LAIŠKAS EFEZIEČIAMS

1 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, šventiesiems Efeze,+ ištikimiems Kristaus Jėzaus sekėjams.

2 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.

3 Tebūna šlovė mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievui ir Tėvui, kuris palaimino mus, esančius bendrystėje su Kristumi, visokeriopa dvasine palaima dangaus erdvėse+ 4 ir dar prieš pasaulio užgimimą išsirinko, kad rodydami meilę būtume viena su Kristumi ir šventi Dievo akivaizdoje, be ydos.+ 5 Jis iš anksto nusprendė,+ kad Kristaus dėka tapsime jo įsūniais.+ Taip jam patiko, tokia buvo jo valia,+ 6 idant skambėtų gyrius jo šlovingajai malonei,+ kurią jis panorėjo suteikti mums per savo mylimąjį Sūnų.+ 7 Dievas, būdamas didžiai maloningas, išpirko mus savo Sūnaus krauju,+ kad mus išvaduotų ir atleistų nuodėmes.+

8 Tokią didžią malonę jis mums parodė suteikdamas visokeriopos išminties ir išmanymo 9 ir leisdamas perprasti savo valios slėpinį.+ Jis panorėjo ir pats sumanė 10 metui pribrendus visa sutvarkyti taip, kad tai, kas danguje ir žemėje, būtų suburta Kristaus dėka+ – dėka to, 11 su kuriuo esame viena. Mes paskirti būti paveldėtojais drauge su juo.+ Taip buvo sumanęs ir iš anksto nusprendęs tas, kuris visa įgyvendina pagal savo valią, 12 kad mes, pirmieji iš sudėjusių viltis į Kristų, tarnautume jo šlovei ir gyriui. 13 Išgirdę tiesos žodį, gerąją naujieną apie jūsų išgelbėjimą, jūs irgi sudėjote į jį viltis. Kai Kristų įtikėjote, jo dėka buvote užantspauduoti+ žadėtąja šventąja dvasia, 14 laiduojančia mums paveldą,+ kad visi, kas priklauso Dievui,+ būtų išpirkti+ jo šlovei ir gyriui.

15 Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, 16 nepaliauju už jus dėkoti. Aš miniu jus savo maldose prašydamas 17 mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievą, šlovingąjį Tėvą, suteikti jums išminties ir duoti suprasti apreiškimus, kad galėtumėte jį gerai pažinti.+ 18 Jis atvėrė jūsų širdies akis, kad suvoktumėte, koks jūsų pašaukimas – kokia viltis ir kokie šlovingi turtai jums, šventiesiems, yra skirti paveldėti+ 19 ir kokią neprilygstamą galią jis suteikia mums, tikintiesiems.+ Toji galia, ta nepaprasta jėga, pasireiškė, 20 kai jis prikėlė Kristų iš mirusių ir pasodino sau iš dešinės+ dangaus erdvėse, 21 aukščiau už visas vadovybes, valdžias, galybes, viešpatystes ir aukščiau už visus vardus+ ne tik šiame, bet ir būsimajame pasaulyje*. 22 Jis visa atidavė jo valdžiai*+ ir paskyrė jį būti bendruomenės galva.+ 23 Bendruomenė, jo kūnas,+ yra jo pilna – pilna to, kuris visais atžvilgiais visa pripildo.

2 Dievas jus atgaivino, nes buvote mirę dėl savo prasikaltimų ir nuodėmių,+ 2 kurias kadaise darėte. Anksčiau gyvenote taip, kaip įprasta šiame pasaulyje*+ ir kaip patinka tam, kuris valdo+ skvarbią tarsi oras dvasią,+ veikiančią neklusnius žmones. 3 Taip, pasidavę kūno valiai ir nuodėmingoms mintims, mes, kaip ir jie, kitados tenkinome kūno geidulius,+ todėl visi iš prigimties buvome nusipelnę Dievo rūstybės*.+ 4 Bet Dievas yra labai gailestingas+ ir myli mus didžia meile,+ 5 todėl mus, mirusius dėl savo prasikaltimų, drauge su Kristumi atgaivino+ – išgelbėjo dėl savo malonės. 6 Jis prikėlė ir pasodino mus, Kristaus Jėzaus sekėjus, dangaus erdvėse,+ 7 kad būsimaisiais laikmečiais* parodytų neprilygstamus savo malonės turtus ir apreikštų mums, Kristaus Jėzaus sekėjams, savo didį gerumą.

8 Šią malonę Dievas parodė ir jus išgelbėjo dėl jūsų tikėjimo.+ Tai ne jūsų nuopelnas, o Dievo dovana. 9 Ne, išgelbėjimas nėra pelnomas darbais,+ todėl niekas neturi pagrindo didžiuotis. 10 Mes, Kristaus Jėzaus sekėjai,+ esame Dievo kūrinys,+ mes sukurti geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto mums buvo numatęs.

11 Tad atminkite, kad vadinamasis apipjaustymas, žmogaus ranka kūne atliktas, jus, kitataučius pagal kilmę, anksčiau vadino neapipjaustymu. 12 Anuomet nepažinojote Kristaus, buvote svetimi Izraelio bendruomenei, neturėjote nieko bendra su sandoromis, susijusiomis su Dievo pažadu,+ ir gyvenote pasaulyje be vilties ir be Dievo.+ 13 Jūs, Kristaus Jėzaus sekėjai, kitados buvote svetimi Dievui, bet dabar dėl pralieto Kristaus kraujo tapote jam artimi. 14 Juk Kristus atnešė mums taiką+ – jis yra tas, kuris ir vienus, ir kitus subūrė į viena+ ir juos skyrusią sieną sugriovė.+ 15 Paaukojęs savo kūną, jis pašalino tą priešiškumą – panaikino Įstatymą, sudarytą iš įsakymų ir potvarkių. Taip jis iš dviejų subūrė vieną naują tautą*, kad būtų bendrystėje su juo,+ ir juos sutaikė. 16 Jis pašalino tą priešiškumą+ savo mirtimi ant kančių stulpo*+ ir abi puses sutaikė, kad būtų vienas kūnas Dievui. 17 Jis atėjo ir paskelbė gerąją taikos naujieną jums, kurie buvote Dievui svetimi, ir tiems, kurie jam artimi, 18 nes jo dėka ir vieni, ir kiti turėdami tą pačią dvasią galime artintis prie Tėvo.

19 Todėl jūs nebesate pašaliečiai ir svetimšaliai+ – esate šventųjų bendrapiliečiai+ ir Dievo namiškiai.+ 20 Jūs pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato,+ o kertinis to pamato akmuo yra pats Kristus Jėzus.+ 21 Dėl vienybės su Kristumi tas statinys, mūrijamas į darnią visumą,+ auga, kad taptų šventa šventykla Jehovai*.+ 22 Dėl vienybės su Kristumi jūs irgi esate statomi, kad būtumėte Dievo buveinė, kur gyvena jo dvasia.+

3 Dėl to aš, Paulius, kalintis+ dėl Kristaus Jėzaus jūsų, kitataučių, labui... 2 Tikriausiai girdėjote, kad jūsų labui esu paskirtas Dievo malonės prievaizdu+ 3 ir kad man buvo apreikštas slėpinys, apie kurį jums ką tik trumpai rašiau. 4 Taigi, skaitydami, ką parašiau, galite matyti, kad tą Kristaus slėpinį suprantu.+ 5 Ankstesnių kartų žmonėms šitas slėpinys nebuvo aiškiai apreikštas, bet dabar dvasia jo šventiesiems apaštalams ir pranašams apreiškė,+ 6 kad kitataučiai, priėmę gerąją naujieną ir įgiję bendrystę su Kristumi Jėzumi, irgi turi būti paveldėtojai, kūno nariai+ ir gauti tai, kas mums pažadėta. 7 Aš tapau to slėpinio tarnu dėl malonės dovanos, kuria Dievas mane apdovanojo suteikdamas savo galios.+

8 Man, mažiausiam iš visų šventųjų,+ ši malonė buvo suteikta,+ kad skelbčiau kitataučiams gerąją naujieną apie neaprėpiamus Kristaus turtus 9 ir visiems nušviesčiau, kaip įgyvendinama visa, kas susiję su Dievo slėpiniu,+ kurio jis daugybę amžių niekam nebuvo atskleidęs. 10 Taip vadovybėms ir valdžioms, esančioms dangaus erdvėse, per bendruomenę+ dabar apreiškiama įvairiopa Dievo išmintis.+ 11 Tai dera su tuo, ką Dievas prieš daugelį amžių yra sumanęs įgyvendinti per Kristų Jėzų,+ mūsų Viešpatį. 12 Dėl to, kad jį tikime, galime drąsiai kalbėti ir su pasitikėjimu artintis prie Dievo.+ 13 Tad prašau jūsų nenusiminti, kad darbuodamasis jūsų labui patiriu išmėginimų, nes jie yra jūsų garbė.+

14 Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, 15 kurio dėka kiekviena šeima* danguje ir žemėje turi vardą. 16 Meldžiu, kad jis, būdamas nepaprastai šlovingas, savo dvasios galia sustiprintų jūsų vidinį žmogų+ 17 ir kad dėl tikėjimo jūsų širdyse gyventų Kristus ir tarptų meilė.+ Prašau jį padėti jums įsišaknyti+ ir įsitvirtinti ant pamato,+ 18 kad su visais šventaisiais gerai suvoktumėte plotį, ilgį, aukštį, gylį, 19 kad pažintumėte Kristaus meilę,+ pranokstančią visokį žinojimą, ir būtumėte kupini tos pilnatvės, kurią teikia Dievas.

20 O tam, kuris savo galybe, veikiančia mumyse,+ gali padaryti nepalyginti daugiau, negu prašome ar įsivaizduojame,+ 21 tebūna šlovė dėl bendruomenės ir Kristaus Jėzaus per visas kartas ir per amžių amžius. Amen.

4 Todėl aš, kalinys+ dėl Viešpaties, jus maldauju elgtis taip, kad būtumėte verti+ pašaukimo, kurį esate gavę. 2 Visada būkite nuolankūs,+ romūs, kantrūs,+ vieni kitiems pakantūs, mylėkite vieni kitus+ 3 ir uoliai sergėkite vienybę, kurią dvasia ugdo saistydama jus taikos ryšiu.+ 4 Yra tik vienas kūnas+ ir viena dvasia,+ kaip tėra ir viena viltis,+ kurią gauti buvote pašaukti. 5 Yra vienas Viešpats,+ vienas tikėjimas, vienas krikštas 6 ir vienas visų Dievas ir Tėvas, viešpataujantis visiems, veikiantis per visus ir visuose.

7 Malonės kiekvienam iš mūsų suteikta tiek, kiek šitos dovanos mums atseikėjo Kristus.+ 8 Juk pasakyta: „Jis užkopė aukštyn ir vedėsi belaisvius – davė žmones dovanų.“+ 9 Jeigu pasakyta „užkopė“, vadinasi, buvo nusileidęs į žemesniąsias sritis, tai yra į žemę. 10 Kuris buvo nusileidęs, tas ir užkopė+ – daug aukščiau už visus dangus,+ – kad per jį visa pasiektų pilnatvę.

11 Vienus jis paskyrė apaštalais,+ kitus – pranašais,+ dar kitus – evangelizuotojais*,+ dar kitus – ganytojais ir mokytojais,+ 12 kad jie mokytų* šventuosius, tarnautų kitiems ir ugdytų Kristaus kūną,+ 13 kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir gerai pažinsime Dievo Sūnų ir kol tapsime kaip brandus vyras+ – užaugsime tokie, koks Kristus buvo savo pilnatvėje. 14 Tad nebebūkime maži vaikai, nesiduokime siūbuojami ir nešiojami visokio mokymo vėjų+ – žmonių suktybės ir klastingos apgaulės. 15 Kalbėkime tiesą ir, meilės vedami, visais atžvilgiais lygiuokimės į Kristų, kuris yra mūsų galva.+ 16 Visi jo kūno nariai+ sudaro darnią visumą ir sujungti sąnarių, atliekančių kiekvienas savo darbą, veikia išvien. O kiekvienam nariui veikiant tinkamai, kūnas auga ir meilės skatinamas save ugdo.+

17 Tad štai ką jums sakau įspėdamas* Viešpaties akivaizdoje: nebesielkite, kaip dėl savo proto tuštybės+ elgiasi tautos.+ 18 Jų suvokimas aptemęs, ir Dievo žadamas gyvenimas jiems svetimas, nes jie neturi išmanymo ir jų širdys surambėjusios. 19 Visiškai praradę doros jausmą, jie elgiasi įžūliai*+ ir su goduliu teršiasi visokia netyrybe.

20 Jūs pažinote Kristų visai kitokį, 21 jei tik klausėtės, kai buvote jo mokomi, nes Jėzus mokė tiesos. 22 Jūs buvote mokomi, kad reikia nusivilkti senąjį žmogų,+ kuriam būdinga elgtis, kaip jūs seniau elgėtės, ir kurį gadina apgaulingi troškimai.+ 23 Jums reikia ugdytis naują proto nuostatą*+ 24 ir apsivilkti naują žmogų,+ sukurtą pagal Dievo valią, – iš tikrųjų teisų ir ištikimą.

25 Tad dabar, atsisakę melo, kiekvienas kalbėkite savo artimui tiesą,+ nes esame vieno kūno nariai.+ 26 Rūstaukite, bet nenusidėkite.+ Jūsų rūstybė tepaliauja dar saulei nenusileidus;+ 27 neduokite Velniui progos* veikti.+ 28 Kas vagia, tegu liaujasi vogęs. Tegu pluša ir savo rankomis sąžiningai dirba,+ tada turės kuo pasidalyti su stokojančiu.+ 29 Joks bjaurus* žodis teneišeina iš jūsų lūpų.+ Kalbėkite vien kas gera, ko reikia ugdymui, kas klausytojams naudinga.+ 30 Ir neliūdinkite Dievo šventosios dvasios,+ kuria esate užantspauduoti+ iki išpirkimo dienos.+

31 Teatitolsta nuo jūsų visokia pagieža,+ pyktis, rūstybė, riksmai, užgauliojimai+ ir visa kita, kas žeidžia.+ 32 Būkite vieni kitiems malonūs, jautrios širdies,+ mielai atleiskite vieni kitiems, kaip ir Dievas per Kristų jums mielai atleido.+

5 Taigi imkite pavyzdį iš Dievo,+ juk esate jo mylimi vaikai, 2 ir mylėkite+ taip, kaip Kristus mus* mylėjo+ – jis atidavė save už mus* kaip malonaus kvapo atnašą ir auką Dievui.+

3 Ištvirkavimas*, visoks netyrumas ir godumas tenebūna tarp jūsų net minimi,+ tai šventiesiems netinka.+ 4 Begėdystės, kvailos šnekos ir nešvankūs juokeliai jums taip pat nepridera.+ Verčiau dėkokite Dievui.+ 5 Jūs juk žinote, gerai suprantate, kad joks ištvirkautojas,+ netyras žmogus ar gobšuolis,+ tai yra stabmeldys, negaus paveldo Kristaus ir Dievo Karalystėje.+

6 Neleiskite, kad kas nors klaidintų jus savo melagystėmis*, nes dėl visų tų dalykų neklusniųjų laukia Dievo rūstybė. 7 Neturėkite su tokiais nieko bendra. 8 Anksčiau tūnojote tamsoje, o dabar esate apšviesti+ Viešpaties šviesos.+ Tad gyvenkite kaip šviesos vaikai, 9 nes šviesos vaisius yra visoks gerumas, teisumas ir tiesa.+ 10 Visada įsitikinkite, ar tai, ką darote, patinka Viešpačiui,+ 11 ir nebeprisidėkite prie niekingų* tamsos darbų,+ verčiau juos atskleiskite. 12 Mat ką žmonės slapta daro, gėda net sakyti. 13 Visa, ką šviesa atskleidžia, tampa matoma, ir visa, kas tampa matoma, yra šviesos apšviesta. 14 Todėl pasakyta: „Pabusk, miegantis žmogau, kelkis iš mirusių,+ ir Kristus tave apšvies.“+

15 Tad rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: nebūkite neišmanėliai ir elkitės protingai – 16 kuo geriau naudokite laiką,*+ nes dienos yra sunkios*. 17 Taigi nebūkite neprotingi ir stenkitės suprasti, kokia yra Jehovos valia.+ 18 Ir negirtaukite,+ nes vyne slypi pasileidimas; visada būkite pilni dvasios. 19 Kalbėkitės psalmių, liaupsių ir dvasinių giesmių žodžiais, giedokite+ ir šlovinkite+ savo širdyse Jehovą,+ 20 visuomet už viską dėkokite+ mūsų Dievui ir Tėvui Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu.+

21 Gerbdami Kristų būkite vieni kitiems klusnūs.+ 22 Žmonos tebūna klusnios savo vyrams+ lyg kad Viešpačiui, 23 nes vyras yra žmonos galva,+ kaip ir Kristus yra bendruomenės, savojo kūno, galva+ ir gelbėtojas. 24 Kaip bendruomenė klusni Kristui, taip ir žmonos visada tebūna klusnios savo vyrams. 25 Vyrai, mylėkite savo žmonas,+ kaip ir Kristus mylėjo bendruomenę ir atidavė save už ją,+ 26 kad galėtų ją pašventinti, apvalyti Dievo žodžio vandeniu,+ 27 ir bendruomenė jo akyse taptų graži, be dėmės, raukšlės ar ko nors panašaus+ – šventa ir be ydos.+

28 Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūną. Kas myli savo žmoną, myli save, 29 juk nėra vyro, kuris nekęstų savo kūno. Kiekvienas savo kūną maitina ir saugo, kaip ir Kristus bendruomenę – 30 savo kūną, kurio nariai esame.+ 31 „Dėl to vyras paliks tėvą ir motiną, prisiriš prie žmonos, ir jiedu taps vienu kūnu.“+ 32 Tai didis slėpinys.+ Kalbu apie Kristų ir apie bendruomenę.+ 33 Taigi, kiekvienas iš jūsų temyli savo žmoną+ kaip save, o žmona tegul didžiai gerbia vyrą.+

6 Vaikai, klausykite savo tėvų,+ kaip liepia Viešpats,* nes tai teisinga. 2 „Gerbk savo tėvą ir motiną“+ – tai pirmasis įsakymas, duotas su pažadu: 3 „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje.“ 4 O jūs, tėvai*, neuikite* savo vaikų,+ auklėkite juos drausmindami+ ir protindami taip, kaip patinka Jehovai.+

5 Jūs, vergai, su pagarba ir baime, iš tikros širdies klausykite savo žemiškųjų šeimininkų,+ kaip kad klausote Kristaus, 6 ir darykite tai ne dėl akių, ne kad žmonėms įtiktumėte,+ o dėl to, kad esate Kristaus vergai ir visa siela vykdote Dievo valią.+ 7 Vergaukite su tinkama nuostata – kaip Jehovai,+ o ne žmonėms, 8 nes žinote, kad Jehova už gera atlygins kiekvienam+ – ir vergui, ir laisvajam. 9 Tokią pat nuostatą turėkite ir jūs, šeimininkai. Nebauginkite vergų, žinodami, kad tiek jie, tiek jūs turite Šeimininką danguje,+ o jis nėra šališkas.

10 Galiausiai semkitės stiprybės+ ir didžios jėgos iš Viešpaties. 11 Apsiginkluokite visais Dievo ginklais,+ kad pajėgtumėte atsilaikyti prieš Velnio klastas. 12 Juk mes grumiamės+ ne su krauju ir kūnu, o su vadovybėmis, valdžiomis, šitą tamsybę valdančiais pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis+ dangaus erdvėse. 13 Todėl apsiginkluokite visais Dievo ginklais,+ kad dieną, kai būsite puolami,* pajėgtumėte pasipriešinti. Darykite visa, ką reikia, kad atsilaikytumėte.

14 Taigi stovėkite tvirti, strėnas susijuosę tiesa,+ užsidėję teisumo krūtinšarvį,+ 15 apsiavę kojas pasirengimu skelbti gerąją taikos naujieną.+ 16 Be viso to, turėkite pasiėmę didįjį tikėjimo skydą,+ kuriuo galėsite užgesinti visas degančias piktojo strėles.+ 17 Taip pat užsidėkite išgelbėjimo šalmą+ ir pasiimkite dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį.+ 18 Dvasios įkvėpti kiekviena proga melskitės Dievui, kreipkitės į jį visokiomis maldomis ir maldavimais+ – budėkite ir nuolat maldavimais užtarkite visus šventuosius. 19 Melskitės ir už mane, kad prireikus kalbėti rasčiau tinkamų žodžių ir drąsiai visiems apreikščiau gerosios naujienos slėpinį.+ 20 Melskite, kad būdamas tos naujienos pasiuntinys,+ nors ir grandinėmis sukaustytas, kalbėčiau apie ją be baimės, kaip ir turiu kalbėti.

21 O apie tai, kaip man einasi ir kokie mano reikalai, sužinosite iš Tichiko,+ mano mylimo brolio ir ištikimo Viešpaties tarno.+ 22 Siunčiu jį pas jus, kad papasakotų, kaip mums sekasi, ir kad paguostų jūsų širdis.

23 Telydi visus brolius Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus teikiama ramybė*, meilė ir tikėjimas. 24 Telydi malonė visus, kurie myli mūsų Viešpatį Jėzų Kristų neblėstančia meile.