ANTRASIS LAIŠKAS TIMOTIEJUI
1 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, paskirtas skelbti apie pažadėtąjį gyvenimą, įgyjamą Kristaus Jėzaus dėka,+ 2 mylimam vaikui Timotiejui.+
Malonė tau, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo mūsų Viešpaties Kristaus Jėzaus.
3 Esu dėkingas Dievui, kuriam tarnauju su švaria sąžine ir kuriam tarnavo mano protėviai. Aš dieną naktį karštai meldžiuosi ir tose maldose vis miniu tave. 4 Menu tavo ašaras, tavęs ilgiuosi ir trokštu pamatyti, kad mano širdis prisipildytų džiaugsmo. 5 Atsimenu tavo neveidmainišką tikėjimą,+ kokį pirma puoselėjo tavo senelė Loidė ir tavo motina Eunikė. Esu tikras, kad tokį tikėjimą puoselėji iki šiol.
6 Todėl raginu tave: naudok Dievo dovaną, kurią gavai man uždėjus ant tavęs rankas, neleisk jai prigesti.+ 7 Dievas juk davė mums ne bailumo,+ o galybės,+ meilės ir nuovokumo dvasią. 8 Tad nesigėdyk nei liudijimo apie mūsų Viešpatį,+ nei manęs, dėl jo įkalinto. Kentėk vargus+ dėl gerosios naujienos, kliaudamasis Dievo galia.+ 9 Jis išgelbėjo mus ir pašaukė, kad būtume šventi.+ Pašaukė mus ne dėl mūsų darbų – toks buvo jo sumanymas ir malonė.+ Tą malonę jis prieš daugelį amžių nusprendė suteikti mums per Kristų Jėzų, 10 ir ji akivaizdžiai pasireiškė dabar, kai mūsų Gelbėtojas, Kristus Jėzus, pasirodė.+ Jis pavertė mirtį nieku,+ ir gerosios naujienos šviesa mums nušvietė, kas yra gyvenimas+ ir negendamybė.+ 11 Tos naujienos skelbėju, apaštalu ir mokytoju aš buvau paskirtas.+
12 Dėl to aš ir kenčiu vargus.+ Bet nesigėdiju,+ nes pažįstu tą, kurį tikiu, ir esu tikras, kad jis gali išsaugoti, ką esu jam patikėjęs, iki skirtos dienos.+ 13 Tebūna tau pavyzdys sveiki žodžiai,+ kuriuos iš manęs girdėjai. Laikykis jų su tikėjimu ir meile – bendrystės su Kristumi Jėzumi vaisiais. 14 Saugok tą puikų tau patikėtą turtą padedamas mumyse gyvenančios šventosios dvasios.+
15 Tu žinai, kad visi Azijoje*+ nuo manęs nusisuko, tarp jų Figelas ir Hermogenas. 16 Tebūna Viešpats gailestingas Onesiforo šeimynai,+ nes jis daug kartų suteikė man atgaivą ir nesigėdijo mano grandinių. 17 Būdamas Romoje, jis visur manęs ieškojo ir susirado. 18 Teparodo jam Viešpats Jehova* gailestingumą, kai ateis toji diena. Tu gerai žinai, kiek daug jis man pasitarnavo Efeze.
2 Taigi, mano vaike,+ testiprina tave Kristaus Jėzaus malonė. 2 Visko, ką iš manęs girdėjai ir ką patvirtino daug liudytojų,+ mokyk patikimus žmones, kad jie būtų tinkamai parengti mokyti ir kitus. 3 Būdamas šaunus Kristaus Jėzaus karys,+ kentėk sunkumus.+ 4 Juk vyras, atliekantis kario tarnybą, neužsiima pragyvenimo reikalais*, jei nori įtikti tam, kuris jį tarnybon pašaukė. 5 Ir kas rungiasi žaidynėse, nėra vainikuojamas, jeigu rungiasi ne pagal taisykles.+ 6 Sunkiai dirbančiam žemdirbiui dera pirmam ragauti derliaus vaisių. 7 Mąstyk apie tai, ką sakau, ir Viešpats padės tau viską suprasti.
8 Prisimink, kad Jėzus Kristus buvo prikeltas iš mirusių+ ir kad buvo Dovydo palikuonis+ – tai yra geroji naujiena, kurią aš skelbiu,+ 9 dėl kurios kenčiu vargus ir tarsi koks piktadarys esu laikomas kalėjimo pančiuose.+ Bet Dievo žodžio nesupančiosi.+ 10 Aš viską ištveriu dėl išrinktųjų,+ kad Kristaus Jėzaus dėka jie būtų išgelbėti ir įgytų amžiną šlovę. 11 Štai patikimas žodis: jei su juo mirėme, tai su juo ir gyvensime;+ 12 jei ištveriame, tai su juo karaliausime;+ jei išsižadėsime jo, tai ir jis mūsų išsižadės.+ 13 Net jei esame neištikimi, jis lieka ištikimas, nes negãli išsižadėti savęs.
14 Vis primink jiems apie tai ir Dievo akivaizdoje įspėk juos, kad nekovotų dėl žodžių, nes tai nieko gero neduoda, tik kenkia klausytojams. 15 Visomis išgalėmis stenkis būti Dievui priimtinas, neturintis ko gėdytis darbininkas – toks, kuris teisingai perteikia tiesos žodį.+ 16 O nešventų tuščiažodžiavimų venk,+ nes jie ves į vis didesnę bedievystę 17 ir plis kaip gangrena. Tarp tokių tuščiažodžiautojų yra Himenėjas ir Filetas.+ 18 Tvirtindami, esą prisikėlimas jau įvyko,+ jie nuklydo nuo tiesos ir griauna kai kurių tikėjimą. 19 Šiaip ar taip, Dievo pamatas stovi tvirtai ir jame įspausti tokie žodžiai: „Jehova pažįsta tuos, kurie jam priklauso“+ ir: „Kas tik šaukiasi Jehovos vardo,+ tas teatsižada neteisumo“.
20 Dideliuose namuose yra auksinių ir sidabrinių indų, taip pat medinių ir molinių. Pirmų paskirtis garbinga, o antrų negarbinga. 21 Kas pastarųjų saugosi, tas bus garbingos paskirties indas – pašventintas, naudingas šeimininkui, tinkamas kiekvienam geram darbui. 22 Tad bėk nuo jaunatvės geismų ir drauge su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties, vykis teisumą, tikėjimą, meilę ir ramybę.
23 Į kvailus neišmanėlių ginčus nesivelk,+ žinodamas, kad jie veda į nesantaiką. 24 Juk Viešpaties vergui nedera kivirčytis. Jis turi būti su visais švelnus,+ turi gebėti mokyti, nukęsti neteisybę+ 25 ir romiai aiškinti priešgyniaujantiems.+ Gal Dievas tiems priešgynoms leis atgailauti ir iš tikro suprasti tiesą.+ 26 Gal jie susipras, kad buvo Velnio paimti nelaisvėn vykdyti jo valios,+ ir išsivaduos iš jo žabangų.
3 Žinok, kad paskutinėmis dienomis+ užeis sunkūs laikai, 2 nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų,* pagyrūnai, išpuikę, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, neištikimi, 3 nemylintys artimųjų, nesukalbami, šmeižikai, nesusivaldantys, nesutramdomi, nekenčiantys to, kas gera, 4 išdavikai, kietakakčiai, pasipūtę, mylės malonumus, o ne Dievą, 5 iš pažiūros atrodys dievoti, bet dievotai negyvens.+ Tokių žmonių šalinkis. 6 Kai kurie iš jų gudrumu įsigauna į svetimas šeimynas ir sužavi silpnas moteris, apsunkusias nuo nuodėmių, visokių geismų vedžiojamas, 7 vis besimokančias ir niekaip nesugebančias aiškiai suprasti tiesos.
8 Kaip kad Janas ir Jambras prieštaravo Mozei, taip ir šitie prieštarauja tiesai. Jų protas sugedęs, jie atmestini, nes nesilaiko tikėjimo. 9 Tačiau jie toli nenueis, nes jų beprotybė taps visiems akivaizdi, kaip atsitiko su anais dviem.+ 10 O tu gerai žinai apie mano mokymą, gyvenimo būdą,+ mano tikslą, tikėjimą, kantrybę, meilę, ištvermę, 11 apie mano persekiojimus ir kentėjimus, kuriuos patyriau Antiochijoje,+ Ikonijuje,+ Listroje.+ Visus tuos persekiojimus ištvėriau, ir Viešpats mane iš jų išvadavo.+ 12 Taip, visi, kurie trokšta dievotai gyventi bendrystėje su Kristumi Jėzumi, bus persekiojami.+ 13 O piktadariai ir apsimetėliai eis blogyn. Jie klaidins kitus ir patys bus klaidinami.+
14 Bet tu laikykis to, ko išmokai ir kuo buvai įtikintas,+ žinodamas, iš kokių žmonių išmokai. 15 Tu nuo kūdikystės+ buvai mokomas iš šventųjų raštų,+ ir jie gali suteikti tau išminties, vedančios į išgelbėjimą dėl tikėjimo Kristumi Jėzumi.+ 16 Visi Raštai yra Dievo įkvėpti+ ir naudingi mokyti,+ drausminti, taisyti, ugdyti teisumą,+ 17 kad Dievo tarnas būtų visiškai tinkamas ir puikiai parengtas kiekvienam geram darbui.
4 Prisakau tau akivaizdoje Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis+ gyvuosius ir mirusiuosius,+ kai pasirodys+ kaip savo Karalystės Karalius:+ 2 uoliai skelbk žodį+ tiek palankiu, tiek sunkiu metu, drausmink,+ griežtai įspėk ir ragink, daryk tai su visa kantrybe ir mokymo išmone.+ 3 Mat ateis laikas, kai žmonės nepakęs sveikojo mokslo.+ Jie pasiduos savo įgeidžiams ir susiras mokytojų, kurie pataikautų jų ausims.+ 4 Nusigręžę nuo tiesos, jie ims klausytis pasakų. 5 O tu visomis aplinkybėmis išlaikyk sveiką nuovoką, ištverk vargus,+ dirbk evangelizuotojo darbą ir atlik savo tarnystę iki galo.+
6 Aš jau išliejamas tarsi liejamoji auka+ ir mano iškeliavimo metas+ čia pat. 7 Kovojau šaunią kovą,+ baigiau lenktynes,+ išlaikiau tikėjimą. 8 Nuo šiol man atidėtas teisumo vainikas,+ kuriuo Viešpats, teisingasis teisėjas,+ apdovanos mane tą dieną.+ Jis apdovanos ne tik mane, bet ir visus, kurie labai laukia jo pasirodymo.
9 Kuo greičiau pas mane atvyk. 10 Demas+ pamilo šį pasaulį* ir, mane palikęs, iškeliavo į Tesaloniką. Krescentas išvyko į Galatiją, Titas – į Dalmatiją. 11 Vienas Lukas tėra su manimi. Pasiimk su savimi Morkų, nes jis man yra geras pagalbininkas tarnyboje. 12 Tichiką+ išsiunčiau į Efezą. 13 Ateidamas atnešk apsiaustą, kurį palikau Troadėje pas Karpą, taip pat ritinius. Svarbiausia, nepamiršk pergamentų.
14 Varkalys Aleksandras padarė man daug bloga. Jehova atmokės jam už jo darbus.+ 15 Tu irgi jo saugokis, nes jis itin priešinosi mūsų skelbiamai žiniai.
16 Per mano pirmąjį apsigynimą nieko nebuvo šalia, vienas po kito visi mane paliko – tenebus jie dėl to palaikyti kaltais. 17 Bet Viešpats stojo šalia manęs ir mane sustiprino, kad paskelbčiau gerąją naujieną ir ją išgirstų visos tautos,+ – taip buvau išgelbėtas iš liūto nasrų.+ 18 Viešpats išgelbės mane iš visų piktų kėslų ir paims į savo dangiškąją Karalystę.+ Jam šlovė per amžių amžius! Amen.
19 Perduok mano linkėjimus Priskai su Akvilu+ ir Onesiforo šeimynai.+
20 Erastas+ liko Korinte, o Trofimą+ palikau Milete sergantį. 21 Pasistenk atvykti iki žiemos.
Linkėjimus tau siunčia Eubulas, Pudentas, Linas, Klaudija ir visi broliai.
22 Tepalaimina Viešpats tavo gerą dvasią. Malonė su tavimi.
Azija anuomet buvo vadinama viena iš Romos imperijos provincijų. Žr. žodynėlį.
Žr. priedą A5.
Arba galbūt „kasdieniais darbais“.
Pažod. „pinigų mylėtojai“.
Žr. žodynėlį.