ANTRASIS PETRO LAIŠKAS

1 Simonas Petras, Jėzaus Kristaus vergas ir apaštalas, tiems, kurie dėl mūsų Dievo ir dėl Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumo yra, kaip ir mes, įgiję brangų tikėjimą.

2 Tesuteikia jums Dievas apsčiai malonės ir ramybės* dėl to, kad stengiatės gerai pažinti+ jį ir mūsų Viešpatį Jėzų. 3 Savo galybe Dievas suteikė mums visa, ko reikia, kad galėtume gyventi dievotai, nes jį gerai pažįstame – pažįstame tą, kuris mus pašaukė,+ taip apreikšdamas savo šlovę ir gerumą. 4 Kadangi yra šlovingas ir geras, jis padovanojo mums brangiuosius ir didinguosius pažadus,+ kad pabėgę nuo sugedimo, išplitusio pasaulyje dėl geidulystės, taptumėte dieviškos prigimties.+

5 Todėl kuo uoliausiai stenkitės+ praturtinti savo tikėjimą dorybingumu,+ dorybingumą – tiesos supratimu,+ 6 tiesos supratimą – susivaldymu,+ susivaldymą – ištverme, ištvermę – dievotumu,+ 7 dievotumą – broliškumu, broliškumą – meile.+ 8 Juk jeigu tie dalykai jumyse tarpsta, tuomet visa, ką žinote apie mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, neleis jums likti neveikliems ar bevaisiams.+

9 O kam viso to trūksta, tas yra aklas ir užsimerkęs, kad nematytų šviesos*.+ Jis pamiršo, kad jo senosios nuodėmės buvo nuvalytos.+ 10 Todėl, broliai, kaip įmanydami stenkitės išlikti verti savo pašaukimo+ ir išrinkimo. Jei tai darysite, tikrai nenupulsite.+ 11 Tada jums plačiai atsivers durys į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Karalystę.+

12 Todėl aš visada priminsiu jums šiuos dalykus, nors juos žinote ir tvirtai laikotės jums apreikštos tiesos. 13 Kol tebesu šioje palapinėje*,+ jaučiu pareigą jus žadinti ir visa tai jums priminti.+ 14 Aš žinau, kad jau greitai mano palapinė bus nugriauta, – tą man leido suprasti mūsų Viešpats Jėzus Kristus.+ 15 Tad aš darysiu viską, kad man išėjus visus tuos dalykus prisimintumėte.

16 Mes pasakojome jums apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir apie metą, kai jis bus grįžęs,* remdamiesi ne gudriais pramanais, o tuo, kad savo akimis regėjome jo didybę.+ 17 Jis gavo nuo Dievo Tėvo garbę ir šlovę ir iš didingosios šlovės jam nuskambėjo žodžiai: „Šitas yra mano mylimasis sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi.“+ 18 Išties, mes girdėjome šiuos žodžius skambant iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno.

19 Taip mūsų pasitikėjimas pranašišku žodžiu dar labiau sustiprėjo, ir jūs gerai darote žvelgdami į jį tarsi į žiburį,+ šviečiantį tamsioje vietoje, jūsų širdyse, kol ims aušti diena ir patekės priešaušrio žvaigždė.+ 20 Jūs žinote, kad jokia Raštuose užrašyta pranašystė nėra pagrįsta žmonių samprotavimais. 21 Jokia pranašystė nėra atėjusi žmogaus valia+ – pranašai kalbėjo tai, kas nuo Dievo, nes buvo įkvėpti šventosios dvasios.+

2 Kaip tautoje atsirado netikrų pranašų, taip ir tarp jūsų atsiras netikrų mokytojų.+ Jie slapčia kurs atskalas, griaunančias tikėjimą, ir netgi išsižadės juos nupirkusio šeimininko,+ taip užsitraukdami greitą pražūtį. 2 Daug kas paseks jų įžūliu elgesiu*+ ir dėl to bus niekinamas tiesos kelias.+ 3 Jie godžiai jus išnaudos, suvedžioję klastingomis kalbomis, bet jiems nuo seno yra skirtas nuosprendis,+ ir jis negaišuoja, jų pražūtis nesnaudžia.+

4 Juk Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų+ ir nubloškė juos į Tartarą*+ – juodžiausios tamsybės grandinėmis sukaustė* ir laiko teismui.+ 5 Jis nepagailėjo senojo pasaulio+ ir išsaugojo vien teisumo skelbėją Nojų+ ir dar septynetą,+ siųsdamas bedievių pasauliui tvaną.+ 6 Jis pasmerkė ir pavertė pelenais Sodomos ir Gomoros miestus,+ taip parodydamas bedieviams, kas jų laukia ateityje.+ 7 Taip pat jis išvadavo teisųjį Lotą,+ kurį labai vargino nedorėlių įžūlus elgesys*. 8 Diena iš dienos šio teisiojo sielai buvo kančia matyti ir girdėti, kokias piktadarybes daro nedorėliai, tarp kurių jis gyvena. 9 Taigi Jehova* žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo+ ir išlaikyti neteisiuosius Teismo dienai, kad būtų nubausti mirtimi,+ – 10 ypač tuos, kurie įtraukia kitus į ištvirkavimą,*+ ir tuos, kurie niekina valdžią*.+

Tie akiplėšos, savavaliai nebijo užgauliai kalbėti apie šlovinguosius. 11 Štai angelai, nors yra stipresni ir galingesni, nemeta jiems užgaulaus kaltinimo, nes gerbia Jehovą.+ 12 O anie savavaliai elgiasi kaip neprotaujantys gyvūnai, valdomi gyvuliškų skatulių* ir skirti būti sugauti ir užmušti, – užgauliai kalba apie tai, ko neišmano.+ Eidami pražūties keliu jie pražus, 13 užsitrauks pikta kaip atpildą už savo piktadarystes.

Jie mėgsta ūžauti+ vidury dienos. Jie – tikros dėmės ir ydos – bendrose jūsų vaišėse mėgaujasi kalbėdami visokias apgaules.+ 14 Jų akys geidulio* pilnos,+ nuodėmei atsispirti jie nesugeba ir vilioja svyruojančias sielas. Jų širdys išmokytos gvieštis svetimo, jie – prakeikimo vaikai. 15 Palikę tiesų taką jie nuklydo, pasuko Beoro sūnaus Bileamo keliu.+ Bileamas geidė atlygio už piktadarystę+ 16 ir buvo įspėtas, kad nepaiso to, kas teisinga.+ Žmogaus balsu prabilęs nebylus nešulinis gyvulys bandė sulaikyti pranašą nuo beprotystės.+

17 Jie tarsi šaltiniai be vandens, tarsi smarkios vėtros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė.+ 18 Jie kalba tuščias, išpūstas kalbas, žadina kūniškus geismus,+ savo įžūliu elgesiu* suvilioja vos pasprukusius nuo einančių klystkeliais+ 19 ir žada jiems laisvę, nors patys yra sugedimo vergai.+ Juk kas nugalėtas, tas yra jį nugalėjusio vergas.+ 20 Jei žmogus, gerai pažinęs Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų, išsivaduoja iš purvinų pasaulio darbų,+ bet paskui vėl į juos įsipainioja ir yra jų nugalimas, jam pasidaro blogiau negu pirma.+ 21 Jam būtų buvę geriau išvis nežinoti teisumo kelio negu perpratus tiesą nusisukti nuo jam duotų šventų įsakymų.+ 22 Tokiam nutinka, kaip teisingai sako patarlė: „Šuo sugrįžo prie savo vėmalų, išmaudyta kiaulė – voliotis purvyne.“+

3 Mylimieji, tai jau antras mano laiškas jums. Abiejuose primenu jums dalykus, kurie padės mąstyti aiškiai.+ 2 Tai darau, kad atsimintumėte šventųjų pranašų kadaise pasakytus žodžius ir jūsų apaštalų perduotus Viešpaties ir Gelbėtojo mokymus. 3 Visų pirma žinokite, kad paskutinėmis dienomis atsiras šaipūnų. Jie šaipysis, gyvens savo geismais+ 4 ir kalbės: „Tai kur jo žadėtasis grįžimas*?+ Juk nuo tada, kai užmigo mūsų protėviai, visa yra taip, kaip buvo nuo pat kūrinijos atsiradimo.“+

5 Mat jie sąmoningai nenori prisiminti, kad nuo seno buvo dangūs ir buvo žemė, pagal Dievo įsakymą tvirtai iškilusi iš vandens ir jo apsupta,+ 6 ir kad ano meto pasaulis pražuvo užtvindytas vandeniu.+ 7 O dabartiniai dangūs ir žemė – taip pat pagal Dievo įsakymą – laikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių pražūties dienai.+

8 Tik nepamirškite, mylimieji, štai ko: viena diena Jehovai yra lyg tūkstantis metų ir tūkstantis metų – lyg viena diena.+ 9 Jehova nedelsia tesėti pažado,+ nors kai kurie tai laiko delsimu. Jis yra kantrus ir nenori, kad kuris nors pražūtų, – jis trokšta, kad visi atgailautų.+ 10 Jehovos diena+ ateis kaip vagis.+ Tuomet dangūs išnyks+ su švilpesiu, elementai nuo karščio suirs ir žemės darbai bus atskleisti.+

11 Jeigu visa tai turi šitaip suirti, pagalvokite, kokie žmonės jūs turite būti – kaip šventai elgtis ir dievotai gyventi, 12 laukdami ir nuolat turėdami omenyje* būsimąją Jehovos dieną,+ kada dangūs suirs ugnyje+ ir elementai ištirps nuo karščio! 13 Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas,+ nes jis tai pažadėjo.+

14 Todėl, mylimieji, šito laukdami darykite viską, kad galiausiai Dievo akivaizdoje būtumėte be dėmės, be ydos ir taikoje su juo.+ 15 Mūsų Viešpaties kantrybę laikykite išgelbėjimu, kaip jums rašė ir mūsų mylimas brolis Paulius, vadovaudamasis Dievo jam suteikta išmintimi.+ 16 Apie šiuos dalykus jis kalba visuose savo laiškuose. Juose esama ir sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmanėliai ir svyruojantieji savo pačių pražūčiai iškraipo, kaip ir kitus Raštus.

17 Tai žinodami, mylimieji, saugokitės, kad tie nedorėliai nesuklaidintų jūsų, kad nenusivestų kartu su savimi ir neprarastumėte savo tvirtumo.+ 18 Tesuteikia jums mūsų Viešpats ir Gelbėtojas Jėzus Kristus vis daugiau malonės ir teduoda vis geriau jį pažinti. Jam tebūna šlovė dabar ir per amžius. Amen.