PIRMASIS LAIŠKAS TESALONIKIEČIAMS

1 Paulius, Silvanas+ ir Timotiejus+ tesalonikiečių bendruomenei, esančiai bendrystėje su Dievu, mūsų Tėvu, ir Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

Malonė jums ir ramybė.

2 Mes visada dėkojame Dievui minėdami jus visus savo maldose+ 3 ir nuolatos mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje prisimindami, kaip su tikėjimu ir meile darbuojatės ir kaip ištveriate sunkumus, palaikomi vilties,+ kurią puoselėjate būdami bendrystėje su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. 4 Mes žinome, Dievo mylimi broliai, kad jis jus išsirinko, 5 mat mūsų skelbiama geroji naujiena nebuvo vien žodžiai – ji reiškėsi galingai veikdama. Mes skelbėme šventosios dvasios padedami ir su tvirtu įsitikinimu. Patys žinote, kokie pas jus buvome ir kaip dėl jūsų stengėmės. 6 Nepaisydami sunkių išmėginimų+ jūs priėmėte žodį su šventosios dvasios teikiamu džiaugsmu. Jūs pasekėte mumis+ ir Viešpačiu+ 7 ir tapote pavyzdžiu visiems tikintiesiems Makedonijoje ir Achajoje.

8 Jehovos* žodis jūsų dėka nuskambėjo ne tik Makedonijoje ir Achajoje – apie jūsų tikėjimą Dievu žmonės sužinojo visur,+ ir mums nebereikia nieko sakyti. 9 Jie patys pasakoja apie tai, kaip pas jus atvykome ir kaip jūs, palikę savo stabus,+ atsigręžėte į gyvąjį ir tikrąjį Dievą, nes trokštate jam vergauti 10 ir laukti iš dangaus ateinant jo Sūnaus,+ kurį jis prikėlė iš mirusių, tai yra Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.+

2 Jūs matote, broliai, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo tuščias.+ 2 Kaip žinote, prisikentėję ir patyrę patyčių Filipuose,+ mes savo Dievo padedami įsidrąsinome ir ėmėme skelbti jums Dievo gerąją naujieną,+ nors priešiškumas buvo nemenkas*. 3 Mes įtikinėjame jus ne dėl to, kad norėtume suklaidinti, ne iš netyrų paskatų, ne su apgaule. 4 Dievas pripažino mus tinkamus – patikėjo mums gerąją naujieną, todėl kalbame ne kad žmonėms įtiktume, o Dievui, kuris tiria mūsų širdis.+

5 Jūs žinote, kad mes niekada nekalbėjome pataikūniškai ir neturėjome slaptų ketinimų pasipelnyti.+ Dievas gali tai paliudyti! 6 Ir nesiekėme, kad žmonės – jūs ar kiti – mus liaupsintų, nors kaip Kristaus apaštalai galėjome tapti jums brangiai atsieinančia našta.+ 7 Priešingai, elgėmės su jumis švelniai – lyg motina, maitinanti ir globojanti savo vaikus. 8 Mes jus pamilome+ ir taip prie jūsų prisirišome, kad buvome pasiryžę ne tik pasidalyti su jumis Dievo gerąja naujiena, bet ir save pačius atiduoti.+

9 Broliai, jūs prisimenate, kaip buvo, kai skelbėme pas jus Dievo gerąją naujieną, – kaip mes plušome ir vargome. Nenorėdami nė vienam iš jūsų tapti našta, dirbome dieną ir naktį.+ 10 Jūs, tikintieji, ir Dievas galite paliudyti, kad elgėmės su jumis ištikimai, teisingai ir be priekaišto. 11 Jūs žinote: mes raginome, guodėme ir protinome kiekvieną iš jūsų+ kaip tėvas+ savo vaikus, 12 kad elgtumėtės, kaip patinka Dievui,+ kviečiančiam jus į savo Karalystę+ ir šlovę.+

13 Todėl mes ir dėkojame be paliovos Dievui,+ kad, išgirdę iš mūsų Dievo žodį, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, o kaip tai, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį. Ir jis jumyse veikia, tikintieji. 14 Jums, broliai, tenka patirti tą patį, ką ir Dievo bendruomenėms Judėjoje, tarnaujančioms Kristui Jėzui, – kentėti nuo savo kraštiečių+ taip, kaip jos kenčia nuo žydų. 15 Šitie nužudė net Viešpatį Jėzų+ kaip kadaise pranašus, taip pat persekiojo mus.+ Dievui jų elgesys nepatinka, jie yra visų žmonių priešai, 16 nes kliudo mums skelbti kitataučiams žinią, kuri gali šiuos išgelbėti.+ Šitaip jie toliau pildo savo nuodėmių saiką. Bet netrukus juos ištiks Dievo rūstybė.+

17 Mes, broliai, nors trumpam ir atskirti nuo jūsų, širdimi buvome su jumis ir darėme viską, kad su jumis pasimatytume, – taip troškome išvysti jūsų veidus. 18 Mes tikrai norėjome pas jus atvykti ir aš, Paulius, mėginau tą padaryti ne vieną, o du kartus; deja, Šėtonas užkirto mums kelią. 19 Kas gi kitas, jei ne jūs, mūsų Viešpačiui Jėzui grįžus* bus mūsų viltis, džiaugsmas ar pasididžiavimo vainikas jo akivaizdoje?+ 20 Jūs išties esate mūsų šlovė ir džiaugsmas.

3 Tačiau ilgiau laukti nebegalėjome. Nusprendę, kad geriau bus pasilikti Atėnuose,+ 2 pasiuntėme mūsų brolį Timotiejų,+ Dievo tarną* ir Kristaus gerosios naujienos skelbėją, jūsų sustiprinti ir paguosti, kad išlaikytumėte tikėjimą 3 ir nė vienas per šiuos suspaudimus nesusvyruotumėte. Jūs patys žinote: tokių vargų neišvengsime.+ 4 Kai buvome su jumis, iš anksto sakėme, kad turėsime patirti išmėginimų. Ir kaip matote, patyrėme.+ 5 Taigi, ilgiau nebegalėjau laukti ir pasiunčiau savo pasiuntinį, kad sužinotų, ar tebesate ištikimi,+ ar kartais Gundytojas+ jūsų nesugundė ir mūsų triūsas nenuėjo veltui.

6 Kaip tik dabar Timotiejus parvyko iš jūsų+ ir atnešė mums gerą žinią apie jūsų ištikimybę ir meilę. Jis sakė, kad visada mus su malonumu prisimenate ir ilgitės mūsų taip kaip mes jūsų. 7 Todėl, broliai, jūs patys ir jūsų ištikimybė guodžia mus per visokius vargus ir išmėginimus.+ 8 Žinodami, kad jūsų bendrystė su Viešpačiu tvirta, esame kupini jėgų. 9 Kaipgi galėtume Dievui atsidėkoti už jus – už visą tą džiaugsmą, kurį jūsų dėka jaučiame savo Dievo akivaizdoje? 10 Dieną ir naktį mes karštai meldžiame, kad galėtume išvysti jūsų veidus ir suteikti tai, ko stinga jūsų tikėjimui.+

11 Pats mūsų Dievas ir Tėvas, taip pat mūsų Viešpats Jėzus tenutiesia mums kelią pas jus. 12 Tepadeda jums Viešpats ugdytis meilę, kad vienas kitą ir visus mylėtumėte+ taip stipriai, kaip mes jus mylime. 13 Tesustiprėja jūsų širdys, kad mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje jos būtų šventos ir be priekaišto,+ kai mūsų Viešpats Jėzus bus grįžęs*+ ir su juo bus visi jo šventieji.

4 Galiausiai, broliai, Viešpaties Jėzaus vardu prašome ir raginame jus elgtis taip, kad patiktumėte Dievui,+ kaip mes jus mokėme. Tiesa, jūs taip ir elgiatės, tik norime paraginti jus daryti vis didesnę pažangą. 2 Juk žinote, kokių pamokymų davėme jums Viešpaties Jėzaus vardu.

3 Štai kokia yra Dievo valia: turite būti šventi+ ir sergėtis ištvirkavimo*.+ 4 Kiekvienas teišmoksta valdyti savo kūną*+ ir elgtis šventai+ ir garbingai. 5 Nevalia pasiduoti nežabotam aistringumui,+ kaip kad daro Dievo nepažįstančios tautos,+ 6 nevalia peržengti padorumo ribų ir taip savo brolį nuskriausti, nes Jehova už visus tokius dalykus baudžia, kaip jums jau anksčiau esame sakę ir griežtai įspėję. 7 Dievas juk pašaukė mus, kad sergėtumės netyrumo ir būtume šventi.+ 8 Taigi tas, kuris paniekina šiuos pamokymus, paniekina ne žmogų, o Dievą,+ duodantį jums savo šventąją dvasią.+

9 Apie brolišką meilę+ nėra reikalo jums rašyti, nes pats Dievas jus moko vienas kitą mylėti.+ 10 Jūs taip ir darote – mylite visus brolius visoje Makedonijoje. Tik raginame jus, broliai, mylėti vis labiau. 11 Stenkitės gyventi ramiai,+ užsiimkite savais reikalais+ ir darbuokitės savo rankomis,+ kaip jus ir mokėme, 12 tada jūsų elgesys pašaliečių akyse bus tinkamas+ ir jums nieko netrūks.

13 Norime, broliai, pasakyti jums, kaip yra su tais, kurie miega mirties miegu,+ kad neliūdėtumėte kaip kad žmonės, neturintys vilties.+ 14 Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė,+ tai tikime ir tuo, kad užmigusius Jėzaus sekėjus Dievas pažadins ir atves, kad jie būtų su juo*.+ 15 Štai ką remdamiesi Jehovos žodžiu pasakysime: tie, kurie Viešpačiui grįžus* būsime gyvi, tikrai nepralenksime užmigusiųjų. 16 Pats Viešpats nusileis iš dangaus su įsakmiu šauksmu, su arkangelo+ balsu, Dievo trimitui gaudžiant, ir tie Kristaus sekėjai, kurie bus mirę, prisikels; jie prisikels pirmi.+ 17 Paskui gyvieji, likusieji iš mūsiškių, bus nunešti debesyse+ pas juos, kad susitiktų ore su Viešpačiu;+ taip mes visuomet būsime su juo.+ 18 Tad guoskite vienas kitą šiais žodžiais.

5 Apie laikus ir laikotarpius, broliai, nėra reikalo jums rašyti. 2 Juk patys gerai žinote, kad Jehovos diena+ ateis taip, kaip ateina vagis naktį.+ 3 Kai žmonės sakys: „Taika* ir saugumas!“, staiga juos ištiks pražūtis,+ kaip kad gimdymo skausmai suima nėščią moterį; jie tikrai to neišvengs. 4 O jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad ta diena užkluptų jus kaip kokius vagis naktį, 5 nes visi esate šviesos, dienos sūnūs.+ Mes – ne nakties ir ne tamsos sūnūs.+

6 Tad nemiegokime kaip kiti+ – budėkime+ ir išlaikykime sveiką nuovoką.+ 7 Juk kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, paprastai pasigeria naktį.+ 8 O mes esame dienos sūnūs. Tad išlaikykime sveiką nuovoką, nešiokime tikėjimo ir meilės krūtinšarvį ir išgelbėjimo vilties šalmą.+ 9 Juk Dievas pasirinko mus ne tam, kad patirtume jo rūstybę, o tam, kad per savo Viešpatį Jėzų Kristų būtume išgelbėti.+ 10 Jis mirė už mus,+ kad drauge su juo gyventume – nesvarbu, ar budime, ar miegame*.+ 11 Tad drąsinkite vienas kitą ir vienas kitą ugdykite.+ Tą jūs ir darote.

12 Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie tarp jūsų pluša, Viešpaties tarnyboje jums vadovauja ir jus protina. 13 Labai juos branginkite ir mylėkite už jų darbą.+ Taikiai tarpusavyje sugyvenkite.+ 14 Raginame jus, broliai: įspėkite* nedrausminguosius,+ guoskite prislėgtuosius, palaikykite silpnuosius, su visais būkite kantrūs.+ 15 Žiūrėkite, niekam neatmokėkite skriauda už skriaudą+ – visada stenkitės daryti gera vieni kitiems ir apskritai visiems.+

16 Visada džiaukitės,+ 17 nuolatos melskitės+ 18 ir už viską dėkokite Dievui+ – tokia yra jo valia jums, Kristaus Jėzaus sekėjams. 19 Negesinkite dvasios.+ 20 Neniekinkite pranašavimų.+ 21 Visa ištirkite+ ir to, kas gera, laikykitės. 22 Visokios nedorybės tebūna toli nuo jūsų.+

23 Pats ramybės Dievas tepadaro jus visiškai šventus ir teapsaugo jūsų dvasią, sielą ir kūną, kad mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui grįžus*+ jie būtų be priekaišto ir visais atžvilgiais sveiki. 24 Tas, kuris jus šaukia, yra ištikimas – jis tai padarys.

25 Broliai, melskitės už mus.+

26 Sveikinkite visus brolius šventu pabučiavimu.

27 Viešpaties vardu jus maldauju perskaityti šį laišką visiems broliams.+

28 Tebūna su jumis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė.