LAIŠKAS FILIPIEČIAMS

1 Paulius ir Timotiejus, Kristaus Jėzaus vergai, visiems šventiesiems Filipuose+ – Kristaus Jėzaus sekėjams, taip pat prižiūrėtojams ir patarnautojams.+

2 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.

3 Kai tik jus prisimenu, aš dėkoju savo Dievui – 4 dėkoju kaskart, kai karštai už jus meldžiuosi. Meldžiuosi už jus džiaugdamasis,+ 5 kad darbuojatės gerosios naujienos labui nuo pat pirmos dienos iki šiol. 6 Esu tikras, kad tas, kuris tarp jūsų gerą darbą pradėjo, iki Kristaus Jėzaus dienos jį ir užbaigs.+ 7 Aš išties galiu apie jus taip sakyti, nes esate mano širdyje. Dievo malonės paskatinti, jūs tapote man parama tiek kalėjimo pančiuose,+ tiek ginant ir įtvirtinant teisę skelbti gerąją naujieną.+

8 Dievas yra mano liudytojas, kad visų jūsų ilgiuosi, nes myliu jus taip kaip Kristus Jėzus. 9 Aš meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų+ kartu su geru tiesos supratimu+ ir visokeriopu išmanymu,+ 10 kad gebėtumėte įžvelgti, kas svarbiau,+ ir dėl to būtumėte be priekaišto, netaptumėte niekam suklupimu+ iki pat Kristaus dienos. 11 Taip pat meldžiu, kad Jėzaus Kristaus padedami duotumėte gausių teisumo vaisių+ Dievo šlovei ir gyriui.

12 Žinokite, broliai, kad dėl to, kas man nutiko, geroji naujiena dar labiau išplito. 13 Apie tai, kad esu įkalintas+ dėl Kristaus, sužinojo visi pretorijonai* ir daugelis kitų,+ 14 be to, dauguma Viešpačiui tarnaujančių brolių dėl mano pančių įgijo pasitikėjimo ir įsidrąsinę be baimės skelbia Dievo žodį.

15 Tiesa, kai kurie skelbia apie Kristų iš pavydo ir noro pirmauti, tačiau kiti tai daro iš geros valios. 16 Šitie garsina Kristų iš meilės, žinodami, kad esu paskirtas ginti gerosios naujienos,+ 17 o anie tai daro ne iš tyrų paskatų – jie tik nori kitus pranokti ir taip pasunkinti mano pančius. 18 Ir kas? Svarbiausia, kad visaip – ar apsimestinai, ar nuoširdžiai – Kristus yra garsinamas, ir aš tuo džiaugiuosi. Džiaugsiuosi ir toliau, 19 nes žinau, kad jūsų maldos ir Jėzaus Kristaus dvasia+ padės man, ir aš būsiu išgelbėtas.+ 20 Labai tikiuosi ir turiu viltį, kad man dėl nieko neteks gėdytis, kad galėsiu kalbėti be baimės ir kad per mane*, kaip ir visada, bus pašlovintas Kristus – nesvarbu, ar gyvenčiau, ar tektų mirti.+

21 Juk jeigu gyvenu, gyvenu dėl Kristaus,+ o jei ir mirčiau, man tai vis tiek būtų laimėjimas.+ 22 Jeigu man teks gyventi kūne, tai darbuosiuosi ir duosiu vaisių. Tačiau ką pasirinkčiau, negaliu pasakyti. 23 Esu traukiamas į abi puses: trokštu iškeliauti ir būti su Kristumi,+ ir tai, aišku, daug geriau.+ 24 Bet jums būtų naudingiau, jei pasilikčiau kūne. 25 Esu tuo tikras ir žinau: aš gyvensiu ir liksiu su jumis visais, kad siektumėte pažangos ir džiaugtumėtės savo tikėjimu 26 ir kad būdami bendrystėje su Kristumi Jėzumi džiūgautumėte, kai vėl jus aplankysiu.

27 Tik elkitės taip, kad būtumėte verti* gerosios naujienos apie Kristų.+ Ar lankyčiausi pas jus, ar būčiau kur kitur, noriu girdėti, kad esate tvirti, vienos minties ir drauge*+ vieningai grumiatės už tikėjimą gerąja naujiena 28 ir kad nesiduodate priešininkų išgąsdinami. Visa tai yra ženklas, kad jų laukia pražūtis,+ o jūsų – išgelbėjimas;+ ir tas ženklas yra nuo Dievo. 29 Mat jums suteikta garbė ne vien tikėti Kristų, bet ir dėl jo kentėti.+ 30 Juk tokią pat kovą, kokią matėte ir girdite mane kovojant,+ kovojate ir jūs.

2 Jūs, Kristaus sekėjai, gebate vienas kitą padrąsinti, su meile paguosti, puoselėti dvasios bendrystę, nuoširdumą ir atjautą, 2 tad padarykite mano džiaugsmą tobulą – vienaip mąstykite, vieni kitus mylėkite, būkite vienos dvasios ir vienos minties.+ 3 Nieko nedarykite iš noro visus pranokti+ ar iš tuščiagarbiškumo+ – nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save.+ 4 Rūpinkitės ne vien savimi,+ bet ir kitais.+

5 Turėkite tokį nusistatymą, kokį ir Kristus Jėzus turėjo.+ 6 Nors buvo dieviškos prigimties,+ Jėzus nė nemanė gvieštis lygybės su Dievu.+ 7 Jis apiplėšė save ir tapo tarsi vergas,+ toks kaip žmonės.+ 8 Tapęs žmogumi, jis nusižemino ir buvo Dievui klusnus iki pat mirties,+ iki mirties ant kančių stulpo*.+ 9 Todėl Dievas Jėzų dar labiau išaukštino+ ir dovanojo vardą, prakilnesnį už bet kurį kitą,+ 10 kad tam vardui priklauptų kiekvienas kelis – ir danguje, ir žemėje, ir po žeme+ – 11 ir kad kiekvienas liežuvis pripažintų: Jėzus Kristus yra Viešpats+ Dievo Tėvo šlovei.

12 Mano mylimieji, jūs buvote klusnūs ne vien tada, kai lankiausi pas jus, – dabar, kai su jumis nesu, esate dar klusnesni. Tad ir toliau darbuokitės dėl savo išgelbėjimo su baime ir drebėdami. 13 Juk tai Dievas iš savo geros valios įkvepia jums jėgų, suteikdamas ir norą, ir gebėjimą veikti. 14 Visa darykite be murmėjimų+ ir ginčų,+ 15 kad būtumėte be priekaišto ir be kaltės – kad nedoroje ir piktoje kartoje+ taptumėte nepeiktini Dievo vaikai+ ir šviestumėte pasaulyje tarsi šviesuliai.+ 16 Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio,+ tada Kristaus dieną galėsiu džiūgauti, kad ne veltui bėgau ir ne veltui plušau. 17 Bet jeigu ir esu tarsi liejamoji auka+ išliejamas ant jūsų tikėjimo aukos+ ir tarnystės, aš džiaugiuosi – džiaugiuosi su jumis visais. 18 Jūs irgi džiaukitės – džiaukitės su manimi.

19 Tikiuosi, jei tokia Viešpaties Jėzaus valia, netrukus atsiųsti pas jus Timotiejų,+ kad jis parneštų naujienų apie jus ir būčiau padrąsintas. 20 Mat neturiu kito, kuris būtų tokio pat nusistatymo kaip jis ir nuoširdžiai jumis rūpintųsi. 21 Visiems kitiems terūpi savi, o ne Jėzaus Kristaus reikalai. 22 Timotiejus, kaip žinote, įrodė esąs patikimas – vergavo su manimi dėl gerosios naujienos tarsi vaikas+ su tėvu. 23 Todėl viliuosi jį atsiųsti, kai tik paaiškės, kas su manimi bus. 24 Tiesa, jei Viešpats panorės, ir pats netrukus tikrai pas jus atvyksiu.+

25 O šįkart nusprendžiau atsiųsti pas jus Epafroditą – savo brolį, bendradarbį ir kovos draugą, jūsų pasiuntinį ir pagalbininką, kuris mano reikmėmis rūpinasi.+ 26 Mat jis visų jūsų ilgisi ir labai sielojasi, kad išgirdote jį susirgus. 27 Epafroditas išties taip sirgo, kad buvo arti mirties. Tačiau Dievas jo pasigailėjo – ir ne tik jo, bet ir manęs, kad manęs neištiktų vienas sielvartas po kito. 28 Tad kuo skubiausiai jį siunčiu, kad jį išvydę vėl džiaugtumėtės, o ir man nebūtų taip liūdna. 29 Taigi priimkite šį Viešpaties tarną su tikru džiaugsmu ir tokius žmones branginkite.+ 30 Dėl Viešpaties darbo jam grėsė mirtis, jis statė į pavojų savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą,+ kurio jūs, čia nebūdami, negalėjote atlikti.

3 Galiausiai, mano broliai, džiaukitės Viešpačiu.+ Rašyti tuos pačius dalykus man nesunku, o jums tai apsauga.

2 Saugokitės šunų, saugokitės tų, kurie nori jums pakenkti, saugokitės tų, kurie žaloja kūną.+ 3 Juk tikrieji apipjaustytieji+ esame mes – mes tarnaujame Dievui padedami jo dvasios, giriamės Kristumi Jėzumi+ ir pasitikime ne kūnu. 4 O aš tai tikrai galėčiau pasitikėti kūnu.

Jei kas nors kitas mano galįs pasitikėti kūnu, aš juo labiau: 5 esu aštuntą dieną apipjaustytas,+ kilęs iš Izraelio, iš Benjamino giminės, hebrajams gimęs hebrajas.+ Buvau klusnus įstatymui fariziejus,+ 6 uolus bendruomenės persekiotojas+ ir, vertinant pagal įstatymu pagrįstą teisumą, buvau be priekaišto. 7 Tačiau tai, ką anksčiau laikiau laimėjimais, dabar dėl Kristaus laikau nuostoliu.+ 8 Taip, aš išties visa laikau nuostoliu – man nieko nėra vertingesnio už tai, kad galiu pažinti Kristų Jėzų, savo Viešpatį. Dėl jo aš viską palikau ir viską laikau atliekomis, kad įgyčiau Kristaus malonę 9 ir turėčiau bendrystę su juo, – ne dėl savo paties teisumo, kurio siekiau laikydamasis įstatymo, o dėl teisumo, kuris įgyjamas tikint+ Kristų,+ tai yra dėl teisumo, kuris pagrįstas tikėjimu ir ateina nuo Dievo.+ 10 Noriu pažinti Kristų, suvokti jo prisikėlimo galybę,+ kentėti taip kaip jis+ ir patirti panašią mirtį,+ 11 kad tik būčiau tarp tų, kurie bus prikelti pirmiausia.+

12 Nesakau, kad jau esu gavęs, ko viliuosi, ar kad esu ištobulintas, bet vejuosi+ tai ir noriu pagauti – noriu pagauti tai, kam Kristus yra mane išsirinkęs*.+ 13 Broliai, nemanau, kad jau esu pagavęs, bet viena yra tikra: nebežiūrėdamas į visa, kas liko už nugaros,+ veržiuosi link to, kas prieš akis,+ 14 siekiu tikslo – dangiškojo pašaukimo+ apdovanojimo,+ kurį Dievas suteikia per Kristų Jėzų. 15 Tad visi, kurie esame subrendę,+ turime būti tokio nusistatymo; o jei esate linkę manyti kaip nors kitaip, Dievas apreikš, koks nusistatymas teisingas. 16 Šiaip ar taip, kad ir kiek būtume nuėję, ženkime ta pačia linkme.

17 Broliai, darykite visi, kaip aš darau,+ taip pat žiūrėkite į tuos, kurie seka mūsų pavyzdžiu. 18 Mat daugelis (apie juos daug sykių esu kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu) savo elgesiu paniekina Kristaus mirtį ant kančių stulpo. 19 Jų galas – sunaikinimas, jų dievas – pilvas. Jų šlovė iš tiesų yra jų gėda, jie mąsto tik apie tai, kas žemiška.+ 20 O mes turime dangaus pilietybę+ ir laukte laukiame iš ten gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus.+ 21 Jis pakeis mūsų varganą kūną, kad būtų panašus į jo šlovingą kūną,+ – padarys tai savo galybe, kuria gali viską paimti savo valdžion.+

4 Taigi, mano mylimi ir išsiilgtieji broliai, mano džiaugsme ir vainike,+ mano mylimieji, tvirtai laikykitės+ Viešpaties.

2 Raginu Evodiją ir Sintichę, kad tarnaudamos Viešpačiui būtų vienos minties.+ 3 Ir tavęs, tikrasis bendradarbi, prašau padėti šitoms moterims, nes jos kovojo dėl gerosios naujienos drauge su manimi, taip pat su Klemensu ir visais kitais mano bendradarbiais, kurių vardai yra gyvenimo knygoje.+

4 Visada džiaukitės Viešpačiu. Dar kartą sakau: džiaukitės!+ 5 Jūsų supratingumas*+ tebūna žinomas visiems žmonėms. Viešpats yra arti. 6 Dėl nieko nebūkite susirūpinę.+ Kad ir kas nutiktų, siųskite Dievui maldas ir maldavimus, dėkokite jam, išsakykite savo prašymus,+ 7 ir Dievo ramybė,+ viršijanti žmogaus supratimą, per Kristų Jėzų saugos jūsų širdį+ ir protą.

8 Galiausiai, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, kas rimta, kas teisu, tyra, mylėtina, kas gerbiama, dorybinga ir girtina.+ 9 Darykite, ką iš manęs išmokote ir priėmėte, ką girdėjote iš manęs ir matėte darant,+ ir ramybės Dievas bus su jumis.

10 Būdamas bendrystėje su Viešpačiu, aš labai džiaugiuosi, kad jūs vėl ėmėte galvoti apie mane.+ Jūs apie mane galvojote, tik neturėjote galimybės to parodyti. 11 Sakau ne dėl to, kad ko nors stokočiau, mat įvairiomis aplinkybėmis išmokau būti viskuo patenkintas.+ 12 Patyriau, ką reiškia skursti+ ir ką reiškia turėti perteklių, žinau paslaptį, kaip išlikti patenkintam visada, visokiomis aplinkybėmis – ar būčiau sotus, ar kęsčiau alkį, turėčiau su pertekliumi ar stokočiau. 13 Aš visa pajėgiu dėka to, kuris mane stiprina.+

14 Labai gražu, kad padėjote man varguose. 15 Filipiečiai, jūs patys žinote: po to, kai išgirdote gerąją naujieną ir aš išvykau iš Makedonijos, jūs buvote vienintelė bendruomenė, su kuria mane siejo glaudus davimo ir gavimo ryšys.+ 16 Kai buvau Tesalonikoje, jūs net du kartus siuntėte man paramą. 17 Sakau tai ne dėl to, kad norėčiau dovanos, – noriu, kad gerais darbais papildytumėte savo sąskaitą. 18 Turiu daugiau, negu man reikia. Esu viskuo aprūpintas, nes iš Epafrodito+ gavau jūsų atsiųstą dovaną – Dievui priimtiną malonaus kvapo auką.+ 19 Todėl mano Dievas iš savo šlovingų turtų patenkins per Kristų Jėzų visas jūsų reikmes.+ 20 Mūsų Dievui ir Tėvui tebūna šlovė per amžių amžius! Amen.

21 Pasveikinkite visus Kristui Jėzui tarnaujančius šventuosius. Su manimi esantys broliai siunčia jums linkėjimus. 22 Jus sveikina visi šventieji, pirmiausia tie, kurie iš Cezario šeimynos.+

23 Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų dvasia.