. 30 Mano jungas švelnus*, mano našta lengva.“
12 Kartą šabo dieną Jėzus ėjo per javų laukus. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skabyti varpas ir valgyti.+ 2 Tai pamatę fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą neleistina.“+ 3 Jis tarė jiems: „Argi nesate skaitę, ką darė Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo išalkę?+ 4 Jis įėjo į Dievo Namus ir valgė atnašinės duonos,+ nors jos valgyti nebuvo leistina nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.+ 5 Arba nejau neskaitėte Įstatymo ir nežinote, kad per šabus kunigai šventykloje šabo nesilaiko, bet kaltės tuo neužsitraukia?+ 6 O čia, sakau jums, daugiau negu šventykla.+ 7 Jeigu tik būtumėte supratę, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo,+ o ne aukos’,+ nebūtumėte smerkę nekaltų. 8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“+
9 Iš tos vietos jis nuėjo į jų sinagogą. 10 Ir štai tenai buvo vyras paralyžiuota* ranka.+ Ieškodami, kuo Jėzų apkaltinti, jie paklausė jo: „Ar leistina per šabą gydyti?“+ 11 Jis pasakė jiems: „Jei kurio iš jūsų vienintelė avelė per šabą įkristų į duobę, nejau nestvertumėte jos ir neištrauktumėte?+ 12 O juk žmogus už avį kur kas vertingesnis! Taigi daryti gera per šabą leistina.“ 13 Tada jis tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką.“ Tasai ištiesė, ir ji tapo tokia pat sveika kaip antroji. 14 Fariziejai tuomet išėjo ir susimokė jį nužudyti. 15 Tai sužinojęs, Jėzus iš ten pasitraukė, ir jam iš paskos sekė daug žmonių.+ Jis išgydė visus sergančius, 16 bet griežtai prisakė jo negarsinti,+ 17 kad išsipildytų, kas pasakyta per pranašą Izaiją:
18 „Štai mano tarnas,+ kurį išsirinkau, mano mylimasis, kuriuo aš džiaugiuosi!+ Aš išliesiu ant jo savosios dvasios,+ ir jis apreikš tautoms, kas yra teisingumas. 19 Jis nesikivirčys,+ nešūkaus, niekas negirdės jo balso aikštėse*. 20 Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio,+ kol įgyvendins teisingumą. 21 Į jo vardą tautos sudės viltis.“+
22 Tada jie atvedė jam demono apsėstą žmogų, jis buvo aklas ir nebylys. Jėzus jį pagydė, ir nebylys prakalbo ir praregėjo. 23 Minios apstulbo ir ėmė kalbėti: „Ar tik nebus jis Dovydo Sūnus?“ 24 Tai girdėdami fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo* galia.“+ 25 Jėzus perprato jų mintis ir pasakė: „Kiekviena susipriešinusi karalystė sužlugs, taip pat joks susipriešinęs miestas ar namai neišsilaikys. 26 Panašiai, jei Šėtonas išvaro Šėtoną, jis yra pats su savimi susipriešinęs. Argi tada jo karalystė išsilaikys? 27 Be to, jeigu aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia juos išvaro jūsų sūnūs*? Taigi jie bus jūsų teisėjai. 28 Tačiau jeigu aš išvarau demonus Dievo dvasios galia, tai tikrai pas jus atėjo* Dievo Karalystė.+ 29 Argi galėtų kas nors įsibrauti į stipruolio namus ir išnešti jo daiktus, jei pirmiau stipruolio nesurištų? Juk tik jį surišęs galės apiplėšti namus. 30 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto*.+
31 Todėl sakau jums, kad visokios nuodėmės ir piktžodžiavimai bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas prieš dvasią nebus atleistas.+ 32 Tarkim, jei kas pasakytų žodį prieš Žmogaus Sūnų, jam bus atleista,+ o tam, kuris kalbėtų prieš šventąją dvasią, nebus atleista – nei dabartiniame, nei būsimajame pasaulyje*.+
33 Arba jūs auginate gerą medį, kuris veda gerus vaisius, arba netikusį*, kuris veda netikusius vaisius. Medis juk pažįstamas iš vaisių.+ 34 Angių paderme,+ kaip galite kalbėti gera, būdami blogi? Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.+ 35 Geras žmogus iš savo gėrio turtų iškelia gera, o blogas žmogus iš savo blogio turtų iškelia bloga.+ 36 Sakau jums: Teismo dieną žmonės turės atsiskaityti+ už kiekvieną bevertį žodį. 37 Dėl savo žodžių būsi pripažintas teisiu ir dėl savo žodžių būsi pasmerktas.“
38 Tada kai kurie Raštų aiškintojai ir fariziejai sakė: „Mokytojau, norėtume, kad parodytum ženklą.“+ 39 Jis jiems atsakė: „Nedora ir neištikima* karta nori ženklo, bet nebus jai duota jokio kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.+ 40 Kaip Jona tris dienas ir tris naktis išbuvo didžiulės žuvies pilve,+ taip ir Žmogaus Sūnus tris dienas ir tris naktis išbus žemės širdyje.+ 41 Nineviečiai prisikels per Teismą drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo išgirdę, ką Jona skelbia.+ O štai čia kai kas daugiau negu Jona.+ 42 Pietų šalies karalienė bus prikelta per Teismą drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji buvo atvykusi nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties.+ O štai čia kai kas daugiau negu Saliamonas.+
43 Išėjusi iš žmogaus, netyroji dvasia keliauja per sausringas vietoves, ieško, kur apsistoti, bet neranda.+ 44 ‘Grįšiu į savo namus, iš kurių išėjau’, – taria sau. Ji sugrįžta ir randa juos be gyventojų, bet iššluotus ir išpuoštus. 45 Tada eina, pasiima su savimi kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir visos įėjusios ten apsigyvena. Ir tam žmogui pasidaro blogiau, negu buvo pirma.+ Taip atsitiks ir šiai nedorai kartai.“
46 Jėzui tebekalbant minioms, atėjo jo motina ir broliai.+ Jie stoviniavo lauke, norėdami su juo pasišnekėti.+ 47 Todėl kažkas jam tarė: „Antai lauke stovi tavo motina ir tavo broliai. Jie nori su tavimi pasišnekėti.“ 48 O Jėzus tam žmogui atsakė: „Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?“ 49 Ir parodęs ranka į savo mokinius pasakė: „Štai mano motina ir mano broliai!+ 50 Kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“+
13 Tą dieną Jėzus nuėjo iš namų prie ežero. Jam ten besėdint, 2 prie jo susirinko didžiulė minia. Žmonės stovėjo ant kranto, o Jėzus įlipo į valtį ir atsisėdęs+ 3 ėmė palyginimais mokyti+ juos daugelio dalykų. Jis sakė: „Štai sėjėjas išėjo sėti.+ 4 Jam besėjant, vienos sėklos krito prie kelio, ir atskridę paukščiai jas sulesė.+ 5 Kitos krito į uolynę, kur nedaug žemės. Kadangi dirvožemis buvo negilus, jos iškart sudygo,+ 6 tačiau pakilus saulei daigai išdegė ir neturėdami šaknų sudžiūvo. 7 Kai kurios sėklos krito tarp dygiažolių, ir šios sužėlusios želmenis nustelbė.+ 8 Dar kitos krito į gerą žemę ir davė vaisių: vienos – šimteriopą, kitos – šešiasdešimteriopą, dar kitos – trisdešimteriopą.+ 9 Kas turi ausis, teklauso.“+
10 Mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“+ 11 Jis atsakė: „Jums duota suprasti dangaus Karalystės slėpinius,+ o jiems ne. 12 Mat kas turi, tam bus dar duota ir jis turės apsčiai, o kas neturi, iš to bus atimta ir tai, ką turi.+ 13 Todėl ir kalbu jiems palyginimais. Jie žiūri, bet nemato, jie klauso, bet negirdi ir nesupranta.+ 14 Jiems pildosi Izaijo pranašystė: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite. Žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.+ 15 Šitų žmonių širdys atbuko. Jie vangiai klausėsi ausimis ir užmerkė akis, kad tik akimis neišvystų, ausimis neišgirstų, širdimi nesuvoktų, kad pas mane negrįžtų ir aš jų nepagydyčiau.’+
16 Laimingos jūsų akys, nes jos mato, ir jūsų ausys, nes jos girdi.+ 17 Iš tiesų sakau jums: daug pranašų ir teisiųjų troško pamatyti tai, ką jūs matote, bet nepamatė,+ ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.
18 Tad pasiklausykite, ką reiškia palyginimas apie sėjėją.+ 19 Kai žmogus girdi žodį apie Karalystę, bet jo nesupranta, ateina piktasis+ ir išplėšia, kas to žmogaus širdyje buvo pasėta; taip yra, kai sėkla krinta prie kelio.+ 20 Sėkla, kritusi į uolynę, reiškia, kad žmogus girdi žodį ir iškart su džiaugsmu jį priima,+ 21 bet tas žodis neįsišaknija ir išsilaiko neilgai; dėl jo užėjus kokiai negandai ar persekiojimui, žmogus tuojau suklumpa. 22 Sėkla, kritusi į dygiažoles, reiškia, kad žmogus girdi žodį, bet šio pasaulio* rūpesčiai+ ir apgaulinga turtų vilionė jį nustelbia, ir žodis lieka bevaisis.+ 23 O į gerą žemę kritusi sėkla reiškia, kad žmogus girdi žodį, supranta jį ir iš tiesų duoda vaisių: vienas – šimteriopą, kitas – šešiasdešimteriopą, dar kitas – trisdešimteriopą.“+
24 Jis pasakė jiems kitą palyginimą: „Su dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, pasėjusiu savo lauke gerą sėklą. 25 Žmonėms miegant, atėjo jo priešas, prisėjo kviečiuose piktžolių* ir nuėjo. 26 Kai želmenys išaugo ir užmezgė vaisių, pasimatė ir piktžolės. 27 Šeimininko vergai atėję jo paklausė: ‘Viešpatie, argi ne gerą sėklą pasėjai lauke? Iš kur tada atsirado piktžolių?’ 28 Jis atsakė: ‘Tai priešo darbas.’+ Vergai paklausė: ‘Ar nori, kad eitume ir jas išrautume?’ 29 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais raudami piktžoles su jomis neišrautumėte ir kviečių. 30 Tegul abeji auga iki pjūties. Atėjus pjūčiai aš liepsiu pjovėjams: „Pirma išraukite piktžoles ir suriškite į kūlelius sudeginti, o paskui suvalykite ir sugabenkite į mano kluoną kviečius.“’“+
31 Jis pasakė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus Karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus paėmęs pasėjo savo lauke.+ 32 Tiesa, jis yra mažiausia iš visų sėklų, bet išauga į didžiausią daržo augalą – į medį, ir atskridę dangaus paukščiai jo šakose randa prieglobstį.“
33 Jis pasakė jiems dar ir kitą palyginimą: „Su dangaus Karalyste yra kaip su raugu. Moteris paėmusi įmaišė jį į tris didelius saikus miltų, ir visa tešla įrūgo.“+
34 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais. Be palyginimų jis jiems nekalbėjo,+ 35 kad išsipildytų, kas pasakyta per pranašą: „Atvėręs lūpas, prabilsiu palyginimais, skelbsiu tai, kas paslėpta nuo pat pradžios*.“+
36 Paskui jis paleido minias ir nuėjo į namus. Mokiniai atėję pas jį tarė: „Paaiškink mums palyginimą apie piktžoles lauke.“ 37 Jėzus atsakė: „Sėjantis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus, 38 laukas – tai pasaulis,+ gera sėkla – Karalystės sūnūs, piktžolės – piktojo sūnūs,+ 39 o jas pasėjęs priešas – Velnias. Pjūtis – tai šio pasaulio* pabaiga, o pjovėjai – angelai. 40 Taigi, kaip piktžolės išrenkamos ir sudeginamos, taip bus ir šio pasaulio* pabaigoje.+ 41 Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, ir jie išrankios iš jo Karalystės visus klaidintojus ir piktadarius. 42 Angelai sumes juos į ugnimi plieskiančią krosnį+ ir ten jie verks ir grieš dantimis. 43 Teisieji tada spindės savo Tėvo Karalystėje kaip saulė.+ Kas turi ausis, teklauso.
44 Su dangaus Karalyste yra kaip su lobiu, paslėptu dirvoje. Žmogus tą lobį randa ir vėl jį paslepia. Paskui iš to džiaugsmo nuėjęs parduoda visa, ką turi, ir tą dirvą nusiperka.+
45 Su dangaus Karalyste dar yra kaip su pirkliu, kuris ieško rinktinių perlų. 46 Radęs vieną labai vertingą perlą, jis nuėjęs skubiai parduoda visa, ką turi, ir jį nusiperka.+
47 Ir dar su dangaus Karalyste yra kaip su dideliu tinklu – įleistas į ežerą jis užgriebia įvairiausių žuvų. 48 Kai tinklas prisipildo, žvejai išvelka jį į krantą ir susėdę gerąsias žuvis+ surenka į indus, o netikusias+ išmeta. 49 Taip bus ir šio pasaulio* pabaigoje. Angelai išeis, nedorėlius atskirs nuo teisiųjų 50 ir sumes į ugnimi plieskiančią krosnį; ten jie verks ir grieš dantimis.
51 Ar supratote visa tai?“ Jie atsakė: „Taip.“ 52 Tada Jėzus jiems tarė: „Jeigu taip, tai žinokite, kad kiekvienas mokytojas, pamokytas apie dangaus Karalystę, yra panašus į šeimininką, kuris išneša iš savo sandėlio naujų ir senų daiktų.“
53 Kai baigė šiuos palyginimus, Jėzus iš ten iškeliavo. 54 Atėjęs į savo tėviškę,+ jis ėmė mokyti žmones vietinėje sinagogoje. Jie labai stebėjosi ir kalbėjo: „Iš kur jis turi tiek išminties? Kas jam davė galią daryti įstabius darbus?+ 55 Argi jis ne dailidės sūnus?+ Argi jo motina nėra Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi nėra jo broliai?+ 56 Ir jo seserys – argi jos visos nėra pas mus? Iš kur tada jis gavo visa tai?“+ 57 Ir jie piktinosi juo.+ O Jėzus jiems pasakė: „Pranašas gerbiamas visur, tik ne savo tėviškėje ir namuose.“+ 58 Dėl jų netikėjimo ten jis mažai įstabių darbų tepadarė.
14 Tuo metu apie Jėzų išgirdo tetrarchas* Erodas*.+ 2 Jis sakė savo tarnams: „Tai Jonas Krikštytojas. Jis buvo prikeltas iš mirusių, todėl ir turi galią daryti tokius darbus.“+ 3 Erodas buvo Joną suėmęs, sukaustęs ir uždaręs kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.+ 4 Mat Jonas jam sakė: „Tau nevalia jos turėti.“+ 5 Erodas norėjo jį nužudyti, bet bijojo žmonių, nes jie laikė Joną pranašu.+ 6 Kartą per Erodo gimtadienio šventę+ Erodiados duktė šoko svečiams ir taip Erodui patiko,+ 7 kad tas pažadėjo, net prisiekė, duoti jai, ko tik paprašys. 8 Savo motinos primokyta, ji tarė: „Duok man čia ant lėkštės Jono Krikštytojo galvą.“+ 9 Karalius nusiminė, tačiau dėl to, kad svečių akivaizdoje buvo prisiekęs, liepė patenkinti jos prašymą 10 ir pasiuntė į kalėjimą kareivį, kad nukirstų Jonui galvą. 11 Jono galva buvo atnešta ant lėkštės ir paduota merginai, o ši nunešė ją motinai. 12 Jono mokiniai atėję paėmė kūną ir palaidojo, tada nuėję viską papasakojo Jėzui. 13 Išgirdęs tokią žinią, Jėzus iš ten nuplaukė valtimi į nuošalią vietą pabūti vienas, tačiau žmonės apie tai sužinojo ir pėsčiomis iš savo miestų atėjo pas jį.+
14 Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią. Jam pagailo žmonių,+ ir jis ėmėsi gydyti jų ligonius.+ 15 Vakare mokiniai priėję tarė jam: „Vieta nuošali ir valanda jau vėlyva. Paleisk žmones, kad nuėję į kaimus nusipirktų maisto.“+ 16 Bet Jėzus atsakė: „Jiems nereikia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“ 17 Jie tarė: „Tai kad nieko neturime, tik penkis duonos papločius ir dvi žuvis.“ 18 Jis pasakė: „Atneškite man.“ 19 Paskui paliepė minioms susėsti ant žolės. Jėzus paėmė tuos penkis papločius ir abi žuvis, pažvelgė į dangų ir tarė palaiminimą.+ Tada laužė duoną, davė mokiniams, o šie dalijo žmonėms. 20 Visi pavalgė iki soties ir buvo surinkta dvylika pilnų pintinių atlikusių gabaliukų.+ 21 O valgančių buvo apie penkis tūkstančius vyrų, taip pat daug moterų ir vaikų.+ 22 Iškart po to Jėzus liepė savo mokiniams sėsti į valtį ir plaukti pirma jo į kitą krantą, kol jis paleisiąs minias.+
23 Galiausiai, paleidęs minias, Jėzus užlipo ant kalno pasimelsti.+ Tą vėlų metą jis buvo ten vienas. 24 Tuo tarpu valtis jau buvo labai* nutolusi nuo kranto; ją daužė bangos, nes pūtė priešinis vėjas. 25 Ir štai nakties ketvirtosios sargybos metu* Jėzus atėjo pas juos ežero paviršiumi. 26 Pamatę jį einantį vandeniu, mokiniai nustėro. „Tai šmėkla!“ – suriko jie ir baimės apimti ėmė šaukti. 27 Jėzus iškart prabilo į juos: „Drąsiau, čia aš! Nebijokite!“+ 28 Petras atsiliepė: „Jei čia tu, Viešpatie, liepk man ateiti pas tave vandeniu.“ 29 Jėzus tarė: „Ateik!“ Petras išlipo iš valties ir pradėjo eiti vandens paviršiumi link Jėzaus. 30 Bet matydamas vėjo smarkumą nusigando ir ėmė skęsti. „Viešpatie, gelbėk mane!“ – sušuko. 31 Jėzus tuojau ištiesė ranką ir sugriebė jį. Jis pasakė: „Ko suabejojai, mažatiki?“+ 32 Kai juodu įlipo į valtį, vėjas nurimo. 33 Kiti valtyje parpuolė prieš jį sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“ 34 Atplaukę į kitą pusę, į Genezaretą, jie išlipo į krantą.+
35 Pažinę jį, vietiniai pranešė apie jį apylinkėse ir žmonės atvedė jam visus ligonius. 36 Jie maldavo Jėzų, kad leistų paliesti bent jo drabužio kutus,+ ir kas tik palietė, pasveiko.
15 Tada iš Jeruzalės pas Jėzų atėjo fariziejų ir Raštų aiškintojų.+ Jie klausė: 2 „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Antai prieš valgį jie neapsiplauna rankų*.“+
3 Jėzus jiems atsakė: „O kodėl jūs dėl savo tradicijos laužote Dievo įsakymą?+ 4 Štai Dievas pasakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’+ ir: ‘Kas keikia tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi.’+ 5 O jūs sakote: ‘Kas taria savo tėvui ar motinai: „Visa, kuo galėčiau tave paremti, esu paskyręs kaip dovaną Dievui“,+ 6 tas neprivalo pagerbti savo tėvo.’ Šitaip dėl savo tradicijos jūs atmetėte Dievo žodį.+ 7 Veidmainiai! Taikliai apie jus pasakė pranašas Izaijas:+ 8 ‘Šie žmonės garbina mane lūpomis, bet jų širdis nuo manęs nutolusi. 9 Veltui jie mane garbina, nes tik žmonių išgalvotų priesakų moko.’“+ 10 Tada jis susikvietė minią ir pasakė: „Klausykitės ir supraskite, ką jums sakau!+ 11 Žmogų suteršia ne tai, kas įeina į burną. Žmogų suteršia tai, kas išeina iš burnos.“+
12 Tada prie jo priėjo mokiniai ir tarė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino dėl tavo žodžių?“+ 13 Jėzus atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas nesodino, bus išrautas. 14 Palikite juos. Jie – akli vedliai. O jeigu aklas aklą ves, abu įkris į duobę.“+ 15 Petras atsiliepė: „Paaiškink mums tą palyginimą.“ 16 Jėzus atsakė: „Negi ir jūs dar nesuprantate?+ 17 Argi nežinote, kad visa, kas įeina į burną, patenka į vidurius ir paskui atsiduria išvietėje? 18 O kas išeina iš burnos, kyla iš širdies, ir tai suteršia žmogų.+ 19 Juk iš širdies išeina pikti sumanymai:+ žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai*, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. 20 Štai tokie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neapsiplovus rankų nesuteršia.“
21 Išėjęs iš ten, Jėzus nukeliavo į Tyro ir Sidono kraštą.+ 22 Ir štai atėjo viena tenykštė finikietė*. „Viešpatie, Dovydo Sūnau! Pagailėk manęs! – maldavo ji. – Mano dukterį baisiai kankina demonas!“+ 23 Tačiau Jėzus neatsakė jai nė žodžio. Mokiniai priėję ėmė raginti jį: „Liepk jai pasitraukti, nes ji vis šaukia mums įkandin.“ 24 Jėzus tarė: „Aš siųstas tik pas Izraelio namų prapuolusias avis.“+ 25 Tada moteris priėjo ir parpuolusi jam po kojų prašė: „Viešpatie, padėk man!“ 26 Jis atsiliepė: „Nedera imti iš vaikų duoną ir mesti šuniukams.“ 27 Moteris tarė: „Taip, Viešpatie. Bet argi šuniukai neėda trupinėlių, nukritusių nuo šeimininkų stalo?“+ 28 Tada Jėzus jai atsakė: „Didis tavo tikėjimas, moterie! Teįvyksta tai, ko tu nori.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
29 Iš ten Jėzus atkeliavo prie Galilėjos ežero+ ir užlipo ant kalno. Jam ten besėdint, 30 prie jo susirinko daugybė žmonių. Jie atsivedė luošų, sužalotų, aklų, nebylių ir daug kitokių ligonių, suguldė Jėzui prie kojų, ir šis juos išgydė.+ 31 Minia negalėjo atsistebėti, kad nebyliai kalba, raišieji pasveiksta, luošiai vaikšto, neregiai mato, ir šlovino Izraelio Dievą.+
32 Jėzus pasikvietė savo mokinius ir tarė: „Gaila man žmonių,+ nes jie jau trys dienos su manimi ir neturi ko valgyti. Nenoriu paleisti jų alkanų, kad kelyje nenusilptų.“+ 33 Mokiniai atsakė: „Iš kur mums šioje dykynėje gauti užtektinai duonos tokiai didelei miniai pasotinti?“+ 34 Jėzus paklausė: „Kiek papločių turite?“ Jie atsakė: „Septynis. Ir kelias žuveles.“ 35 Jėzus paliepė žmonėms susėsti ant žemės. 36 Jis paėmė tuos septynis papločius ir žuvis, padėkojo Dievui, tada laužė papločius ir dalijo mokiniams, o šie – žmonėms.+ 37 Visi pavalgė iki soties ir buvo surinkta septyni pilni krepšiai atlikusių gabaliukų.+ 38 O valgančių buvo keturi tūkstančiai vyrų, taip pat daug moterų ir vaikų. 39 Paskui Jėzus paleido minią ir sėdęs į valtį nuplaukė į Magadano sritį.+
16 Prie jo priėjo fariziejai su sadukiejais ir norėdami jį išmėginti paprašė parodyti jiems kokį ženklą iš dangaus.+ 2 Jėzus atsakė: „Atėjus vakarui jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus ugninis’, 3 o rytą: ‘Šiandien bus dargana, nes dangus ugninis ir ūkanotas.’ Ką regite danguje, jūs suprantate, bet laikų ženklų negalite suprasti. 4 Nedora ir neištikima* karta nori ženklo, bet nebus jai duota jokio+ kito, kaip tik Jonos ženklas.“+ Ir palikęs juos Jėzus nuėjo.
5 Mokiniai persikėlė į kitą pusę; jie buvo pamiršę pasiimti duonos.+ 6 Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“+ 7 Todėl jie ėmė tarp savęs svarstyti: „Mes gi jokios duonos nepasiėmėme.“ 8 Žinodamas, apie ką jie kalbasi, Jėzus pasakė: „Kodėl svarstote tarpusavy, kad neturite duonos, mažatikiai? 9 Nejau dar nesuprantate? Argi neatsimenate penkių papločių penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių pririnkote?+ 10 Arba nejau pamiršote apie septynis papločius keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote?+ 11 Kaipgi nesuprantate, kad ne apie duoną jums kalbėjau? Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės.“+ 12 Tada jie perprato, kad jis liepė saugotis ne duonos raugo, o fariziejų ir sadukiejų mokslo.
13 Jėzus atkeliavo į Pilypo Cezarėjos apylinkes. Savo mokinių jis paklausė: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“+ 14 Šie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju,+ kiti Eliju,+ dar kiti Jeremiju ar kuriuo kitu pranašu.“ 15 Jėzus paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ – 16 „Tu esi Kristus,+ gyvojo Dievo Sūnus“,+ – atsakė jam Simonas Petras. 17 Jėzus jam tarė: „Laimingas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne žmogus* tau tai apreiškė, o mano Tėvas, esantis danguje.+ 18 Taip pat sakau tau: tu esi Petras,+ ir ant šitos uolos+ aš pastatysiu savo bendruomenę. Kapo* vartai jos nenugalės. 19 Aš duosiu tau dangaus Karalystės raktus – kas bus surišta danguje, tu suriši žemėje, ir kas bus atrišta danguje, tu atriši žemėje.“ 20 Tada Jėzus griežtai prisakė mokiniams niekam nesakyti, kad jis yra Kristus.+
21 Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad turės eiti į Jeruzalę, daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Raštų aiškintojų, kad bus nužudytas ir trečią dieną prikeltas.+ 22 Petras pasivedė Jėzų į šalį ir ėmė už tokias kalbas jį barti: „Pagailėk savęs, Viešpatie. Tau nieku gyvu taip nenutiks!“+ 23 Bet Jėzus nusisuko nuo Petro ir pasakė: „Eik šalin nuo manęs,* šėtone! Tu man suklupimo akmuo, nes tavo mintys – ne nuo Dievo, o nuo žmonių.“+
24 Tada Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jeigu kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kančių stulpą* ir tegu seka manimi.+ 25 Kas nori išgelbėti savo gyvybę*, tas ją praras, o kas dėl manęs savo gyvybę* praranda, tas ją atras.+ 26 Kokia gi žmogui nauda, jei jis laimės visą pasaulį, bet neteks gyvybės*?+ Ką žmogus gali duoti mainais už savo gyvybę*?+ 27 Juk Žmogaus Sūnus ateis su savo angelais apgaubtas Tėvo šlovės ir atlygins kiekvienam pagal elgesį.+ 28 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, iki išvys Žmogaus Sūnų ateinantį su savo karališka šlove*.“+
17 Po šešių dienų, pasiėmęs Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną, Jėzus užsivedė juos vienus ant aukšto kalno.+ 2 Tenai jų akivaizdoje jis atsimainė – jo veidas sušvito kaip saulė, drabužiai pasidarė skaistūs* kaip šviesa.+ 3 Ir štai jie išvydo su juo besikalbančius Mozę ir Eliją. 4 Petras pasakė Jėzui: „Viešpatie, kaip mums čia gera! Jei nori, pastatysiu čia tris palapines: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“ 5 Jam tebekalbant, štai apdengė juos šviesus debesis ir iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi.+ Klausykite jo.“+ 6 Tai išgirdę, mokiniai parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės. Juos pagavo didelė baimė. 7 Jėzus priėjęs palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite.“ 8 Pakėlę akis jie išvydo Jėzų vieną, kitų nebebuvo. 9 Jiems leidžiantis nuo kalno Jėzus įsakė: „Niekam nepasakokite apie šį regėjimą, kol Žmogaus Sūnus nebus prikeltas iš mirusių.“+
10 Mokiniai jo paklausė: „Kodėl tada Raštų aiškintojai sako, kad pirmiau turi ateiti Elijas?“+ 11 Jis atsakė: „Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir visa atitaisyti.+ 12 Tačiau sakau jums, kad Elijas jau buvo atėjęs, tik jie nepažino jo ir pasielgė su juo, kaip norėjo.+ Taip ir Žmogaus Sūnus turės nuo jų kentėti.“+ 13 Tada mokiniai suprato, kad jis kalba jiems apie Joną Krikštytoją.
14 Jiems besiartinant prie minios,+ vienas žmogus priėjęs parpuolė ant kelių prieš Jėzų ir sakė: 15 „Viešpatie, pagailėk mano sūnaus! Jis serga epilepsija ir jam visai prastai. Jis dažnai įpuola tai į ugnį, tai į vandenį.+ 16 Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jiems nepavyko jo išgydyti.“ 17 Jėzus tarė: „O netikinti ir pikta karta!+ Kiek ilgai turėsiu būti su jumis? Kiek ilgai turėsiu jus kęsti? Atveskite jį čia, pas mane.“ 18 Tada Jėzus sudraudė demoną, ir demonas iš jo išėjo. Tą pačią valandą berniukas pasveiko.+ 19 Paskui mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir paklausė: „Kodėl mums nepavyko jo išvaryti?“ 20 Jis jiems pasakė: „Dėl menko jūsų tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jeigu jūsų tikėjimas bus bent kaip garstyčios grūdelis, jūs tarsite šiam kalnui: ‘Persikelk iš čia tenai’, ir jis persikels. Jums nebus nieko neįmanomo.“+ 21 ––*
22 Kai jie buvo kartu Galilėjoje, Jėzus pasakė: „Žmogaus Sūnus turės būti atiduotas į žmonių rankas.+ 23 Jie nužudys jį, bet trečią dieną jis bus prikeltas.“+ Dėl to mokiniai labai nuliūdo.
24 Jiems atvykus į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmos* mokesčio rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas moka didrachmos mokestį?“+ 25 Šis atsakė: „Moka.“ Tačiau jam įėjus į namus Jėzus pirmas paklausė: „Kaip manai, Simonai, iš ko žemės karaliai ima muitus ar asmens mokestį – iš savo sūnų ar iš svetimųjų?“ 26 Šis atsakė: „Iš svetimųjų.“ Jėzus jam tarė: „Vadinasi, sūnūs nuo mokesčių laisvi. 27 Bet kad jų nepapiktintume,+ nueik prie ežero ir užmesk meškerę. Ištraukęs pirmą užkibusią žuvį ir ją pražiodęs rasi sidabrinį*. Tą paimk ir atiduok jiems už mane ir save.“
18 Tuo metu* mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Kas vis dėlto yra didžiausias dangaus Karalystėje?“+ 2 Jėzus pasišaukė vaikelį ir pastatęs tarp jų 3 tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu nepasikeisite ir nepasidarysite kaip vaikeliai,+ nieku gyvu neįeisite į dangaus Karalystę.+ 4 Taigi kas taps nuolankus – toks kaip šis vaikelis, tas dangaus Karalystėje bus didžiausias.+ 5 Ir kas priima tokį vaikelį dėl mano vardo, tas mane priima. 6 O jei koks žmogus bent vienam mane tikinčiam mažutėliui taptų suklupimo akmeniu, tai geriau tam žmogui būtų, kad kas nors užkabintų jam ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir paskandintų atviroje jūroje.+
7 Vargas pasauliui dėl suklupimo akmenų! Tiesa, jų neišvengiamai bus, bet vargas žmogui, kuris suklupimo akmeniu tampa! 8 Jeigu tavo ranka ar koja veda tave į nuodėmę*, nusikirsk ją ir mesk šalin.+ Juk geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą negu su abiem rankomis ir kojomis būti įmestam į amžinąją ugnį.+ 9 Ir jeigu tavo akis veda tave į nuodėmę*, išlupk ją ir mesk šalin. Juk geriau tau vienakiam įeiti į gyvenimą negu su abiem akimis būti įmestam į ugningąją Geheną*.+ 10 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš tokių mažutėlių, nes sakau jums: jų angelai danguje visada regi mano dangiškojo Tėvo veidą.+ 11 ––*
12 Kaip manote? Jeigu koks žmogus turėtų šimtą avių ir viena iš jų nuklystų,+ argi jis nepaliktų kitų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?+ 13 Ir jeigu jam pavyktų ją surasti, iš tiesų sakau jums: jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl anų devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios. 14 Taip ir mano* Tėvas, esantis danguje, nenori, kad pražūtų kuris nors iš tokių mažutėlių.+
15 Tad jeigu tavo brolis nusideda, eik ir pasakyk apie jo nusižengimą jam vienam.+ Jeigu jis tavęs paklausys, savo brolį laimėsi.+ 16 Jeigu nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad viskas būtų patvirtinta dviejų ar trijų liudytojų lūpomis.+ 17 Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pasakyk bendruomenei. O jei nepaklausytų nė bendruomenės, tebūna jis tau kaip kitatautis+ ir mokesčių rinkėjas.+
18 Iš tiesų sakau jums: ką tik surišite žemėje, jau bus surišta danguje, ir ką tik atrišite žemėje, jau bus atrišta danguje. 19 Ir dar sakau jums: jeigu žemėje du iš jūsų bendrai sutarę prašys ko nors svarbaus, mano dangiškasis Tėvas jiems tai suteiks,+ 20 nes jei du ar trys susitinka mano vardu,+ aš irgi esu tarp jų.“
21 Tada Petras priėjęs paklausė jį: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“ 22 Jėzus jam atsakė: „Ne iki septynių, sakau tau, o iki septyniasdešimt septynių kartų.+
23 Su dangaus Karalyste yra kaip su karaliumi, kuris pareikalavo iš savo vergų, kad grąžintų jam skolas. 24 Kai jis ėmėsi to reikalo, buvo atvestas žmogus, skolingas jam dešimt tūkstančių talentų*. 25 Bet šis neturėjo iš ko grąžinti. Tada valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną, vaikus ir visą jo nuosavybę, kad skola būtų atlyginta.+ 26 Vergas parpuolė prieš jį ir nusilenkęs ėmė prašyti: ‘Būk kantrus, aš viską grąžinsiu!’ 27 Valdovą apėmė gailestis ir jis vergą paleido, o jo skolą panaikino.+ 28 Tačiau tasai išėjęs susirado vieną savo tarnybos draugą, skolingą jam šimtą denarų, nutvėrė jį ir ėmė smaugti šaukdamas: ‘Atiduok skolą!’ 29 Tas parpuolė žemėn ir maldavo: ‘Būk kantrus, aš grąžinsiu!’ 30 Tačiau anas nesutiko. Nuėjęs jis liepė įmesti draugą į kalėjimą ir laikyti ten tol, kol atiduos skolą. 31 Sužinoję, kas įvyko, kiti vergai labai nusiminė ir nuėjo viską papasakoti valdovui. 32 Tada valdovas pasišaukė tą vergą ir tarė: ‘Nedoras verge, aš juk panaikinau visą tavo skolą, nes manęs maldavai. 33 Argi nederėjo ir tau pasigailėti savo tarnybos draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?’+ 34 Valdovas užsirūstinęs atidavė jį kalėjimo sargybiniams, kad laikytų įkalinę tol, kol sugrąžins visą skolą. 35 Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su kiekvienu iš jūsų,+ kuris iš širdies neatleis savo broliui.“+
19 Baigęs tai kalbėti, Jėzus iškeliavo iš Galilėjos, persikėlė per Jordaną ir atėjo prie Judėjos paribio.+ 2 Jam iš paskos atsekė didelės minios žmonių, ir jis juos tenai gydė.
3 Prie jo priėjo fariziejai ir norėdami jį išmėginti paklausė: „Ar leistina vyrui išsiskirti su žmona dėl bet kokios priežasties?“+ 4 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, kad tas, kuris iš pradžių žmones sukūrė – sukūrė vyrą ir moterį,+ – 5 pasakė: ‘Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, prisiriš prie žmonos, ir jiedu taps vienu kūnu’?+ 6 Vadinasi, jie – nebe du, o vienas kūnas. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“+ 7 Tie paklausė: „O kodėl tada Mozė liepė duoti skyrybų raštą ir išsiskirti?“+ 8 Jis atsakė jiems: „Tai dėl jūsų širdies kietumo Mozė leido jums skirtis su žmonomis,+ bet nuo pat pradžių buvo ne taip.+ 9 Sakau jums: kas išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo* ir veda kitą, tas svetimauja.“+
10 Mokiniai jam tarė: „Jeigu jau taip yra su vyru ir žmona, tai geriau išvis nevesti.“ 11 Jis pasakė jiems: „Taip gyventi gali ne visi – tik turintys dovaną.+ 12 Juk yra eunuchų*, kurie tokie gimė. Taip pat yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Bet yra ir eunuchų, kurie apsisprendė būti eunuchais dėl dangaus Karalystės. Kas gali taip gyventi, tegyvena.“+
13 Tada žmonės atvedė pas jį vaikų, kad šis uždėtų ant jų rankas* ir pasimelstų. Mokiniai ant jų barėsi,+ 14 bet Jėzus pasakė: „Palikite vaikelius ramybėje ir netrukdykite jiems eiti pas mane, nes tokių yra dangaus Karalystė.“+ 15 Jėzus uždėjo ant jų rankas ir iš ten iškeliavo.
16 Ir štai vienas jaunas žmogus priėjęs prie jo paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad gaučiau amžiną gyvenimą?“+ 17 Jėzus tarė jam: „Kodėl apie tai, kas gera, klausi manęs? Vien tik Dievas yra geras*.+ O jeigu nori gauti gyvenimą, laikykis įsakymų.“+ 18 Šis paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk,+ nesvetimauk,+ nevok,+ neliudyk melagingai,+ 19 gerbk savo tėvą ir motiną,+ mylėk savo artimą kaip save patį.“+ 20 Jaunuolis jam tarė: „Viso to aš laikausi. Ko dar man trūksta?“ 21 Jėzus pasakė: „Jeigu nori būti tobulas, eik, parduok savo turtą ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje.+ Tada ateik ir sek paskui mane.“+ 22 Tai išgirdęs, jaunuolis nuliūdo ir pasišalino, nes turėjo daug nuosavybės.+ 23 O Jėzus savo mokiniams tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad turtingam žmogui bus sunku įeiti į dangaus Karalystę.+ 24 Ir dar sakau: lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtingam žmogui patekti į Dievo Karalystę.“+
25 Tai išgirdę mokiniai labai nustebo ir sakė: „Kas gi tuomet gali būti išgelbėtas?“+ 26 Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma.“+
27 Tada atsiliepė Petras: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Tad ką už tai gausime?“+ 28 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums: jūs sekėte manimi, todėl per atkūrimą, kai Žmogaus Sūnus atsisės savo šlovingame soste, sėdėsite dvylikoje sostų ir teisite dvylika Izraelio giminių.+ 29 Ir kiekvienas, kuris dėl mano vardo paliko ar namus, ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar vaikus, ar laukus, gaus šimtąkart daugiau ir paveldės amžiną gyvenimą.+
30 Tačiau daugelis pirmų bus paskutiniai, o paskutinių – pirmi.+
20 Mat su dangaus Karalyste yra kaip su šeimininku, kuris ankstų rytą išėjo pasisamdyti darbininkų į savo vynuogyną.+ 2 Sutaręs su darbininkais po denarą* už dieną, nusiuntė juos į vynuogyną. 3 Apie trečią valandą* jis vėl išėjo ir pamatė turgavietėje kitus, stovinčius be darbo. 4 Jis pasakė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir aš sumokėsiu, kiek pridera.’ 5 Taigi tie nuėjo. Apie šeštą* ir apie devintą valandą* šeimininkas vėl išėjo ir padarė tą patį. 6 Galiausiai, išėjęs apie vienuoliktą valandą*, rado dar kitus stoviniuojančius ir tarė jiems: ‘Kodėl stovite čia visą dieną be darbo?’ 7 Tie atsakė jam: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis tarė: ‘Jūs irgi eikite į vynuogyną.’
8 Atėjus vakarui vynuogyno šeimininkas savo ūkvedžiui pasakė: ‘Pakviesk darbininkus ir sumokėk jiems atlyginimą.+ Pradėk nuo paskutinių ir baik pirmaisiais.’ 9 Tie, kurie buvo pasamdyti vienuoliktą valandą, atėję gavo kiekvienas po denarą. 10 Todėl pirmieji manė gausią daugiau, bet irgi gavo po denarą. 11 Jį gavę, darbininkai ėmė skųstis šeimininkui 12 sakydami: ‘Šituos paskutinius, kurie tedirbo valandą, tu prilyginai mums, o mes juk nešėme dienos naštą ir kentėme kaitrą!’ 13 Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Drauguži, aš tavęs neskriaudžiu. Argi ne už denarą sutikai man dirbti?+ 14 Imk, kas tavo, ir keliauk. Šitam paskutiniam noriu duoti tiek pat, kiek ir tau. 15 Argi neturiu teisės savo nuožiūra tvarkytis su tuo, kas mano? O gal pavydi*, kad aš jiems geras*?’+ 16 Taigi paskutiniai bus pirmi, o pirmi – paskutiniai.“+
17 Kildamas keliu į Jeruzalę, Jėzus pasivadino savo dvylika mokinių į šalį ir pasakė jiems:+ 18 „Štai mes kylame į Jeruzalę, kur Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams ir Raštų aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti+ 19 ir perduos svetimtaučiams. Šie iš jo tyčiosis, nuplaks ir pakabins ant stulpo,+ bet trečią dieną jis bus prikeltas.“+
20 Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina+ su sūnumis ir norėdama kažko paprašyti nusilenkė jam.+ 21 Jis paklausė: „Ko nori?“ Moteris paprašė: „Tark žodį, kad šiuodu mano sūnūs tavo Karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas – kairėje.“+ 22 Jėzus atsakė: „Jūs nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“+ Šie tarė: „Galime.“ 23 Jis pasakė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite,+ bet ne aš sprendžiu, kam sėdėti mano dešinėje ir kairėje. Ten sėdės tie, kuriems mano Tėvo paskirta.“+
24 Tai išgirdę kiti dešimt tais dviem broliais pasipiktino.+ 25 Tada Jėzus pasikvietė mokinius ir tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai savo žmonėms viešpatauja ir didžiūnai laiko juos savo valdžioje.+ 26 Tarp jūsų taip neturi būti.+ Kas norėtų tapti didis tarp jūsų, tebūna jūsų tarnas,+ 27 ir kas norėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūna jūsų vergas.+ 28 Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, o pats tarnauti+ ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“+
29 Jiems išeinant iš Jericho, Jėzui iš paskos sekė didelė minia. 30 Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę, kad Jėzus eina pro šalį, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pagailėk mūsų!“+ 31 Žmonės liepė jiems nutilti, bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pagailėk mūsų!“ 32 Jėzus sustojo ir pasikvietęs juos paklausė: „Ką norite, kad dėl jūsų padaryčiau?“ 33 Šie atsakė: „Viešpatie, teatsiveria mums akys.“ 34 Gailesčio apimtas, Jėzus palietė jiems akis.+ Jie iš karto praregėjo ir nusekė paskui jį.
21 Jiems artinantis prie Jeruzalės ir jau esant netoli Betfagės, ant Alyvmedžių kalno*, Jėzus pasiuntė du mokinius+ 2 sakydamas: „Eikite į kaimą, esantį priešais, ir įėję tuojau pamatysite pririštą asilę ir asilaitį su ja. Atriškite juos ir atveskite man. 3 O jeigu koks nors žmogus jums ką sakytų, tarkite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir jis iš karto juos paleis.“
4 Taip turėjo išsipildyti pranašo žodžiai: 5 „Sakykite Siono dukrai: ‘Štai pas tave atjoja tavo karalius.+ Jis romaus būdo+ ir sėdi ant asilo, ant asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.’“+
6 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus liepė,+ – 7 atvedė asilę su asilaičiu. Jie apklojo juos savo apsiaustais ir Jėzus ant asilaičio atsisėdo.+ 8 Dauguma iš minios tiesė ant kelio savo apsiaustus,+ kiti ėmė kirsti ir kloti ant kelio medžių šakas. 9 Žmonės, einantys pirma jo ir sekantys iš paskos, šaukė: „Dieve, sergėk Dovydo Sūnų!+ Palaimintas tas, kuris ateina Jehovos vardu!+ Tu, kuris esi aukštybėse, sergėk jį!“+
10 Kai jis įžengė į Jeruzalę, visas miestas sujudo ir ėmė klausinėti: „Kas jis toks?“ 11 Žmonės sakė: „Tai pranašas Jėzus+ iš Galilėjos, iš Nazareto!“
12 Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus, kurie joje prekiavo ir pirko. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus ir balandžių pardavėjų suolus+ 13 ir pasakė: „Parašyta: ‘Mano namus vadins maldos namais’,+ o jūs iš jų darote plėšikų landynę.“+ 14 Šventykloje prie jo susirinko aklų ir luošų, ir jis juos išgydė.
15 Matydami Jėzaus nuostabius darbus ir girdėdami berniukus, šaukiančius šventykloje: „Dieve, sergėk Dovydo Sūnų!“,+ aukštieji kunigai ir Raštų aiškintojai ėmė piktintis+ 16 ir sakė jam: „Ar girdi, ką jie kalba?“ Jėzus atsakė: „Taip. Negi nesate skaitę: ‘Į vaikų ir kūdikių lūpas įdėjai gyrių’?“+ 17 Tada Jėzus išėjo iš miesto, nukeliavo į Betaniją ir tenai apsinakvojo.+
18 Anksti rytą Jėzus patraukė atgal į miestą. Kelyje jis pasijuto alkanas.+ 19 Pamatęs šalia kelio figmedį priėjo, tačiau vaisių ant jo nerado – tik lapus.+ Todėl pasakė: „Tegul per amžius nebebus ant tavęs vaisiaus.“+ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo. 20 Mokiniai tai pamatę stebėjosi: „Kaip tas figmedis taip greitai nudžiūvo?“+ 21 Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, gebėsite padaryti ne tik tai, ką aš padariau su figmedžiu. Jūs pasakysite šitam kalnui: ‘Pakilk ir meskis į jūrą’, ir taip įvyks.+ 22 Jei tikėsite, gausite visa, ko tik maldoje prašytumėte.“+
23 Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė joje mokyti. Aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji priėjo prie jo ir paklausė: „Kokią teisę turi visa tai daryti? Kas tau tokią teisę davė?“+ 24 Jėzus jiems atsakė: „Paklausiu ir aš jus vieno dalyko. Jeigu man pasakysite, tai ir aš pasakysiu, kokią turiu teisę tai daryti. 25 Kas Jonui suteikė teisę krikštyti – dangus ar žmonės?“ Tie ėmė tarpusavyje svarstyti: „Jeigu sakysime, kad dangus, jis klaus mūsų: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’+ 26 O jei sakysime, kad žmonės, reikės bijoti minios, nes jie visi laiko Joną pranašu.“ 27 Tad jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome.“ Tuomet jis tarė jiems: „Tai ir aš nesakysiu jums, kokią teisę turiu tai daryti.
28 Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du vaikus. Priėjęs prie pirmojo paliepė: ‘Vaike, eik šiandien padirbėti vynuogyne.’ 29 Tas atsakė: ‘Neisiu’, bet paskui apsigalvojo ir nuėjo. 30 Priėjęs prie antrojo, tėvas ir jam liepė eiti padirbėti. Šis atsiliepė: ‘Gerai, viešpatie’, bet nenuėjo. 31 Kuris iš tų dviejų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis.“ Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: greičiau jau mokesčių rinkėjai ir paleistuvės* įeis į Dievo Karalystę negu jūs. 32 Jonas juk atėjo pas jus parodyti teisumo kelio, bet jūs juo netikėjote. Mokesčių rinkėjai ir paleistuvės juo patikėjo,+ o jūs, nors ir matėte tai, neapsigalvojote ir netikėjote.
33 Pasiklausykite kito palyginimo. Vienas vynuogininkas pasodino vynuogyną,+ aptvėrė tvora, iškasė jame vynuogių spaudyklą, pastatė bokštą+ ir išnuomojęs žemdirbiams iškeliavo svetur.+ 34 Kai vaisiai sunoko, jis pasiuntė pas žemdirbius savo vergus paimti jo vaisių dalies. 35 Bet žemdirbiai čiupo tuos vergus ir vieną sumušė, kitą nužudė, trečią akmenimis užmušė.+ 36 Tada jis pasiuntė kitus vergus – daugiau negu pirmąsyk, – bet anie padarė su jais tą patį.+ 37 Galiausiai šeimininkas pasiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: ‘Mano sūnų jie gerbs.’ 38 Pamatę sūnų, žemdirbiai ėmė tartis: ‘Tai paveldėtojas.+ Eime, nužudykime jį, ir jo palikimas atiteks mums!’ 39 Jie pagriebė jį, ištempė iš vynuogyno ir nužudė.+ 40 Taigi ką vynuogyno šeimininkas atvykęs padarys su tais žemdirbiais?“ 41 Jie atsakė jam: „Tų nedorėlių laukia baisus galas – šeimininkas juos išgalabys, o vynuogyną išnuomos kitiems žemdirbiams ir šie metui atėjus atiduos jam jo vaisių dalį.“
42 Jėzus jiems tarė: „Ar niekada Raštuose neskaitėte: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu*.+ Tai Jehovos padaryta, tai nuostabus reginys’?+ 43 Todėl jums sakau: Dievo Karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, duodančiai gerų vaisių. 44 Ir kas ant to akmens pargrius, tas užsimuš;+ ant kurio tas akmuo užkris, tą sutrins.“+
45 Išgirdę jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad jis kalba apie juos.+ 46 Jie norėjo Jėzų suimti, bet bijojo liaudies, nes ši laikė jį pranašu.+
22 Jėzus ir toliau kalbėjo jiems palyginimais: 2 „Su dangaus Karalyste yra kaip su karaliumi, kuris iškėlė savo sūnui vestuves.+ 3 Jis išsiuntė savo vergus sušaukti į vestuves pakviestųjų, bet tie nepanoro ateiti.+ 4 Tada jis išsiuntė kitus vergus tardamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: „Štai mano vaišės paruoštos, jaučiai ir nupenėti gyvuliai papjauti ir viskas parengta. Ateikite į vestuves!“’ 5 Tačiau pakviestiesiems tai nerūpėjo ir jie nuėjo kas sau: vienas – į savo lauką, kitas – prekiauti,+ 6 o dar kiti pasičiupo vergus, išsityčiojo iš jų ir nužudė.
7 Karalius užsirūstino. Jis pasiuntė savo pulkus ir jie tuos žudikus išgalabijo, o jų miestą sudegino.+ 8 Tada karalius pasakė savo vergams: ‘Vestuvės suruoštos, bet pakviestieji pasirodė nesą verti jose būti.+ 9 Todėl eikite į kelius, vedančius iš miesto, ir ką tik rasite, kvieskite į vestuves.’+ 10 Tad išėję į kelius tie vergai surinko visus, ką tik rado, – ir blogus, ir gerus žmones. Svečių prie stalo susirinko pilna vestuvių menė.
11 Atėjęs pasimatyti su svečiais, karalius pastebėjo žmogų, neapsivilkusį vestuvių drabužio. 12 Todėl jo paklausė: ‘Bičiuli, kaip čia patekai be vestuvių drabužio?’ Šis neturėjo ką atsakyti. 13 Tada karalius liepė savo tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite laukan į tamsybes. Ten jis verks ir grieš dantimis.’
14 Taigi, yra daug pakviestų, bet maža išrinktų.“
15 Tada fariziejai nuėję tarėsi, kaip pričiupti Jėzų kalboje.+ 16 Jie pasiuntė pas jį savo mokinius drauge su Erodo šalininkais.+ Šie sakė: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai Dievo kelio laikydamasis tiesos ir tau nerūpi įtikti kitiems, nes tu nežiūri žmonių padėties. 17 Taigi pasakyk mums, ką manai: valia* mokėti Cezariui asmens mokestį ar ne?“ 18 Bet Jėzus supratęs jų klastą atsakė: „Kodėl mėginate mane, veidmainiai? 19 Parodykite man mokesčio monetą.“ Šie atnešė jam denarą*. 20 Jėzus jų paklausė: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ 21 Tie atsakė: „Cezario.“ Tada jis tarė jiems: „Taigi, kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui.“+ 22 Apstulbinti tokio atsakymo jie pasišalino.
23 Tądien sadukiejai (jie sako, kad nebus prisikėlimo)+ priėjo prie Jėzaus ir paklausė:+ 24 „Mokytojau, Mozė pasakė: ‘Jeigu kas mirtų bevaikis, jo brolis turi vesti jo žmoną ir duoti savo broliui palikuonių.’+ 25 Antai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedė, paskui mirė. Kadangi neturėjo palikuonių, jo žmoną vedė jo brolis. 26 Tas pats atsitiko su antru, su trečiu ir taip – su visais septyniais. 27 Paskiausiai mirė ir ta moteris. 28 Tad kai prisikels, kurio iš septynių žmona ji bus? Juk visi buvo ją vedę.“
29 Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nes neišmanote Raštų ir nesuvokiate Dievo galybės.+ 30 Prisikėlusieji nei ves, nei tekės, jie bus kaip angelai danguje.+ 31 O dėl mirusiųjų prisikėlimo, tai ar nesate skaitę, ką Dievas jums kalbėjo: 32 ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’?+ Jis yra ne mirusiųjų, o gyvųjų Dievas.“+ 33 Tai girdėdamos minios labai stebėjosi jo mokymu.+
34 Išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, visi fariziejai atėjo pas jį. 35 Vienas iš jų, Įstatymo žinovas, norėdamas jį išmėginti paklausė: 36 „Mokytojau, kuris įsakymas Įstatyme svarbiausias?“+ 37 Jėzus pasakė jam: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.’+ 38 Tai svarbiausias įsakymas, jis yra pirmasis. 39 Antrasis, panašus į jį, yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’+ 40 Šiais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“+
41 Fariziejams ten tebesant, Jėzus jų paklausė:+ 42 „Ką jūs manote apie Kristų? Kieno jis sūnus?“ Tie atsakė: „Dovydo.“+ 43 Jis paklausė jų: „Kodėl tada Dovydas dvasios įkvėptas+ vadina jį Viešpačiu sakydamas: 44 ‘Jehova mano Viešpačiui tarė: „Sėskis mano dešinėje ir palūkėk, kol padėsiu tavo priešus tau po kojų“’?+ 45 Jeigu Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaip Kristus gali būti jo sūnus?“+ 46 Niekas negalėjo atsakyti jam nė žodžio, ir nuo tos dienos nė vienas nebedrįso jo klausinėti.
23 Tada Jėzus kalbėjo miniai ir savo mokiniams: 2 „Raštų aiškintojai ir fariziejai atsisėdo į Mozės vietą. 3 Tad visa, ką jie jums sako, darykite ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie sako, bet nedaro.+ 4 Jie riša sunkias naštas ir krauna žmonėms ant pečių,+ o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.+ 5 Visus darbus jie daro tam, kad būtų žmonių matomi.+ Jie pasiplatina filakterijus*+ ir pasiilgina drabužių kutus.+ 6 Jie mėgsta užsiimti garbingiausią vietą per vakarienes, pirmuosius suolus sinagogose,+ 7 mėgsta, kad juos sveikintų turgavietėse ir vadintų rabi̇̀*. 8 O jūs nesivadinkite rabi̇̀, nes turite vieną Mokytoją;+ visi esate broliai. 9 Ir nė vieno iš savųjų žemėje nevadinkite tėvu, nes turite vieną Tėvą+ – dangiškąjį. 10 Nė vadais nesivadinkite, nes turite vieną Vadą – Kristų. 11 Didžiausias iš jūsų turi būti jūsų tarnas.+ 12 Kas aukštinasi, bus pažemintas,+ o kas nusižemina, bus išaukštintas.+
13 Vargas jums, veidmainiai Raštų aiškintojai ir fariziejai, nes jūs užrakinate žmonėms dangaus Karalystę, ir ne tik patys į ją neinate, bet ir einantiems neleidžiate įeiti.+ 14 ––*
15 Vargas jums, veidmainiai Raštų aiškintojai ir fariziejai!+ Jūs keliaujate po jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį*, o kai tokį surandate, padarote iš jo Gehenos* sūnų, dvigubai smerktinesnį už save pačius.
16 Vargas jums, akli vedliai,+ kurie sakote: ‘Kas prisiekia šventykla, tas nėra susaistytas, tačiau kas prisiekia šventyklos auksu, tas įsipareigoja.’+ 17 Kvaili jūs ir akli! Kas gi svarbiau: auksas ar šventykla, kuri tą auksą pašventino? 18 Arba dar sakote: ‘Kas prisiekia aukuru, tas nėra susaistytas, tačiau kas prisiekia ant jo esančia dovana, tas įsipareigoja.’ 19 Akli jūs! Kas gi svarbiau: dovana ar aukuras, kuris tą dovaną pašventina? 20 Todėl kas prisiekia aukuru, tas prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo. 21 Kas prisiekia šventykla, tas prisiekia ja ir Dievu, kuris joje gyvena.+ 22 Ir kas prisiekia dangumi, tas prisiekia Dievo sostu ir pačiu Dievu, kuris jame sėdi.
23 Vargas jums, veidmainiai Raštų aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų, kmynų,+ bet esate apleidę tai, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą,+ gailestingumą+ ir ištikimybę. Anų dalykų reikėjo laikytis, bet svarbu neapleisti ir šitų.+ 24 Akli vedliai!+ Jūs iškošiate uodą,+ o praryjate kupranugarį!+
25 Vargas jums, veidmainiai Raštų aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės ir dubens išorę,+ bet viduje jie pilni godumo*+ ir nesaikingumo.+ 26 Aklas fariziejau, pirma išvalyk taurės ir dubens vidų, tada ir išorė bus švari.
27 Vargas jums, veidmainiai Raštų aiškintojai ir fariziejai!+ Jūs panašūs į pabaltintus kapus,+ kurie iš viršaus, tiesa, atrodo gražūs, bet viduje yra pilni numirėlių kaulų ir visokios netyrybės. 28 Išoriškai jūs atrodote žmonėms teisūs, bet viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.+
29 Vargas jums, veidmainiai Raštų aiškintojai ir fariziejai!+ Jūs tvarkote pranašų kapavietes, puošiate teisiųjų kapus+ 30 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais pralieję pranašų kraujo.’ 31 Taigi jūs patys liudijate, kad esate sūnūs tų, kurie žudė pranašus.+ 32 Ką gi, pripildykite savo protėvių saiką!
33 Gyvatės, angių paderme,+ kaip jūs pabėgsite nuo pasmerkimo į Geheną?!+ 34 Štai siunčiu pas jus pranašų,+ išmintingų žmonių ir mokytojų.+ Kai kuriuos jūs nužudysite+ ir pakabinsite ant stulpo, kai kuriuos plaksite+ savo sinagogose ir visuose miestuose persekiosite.+ 35 Taip ant jūsų kris kaltė dėl visų teisiųjų kraujo, išlieto ant žemės, – pradedant teisiojo Abelio krauju+ ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventovės ir aukuro.+ 36 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šią kartą.
37 Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis visus, kas pas tave siunčiami.+ Kiek kartų aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais! Bet tu to nenorėjai.+ 38 Štai jūsų Namai apleidžiami ir paliekami jums.*+ 39 Sakau jums, kad nuo šiol manęs nebematysite, kol netarsite: ‘Palaimintas tas, kuris ateina Jehovos vardu!’“+
24 Jėzui einant iš šventyklos, prie jo priėjo mokiniai ir ėmė rodyti į šventyklos pastatus. 2 Jis pasakė jiems: „Jūs visu tuo gėritės? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens – viskas bus išgriauta.“+
3 Jam besėdint ant Alyvmedžių kalno*, mokiniai vieni priėjo prie jo ir paklausė: „Pasakyk mums, kada tai bus ir koks ženklas liudys, kad tu esi grįžęs*+ ir kad šiam pasauliui* ateina pabaiga?“+
4 Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų,+ 5 nes daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus’, ir daugelį suklaidins.+ 6 Jūs girdėsite apie karus, vykstančius įvairiose vietose. Žiūrėkite, kad nepasiduotumėte baimei, nes taip turi būti. Vis dėlto tai dar ne galas.+
7 Pakils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę,+ vietomis bus maisto nepriteklių+ ir žemės drebėjimų.+ 8 Visa tai – skausmų* pradžia.
9 Tada jus persekios,+ žudys,+ dėl mano vardo visos tautos jūsų nekęs.+ 10 Daug kas tada atkris nuo tikėjimo*, išduos vieni kitus, vieni kitų nekęs. 11 Atsiras daug netikrų pranašų, jie daugelį suklaidins,+ 12 ir kadangi įsigalės nedorybė, daugumos meilė atšals. 13 O kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.+ 14 Ir ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visoje žemėje, kad būtų paliudyta visoms tautoms.+ Tada ateis galas.
15 Todėl kai pamatysite šventoje vietoje stovintį bjaurųjį niokotoją*, apie kurį kalbėjo pranašas Danielius+ (skaitytojas tebūna įžvalgus), 16 tie, kurie Judėjoje, tebėga į kalnus.+ 17 Kas ant stogo, tenelipa žemyn pasiimti iš namų savo daiktų, 18 ir kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 19 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 20 Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per šabą. 21 Tada bus toks didelis suspaudimas,+ kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebus.+ 22 Ir jeigu tas laikas nebūtų sutrumpintas*, niekas neišsigelbėtų, bet dėl išrinktųjų tas laikas bus sutrumpintas.+
23 Jei kas nors jums tada sakytų: ‘Kristus štai čia!’+ arba: ‘Jis tenai!’, – netikėkite,+ 24 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų,+ ir jie darys didelių ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų,+ jei įmanoma, net išrinktuosius. 25 Aš jus iš anksto įspėjau. 26 Tad jeigu jums sakytų: ‘Štai jis tyruose’, – neikite, ar: ‘Štai jis pasislėpęs namuose’, – netikėkite.+ 27 Mat kaip žaibas, tvykstelėjęs iš rytų, nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus grįžimu*.+ 28 Kur bus lavonas*, ten sulėks ir ereliai.+
29 Tuojau po tų suspaudimo dienų saulė užtems,+ mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus galybės bus sukrėstos.+ 30 Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos giminės žemėje ims muštis iš sielvarto į krūtinę+ ir pamatys Žmogaus Sūnų+ ateinant dangaus debesyse su galia ir didžia šlove.+ 31 Garsiai gaudžiant trimitui jis pasiųs savo angelus, ir jie surinks jo išrinktuosius iš keturių pasaulio šalių* – nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.+
32 Pagalvokite apie figmedį: kai tik jo šakelė suminkštėja ir išleidžia lapus, jūs žinote, kad arti vasara.+ 33 Panašiai, kai matysite visa tai, žinokite, kad jis arti, prie durų.+ 34 Iš tiesų sakau jums: ši karta tikrai nepraeis, iki visa tai įvyks. 35 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai išliks amžinai.+
36 Tačiau dienos ir valandos niekas nežino:+ nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas.+ 37 Juk kaip buvo Nojaus dienomis,+ taip bus ir Žmogaus Sūnui grįžus*.+ 38 Bus kaip ir anuomet prieš tvaną – žmonės valgė ir gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įėjo į laivą.+ 39 Jie nesusimąstė, iki užėjo tvanas ir visus nusinešė.+ Taip bus ir Žmogaus Sūnui grįžus*. 40 Tuomet du bus laukuose, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 41 Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.+ 42 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną jūsų Viešpats ateis.+
43 Supraskite štai ką: jeigu šeimininkas žinotų, kuriuo nakties metu* ateis vagis,+ jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.+ 44 Jūs irgi būkite pasirengę,+ nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite.
45 Kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus* vergas, kuriam šeimininkas paskyrė reikiamu metu maitinti jo šeimynykščius?+ 46 Laimingas tas vergas, jeigu šeimininkas atvykęs ras jį tai darantį!+ 47 Iš tiesų sakau jums: jis patikės jam visą savo turtą.
48 Bet jeigu vergas taptų blogas, jei sakytų sau širdyje: ‘Mano šeimininkas užtrunka’+ 49 ir imtų mušti kitus vergus, valgyti ir gerti su girtuokliais, 50 tai vergo šeimininkas ateis dieną, kurią tas nelaukia, ir valandą, kurią nesitiki,+ 51 ir griežčiausiai jį nubaus. Jis nublokš jį pas veidmainius; ten jis verks ir grieš dantimis.+
25 Tada su dangaus Karalyste bus panašiai kaip su dešimt mergelių, kurios pasiėmė žibintus+ ir išėjo pasitikti jaunikio.+ 2 Penkios iš jų buvo paikos, penkios – nuovokios*.+ 3 Paikosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus, 4 o nuovokiosios su žibintais pasiėmė indeliuose ir aliejaus. 5 Jaunikiui užtrunkant, visos ėmė snausti ir užmigo. 6 Vidurnaktį kažkas sušuko: ‘Štai jaunikis! Eikite jo pasitikti!’ 7 Mergelės visos atsikėlė ir ėmė tvarkytis žibintus.+ 8 Paikosios sakė nuovokiosioms: ‘Duokite mums aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta.’ 9 Nuovokiosios atsakė: ‘Verčiau eikite pas prekiautojus ir nusipirkite, kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums.’ 10 Toms išėjus pirkti, atvyko jaunikis. Mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į namus, kur vyko vestuvių pokylis,+ ir durys buvo uždarytos. 11 Paskui atėjo ir tos kitos mergelės. Jos prašėsi: ‘Gerbiamasis, gerbiamasis, atidaryk mums!’+ 12 Šis atsiliepė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu.’
13 Tad budėkite,+ nes nežinote nei dienos, nei valandos.+
14 Bus panašiai kaip su žmogumi, kuris ruošdamasis išvykti svetur pasikvietė vergus ir pavedė jiems savo turtą.+ 15 Vienam jis davė penkis talentus*, kitam du, dar kitam vieną – kiekvienam pagal sugebėjimus – ir iškeliavo. 16 Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs iš karto ėmėsi verslo ir pelnė dar penkis. 17 Panašiai ir tas, kuris gavo du, pelnė kitus du. 18 O tas, kuris gavo vieną, nuėjęs iškasė duobę ir šeimininko sidabrą paslėpė.
19 Po ilgo laiko šeimininkas parvyko ir pakvietė vergus jam atsiskaityti.+ 20 Pirmas priėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus. Jis atsinešė dar penkis ir pasakė: ‘Šeimininke, patikėjai man penkis talentus. Žiūrėk, pelniau kitus penkis.’+ 21 Šeimininkas jam tarė: ‘Puiku! Esi geras ir ištikimas vergas. Kadangi ištikimai tvarkeisi su nedideliu turtu, pavesiu tau didelį.+ Eikš ir pasidžiauk su savo šeimininku!’+ 22 Paskui priėjo tas, kuris buvo gavęs du talentus, ir pasakė: ‘Šeimininke, patikėjai man du talentus. Žiūrėk, pelniau kitus du.’+ 23 Šeimininkas jam tarė: ‘Puiku! Esi geras ir ištikimas vergas. Kadangi ištikimai tvarkeisi su nedideliu turtu, pavesiu tau didelį. Eikš ir pasidžiauk su savo šeimininku!’
24 Paskiausiai priėjo tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, ir pasakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad esi reiklus žmogus. Tu pjauni, kur nesėjai, ir renki, ko nevėtei.+ 25 Tad aš pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Štai, imk, kas tavo.’ 26 Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogas ir tingus verge! Jeigu jau žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, ko nevėčiau, 27 tai reikėjo nunešti mano sidabrą pas palūkininkus, tada parvykęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis.
28 Todėl atimkite iš jo tą talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.+ 29 Kiekvienam turinčiam bus dar duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi.+ 30 Ir išmeskite šį netikusį vergą laukan į tamsybes. Ten jis verks ir grieš dantimis.’
31 Kai Žmogaus Sūnus+ ateis savo šlovėje, o kartu su juo ir visi angelai,+ jis atsisės savo šlovės soste. 32 Jo akivaizdoje bus surinktos visos tautos, ir jis atskirs žmones vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožkų. 33 Avis+ jis pastatys savo dešinėje, ožkas – kairėje.+
34 Tada karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite Karalystę, paruoštą jums nuo pasaulio užgimimo. 35 Juk aš buvau alkanas, ir jūs mane pavalgydinote. Buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte. Buvau svetimas, ir jūs svetingai mane priėmėte,+ 36 nuogas, ir jūs mane aprengėte.+ Buvau ligonis, ir jūs manimi pasirūpinote, kalinys, ir jūs aplankėte mane.’+ 37 Tada teisieji jam atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes matėme tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?+ 38 Kada buvai svetimas ir mes svetingai tave priėmėme? Kada matėme tave nuogą ir aprengėme? 39 Ir kada sirgai ar buvai kalinys ir tave aplankėme?’ 40 Tuomet karalius jiems atsakys: ‘Iš tiesų sakau jums: ką padarėte mažiausiam iš šitų mano brolių, man padarėte.’+
41 Paskui jis tars stovintiems kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs,+ prakeiktieji! Eikite į amžinąją ugnį,+ paruoštą Velniui ir jo angelams!+ 42 Juk aš buvau alkanas, bet jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, bet jūs manęs nepagirdėte. 43 Buvau svetimas, bet jūs manęs nepriėmėte, nuogas, bet jūs manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, bet jūs manimi nepasirūpinote.’ 44 Tada ir šie atsakys: ‘Viešpatie, kada mes matėme tave alkaną ar ištroškusį, kada buvai svetimas ar nuogas, sirgai ar kalėjai, ir tau nepatarnavome?’ 45 Tuomet jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: ko nepadarėte mažiausiam iš šitų mano brolių, man nepadarėte.’+ 46 Ir šitie eis į amžiną pražūtį*,+ o teisieji į amžiną gyvenimą.“+
26 Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus savo mokiniams pasakė: 2 „Kaip žinote, po dviejų dienų bus Pascha,+ ir Žmogaus Sūnų atiduos pakabinti ant stulpo.“+
3 Tada aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji susirinko vyriausiojo kunigo, vardu Kajafas,+ rūmų kieme 4 ir susitarė+ klasta suimti Jėzų ir nužudyti. 5 „Tik nedarykime nieko per šventę, – sakė jie, – kad liaudyje nekiltų sąmyšio.“
6 Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,+ 7 ir tenai vaišinosi, prie jo priėjo moteris su alebastriniu indeliu kvapiojo aliejaus, labai brangaus, ir ėmė pilti aliejų jam ant galvos. 8 Tai matydami mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: „Kam tas eikvojimas? 9 Juk jį buvo galima brangiai parduoti ir pinigus išdalyti vargšams.“ 10 Žinodamas, apie ką jie kalbasi, Jėzus tarė: „Kodėl skaudinate moterį? Ji padarė man kilnų darbą. 11 Vargšų šalia savęs jūs visada turėsite,+ o mane turėsite ne visada.+ 12 Išpildama tą kvapų aliejų man ant kūno, ji paruošė mane laidotuvėms.+ 13 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama geroji naujiena, jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi.“+
14 Tada vienas iš Dvylikos, vadinamas Judu Iskarijotu,+ nuėjo pas aukštuosius kunigus+ 15 ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jums jį išduosiu?“+ Jie sutarė su juo trisdešimt sidabrinių.+ 16 Ir nuo to meto Judas ieškojo progos Jėzų išduoti.
17 Pirmąją Neraugintos duonos dieną+ mokiniai priėję paklausė Jėzaus: „Kur norėtum, kad tau paruoštume valgyti Paschos vakarienę?“+ 18 Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį ir tokį žmogų. Tarkite jam: ‘Mokytojas sako: „Mano metas arti. Paschą su savo mokiniais švęsiu tavo namuose.“’“ 19 Mokiniai padarė, kaip Jėzus liepė, ir pasiruošė Paschai.
20 Atėjus vakarui+ Jėzus ir dvylika mokinių buvo susirinkę prie stalo.+ 21 Jiems bevalgant Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“+ 22 Mokiniai labai dėl to nuliūdo ir visi ligi vieno ėmė klausinėti: „Viešpatie, nejaugi aš?“ 23 Jis atsakė: „Mane išduos mirkantis kąsnį dubenyje su manimi.+ 24 Tiesa, kaip ir parašyta, Žmogaus Sūnus išeina, bet vargas+ tam, kuris Žmogaus Sūnų išduoda!+ Jam būtų buvę geriau išvis negimti.“+ 25 Judas, kuris rengėsi jį išduoti, atsiliepė: „Nejaugi aš, rabi̇̀?“ Jis atsakė jam: „Tu pats pasakei.“
26 Jiems bevalgant Jėzus paėmė duonos paplotį, tarė palaiminimą, tada laužė jį+ ir davė mokiniams sakydamas: „Imkite ir valgykite. Tai yra mano kūnas.“+ 27 Taip pat jis paėmė taurę, padėkojo Dievui, tada davė jiems sakydamas: „Gerkite iš jos visi,+ 28 nes tai yra manasis „sandoros+ kraujas“,+ kuris išliejamas už daugelį žmonių,+ kad būtų atleistos jų nuodėmės.+ 29 Sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kai su jumis gersiu jį naują savo Tėvo Karalystėje.“+ 30 Jie pagiedojo gyriaus giesmių* ir patraukė link Alyvmedžių kalno*.+
31 Tada Jėzus jiems pasakė: „Dėl manęs šiąnakt jūs visi suklupsite, kaip ir parašyta: ‘Kirsiu ganytojui, ir kaimenės avys išsisklaidys.’+ 32 O kai būsiu prikeltas, pirma jūsų nukeliausiu į Galilėją.“+ 33 Bet Petras jam atsakė: „Jei visi kiti ir sukluptų dėl tavęs, aš niekada nesuklupsiu!“+ 34 Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį dar gaidžiui nepragydus tu tris kartus manęs išsižadėsi.“+ 35 Petras tvirtino: „Net jeigu man tektų mirti su tavimi, nieku gyvu tavęs neišsižadėsiu.“+ Panašiai kalbėjo ir visi kiti mokiniai.
36 Tada Jėzus su mokiniais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane,+ ir tarė jiems: „Pasėdėkite čia, aš nueisiu tenai pasimelsti.“+ 37 O Petrą ir abu Zebediejaus sūnus jis nusivedė su savimi. Jėzų apėmė sielvartas ir didelis nerimas.+ 38 Jis tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite su manimi.“+ 39 Kiek paėjęs, jis parpuolė ant kelių, nusilenkė iki žemės ir meldėsi:+ „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė.+ Tačiau tebūna ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“+
40 Grįžęs pas mokinius Jėzus rado juos miegančius ir pasakė Petrui: „Nejau neįstengėte nė valandos pabudėti su manimi?+ 41 Budėkite+ ir melskitės,+ kad nepatektumėte į pagundą.+ Išties, dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“+ 42 Jėzus nuėjo antrą kartą ir meldėsi tokiais žodžiais: „Mano Tėve, jeigu ji negali manęs aplenkti, jei turiu ją išgerti, teįvyksta tavo valia.“+ 43 Tada sugrįžo ir vėl rado juos miegančius, jų akys buvo apsunkusios. 44 Tad palikęs juos Jėzus vėl nuėjo ir meldėsi trečią kartą – tais pačiais žodžiais. 45 Tada grįžęs tarė mokiniams: „Tokiu metu jūs miegate ir ilsitės? Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus bus išduotas nusidėjėliams į rankas. 46 Kelkitės, eime! Antai mano išdavėjas jau čia.“ 47 Jam dar tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, ir su juo – kalavijais ir vėzdais ginkluotas didelis būrys, siųstas aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.+
48 Jo išdavėjas buvo pasakęs jiems, kokį duos ženklą: „Jis bus tas, kurį pabučiuosiu. Jį ir suimkite.“ 49 Priėjęs tiesiai prie Jėzaus jis tarė: „Sveikas, rabi̇̀!“ ir jį pabučiavo. 50 Jėzus jam atsakė: „Drauguži, ko atėjai?“+ Tada prišokę jie čiupo Jėzų ir suėmė. 51 Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi išsitraukė kalaviją ir nukirto vyriausiojo kunigo vergui ausį.+ 52 Bet Jėzus jam pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo,+ nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.+ 53 Gal manai, kad mano Tėvas, jei tik paprašyčiau, tuoj pat neatsiųstų man į pagalbą per dvylika legionų angelų?+ 54 Bet kaipgi tada išsipildytų Raštų žodžiai, kad taip turi įvykti?“ 55 Tą valandą Jėzus tarė anam būriui: „Atėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs kaip kokio plėšiko? Aš juk kasdien sėdėjau ir mokiau šventykloje,+ bet manęs nesuėmėte.+ 56 Tačiau visa tai įvyko, kad išsipildytų pranašų raštai.“+ Tada visi mokiniai paliko jį ir pabėgo.+
57 Anie vyrai suimtą Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.+ Ten buvo susirinkę Raštų aiškintojai ir vyresnieji.+ 58 O Petras iš tolo sekė jį iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Įėjęs jis prisėdo prie tarnų norėdamas pažiūrėti, kuo viskas baigsis.+
59 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visas Sinedrionas ieškojo prieš Jėzų melagingo liudijimo – tokio, dėl kurio būtų galima jį nubausti mirtimi,+ – 60 bet nerado, nors melagingai liudijančių buvo daug.+ Galiausiai du išėję priekin 61 kalbėjo: „Šitas sakė: ‘Aš galiu nugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti.’“+ 62 Tada vyriausiasis kunigas atsistojęs tarė Jėzui: „Nieko neatsakai? Ar negirdi, ką jie prieš tave liudija?“+ 63 Bet Jėzus tylėjo.+ Tuomet vyriausiasis kunigas tarė jam: „Saikdinu tave gyvuoju Dievu! Atsakyk mums, ar tu esi Kristus, Dievo Sūnus?“+ 64 Jėzus atsiliepė: „Tu pats pasakei. Be to, sakau jums: ateityje matysite Žmogaus Sūnų+ sėdintį Galingojo* dešinėje+ ir ateinantį dangaus debesyse.“+ 65 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Ar bereikia mums liudytojų? Jūs ką tik girdėjote piktžodžiavimą! 66 Ką jūs manote?“ Tie atsakė: „Jis vertas mirties!“+ 67 Tada jie ėmė spjaudyti jam į veidą+ ir daužyti kumščiais.+ Kiti mušė per veidą+ 68 ir sakė: „Pranašauk mums, Kristau: kuris tau sudavė?“
69 O Petras sėdėjo lauke, rūmų kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Tu irgi buvai su tuo galilėjiečiu Jėzumi!“+ 70 Bet jis visų akivaizdoje išsigynė: „Aš nežinau, apie ką tu kalbi.“ 71 Petras nuėjo į vartų prieangį. Jį pastebėjo kita mergina ir sakė ten esantiems: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu.“+ 72 Jis ir vėl tai paneigė prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ 73 Netrukus tenai stovintys žmonės priėjo prie Petro ir sakė: „Tu tikrai esi vienas iš jų. Ir tavo tarmė tave išduoda.“ 74 Tada Petras ėmė siųsti sau prakeiksmus ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys. 75 Petras bemat prisiminė, kad Jėzus buvo sakęs: „Dar gaidžiui nepragydus tu tris kartus manęs išsižadėsi.“+ Išėjęs laukan jis karčiai pravirko.
27 Išaušus rytui visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji sutarė, kad Jėzus turi būti nužudytas.+ 2 Jie surišo jį ir nuvedę perdavė valdytojui Pilotui.+
3 Pamatęs, kad Jėzus pasmerktas, jo išdavėjas Judas ėmė graužtis. Jis atnešė tuos trisdešimt sidabrinių aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems+ 4 ir tarė: „Išduodamas teisų kraują nusidėjau.“ Tie atsakė: „O koks mūsų reikalas? Tu pats žinokis!“ 5 Tada Judas nusviedė šventykloje sidabrinius ir nuėjęs pasikorė.+ 6 Aukštieji kunigai paėmę sidabrinius sakė: „Jų nevalia nešti į šventyklos iždinę, nes tai kraujo kaina.“ 7 Pasitarę jie nupirko už juos puodžiaus sklypą atvykėliams laidoti. 8 Todėl tas sklypas iki pat šios dienos vadinamas Kraujo sklypu.+ 9 Taip išsipildė, kas pasakyta per pranašą Jeremiją: „Jie paėmė trisdešimt sidabrinių – tiek, kiek buvo nustatyta už žmogų, kainą, kuria Izraelio sūnūs jį įkainojo, – 10 ir nupirko puodžiaus sklypą, kaip Jehova man buvo įsakęs.“+
11 Jėzus stovėjo priešais valdytoją. Valdytojas jo paklausė: „Tai tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pats pasakei.“+ 12 Tačiau aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas jis nieko neatsakė.+ 13 Tada Pilotas jam tarė: „Ar negirdi, kiek daug kaltinimų jie tau meta?“ 14 Bet jis neištarė jam nė žodžio, ir valdytojas tuo labai stebėjosi.
15 Valdytojas turėjo paprotį kaskart per tą šventę paleisti miniai vieną kalinį – tą, kurio ši pageidaudavo.+ 16 Kaip tik tuo metu jie laikė kalėjime vieną žinomą nusikaltėlį, vadinamą Barabu. 17 Todėl žmonėms susirinkus Pilotas paklausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau, – Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“ 18 Mat Pilotas žinojo, kad Jėzų jie perdavė jam iš pavydo. 19 Be to, jam sėdint teismo pakyloje, jo žmona pasiuntė jam žinią: „Nieko šiam teisiam žmogui nedaryk, nes šiandien sapne labai dėl jo kentėjau.“ 20 Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino žmones prašyti, kad paleistų Barabą,+ o Jėzų nužudytų.+ 21 Valdytojas dar kartą jų paklausė: „Tai kurį iš tų dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Tie atsakė: „Barabą.“ 22 Pilotas jiems tarė: „Ką man tada daryti su Jėzumi, vadinamuoju Kristumi?“ Tie visi šaukė: „Ant stulpo jį!“+ 23 Jis klausė: „Bet ką bloga jis padarė?“ Tačiau jie vis garsiau šaukė: „Ant stulpo jį!“+
24 Matydamas, kad nieko nelaimi, tik kyla sąmyšis, Pilotas paėmė vandens, minios akivaizdoje nusiplovė rankas ir pasakė: „Aš nekaltas dėl šio žmogaus kraujo. O jūs žinokitės!“ 25 Visi žmonės atsakė: „Kaltė už jo kraują tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“+ 26 Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdino+ ir atidavė prikalti prie stulpo.+
27 Valdytojo kareiviai nuvedė Jėzų į pretorijų*. Tenai susirinko visas dalinys.+ 28 Jie išrengė Jėzų, apsiautė jį ryškiai raudona skraiste+ 29 ir nupynę iš dygių šakelių vainiką uždėjo jam ant galvos, o į dešinę ranką įspraudė nendrę. Jie klūpčiojo priešais jį ir tyčiojosi: „Sveikas, žydų karaliau!“ 30 Jie spjaudė ant jo+ ir ištraukę iš rankos nendrę čaižė jam per galvą. 31 Galiausiai, iš Jėzaus išsityčioję, jie nusiautė nuo jo skraistę, užvilko jo paties drabužius ir išvedė prikalti prie stulpo.+
32 Eidami jie sutiko vieną vyrą iš Kirėnės, vardu Simonas, ir liepė* nešti Jėzaus kančių stulpą*.+ 33 Galiausiai jie atėjo į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Kaukolės vieta“).+ 34 Jėzui davė gerti vyno, sumaišyto su kartėle*.+ Jis paragavo, bet negėrė. 35 Tada kareiviai prikalė Jėzų prie stulpo. Mesdami burtus jie pasidalijo jo drabužius+ 36 ir susėdę jį tenai saugojo. 37 Jam virš galvos pakabino lentelę su kaltinimu: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius.“+
38 Greta jo ant stulpų buvo pakabinti ir du plėšikai – vienas iš dešinės, kitas iš kairės.+ 39 Praeiviai jį užgauliojo,+ kraipė galvas*+ 40 ir sakė: „Ei tu, kuris nugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai,+ išgelbėk save! Jeigu tu Dievo sūnus, nuženk nuo stulpo!“+ 41 Aukštieji kunigai su Raštų aiškintojais ir vyresniaisiais taip pat tyčiojosi iš jo:+ 42 „Kitus gelbėjo, o pats negali išsigelbėti! Jis Izraelio karalius,+ tad tenužengia dabar nuo stulpo, ir mes juo tikėsime. 43 Jis pasitikėjo Dievu, tai tegul Dievas dabar jį išgelbsti. Teišgelbsti, jeigu jis Dievui brangus,+ juk jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus.’“+ 44 Šitaip jį įžeidinėjo net ir plėšikai, kurie buvo šalia jo ant stulpų.+
45 Šeštą valandą* visą kraštą apgaubė tamsa. Ji laikėsi iki devintos valandos*.+ 46 Apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli̇̀, Eli̇̀, lemà sabachtãni?!“, tai yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“+ 47 Tai išgirdę kai kurie ten stovintys sakė: „Jis šaukiasi Elijo.“+ 48 Vienas iš jų tuojau nubėgęs paėmė kempinę, pamirkė ją rūgščiame vyne ir užmovęs ant nendrės davė Jėzui gerti.+ 49 Bet kiti sakė: „Palik jį! Pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo išgelbėti.“ 50 Jėzus dar kartą garsiai sušuko ir atidavė dvasią.+
51 Ir štai šventovės uždanga+ perplyšo pusiau+ nuo viršaus iki apačios,+ žemė ėmė drebėti ir uolos skeldėti. 52 Atsivėrė kapai ir daugelio užmigusių šventųjų kūnai buvo išmesti į paviršių 53 ir daugelis juos matė. (Kai kurie žmonės po jo prisikėlimo išėjo iš kapinių ir atėjo į šventąjį miestą.) 54 O šimtininkas ir Jėzų saugoję kareiviai, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus.“+
55 Ten buvo ir daug moterų, jos viską stebėjo iš tolo. (Tos moterys lydėjo Jėzų iš Galilėjos ir jam patarnavo.)+ 56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.+
57 Vėlyvą popietę atėjo vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.+ 58 Nuėjęs pas Pilotą jis paprašė Jėzaus kūno,+ ir Pilotas įsakė atiduoti.+ 59 Paėmęs kūną Juozapas įsupo jį į švarią geriausio lino drobę+ 60 ir paguldė naujame kape,+ kurį buvo išsikirsdinęs uoloje. Paskui užrito kapo angą dideliu akmeniu ir nuėjo. 61 O Marija Magdalietė ir kita Marija liko sėdėti prie kapo.+
62 Kitą dieną, tai yra po Pasirengimo dienos,+ aukštieji kunigai ir fariziejai susirinko pas Pilotą 63 ir sakė: „Gerbiamasis, mes prisiminėme, kad tas apsišaukėlis dar gyvas būdamas kalbėjo: ‘Po trijų dienų aš būsiu prikeltas.’+ 64 Todėl įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais jo mokiniai atėję jo nepavogtų+ ir nesakytų žmonėms: ‘Jis buvo prikeltas iš mirusių!’ Tokia apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“ 65 Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba. Eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ 66 Taigi tie nuėjo, užantspaudavo akmenį ir pastatė sargybą, kad kapą saugotų.
28 Po šabo, švintant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo.+
2 O tenai buvo smarkiai sudrebinta žemė. Tai Jehovos angelas nusileido iš dangaus. Jis buvo nuritęs akmenį ir dabar ant jo sėdėjo.+ 3 Angelas švytėjo lyg žaibas, jo drabužiai buvo balti kaip sniegas.+ 4 Sargybiniai iš baimės drebėjo ir buvo lyg apmirę.
5 Moterims angelas tarė: „Nebijokite! Žinau, kad ieškote Jėzaus, kurį nubaudė mirtimi ant stulpo.+ 6 Čia jo nėra. Kaip ir buvo sakęs, jis prisikėlė.+ Ateikite, pažvelkite į vietą, kur jis gulėjo. 7 Skubėkite pas jo mokinius ir praneškite, kad jis prikeltas iš mirusių. Sakykite: ‘Jis eina pirma jūsų į Galilėją.+ Tenai jį pamatysite.’ Štai kokią žinią jums perduodu.“+
8 Moterys tuojau paliko kapą ir, apimtos baimės ir didelio džiaugsmo, bėgo apie viską papasakoti mokiniams.+ 9 Netikėtai jas pasitiko Jėzus. „Sveikos!“ – tarė jis. Moterys pribėgusios parpuolė ant žemės ir apkabino jam kojas. 10 Jėzus joms tarė: „Nebijokite! Eikite ir viską papasakokite mano broliams. Tegu jie keliauja į Galilėją ir ten mane pamatys.“
11 Joms beeinant keli sargybiniai+ atėjo į miestą ir apie tai, kas įvyko, pranešė aukštiesiems kunigams. 12 Šie susikvietė vyresniuosius. Su jais pasitarę jie davė kareiviams daug sidabrinių 13 ir liepė: „Sakykite taip: ‘Naktį mums bemiegant jo mokiniai atėjo ir jį pavogė.’+ 14 O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jam viską paaiškinsime*, jums nėra ko nerimauti.“ 15 Šie paėmė sidabrinius ir darė, kaip buvo primokyti. Toks pasakojimas tebesklinda tarp žydų iki pat šiandien.
16 Tuo tarpu vienuolika mokinių atkeliavo į Galilėją+ ir užkopė ant kalno, apie kurį Jėzus buvo jiems kalbėjęs.+ 17 Pamatę Jėzų, jie parpuolė prieš jį ant žemės. Bet kai kurie iš ten buvusių abejojo. 18 Jėzus priėjo ir į susirinkusius prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.+ 19 Todėl eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones+ – krikštykite juos+ Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu, 20 mokykite laikytis visko, ką esu jums įsakęs.+ Aš būsiu su jumis per visas dienas iki šio pasaulio* pabaigos.“+
Arba „Mesijo“, „Pateptojo“.
Arba „Jėzaus Kristaus, Dovydo sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga“.
Matyt, turimas omenyje ir laikas iki tremties.
Šio Biblijos vertimo graikiškojoje dalyje Dievo vardas Jehova minimas 237 kartus. Žr. priedą A5.
Atitinka hebr. vardą Ješua (arba Jehošua). Išvertus – „Jehova yra išgelbėjimas“.
Žr. žodynėlį.
T. y. astrologai.
Hebr. žodis tikriausiai giminingas žodžiui „atžala“.
Pažod. „Tomis dienomis“.
Arba „Nardintojas“.
Arba „nardino“.
Arba „evangeliją“.
Žr. žodynėlį.
Arba „tie, kurie rūpinasi savo dvasiniais poreikiais“. Pažod. „elgetaujantys dvasios“.
Didokas indas, kuriuo seikėdavo grūdus.
T. y. į Karalystę neįeis.
T. y. į Karalystę įeis.
T. y. Sinedrioną.
Žr. žodynėlį.
Pažod. „kvadranso“. Žr. priedą B14.
Pažod. „suklupimą“.
Pažod. „suklupimą“.
Gr. porneia. Žr. žodynėlyje „ištvirkavimas“.
Žr. priedą B14.
Turimas omenyje skolinimas be palūkanų.
Pažod. „pašventintas“.
Pažod. „skolas“.
Pažod. „skolininkams“.
Arba „akis aiški“. Pažod. „akis paprasta“.
Pažod. „akis pikta“, „akis nedora“.
Arba „sielos“. Žr. žodynėlį.
Arba „siela“. Žr. žodynėlį.
Pažod. „išpuvęs“.
Pažod. „išpuvęs“.
Arba „Kas tau darbo“.
T. y. neskalbto, nesusitraukusio.
Išvertus tikriausiai reiškia „uolusis“.
Pažod. „nei dviejų palaidinių“.
Pažod. „valgio“.
Arba „atsargūs“, „apdairūs“.
Žr. žodynėlį.
T. y. negali atimti galimybės vėl gyventi ateityje.
Žr. žodynėlį.
Pažod. „už asą“. Žr. priedą B14.
Arba „taikos“.
Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Pažod. „Švelniais“.
Pažod. „tavo veido“.
Pažod. „tarp gimusių iš moterų“.
Pažod. „pagriebia“.
Pažod. „nesimušėte į krūtinę“.
Arba „Hadą“. Žr. žodynėlyje „kapas“.
Arba „naščius“. Žr. žodynėlyje „jungas“.
Arba „lengvas nešti“.
Pažod. „padžiūvusia“.
Arba „didžiosiose gatvėse“.
Žr. žodynėlį.
T. y. sekėjai.
Arba „jus užklupo“.
Arba „kas prie manęs netelkia, tas nuo manęs gena“.
Žr. žodynėlį.
Pažod. „išpuvusį“.
Pažod. „svetimaujanti“.
Žr. žodynėlį.
T. y. nelabųjų svidrių. Šios piktžolės, kol jaunos, panašios į kviečius.
Arba galbūt „pasaulio užgimimo“.
Arba „šių laikų“, „šios santvarkos“. Žr. žodynėlyje „pasaulis“.
Arba „šių laikų“, „šios santvarkos“. Žr. žodynėlyje „pasaulis“.
Arba „šių laikų“, „šios santvarkos“. Žr. žodynėlyje „pasaulis“.
Romos imperatoriaus statytinis.
T. y. Erodas Antipas. Žr. žodynėlyje „Erodai“.
Pažod. „daug stadijų“. Žr. priedą B14.
Mūsų laiku toji sargyba truktų maždaug nuo trečios valandos nakties iki šeštos ryto.
Turimas omenyje apeiginis apsiplovimas.
Žr. žodynėlį.
Pažod. „kanaanietė“.
Pažod. „svetimaujanti“.
Pažod. „ne kūnas ir kraujas“.
Arba „Hado“. Žr. žodynėlyje „kapas“.
Pažod. „Traukis už manęs“.
Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Arba „sielos“. Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Pažod. „ateinantį savo Karalystėje“.
Arba „balti“.
Žr. priedą A3.
Žr. priedą B14.
Pažod. „staterą“. Manoma, tai buvo tetradrachma. Žr. priedą B14.
Pažod. „Tą valandą“.
Pažod. „verčia suklupti“.
Pažod. „verčia suklupti“.
Žr. žodynėlį.
Žr. priedą A3.
Arba galbūt „jūsų“.
T. y. 60 milijonų denarų. Žr. priedą B14.
Gr. porneia. Žr. žodynėlyje „ištvirkavimas“.
Žr. žodynėlį.
T. y. palaimintų juos.
T. y. tik Dievas nustato, kas yra gera.
Žr. priedą B14.
Mūsų laiku – apie devintą valandą ryto.
Mūsų laiku – apie dvyliktą valandą dienos.
Mūsų laiku – apie trečią valandą dienos.
Mūsų laiku – apie penktą valandą vakaro.
Arba „šnairuoji“. Pažod. „tavo akis pikta“, „tavo akis nedora“.
Arba „dosnus“.
Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
T. y. prostitutės.
Pažod. „kertės galva“.
Arba „teisinga“.
Žr. priedą B14.
Nedidelė dėžutė, kurioje buvo keturios ištraukos iš Įstatymo. Tokias Izraelio vyrai nešiojo kaip amuletus, užsirišę ant kaktos ir ant rankos.
Pagarbus žydų kreipimasis į mokytoją.
Žr. priedą A3.
Pažod. „prozelitą“. Žr. žodynėlį.
Žr. žodynėlį.
Arba „grobio“.
Arba galbūt „Štai jūsų Namai paliekami jums tušti“.
Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
Žodžiais „esi grįžęs“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Arba „šiems laikams“, „šiai santvarkai“. Žr. žodynėlyje „pasaulis“.
Pažod. „gimdymo skausmų“.
Arba „suklups“.
Arba „stovinčią niokojimo bjaurastį“.
Pažod. „tos dienos nebūtų sutrumpintos“.
Žodžiu „grįžimas“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Gr. žodis gali reikšti negyvą tiek žmogaus, tiek gyvūno kūną.
Pažod. „keturių vėjų“.
Žodžiu „grįžus“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Žodžiu „grįžus“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Arba „per kurią sargybą“.
Arba „protingas“.
Arba „protingos“.
Graikų talentas buvo lygus 20,4 kg. Žr. priedą B14.
Pažod. „nugenėjimą“.
Arba „himnų“, „psalmių“.
Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
Pažod. „galybės“.
Romėnų valdytojo rūmai.
Arba „uždėjo jam prievolę“.
Žr. žodynėlį.
Kažkoks kartus skystis.
Taip tikriausiai išreiškė pajuoką.
Mūsų laiku – apie dvyliktą valandą dienos.
Mūsų laiku – maždaug trečios valandos dienos.
Pažod. „jį įtikinsime“.
Arba „šių laikų“, „šios santvarkos“. Žr. žodynėlyje „pasaulis“.