INTERNETPI BIBLIOTECA Watchtower
INTERNETPI BIBLIOTECA
Watchtower
Quechua (Bolivia)
  • BIBLIA
  • PUBLICACIONES
  • REUNIONES
  • mwbr24 julio págs. 1-12
  • “Cristiano Kausayninchej tantakuypaj” referencias

Kay videoqa mana kanchu.

Perdonariwayku, ima problemachá kan.

  • “Cristiano Kausayninchej tantakuypaj” referencias
  • Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias (2024)
  • Subtítulos
  • 1 AL 7 DE JULIO
  • 8 AL 14 DE JULIO
  • 15 AL 21 DE JULIO
  • 22 AL 28 DE JULIO
  • 29 DE JULIO AL 4 DE AGOSTO
  • 5 AL 11 DE AGOSTO
  • 12 AL 18 DE AGOSTO
  • 19 AL 25 DE AGOSTO
  • 26 DE AGOSTO AL 1 DE SEPTIEMBRE
Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias (2024)
mwbr24 julio págs. 1-12

Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias

© 2024 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

1 AL 7 DE JULIO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 57–59

Jehovaqa llajtanpa enemigosninta pantachin

bt pág. 252 párrs. 14, 15

“Kay jallpʼaj tukuy kʼuchusnintinpi”

14 Estebanqa mana manchachikuspa Diospa Gobiernonmanta sutʼincharqa manaraj enemigosnin payta wañuchishajtinku (Hech. 6:5; 7:54-60). Chaymanta qhepatataj Jesuspa discipulosninta “sinchʼita qhatiykachakorqa”. Chayrayku tukuy discípulos “Judeaman, Samariaman ima” chʼeqerachisqa karqanku, apostoleslla mana. Jinapis chay chʼeqerachisqa hermanosqa willallarqankupuni. Felipeqa Samariaman rerqa, paytaj chaypi Cristomanta willarqa. Chay willasqanpitaj may allinpuni payta rerqa (Hech. 8:1-8, 14, 15, 25). Jinapis mana chayllachu pasarqa, imaraykuchus Biblia nin: “Esteban wañuchisqa kasqantawan, waj creejkunañataj ñakʼarichisqa karqanku. Chayrayku chay creejkunaqa chʼeqerachisqa karqanku Feniciaman, Chipreman, Antioquiaman ima. Sumaj willaykunatataj judiosllaman willarqanku. Wakin creejkunataj Chipremanta, Cirenemantawan, Antioquiaman rerqanku. Griegota parlaj runasmantaj willarqanku Señor Jesusmanta sumaj willaykunata”, nispa (Hech. 11:19, 20). Biblia nin jina, ñaupa tiempomanta hermanosqa qhatiykachasqa kasqankurayku aswan ashkha lugarespi willayta aterqanku.

15 Kay tiemponchejpipis chayman rijchʼakojllataj pasarqa ñaupajta Unión Soviética sutiwan rejsisqa karqa chay suyupi. 1950 watas chayta may chhika hermanosninchejta Siberiaman aparqanku. Paykunata imaymana lugaresman apasqankuraykutaj, hermanosninchejqa tukuy chay lugarespi sumaj willaykunata willarqanku. Manachus ajina apasqa kankuman karqa chayqa, hermanosninchejqa chay lugaresman ichapis ni jaykʼaj chayankumanchu karqa. Imaraykuchus chay lugaresmanta wakenqa, 10 mil kilometrosmanta aswan karupi kasharqa. Paykunataj chayman chayanankupaj pasajenkuta mana pagayta atinkumanchu karqa. Jinapis kikin gobiernollataj paykunata chay suyoj kʼuchusninkama apacherqa. Uj hermano nerqa jinataj, kikin autoridadesllataj yanapakorqanku Siberiapi kaj may chhika allin sonqoyoj runas cheqa kajmanta yachakunankupaj.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w23.07 págs. 18, 19 párrs. 16, 17

“Sinchʼita sayallaychejpuni, mana kuyurispa”

16 Sonqonchej Jehovallapaj kachun. Uj kuti rey Davidqa takishaspa nerqa Jehovata munakunallantapuni. Pay nerqa: “Diosníy, sonqoyqa qanllapaj”, nispa (Sal. 57:7). Sonqonchejpis Jehová Diospi tukuy sonqo atienekojtinchej sinchʼita sayanqa (Salmo 112:7 leey). Hermanonchej Bobmanta parlarinallataj. ¿Imaynatataj yanaparqa Jehovallapaj sonqoyoj kasqan? Hermanonchej Bobqa por si acaso yawar chaypi kananta nejtinku nerqa: “Imaynallamantapis yawarta churayta munawankichej chayqa, kunitan kaymanta ripusaj”, nispa. Pay nillantaj: “Mana iskaychakorqanichu ni uj ratollatapis, nitaj llakikorqanichu imachus pasananmanta”, nispa.

17 Bobqa mana hospitalman chayaytarajchu suyarqa sinchʼita sayananpaj. Ñaupajmantaña nikorqa Jehovatapuni kasukunanta. Payqa kay kinsa imasta ruwarqa: 1) Tukuy sonqo munarqa Jehovata kusichiyta. 2) Kausaymantawan yawarmantawan imatachus Biblia, publicacionesninchejpis nisqanta estudiarqa. 3) Sutʼitataj yacharqa Jehovata kasukojtenqa pay bendecinanta. Noqanchejpis Bob jinallataj ima pruebapi rikukuspapis, sinchʼita sayayta atisunman.

8 AL 14 DE JULIO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 60–62

Jehovaqa jarkʼawanchej, cuidawanchej, sinchʼita sayanapajtaj yanapawanchej

it-2-S pág. 1146

Torre

Uso figurado. Aquellos que miran con fe y obediencia a Jehová tienen gran seguridad, tal como cantó David: “Has resultado ser un refugio para mí, una torre fuerte frente al enemigo”. (Sl 61:3.) Los que reconocen lo que su nombre encierra, confían en ese nombre, y lo representan fielmente, no tienen nada que temer, puesto que la Biblia dice: “El nombre de Jehová es una torre fuerte. A ella corre el justo, y se le da protección”. (Pr 18:10; compárese con 1Sa 17:45-47.)

it-2-S pág. 1122

Tienda

La palabra “tienda” tenía aún otro sentido figurado. Una tienda era un lugar de descanso y protección contra los elementos. (Gé 18:1.) En vista de las costumbres con respecto a la hospitalidad, los visitantes tenían razón para creer que se les atendería y respetaría cuando se les diera la bienvenida en la tienda de otra persona. Por consiguiente, cuando Revelación 7:15 dice que Dios ‘extenderá su tienda sobre la gran muchedumbre’, da a entender que esta recibirá cuidado protector y seguridad. (Sl 61:3, 4.) Al hablar de los preparativos que tiene que hacer Sión, la esposa de Dios, para los hijos que dará a luz, Isaías registra que se le dice: “Haz más espacioso el lugar de tu tienda”. (Isa 54:2.) Por consiguiente, ella amplía el lugar de protección para sus hijos.

w02-S 15/4 pág. 16 párr. 14

Las leyes divinas son para nuestro bien

14 La ley de Dios es inmutable, lo cual resulta tranquilizador. En estos tiempos turbulentos, Jehová, que vive de tiempo indefinido a tiempo indefinido, es firme y estable como una roca (Salmo 90:2). Él dijo de sí mismo: “Yo soy Jehová; no he cambiado” (Malaquías 3:6). Sus normas, recogidas en la Biblia, son totalmente confiables, en contraste con las ideas humanas, que cambian sin cesar (Santiago 1:17). Veamos un ejemplo: los psicólogos promovieron durante años la permisividad en la educación de los hijos, pero después algunos cambiaron de opinión y reconocieron que tal recomendación era un error. Las normas y pautas mundanas a este respecto varían tanto como si el viento las meciera de un lado a otro. En cambio, la Palabra de Jehová es inalterable. Durante siglos, la Biblia ha dado consejo sobre cómo criar a los hijos con amor. El apóstol Pablo escribió: “Padres, no estén irritando a sus hijos, sino sigan criándolos en la disciplina y regulación mental de Jehová” (Efesios 6:4). Es muy tranquilizador saber que podemos confiar en las normas de Jehová, que nunca cambiarán.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w06-S 1/6 pág. 11 párr. 6

Salmos iskay kaj libromanta wakin allin yachachiykuna

62:11. Diosninchejqa mana necesitanchu pipis atiyta qonanta. Paymanta atiy jamun, imajtinchus “ateyqa [paypata]”.

15 AL 21 DE JULIO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 63–65

“Munakuyniykeqa kausaymantapis aswan sumaj”

w01-S 15/10 págs. 15, 16 párrs. 17, 18

¿Quién nos separará del amor de Dios?

17 ¿Cuánto valoramos el amor de Dios? ¿Opinamos como David, que escribió: “Porque tu bondad amorosa es mejor que la vida, mis propios labios te encomiarán”? Así te bendeciré durante el transcurso de mi vida; ¿en tu nombre levantaré las palmas de mis manos”? (Salmo 63:3,4.) ¿Ofrece la vida en este mundo algo mejor que disfrutar del amor de Dios y de su noble amistad? Por ejemplo, ¿es mejor luchar por una profesión lucrativa que gozar de paz mental y felicidad gracias a una relación estrecha con Dios? (Lucas 12:15.) Algunos cristianos se han enfrentado a la disyuntiva de renunciar a Jehová o arrostrar la muerte, como muchos de los testigos de Jehová internados en los campos de concentración nazis de la segunda guerra mundial. Nuestros hermanos, con muy pocas excepciones, optaron por permanecer en el amor de Dios, dispuestos a morir. Quienes continúan leales en su amor pueden confiar en que recibirán de Dios un futuro eterno, porvenir que el mundo es incapaz de asegurarnos (Marcos 8:34-36). Con todo, la vida eterna no es lo único que está implicado.

18 Aunque es imposible vivir para siempre sin Jehová, tratemos de imaginar cómo sería una existencia sumamente larga sin nuestro Creador. Sería vacía, carente de auténtico sentido. Él ha encargado a su pueblo una labor que nos llena de satisfacción en estos últimos días; de ahí que confiemos en que cuando Jehová, el Gran Dios de Propósito, nos otorgue vida eterna, habrá infinidad de actividades por realizar y cosas por aprender que serán útiles y fascinantes (Eclesiastés 3:11). Por mucho que investiguemos en los milenios futuros, jamás acabaremos de sondear “la profundidad de las riquezas y de la sabiduría y del conocimiento de Dios” (Romanos 11:33).

w19.12 pág. 28 párr. 4

“Tukuy imamanta agradecekuychej”

Astawanqa Diosman agradecekunanchej tiyan. Jehová Diosqa kausananchejpaj tukuy imata qowanchej, qoshallawanchejpunitaj. Chayta maykʼajllapis repararqankichá (Deu. 8:17, 18; Hech. 14:17). Jinapis, ¿“Diosqa kʼachapuni” nispallachu ninanchej tiyan? Mana. Astawanpis imastachus qowasqanchejpi, jinallataj imastachus familianchejman qosqanpi tʼukurinanchej tiyan. Chaypi piensarispaqa, payta astawan agradecekusun. Reparasuntaj paypis mayta munakuwasqanchejta, sumajpajtaj qhawawasqanchejta (1 Juan 4:9).

w15 15/10 pág. 24 párr. 7

Jehovapi, Jesuspi ima tʼukurinallapuni

7 Wakin kutisqa imatachus ukhunchashasqanchejpi tʼukuriyta mana atillanchejchu saykʼusqa chayri ancha chʼajwa kasqanrayku. Chayrayku allin kanman tʼukurinanchej samarishaspa, chʼinnejpi kashaspa ima. Rey Davidpis chʼisisnin camanpi kashaspa tʼukurerqa (Sal. 63:6). Jesuspis tʼukurinanpaj, Jehová Diosmanta mañakunanpaj ima chʼin lugaresman rerqa (Luc. 6:12).

w09 15/7 pág. 16 párr. 6

Jesús jina munakuywan yachachiy

6 Imachus sonqonchejpi kasqanmantaqa, may kusiywan parlarinchej. Chayrayku, imachus kusichiwasqanchejqa, parlasqanchejpi yachakun. Pillatapis munakojtinchejqa, may kusiywan chay runamanta parlanchej, imaynachus chay runa kasqantataj, tukuy yachanankuta munanchej. Chantapis, mana paymanta sajrata parlanchejchu, astawanpis paymanta mana allinta parlajtinkoqa, kutikunchejpacha. Munanchejtaj, tukuypis chay runata noqanchej jina qhawanankuta.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w07-S 15/11 pág. 15 párr. 6

Kallpachanapaj, sonqochanapaj jinapuni parlana

Uj wasita urmaykucheyqa aswan fácil sayarichinamanta nisqaqa. Ajina facilllataj wajkunawan phiñanakuypis paykunawan allinta apanakunamanta nisqaqa. Tukuypis juchasapas kasqanchejrayku pantanchejpuni, chaytataj chay rato qhawaranchej. Rey Salomón nerqa: “Jallpʼa patapeqa mana uj cheqan runallapis kanchu ni jaykʼaj juchata ruwaspa allin kajtapuni ruwajqa”, nispa (Eclesiastés 7:20). Chayrayku facilta wajkunaj pantasqasninkuta qhawaranchej, sonqonkuta nanarpachinapaj jinataj parlarpanchej (Salmo 64:2-4). Jinapis wajkunata sonqochayta, kallpachaytataj munanchej chayqa, chaypaj jina kʼacha palabrasta tarinapaj mayta kallpachakunanchej tiyan.

22 AL 28 DE JULIO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 66–68

Jehová llakiyninchejta sapa día apaysiwanchej

w23.05 pág. 12 párr. 15

¿Imaynatá Jehová oracionesninchejman kutichiwanchej?

15 Jehovaqa mana tʼukunapaj jinachu oracionesninchejman kutichiwanchej. Jinapis payqa mañakuyninchejman kutichiwanchejpuni, chaytaj yanapawanchej paypa qayllallanpipuni kanapaj. Chayrayku mana qonqakunanchejchu tiyan imastachus Jehovamanta mañakusqanchejta. Ajinamanta sutʼita reparasun mañakuykunasninchejman kutichishawasqanchejtachus manachus. Hermananchej Yokomanta parlarina. Payqa mana reparayta atillarqachu Jehová oracionesninman kutichishasqanta. Jinapis uj cuadernopi anotakuyta qallarerqa imastachus Jehovamanta mañakusqanta. Tiemponmantaj payqa cuadernitonta qhawaykurerqa, repararqataj Jehovaqa casi tukuy mañakuykunasninman kutichisqanta. Chay mañakusqanmanta wakintaqa qonqapusqaña. Chayrayku wakin kutis tiempocharikunanchejpuni tiyan, sutʼita reparanapaj imaynatachus Jehová mañakuykunasninchejman kutichishawasqanchejta (Sal. 66:19, 20).

w10-S 1/12 pág. 23 párr. 6

No olvidemos a las madres que crían solas a sus hijos

Por medio de su espíritu santo, Jehová hizo que algunos israelitas compusieran salmos, es decir, canciones sagradas de alabanza a Dios. ¿Cómo se sentirían las viudas y los huérfanos al entonar las letras? Seguro que muy felices, pues estas les recordaban que Jehová era para ellos un “padre” y un “juez” que los protegería (Salmo 68:5; 146:9). Nosotros también podemos brindar palabras de aliento a las madres solas, palabras que tal vez permanezcan años en su memoria. Así le sucedió a Ruth. Ella atesora unas palabras que le dirigió veinte años atrás un cristiano con mucha experiencia como padre. Él le dijo: “Sé que te estás desviviendo por criar a tus dos hijos. Vas bien, sigue así”. Ruth cuenta: “De verdad me llegó al corazón que me dijera aquello”. Y es que, como dice la Biblia, “las palabras que brindan consuelo son la mejor medicina” (Proverbios 15:4, Traducción en lenguaje actual). Así pues, ¿hay algo sincero y animador que podamos decirle a alguna madre que esté en esta situación?

w09 1/7 pág. 31 párr. 1

Diosqa wajcha wawaspa tatanku

“DIOSQA santo wasimpi tiyakun; payqa wajcha wawaspa Tatanku.” (Salmo 68:5.) Kay pʼiteqa, Jehová Dios wajcha wawasmanta mayta llakikusqanta rikuchiwanchej. Ajinata llakikusqantaj israelitasman Leyta qosqanpi sutʼita rikukun. Chayrayku imatachus chay Leyninta kamachisqanta kay Éxodo 22:22-24 pʼitispi ñawirinachej, maypichus ‘wajcha wawa’ rimayqa ñaupaj kutillataraj rikhurin.

w23.01 pág. 19 párr. 17

Jehová yanapawanchej allin rinawanchejpaj

17 (Salmo 40:5 leey). Lomaman wichariyta yachaj runaqa loma puntamanpuni chayayta munan. Jinapis wicharishaspaqa ashkha lugarespi sayaspa kʼachitu imasta qhawaykacharin. Ajinallatataj noqanchejpis sapa kuti tumpata sayarinanchej tiyan, imaynatachus Jehová uj pruebata aguantanapaj yanapashawasqanchejpi piensarinapaj. Chayrayku sapa día tukukuyta tapurikusunman: “¿Ima bendicionestataj Jehovamanta kay pʼunchaypi japʼini? Llakiyllapipuni kashajtiypis, ¿imaynamantataj Jehová aguantanaypaj yanapashawan?”, nispa. Sapa día kallpachakuna Jehová bendeciwasqanchejmanta ujllatapis reparanapaj.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w06-S 1/6 pág. 10 párr. 4

Salmos iskay kaj libromanta wakin allin yachachiykuna

68:18. ¿Pikunataj ‘regalos jina’ karqanku? Pikunachus Sumaj Jallpʼaman yaykunankupaj maqanakusharqanku, chaykunamanta wakin runas presos apasqas karqanku chaykuna. Tiemponmantaj chay runasqa levitasta yanapanankupaj churasqa karqanku (Esdras 8:20).

29 DE JULIO AL 4 DE AGOSTO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMO 69

69 Salmopi nerqaña imachus Jesuswan pasananta

w11 15/8 pág. 11 párr. 17

Mesiasta suyakusharqanku

17 Runasqa, qhasillamanta chejninanku karqa (Sal. 69:4). Jesús nerqa: “Manachus paykuna ukhupi ni pejpa ruwasqanta ruwayman karqa chayqa, mana juchayoj kankuman karqa. Kunanqa ruwasqasniyta rikunkuña; chaywampis noqatapis, Tataytapis chejniwayku. Chayqa ajina, leyninkupi qhelqasqa kashan, chay juntʼakunampaj: Mana kajmanta chejniwanku”, nispa (Juan 15:24, 25). Kay Leyqa Diospa Palabran kashan (Juan 10:34; 12:34). Evangeliospeqa, Jesusta ashkha runas chejnikusqankuta rikuchinku, astawanqa leymanta yachachejkuna. Chantapis Jesús nerqa: “Kay pachapi kajkunaqa mana qankunata chejnisunkichejmanchu. Noqatarí chejniwanku, sajra ruwasqasninkuta [...] rikuchisqayrayku”, nispa (Juan 7:7).

w10 15/12 pág. 8 párrs. 7, 8

Cheqa yupaychayta sonqo kʼajaywan rejsichina

7 Jesusqa, willayta qallarisqanmanta killasninman Pascua tiempopi 30 watapi, sonqo kʼajayninta rikucherqa. Payqa, discipulosninwan Jerusalenman chayaytawan, templopi “wakasta, ovejasta, palomasta ima vendejkunata, qolqeta chhalajkunatataj tiyashajta” rikorqa. Chayta rikuspa, ¿imatá ruwarqa, imatataj discipulosnin ruwasqanmanta nerqanku? (Juan 2:13-17, ñawiriy.)

8 Jesús chay pʼunchaypi nisqanta, ruwasqanta ima, rikuspa, discipulosnenqa, David uj salmopi “wasiykita sinchʼita [chayri sonqo kʼajaywan] munakusqayrayku tukukushaniña”, nisqanta yuyarikurqanku (Sal. 69:9). ¿Imarayku? Jesús manchachikunapaj jina ruwayta ruwasqanrayku. Templopeqa, sacerdotes, leymanta yachachejkuna ima, ranqhachisharqanku. Ruwasqankuta pantachispa, mana cheqan ruwaykunata ruwashasqankuta sutʼinchaspa ima, chay tiempopi religionta kamachejkunawan churanakusharqa. Discipulosnenqa, chayta rikuspa, Diospa wasinta, nisunman cheqa yupaychayta sonqo kʼajaywan munakusqanta repararqanku. Kunanqa, imachus sonqo kʼajay kasqanta, chantá imatapis usqhayllata ruwaywan mana kikinchu kasqanta ima, qhawarina.

g95-S 22/10 pág. 31 párr. 4

¿Se puede morir de tristeza?

En la opinión de algunos, la tristeza fue un factor importante en la muerte de Jesucristo, de quien se había profetizado: “El oprobio mismo ha quebrantado mi corazón, y la herida es incurable”. (Salmo 69:20.) ¿Deben entenderse literalmente estas palabras? Es posible, pues las horas que precedieron a la muerte de Jesús fueron de agonía, no solo en sentido físico, sino también emocional. (Mateo 27:46; Lucas 22:44; Hebreos 5:7.) Por otra parte, este quebranto de corazón puede explicar por qué salió “sangre y agua” de la herida de lanza que le infligieron a Jesús poco después de su muerte. El desgarramiento del corazón o la ruptura de un vaso sanguíneo grande pudo provocar un derrame de sangre en la cavidad torácica o en el pericardio, la membrana que contiene fluidos y recubre el corazón. En cualquiera de estos dos lugares, una punción podía hacer que manara lo que parecería “sangre y agua”. (Juan 19:34.)

it-2-S pág. 669

Planta venenosa

Se predijo que al Mesías se le daría una “planta venenosa” por alimento. (Sl 69:21.) Esto aconteció cuando le ofrecieron vino mezclado con hiel antes de fijarlo en el madero, pero después que Jesucristo lo probó, se negó a tomar la bebida estupefaciente, cuyo fin probablemente era aliviar sus sufrimientos. Al registrar el cumplimiento de esta profecía, Mateo (27:34) utilizó la palabra griega kjo·lḗ (hiel), la misma que aparece en la Septuaginta en el Salmo 69:21. Sin embargo, en el relato del evangelio de Marcos se habla de mirra (Mr 15:23), por lo que existe la opinión de que en este caso la “planta venenosa” o “hiel” era “mirra”. Otra posibilidad es que la bebida estupefaciente contuviese tanto hiel como mirra.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w99-S 15/1 pág. 18 párr. 11

Tukuy sonqo Jehovaman orakuna

11 Ashkha runasqa Diosman orakunku imatapis japʼinallankupaj. Noqanchejtajrí sapallanchejpi chayri wajkunaj ñaupaqenkupi orakushaspapis Jehová Diosta agradecekunanchejpuni kashan, jatunchananchejpunitaj kashan. Chaytataj payta munakusqanchejrayku ruwananchej tiyan. Pablo nerqa: “Ama imamantapis llakikuychejchu. Astawanpis tukuy imapaj Diospa yanapayninta mañakuychej. Paymantaqa tukuy sonqo mañakuychej, rogakuspa, graciasta qospataj. Diostaj sonqo tiyaykuyta qosonqachej, mayqentachus runas mana entiendeyta atinkuchu chayta. Ajinamanta payqa sonqoykichejta, yuyayniykichejtawan Cristo Jesusnejta waqaychanqa”, nispa (Filipenses 4:6, 7). Diosmanta tukuy sonqo rogakuspa mañakojtinchejpis, paymanqa agradecekunapuni sumajta yachachiwasqanchejmanta, nitaj ni imata faltachiwasqanchejmanta (Proverbios 10:22). Uj salmistaqa jinata takerqa: “Diosman graciasta qoy, chayqa uywa qʼolachisqa jaywanayki jina kanqa. Aswan Patapi kaj Diosman imatachus ruwasaj nisqaykitapis juntʼay”, nispa (Salmo 50:14). Rey Davidtaj Diospa sonqonta kusirichinanpaj jina kay jinata orakorqa: “Diospa sutinta jatunchaspa takisaj. Graciasta qospa Diosta jatunchasaj”, nispa (Salmo 69:30). Allin kanman noqanchejpis ajinallatataj orakunanchej sapallanchejpi kashaspapis chayri wajkunaj ñaupaqenkupi kashaspapis.

5 AL 11 DE AGOSTO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 70–72

‘Qhepa wawasman’ Diospa atiyninmanta willariy

w99-S 1/9 pág. 18 párr. 17

Jóvenes: entrenen sus facultades perceptivas

17 Evitar los lazos de Satanás requiere vigilancia constante de tu parte y, a veces, gran valor. Pudiera ser que en ocasiones no solo tuvieras que enfrentarte a tus compañeros, sino al mundo entero. El salmista David dijo en oración: “Tú eres mi esperanza, oh Señor Soberano Jehová, mi confianza desde mi juventud. Oh Dios, tú me has enseñado desde mi juventud en adelante, y hasta ahora sigo informando acerca de tus maravillosas obras” (Salmo 71:5, 17). A David se le conoce por su valor. Pero ¿cuándo lo consiguió él? ¡En su juventud! Aun antes de la famosa confrontación con Goliat, David había demostrado un valor extraordinario al proteger los rebaños de su padre matando tanto a un león como a un oso (1 Samuel 17:34-37). Sin embargo, él atribuyó a Jehová todo el mérito por el valor que tuvo, pues llamó a Dios “mi confianza desde mi juventud”. El que David se apoyara en Jehová le permitió afrontar todo tipo de pruebas. Tú también comprobarás que, si te apoyas en Jehová, él te dará el valor y la fuerza necesarios para ‘vencer al mundo’ (1 Juan 5:4).

g04-S 8/10 pág. 23 párr. 3

¿Cómo deberíamos tratar a los mayores?

El salmista oró: “No me deseches en el tiempo de la vejez; justamente cuando mi poder está fallando, no me dejes” (Salmo 71:9). Dios no ‘desecha’ a sus siervos fieles ni siquiera cuando a ellos les parece que ya no son útiles. El salmista no daba a entender que se sintiera abandonado por Jehová; más bien, reconocía que al hacerse mayor necesitaba aún más confiar en su Creador. Jehová responde a la lealtad de sus siervos apoyándolos a lo largo de toda su vida (Salmo 18:25). A menudo lo hace mediante otros hermanos cristianos.

w14 15/1 pág. 23 párrs. 4, 5

Kallpayojraj kashaspa Jehovata sirviy

4 Ashkha watasniyojña kanki chayqa kayta tapurikuy: “¿Imatataj ruwasaj kallpayojraj kashaspa?”, nispa. Wiñay tukusqa cristiano kasqaykirayku, wajkunamanta nisqaqa ashkha imasta ruwayta atiwaj. Ichá Jehovamanta yachakusqaykita jovenesman yachachiwaj, waj cristianostataj kausayniykimanta parlarispa kallpachawaj. Rey Davidqa chayta ruwananpaj Jehovamanta mañakushaspa kayta nerqa: “Diosníy, qan yachachiwarqanki wayna kasqaymantapacha. [...] Allin machituña yuraj umaña kashajtiypis, amapuni saqerpariwaychu, Tata Dios, jatun atiyniykimanta kunan runa mitasman, qhepa runa mitasmampis willanaykama”, nispa (Sal. 71:17, 18).

5 ¿Imaynatataj ashkha imastaña yachakusqaykita wajkunaman yachachiwaj? Ichapis jovenesta wasiykiman wajyarikuwaj chayri willayman khuska riwajchej, ajinamanta Jehovata sirviy kusiyta apamusqanta rikuchinaykipaj. Ñaupa tiempopi, Eliú kayta nerqa: “Ashkha watasniyojkunaqa yachayninkuta rikuchichunku”, nispa (Job 32:7). Apóstol Pablopis, wiñay tukusqa hermanasman nerqa sipas cristianasta parlasqankuwan, ruwasqankuwan ima yanapanankuta. Pablo nerqa: “Paya warmispis [...] allin kajta yachachejkuna kachunku”, nispa (Tito 2:3).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

it-1-S pág. 883

Éufrates

Israel japʼikaporqa chay jallpʼaj lindesnin. Diosqa Abrahanwan uj tratota ruwashaspa mirayninman jallpʼata qonanta nerqa “Egipto mayumantapacha, jatun mayu Eufrateskama” (Gé 15:18). Israel nacionmanpis chayllatataj nerqa (Éx 23:31; Dt 1:7, 8; 11:24; Jos 1:4). 1 Crónicas 5:9 versiculopi nisqanman jina, niraj rey David kamachishajtin Rubén aylloj mirayninmanta wakenqa, jallpʼankuta jatunyacherqanku “chʼin jallpʼaj kantusninkama, Éufrates mayu chaynejkama”. Jinapis Éufrates mayoqa Galaadmanta 800 kilometrospi jina kasharqa ‘inti llojsimuy ladopi’ (1Cr 5:10). Rubén ayllu jallpʼankuta Éufrates mayukama jatunyachisqankuta nispaqa, ichá nishanman karqa Galaadpa inti llojsimuy ladomantapacha, Siriaj chʼin jallpʼasnin qallarishan chaykama jallpʼankuta jatunyachisqankuta. Siriaj chʼin jallpʼasnintaj Éufrates mayukama chayasharqa (“Chʼin jallpʼaman yaykushan chaykama, chaytaj chayashan Éufrates mayukama”, Sagrada Biblia; “chʼin jallpʼa qallarin chaykama chayasharqa, chay chʼin jallpʼataj Éufrates mayumanta kaykama chayamun”, La Biblia). Imatachus Jehová Abrahanman nisqanqa qʼalitun juntʼakorqa rey Davidwan rey Salomonwan kamachisharqanku chaypachasrajsina, maypachachus Israel nación Zobá jallpʼata japʼikaporqa chaypacha. Zobá jallpʼaqa Éufrates mayuwan tinkusharqa Siriaj norte ladonpi, chantapis arameospa kamachiyninpi kasharqa (2Sa 8:3; 1Re 4:21; 1Cr 18:3-8; 2Cr 9:26). Éufrates mayu may rejsisqa kasqanrayku, Bibliaqa ashkha kutispi chayta “Mayu” nin (Jos 24:2, 15; Sl 72:8). 

12 AL 18 DE AGOSTO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 73, 74

¿Envidiakunchejchu mana Diosta yupaychaj runasta?

w20.12 pág. 19 párr. 14

Jehová Diosqa llakisqa kajkunata salvan

14 Kay 73 Salmotaqa uj levita qhelqarqa. Levitasqa Diosta yupaychana wasipi Jehovata sirvej kanku. Jinapis chay levitaqa, uj pacha niña kusisqachu kasharqa. Imaraykuchus payqa, sajra runas, jatunchakoj runaspis kusisqa kasqankumanta envidiakorqa. Chay levitaqa mana chay sajra runas jinachu kausayta munarqa (Sal. 73:2-9, 11-14). Jinapis levitaqa rikorqa, chay sajra runas qhapajyashasqankuta, kusisqa kashasqankuta, ni imamantataj llakikusqankuta. Chayrayku manchay llakisqa kasharqa, nerqataj: “Llimphu sonqo kawsakusqayqa yanqhalla, jinallataj makisniyta tukuy sajramanta mayllakusqaypis”, nispa. Ajinallatapuni yuyanman karqa chayqa, ichapis niña Jehová Diosta sirvinmanchu karqa.

w20.12 págs. 19, 20 párrs. 15, 16

Jehová Diosqa llakisqa kajkunata salvan

15 (Salmo 73:16-19, 22-25 leey). Levitaqa ‘Diospa wasinman yaykorqa’, maypichus waj israelitas Jehová Diosta yupaychasharqanku chayman. Chayman yaykuytawantaj kausayninpi sumajta piensarerqa, Diosmantataj mañakorqa. Jinapitaj repararqa mana allintachu yuyashasqanta. Reparallarqataj ajinata yuyaspallapuneqa Jehová Diosmanta karunchakuyta atisqanta. Chantapis reparallarqataj, sajra runasqa ‘llustʼa’ pampapi jina kashasqankuta, tukuchisqataj kanankuta. ¿Imataj levitata yanaparqa manaña envidiakunanpaj, niñataj llakikunanpaj? Jehová Dios jina yuyasqan. Ajinamanta sonqo tiyasqa, kusisqallapunitaj karqa. Chayrayku Jehovaman nerqa: “Qanwan kaspaqa, kay pachapi mana imatawampis munaniñachu”, nispa.

16 ¿Imatá yachakunchej? Sajra runasqa kusisqa kausaspa jinanku. Jinapis ama paykunamanta envidiakunachu. Imaraykuchus paykunaj kusikuyninkoqa uj ratollapaj, nitaj wiñaypajchu kausanqanku (Ecl. 8:12, 13). Paykunamanta envidiakusunman chayqa, llakisqalla kasunman, Jehová Diosmantataj karunchakusunman. Chayrayku maykʼajllapis sajra runasmanta envidiakunchej chayqa, levita jina ruwana. Jehová Dios imatachus yuyaychawasqanchejta kasukuna, payta sirvejkunawantaj masichakuna. Jehovata tukuy imamanta astawan munakusun chayqa, cheqamantapuni kusisqa kasun. Chantapis ‘cheqa kaj kausayman’ pusaj ñanta purillasunpuni (1 Tim. 6:19).

w14 15/4 pág. 4 párr. 5

Moisés jina creena

5 ¿Imá yanapawasun “pisi pʼunchaykunapaj kusikuspa jucha kawsaypi puriyta” qhesachanapaj? Pisi tiempollapaj kasqanta yachay. Creeyninchejtaj, ‘kay pacha sajra munayninpis tukukapushasqanta’ reparanapaj yanapawasun (1 Juan 2:15-17). Tʼukurinataj, imapichus juchankumanta mana pesachikojkuna rikukunankupi. Imaraykuchus, ‘llustʼana’ pampapi purishaspa urmanankupaj jinaña kashanku, nisunman chinkachisqas kanankupaj (Sal. 73:18, 19). Ima juchamanpis tanqasqa kashajtinchej, tapurikuna: “¿Imayna kausaytataj maskʼashani?”, nispa.

w13 15/2 págs. 25, 26 párrs. 3-5

Dioswan Allinpaj Qhawachikuna

3 Kay 73 Salmota qhelqajqa Jehová paña makinmanta japʼinanta, chantá chhika patapi japʼikapunanta chayri allinpaj qhawananta yacharqa (Salmo 73:23, 24 leey). ¿Imaynamantá Jehová llampʼu sonqo kamachisninta allinpaj qhawawanchej? Tukuy imaymanamanta. Sutʼincharinapaj, munayninta rejsinanchejta saqewanchej (1 Cor. 2:7). Chantá nisqanta uyarinchej, kasukunchej ima chayqa paywan masichakuyta atinchej (Sant. 4:8).

4 Chantapis, Jehovaqa sumaj willaykunata willajta saqewanchej (2 Cor. 4:1, 7). Willaspaqa Payta jatunchanchej, wajkunatataj yanapanchej, chayrayku pay allinpaj qhawawanchej. Jehová nerqa: “Jatunchawajkunata jatunchallasajtaj”, nispa (1 Sam. 2:30). Chayrayku, paypa ñaupaqenpi, qotuchakuypa ñaupaqenpiwan allinpaj qhawasqa kayta atinchej (Pro. 11:16; 22:1).

5 Jehovapi suyakusun, niwasqanchejtataj kasukusun chayqa qhepaman sumaj kausayta qowasun. Bibliapi nin: “Tata Diosta kasuy, paypi suyakuy, paytaj jatunchasonqa, kay pachata herenciapaj qosonqa. Ñawisniykiwan rikunki sajra runaspa urmasqankuta”, nispa (Sal. 37:34). Arí, wiñaypaj kausayta suyakushasqanchejqa, ¡may sumaj! (Sal. 37:29.)

Sumaj yachachiykunata maskʼana

it-2-S pág. 213

Leviatán

74 Salmopi willawanchej imaynatachus Dios israelitasta Egiptomanta salvasqanta. Salmo 74:13, 14 versiculospitaj Diospa llajtanta ñakʼarichejkunataqa may jatuchaj animaleswan kikinchan. Kay versiculospi ‘Leviatán’ nispa, ‘mar ukhusmanta may jatuchaj animales’ nispa imaqa, kikillanmantataj parlashan [hebreopi nin than·ni·ním, ujllamanta parlananpajtaj nin tan·nín]. Leviatanpa umasnin pʼaltasqa kasqanta nispataj, parlashanman Faraonwan ejercitonwan tukuchisqa kasqankumanta israelitas kacharichisqa kashajtinku. Ñaupa arameo qhelqasqaspeqa ‘Leviatanpa umasnin’ ninanmantaqa “Faraonpa kallpasapasnin” nin (Eze 29:3-5, kikinchay, kay versiculospeqa Faraonta kikinchan ‘mar qochamanta may chhikan animalwan’, mayqenchus Nilo mayu canalespi kasharqa chaywan; Eze 32:2, kikinchay). Isaías 27:1 versiculopi ‘Leviatán’ nispaqa, uj atiyniyoj nacionmantasina parlashan (Septuaginta nisqapitaj nin “sierpe”). Chay nacionpa atiyninpitaj waj naciones kashan. Chay atiyniyoj nacionta apaykachajtataj nikun ‘katari’, ‘sierpe’ nispa (Ap 12:9). Kay profeciaqa Israel nación watejmanta sayarichisqa kananmanta parlashan. Chayrayku Jehová ‘Leviatanta castigananta’ nispaqa Babiloniamanta parlashan. Jinapis Isaías 27:12, 13 versiculospi nisqanman jina, mana Babiloniallachu castigasqa kanan karqa, manaqa Asiriawan Egiptowan ima. Chayrayku Isaías 27 capitulopi Leviatanmanta parlaspaqa uj jatun organizacionmanta parlashan, atiynintaj waj nacioneskama chayan. Chay organizacionqa Jehová Diosman, llajtanman ima churanakun.

19 AL 25 DE AGOSTO

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMOS 75–77

¿Imajtintaj mana runaykachanachu?

w18.01 pág. 28 párrs. 4, 5

Mana mundo runas jinachu kanchej

4 Apóstol Pabloqa, runas “paykunallata munakojkuna, qolqeta munakojkuna” kanankuta nerqa. Chantapis nillarqataj, runas kay jina kanankuta: may kasqankuta yuyakojkuna, jatunchakojkuna, runaykachajkuna ima. Chay jina runasqa, mayta runaykachanku, yachaysapa kasqankurayku, kʼachitus kasqankurayku chayri qhapaj kasqankurayku. Chantapis runaswan jatunchachikuytapuni munanku. Jatunchakojkunamanta parlaspa, uj yachayniyoj runa jinata nerqa: “Jatunchakoj runaqa, payllapis kanman jina yuyakun, diosta jinataj qhawakun”, nispa. Runaspis ninku, runaykachaj runaqa ni imapaj valesqanta. Jatunchakojkunapis, may kasqankuta yuyakojkunata mana rikullaytapis munankuchu.

5 Biblia nisqanman jina, Jehová Diosqa “may kasqanta yuyakoj runata” chejnikun (Pro. 6:16, 17). Umata oqharej runataj Diosmanta karunchakun (Sal. 10:4). Chantapis jatunchakoj runaqa, Kuraj Supay jina ruwan (1 Tim. 3:6). Diospa kamachisninmanta wakinpis, jatunchakuypi urmarqanku. Paykunamanta ujnintaj Judamanta rey Uzías karqa. Payqa Jehová Diosta kasukojpuni. Jinapis Uziasqa “jatun atiyniyojña kaspa, sonqompi runaykachayta qallarerqa, chayraykutaj mana allinchu rerqa, Señornin Tata Diospa contrampi oqharikusqanrayku. Payqa Tata Diospa Templonman yaykorqa inciensota qʼoshñichej chay incienso altarpi”, chayta ruwananpaj mana derechoyoj kashajtin. Rey Ezequiaspis, uj tiempota ‘umata oqharillarqataj’ (2 Cró. 26:16; 32:25, 26).

w06-S 15/7 pág. 11 párr. 3

Puntos sobresalientes de los libros tercero y cuarto de los Salmos

75:4, 5, 10. ¿Qué se simboliza con el “cuerno”? Los cuernos de los animales son armas poderosas. Por lo tanto, la palabra “cuerno” simboliza el poder o la fortaleza. Jehová levanta los cuernos de su pueblo, lo que indica que lo ensalza, al tiempo que ‘corta los cuernos de los inicuos’. Aquí también se nos previene contra ‘ensalzar en alto nuestro cuerno’, o desarrollar una actitud orgullosa o arrogante. Como es Jehová quien ensalza, hemos de ver todas las responsabilidades que se nos asignan en la congregación como dádivas procedentes de él (Salmo 75:7).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w06-S 15/7 pág. 11 párr. 4

Salmos kinsa kaj, tawa kaj librosmanta wakin allin yachachiykuna

76:10. ¿Imaynatá ‘runas phiñakuspa imatapis ruwasqankuwan’ Jehovata jatunchanku? Runasqa wakin kutis Jehovata sirvisqanchejrayku phiñakuspa imatapis ruwarpawanchej. Jehová chayta ruwarpanawanchejta saqesqantaj allinninchejpaj. Imajtinchus runas chay jinata sufrichiwajtinchejqa allin imasta yachakunchej, aswan sumaj cristianosmantaj tukunchej. Jehovaqa chay jinasmanta wakichiwanchej, jinapis mana saqenqachu mana aguantayta atinakama sufrinanchejtaqa (1 Pedro 5:10). Chantapis runas ‘rabiakuspa imatawanpis ruwawajtinchejqa Jehová jatunchasqa kanallanpaj kanqa’. Runas wañunanchejkama ñakʼarichiwajtinchejpis Jehová jatunchasqa kanallanpajtaj. Imajtinchus wañupunanchejkama Jehovata kasukojtinchejqa, chayta rikojkuna Jehovata jatunchallankumantaj.  

26 DE AGOSTO AL 1 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA SALMO 78

Ama israelitas jina Jehovata wasanchanachu

w96-S 1/12 págs. 29, 30

¿Por qué ‘recordar los días pasados’?

Tristemente, los israelitas cayeron muchas veces en el pecado del olvido. ¿Con qué resultado? “Vez tras vez ponían a Dios a prueba, y causaban dolor aun al Santo de Israel. No se acordaron de su mano, del día en que los redimió del adversario.” (Salmo 78:41, 42.) Con el tiempo, Jehová los rechazó por haber olvidado sus mandamientos. (Mateo 21:42, 43.)

Un excelente ejemplo lo dio el salmista que escribió: “Me acordaré de las prácticas de Jah; pues ciertamente me acordaré de tu maravilloso obrar de mucho tiempo atrás. Y ciertamente meditaré en toda tu actividad, y en tus tratos sí me interesaré intensamente”. (Salmo 77:11, 12.) Recordar de esa manera reflexiva el servicio leal del pasado y los hechos amorosos de Jehová nos darán la motivación, el ánimo y el aprecio necesarios. Además, ‘acordarse de los días anteriores’ puede ser útil para que desaparezca el cansancio, así como darnos aliento a fin de que hagamos todo lo que esté a nuestro alcance y aguantemos fielmente.

w06-S 15/7 pág. 17 párr. 16

‘Hagamos todas las cosas sin murmurar’

16 La murmuración hace que centremos la atención en nosotros mismos y en nuestros problemas, y relega a un segundo plano las bendiciones de que gozamos como testigos de Jehová. A fin de eliminar cualquier tendencia a quejarnos, debemos tener muy presentes tales bendiciones. Reflexionemos sobre algunas: todos gozamos del privilegio de portar el nombre de Jehová (Isaías 43:10). Podemos hablar con el “Oidor de la oración” en todo momento y cultivar una relación estrecha con él (Salmo 65:2; Santiago 4:8). Nuestra vida tiene verdadero sentido porque entendemos la cuestión de la soberanía universal y porque tenemos el privilegio de ser fieles a Dios (Proverbios 27:11). Podemos participar de manera regular en la predicación de las buenas nuevas del Reino (Mateo 24:14). La fe en el sacrificio redentor de Jesucristo hace que tengamos una conciencia limpia (Juan 3:16). Todas estas son bendiciones de las que disfrutamos sin importar lo que tengamos que aguantar.

w11 1/10 pág. 10 párrs. 3, 4

¿Jehová Dios rumi sonqochu?

Salmista nin: “Mashkha kutista Diospa contrampi sayaykorqanku, chʼin pampapi[...]”, nispa (40 pʼiti). Chantá “Watejmanta Diosta pruebaman churallarqankutaj” (41 pʼiti). Salmista nin jina, israelitasqa sapa kuti contranpi oqharikullajpuni kanku. Egiptomanta kacharichisqa kasqankutawan, chʼin pampapi kashajtinku oqharikuyta qallarerqanku. Chaypitaj Diospa contranpi rimarqanku, mana atiyniyoj, nitaj jarkʼayta atisqanta nispa (Números 14:1-4). Waj qallusman Bibliata tijrachejkunapaj libropi nin: “Contranpi oqhariko[rqanku]”, nispaqa “Diospa contranpi sonqonkuta rumiyachisqankuta” chayri “Diosta qhesachasqankuta” niyta munachkarqa. Chaywanpis Diosqa pesachikojtinku khuyakuyninta rikuchillajpuni. Jinapis sapa kuti contranpi oqharikullajpuni kanku. Kaytaj mana tukukojchu (Salmo 78:10-19, 38).

¿Imaynatá llajtan sapa kuti wasanchasqanmanta, Jehová sientekorqa? Kay 40 pʼiti “phiñacherqanku” nin. Waj Bibliapita Diosta “llakichirqanku”, nin: Kay pʼitimanta parlaspa waj libro nillantaj “imaynatachus uj wawa tatanpa contranpi oqharikuspa mayta sonqonkuta nanachin, kikillantataj hebreosqa Diosta llakicherqanku”, nispa. Imaynatachus mana kasukoj wawa tatasninta mayta sonqonkuta nanachin, kikillantataj israelitasqa “santo Diosnimpa sonqonta nanacherqanku” (41 pʼiti).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w06-S 15/7 pág. 11 párr. 5

Salmos kinsa kaj, tawa kaj librosmanta wakin allin yachachiykuna

78:24, 25. ¿Imajtintaj maná nisqata nikun ‘cielomanta trigo’ chantá ‘angelespa tʼantanku’ nispa? Chay jinata nispaqa mana nishanchu ángeles maná nisqata mikhusqankuta. ‘Cielomanta trigo’ nispa nikun imaraykuchus chaymanta jamorqa (Salmo 105:40). ‘Angelespa tʼantanku’ nisqa palabrasqa niyta munanman Diosmanta jamusqanta, imajtinchus Dioswan angeleswanqa cielopi kashanku (Salmo 11:4). Chantapis ichá Jehovaqa angelesnejta israelitasman maná nisqa mikhuyta jaywarqa.

    Quechuapi publicaciones (2004-2026)
    Wisqʼanapaj
    Yaykunapaj
    • Quechua (Bolivia)
    • Wajman apachinapaj
    • Configuración
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Condiciones de uso
    • Política de privacidad
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Yaykunapaj
    Wajman apachinapaj