JOKŪBO LAIŠKAS

1 Jokūbas,+ Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vergas, dvylikai pasklidusių giminių.

Būkite sveiki!

2 Mano broliai, džiaukitės, kad patiriate visokių išbandymų.+ 3 Žinokite, kad tikėjimo išmėginimai ugdo ištvermę.+ 4 Leiskite ištvermei atlikti savo darbą iki galo, kad būtumėte visiškai subrendę, visais atžvilgiais be priekaišto – kad nieko nestokotumėte.+

5 Tad jeigu kuris iš jūsų stokoja išminties, tegu prašo Dievą,+ ir jam bus suteikta;+ juk Dievas visiems duoda dosniai ir nė vienam nepriekaištauja.+ 6 Tegu jis prašo tikėdamas,+ nė kiek neabejodamas,+ nes abejojantis yra lyg vėjo genama ir blaškoma jūros banga. 7 Šitoks tenemano ką nors gausiąs iš Jehovos* – 8 toks svyruojantis,+ visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

9 Vargingas brolis tesidžiaugia savo išaukštinimu,+ 10 o turtingas – savo pažeminimu;+ juk turtuolis nunyksta tarsi augalo žiedas. 11 Kaip pakilusi kaitri saulė išdžiovina augalą ir jo žiedas nubyra, jo grožis pragaišta, taip ir turtuolis nunyks savo keliuose.+

12 Laimingas žmogus, kuris ištvermingai laikosi mėginamas,+ nes kai bus išmėgintas, gaus gyvenimo vainiką,+ kurį Jehova yra pažadėjęs jį mylintiems.+ 13 Kas patiria išmėginimą, tenesako: „Mane Dievas mėgina.“ Dievo neįmanoma blogybėmis mėginti, ir jis pats nė vieno blogybėmis nemėgina. 14 Žmogus yra mėginamas, kai jo paties geismas ima jį traukti ir vilioti.+ 15 Sustiprėjęs geismas nuveda į nuodėmę,* o padaryta nuodėmė užtraukia mirtį.+

16 Neapsigaukite, mano mylimi broliai. 17 Iš aukštybių ateina kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana+ – kas gera, ateina nuo dangaus šviesulių Tėvo,+ kuris nesimaino ir nesikeičia,+ kaip kad slenkantys šešėliai. 18 Tai jo valia buvome pagimdyti tiesos žodžiu,+ kad būtume tarsi pirmieji vaisiai iš jo kūrinių.+

19 Mano mylimi broliai, kiekvienas būkite pasirengęs klausytis, neskubėkite kalbėti,+ neskubėkite rūstauti,+ 20 nes pasidavęs rūstybei žmogus nedaro to, kas teisu Dievo akyse.+ 21 Todėl atsikratykite visko, kas nešvaru, net menkiausios blogybės,+ ir romiai priimkite skiepijamą žodį, kuris gali jus išgelbėti.

22 Būkite žodžio vykdytojai,+ o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys save klaidingais samprotavimais. 23 Kas žodžio klauso, bet jo nevykdo,+ tas panašus į žmogų, kuris žiūri į savo veidą veidrodyje: 24 pasižiūri ir nueina, ir tuojau pamiršta, koks esąs. 25 O kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą+ ir jo laikosi, tas yra ne užmaršus klausytojas, o darbo vykdytojas; tą darbą darydamas jis bus laimingas.+

26 Kas laiko save Dievo garbintoju*, tačiau nepažaboja liežuvio,+ tas apgaudinėja savo širdį ir Dievą garbina tuščiai. 27 Nepeiktinai ir tyrai garbinti mūsų Dievą ir Tėvą reiškia rūpintis našlaičiais+ ir našlėmis+ jų varge+ ir saugotis susitepti šiuo pasauliu.+

2 Mano broliai, nejaugi, išpažindami tikėjimą mūsų šlovinguoju Viešpačiu Jėzumi Kristumi, galėtumėte elgtis šališkai?+ 2 Jeigu į jūsų sueigą ateitų žmogus, apsimaustęs aukso žiedais, prašmatniai apsirengęs, ir ateitų vargšas, vilkintis nevalyvais drabužiais, 3 nejau būtumėte prielankūs tam, kuris išsipuošęs, ir jam sakytumėte: „Sėskis štai čia, patogiai“, o vargšui tartumėte: „Tu pastovėk“ arba: „Sėskis čia, prie mano pakojo“?+ 4 Argi tada neiškeltumėte vieno aukščiau už kitą?+ Argi nebūtumėte teisėjai, kurie teisia nesąžiningai?+

5 Paklausykite, mano mylimi broliai. Argi ne tuos, kuriuos pasaulis laiko vargšais, Dievas išsirinko, kad būtų pertekę tikėjimo+ ir paveldėtų Karalystę, pažadėtą jį mylintiems?+ 6 O jūs paniekinate vargšą. Argi ne turtuoliai jus engia+ ir tampo po teismus? 7 Argi ne jie piktžodžiauja prieš tą kilnų vardą, kuriuo vadinatės? 8 Jeigu vykdote karališkąjį įstatymą, kaip parašyta: „Mylėk savo artimą kaip save patį“,+ darote gerai. 9 Bet jeigu elgiatės šališkai,+ darote nuodėmę ir įstatymas jus pripažįsta kaltais.+

10 Mat kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienam nuostatui, tas pažeidžia visus.+ 11 Juk tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk“,+ taip pat pasakė: „Nežudyk“.+ Tad jeigu nesvetimauji, bet žudai, nusižengi įstatymui. 12 Kalbėkite ir elkitės kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvų žmonių* įstatymą.+ 13 Kas nerodo gailestingumo, tam teismas bus negailestingas.+ Gailestingumas triumfuoja prieš teismą.

14 Mano broliai, kas iš to, kad žmogus sako turįs tikėjimą, jei darbais jo neparodo?+ Argi toks tikėjimas jį išgelbės?+ 15 Jeigu broliui ar sesei, neturinčiam kuo apsirengti ir kasdien stokojančiam maisto, 16 sakote: „Eik ramybėje, sušilk ir pasisotink“, bet neduodate to, kas būtina jo kūnui, kas iš tų žodžių?+ 17 Panašiai yra su tikėjimu: jei neparodomas darbais, jis negyvas.+

18 Vis dėlto kas nors sakys: „Tu turi tikėjimą, o aš darau darbus. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš parodysiu tau savo tikėjimą darbais.“ 19 Tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Tačiau ir demonai tiki, ir dreba.+ 20 Kaip nesupranti, tuščias žmogau, kad tikėjimas be darbų nenaudingas? 21 Argi mūsų tėvas Abraomas ne dėl darbų buvo pripažintas teisiu? Ar ne dėl to, kad aukojo savo sūnų Izaoką ant aukuro?+ 22 Kaip matai, jo tikėjimą lydėjo darbai ir darbais jo tikėjimas buvo ištobulintas.+ 23 Taip išsipildė Raštų žodžiai: „Abraomas patikėjo Jehova, todėl buvo pripažintas teisiu.“+ Jehova pavadino jį savo draugu.+

24 Kaip matote, kad žmogus būtų pripažintas teisiu, reikia darbų, ne vien tikėjimo. 25 Panašiai ir paleistuvė* Rahaba – argi ne dėl darbų ji buvo pripažinta teisia? Argi ne dėl to, kad svetingai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?+ 26 Taigi, kaip kūnas be dvasios* miręs,+ taip ir tikėjimas be darbų negyvas.+

3 Mano broliai, daugelis iš jūsų neturėtų būti mokytojai, juk mūsų laukia griežtesnis teismas.+ 2 Mes visi dažnai klystame.+ Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus ir geba save pažaboti. 3 Kad arklys mums paklustų, jam į nasrus įbrukame žąslus ir tada galime jį vestis. 4 Net laivus, labai didelius ir stiprių vėjų genamus, vairininkas mažyčiu vairu nukreipia, kur nori.

5 Liežuvis – mažas narys, tačiau didžiai giriasi. Maža liepsnelė gali padegti didžiulę girią. 6 Liežuvis irgi yra ugnis.+ Šis mūsų kūno narys yra lyg nedorybės pilnas pasaulis. Jis suteršia kūną+ ir padega visą gyvenimo eigą*, nes pats yra Gehenos* padegtas. 7 Štai visų rūšių žvėris, paukščius, roplius ir jūros gyvūnus galima sutramdyti, ir žmogus juos sutramdo, 8 o liežuvio joks žmogus nepajėgia sutramdyti. Jis nesuvaldomas ir kenksmingas, pilnas mirtinų nuodų.+ 9 Juo mes šloviname savo Tėvą Jehovą ir juo siunčiame prakeiksmus žmonėms, nors žmonės sukurti panašūs į Dievą.+ 10 Iš tų pačių lūpų išeina ir laiminimas, ir prakeikimas.

Šitaip, mano broliai, neturi būti.+ 11 Argi gali iš vieno šaltinio sykiu trykšti ir gėlas, ir sūrus* vanduo? 12 Broliai, bene figmedis gali užauginti alyvuogių, o vynmedis – figų?+ Taip ir iš sūrios versmės negali trykšti gėlas vanduo.

13 Kas iš jūsų išmintingas ir turi supratimo? Teparodo tai geru elgesiu ir tedaro darbus su išminčiai būdingu romumu. 14 O jeigu jūsų širdis pilna kartaus pavydo+ ir vaidingumo*,+ nesigirkite,+ kad esate išmintingi, nes tai yra melas. 15 Tokia išmintis nėra iš aukštybių, ji žemiška,+ gyvuliška ir demoniška. 16 Juk kur pavydas ir vaidingumas, ten netvarka ir visokios bjaurystės.+

17 O išmintis iš aukštybių pirmiausia yra tyra,+ paskui taikinga,+ supratinga*,+ linkusi paklusti, pilna gailestingumo ir gerų vaisių,+ nešališka,+ neveidmainiška.+ 18 Taikoje sėjamas teisumas duoda vaisių+ taikdariams.+

4 Dėl ko tarp jūsų kyla karai ir kivirčai? Argi ne dėl to, kad jumyse nerimsta kūno geismai?+ 2 Neturite, bet vis tiek geidžiate. Negalite gauti, todėl žudote ir gviešiatės svetimo, kovojate ir kariaujate.+ Neturite todėl, kad neprašote. 3 O to, ko prašote, negaunate, nes prašote negeram tikslui – kad patenkintumėte kūniškas užgaidas.

4 Neištikimieji*, argi nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Kas nori būti pasaulio draugas, tampa Dievo priešu.+ 5 Negi manote, kad Raštuose tuščiai sakoma: „Mumyse apsigyvenusi dvasia linkusi pavydėti“?+ 6 Tačiau Dievo malonė už ją stipresnė. Todėl ir sakoma: „Dievas išpuikėliams priešinasi,+ o nuolankiesiems teikia malonę.“+

7 Tad pakluskite Dievui;+ priešinkitės Velniui,+ ir jis bėgs nuo jūsų.+ 8 Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.+ Nusivalykite rankas, nusidėjėliai,+ išgryninkite savo širdis,+ svyruojantieji. 9 Krimskitės, sielvartaukite ir verkite.+ Tepavirsta jūsų juokas sielvartu ir jūsų džiaugsmas – liūdesiu. 10 Nusižeminkite Jehovos akivaizdoje,+ ir jis jus išaukštins.+

11 Nesmerkite vienas kito, broliai.+ Kas smerkia ar teisia savo brolį, smerkia ir teisia įstatymą. O jeigu teisi įstatymą, esi ne įstatymo vykdytojas, bet teisėjas. 12 Vienas yra Įstatymų Davėjas ir Teisėjas+ – tas, kuris gali ir išgelbėti, ir sunaikinti.+ O tu kas toks, kad teisi savo artimą?+

13 Dabar paklausykite visi, kurie sakote: „Šiandien ar rytoj keliausime į tą miestą, išbūsime ten metus, versimės ir uždirbsime pinigų.“+ 14 Jūs nežinote, koks bus jūsų gyvenimas rytoj.+ Juk esate rūkas, kuris trumpam pasirodo ir išnyksta.+ 15 Verčiau sakykite: „Jeigu Jehova panorės,+ gyvensime ir darysime tą ar aną.“ 16 O jūs didžiuojatės savo pagyrūniškais užmojais. Taip didžiuotis nėra gerai. 17 Todėl jei žmogus moka daryti, kas teisinga, bet nedaro, jis nusideda.+

5 Dabar paklausykite jūs, turtuoliai: verkite ir aimanuokite, nes jūsų laukia negandos.+ 2 Jūsų turtai supuvo, jūsų drabužius kandys sukapojo.+ 3 Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, jų rūdys bus liudijimas prieš jus ir suris jūsų kūną. Tai, ką susikrovėte, paskutinėmis dienomis bus tarsi ugnis.+ 4 Štai aimanuoja jūsų laukus nuvalę darbininkai, kuriems nesumokėjote; pjovėjų pagalbos šauksmai pasiekė kareivijų Viešpaties Jehovos ausis.+ 5 Žemėje jūs gyvenote prabangiai ir mėgavotės malonumais, skerdimo dieną penėjote savo širdis.+ 6 Jūs pasmerkėte teisųjį ir jį nužudėte. Argi jis* jums nesipriešina?

7 Todėl būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties grįžimo*.+ Štai žemdirbys kantriai laukia brangaus žemės vaisiaus, laukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus.+ 8 Jūs irgi būkite kantrūs,+ sustiprinkite savo širdis, nes Viešpats grįš jau netrukus.+

9 Nesiskųskite vieni kitais, broliai, kad nebūtumėte nuteisti.+ Štai Teisėjas jau stovi prie durų. 10 Broliai, mokykitės iš pranašų, kurie kalbėjo Jehovos vardu,+ – sekite jų kantrybės ir ištvermės varguose pavyzdžiu.+ 11 Juk tuos, kurie ištvėrė, mes vadiname laimingais.+ Antai jūs girdėjote apie Jobo ištvermę+ ir žinote, kaip Jehova galiausiai jį palaimino.+ Jehova yra kupinas atjautos ir gailestingas.+

12 Pirmiausia, mano broliai, neprisiekinėkite nei dangumi, nei žeme, nei dar kuo kitu. Tiesiog sakykite „taip“, jei tikrai yra „taip“, ir „ne“, jeigu yra „ne“,+ kad neužsitrauktumėte pasmerkimo.

13 Kas nors iš jūsų kenčia vargą? Tegu meldžiasi.+ Kas nors pakilios dvasios? Tegu gieda psalmes.+ 14 Kas nors iš jūsų serga? Tepasikviečia bendruomenės vyresniuosius.+ Jie tesimeldžia už jį ir tepatepa aliejumi+ Jehovos vardu. 15 Tikėjimo malda išgydys sergantį*, ir Jehova jį pakels. O jeigu jis yra padaręs nuodėmių, jam bus atleista.

16 Tad išpažinkite vieni kitiems savo nuodėmes+ ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Teisiojo maldavimas turi didelę galią.+ 17 Elijas buvo toks pat žmogus kaip mes, bet jis melste meldė, kad nelytų, ir krašte nelijo trejus metus ir šešis mėnesius.+ 18 Kai jis meldėsi dar kartą, dangus davė lietaus, ir žemė išželdino savo vaisių.+

19 Mano broliai, jei kas nors iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kitas jį sugrąžintų, 20 žinokite, kad tas, kuris sugrąžina nusidėjėlį iš klystkelio,+ išgelbės jį* nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.+