Romumas būdingas ne silpniems, o morališkai tvirtiems žmonėms. Juk išties reikia nemažai valios, kad kylant įtampai gebėtume susitvardyti. Biblijoje žodžiu „romumas“ verčiama graikiška sąvoka, kurią kartais pavartodavo kalbėdami apie prijaukintą laukinį žirgą. Nors ir sutramdytas, gyvulys lieka stiprus. Kaip tad galime tapti romūs ir sykiu išlikti tvirti? Ne savo pastangomis. Kaip ir daugelis kitų dorybių, romumas yra Dievo „dvasios vaisius“ (Gal 5:​22, 23). Taigi būtina melsti Dievą, kad savo dvasia padėtų ugdytis tą gražią savybę. Kaip rodo patirtis, tai tikrai įmanoma. Daugelis mūsų bendratikių net priešininkų puolami elgiasi pagarbiai bei maloniai ir tai žmonėms daro didelį įspūdį (2 Tim 2:​24, 25). w23.09 15 ¶3

Įspūdingame regėjime apaštalas Jonas matė 24 vyresniuosius, danguje aukštinančius Jehovą. Jie pripažino, kad jam „priklauso šlovė, pagarba ir galybė“ (Apr 4:​10, 11). Angelai irgi supranta, kad Jehova vertas šlovės. Jie bendrauja su Dievu akis į akį, tad iš jo veiksmų gerai pažįsta jo savybes bei asmenybę. Angelai gieda liaupses Dievui už visus jo įstabius darbus (Job 38:​4–7). Taigi savo maldose aukštink Jehovą ir kalbėk, kaip jį myli. Studijuodamas Bibliją vis pagalvok, kokios Dievo savybės tave ypač žavi (Job 37:23; Rom 11:33). Ir nepamiršk, kaip jis padeda tau ir visai mūsų brolijai (1 Sam 2:​1, 2). Už visa tai jį nuoširdžiai šlovink maldose. w23.05 3–4 ¶6–7

1919 metais Babelė nebeįstengė sulaikyti Dievo tarnų savo gniaužtuose. Nuo tada „ištikimas ir nuovokus vergas“ ėmė kviesti doraširdžius žmones į ką tik atsivėrusį šventąjį kelią (Mt 24:​45–47; Iz 35:8). Kadangi tame kelyje jau buvo nuveikta tiek daug parengiamųjų darbų, juo einantys žmonės galėjo vis geriau suprasti Jehovos valią ir sumanymus (Pat 4:18). Taip pat jie ėmėsi derinti savo gyvenseną su Dievo nustatytais reikalavimais. Tiesa, Jehova nesitikėjo, kad jo tarnai visų negerovių atsikratys iškart. Jis grynino juos pamažu ir ilgainiui daug kas buvo ištaisyta. Tik pagalvok, kokie būsime laimingi ateityje, kai tapsime tobuli ir visu kuo džiuginsime savo Kūrėją! Aišku, kiekvieną kelią reikia nuolat prižiūrėti. Darbai, prasidėję šventajame kelyje 1919 metais, tęsiasi iki šiol, kad kuo daugiau žmonių galėtų palikti Babelę ir keliauti juo į naująjį pasaulį. w23.05 17 ¶15; 19 ¶16