Ri utz taq noticias xutzʼibʼaj Juan
1 Pa ri tikitajem loq kʼo ri Tzij, ri Tzij kʼo rukʼ ri Dios y ri Tzij are jun dios. 2 Pa ri tikitajem loq ri areʼ kʼo rukʼ ri Dios. 3 Juntir ri jastaq xekʼojiʼk rumal ri areʼ, y kʼo ta nijun chke ri jastaq xkʼojiʼk we ta ma ta kʼo ri areʼ.
Ri kʼolinaq 4 rumal ri areʼ are ri kʼaslemal, y ri kʼaslemal are ri luz kech ri winaq. 5 Kchuplin* ri luz pa ri unikʼajil ri qʼequʼm, pero ri qʼequʼm kowinaq ta che uchʼakik.
6 Xpe jun achi taqom lo rumal ri Dios. Juan ubʼiʼ. 7 Wajun achi xpe che testigo, rech kchʼaw chrij ri luz, rech ronojel kiwach winaq kekojon rumal ri areʼ. 8 Ri luz are ta ri Juan, xaneʼ xpetik rech kchʼaw chrij riʼ ri luz.
9 Ri qas luz ri ktunun pa kiwiʼ konojel kiwach winaq ya kpe pa ri uwach ulew. 10 Ri areʼ* kʼut kʼo chi kukʼ ri winaq, y rumal ri areʼ xekʼojiʼ ri winaq, pero ri e winaq xkichʼobʼ ta uwach. 11 Xpe pa ri qas rachoch, pero xkʼulax ta kumal ri uwinaq. 12 Are kʼu, e juntir ri xekʼulan re xuya chke che keʼok ralkʼwal ri Dios, rumal che xkikubʼsaj kikʼuʼx chrij. 13 Y ri e areʼ rumal ta kikʼ xeʼalaxik, ni rumal jun winaq, ni rumal jun achi, xaneʼ rumal ri Dios xeʼalaxik.
14 Ri Tzij xubʼan winaq y xkʼojiʼ chqaxoʼl oj, y xqil ri unimarisabʼal uqʼij, je jas ri kubʼan jun tataxel che unimarisaxik uqʼij ri xa jun ukʼojol kʼolik. Nojinaq kʼu che ri utoqʼobʼ ri Dios* y che ri qastzij.* 15 (Ri Juan xchʼaw chrij ri areʼ. Y rukʼ chuqʼabʼ xubʼij: «¡Are waʼ ri areʼ ri xinbʼij we tzij chrij ‹Ri petinaq chwij in nabʼejinaq chnuwach, rumal che nabʼe kʼo chi chnuwach in›!»). 16 Oj juntir kqariq kʼi tewchibʼal rumal che ri areʼ amaqʼel kukʼut nimalaj utzilal chqe. 17 Rumal che ri Ley xyaʼtajik rumal ri Moisés, pero ri nimalaj utzilal y ri qastzij xeyaʼtaj rumal ri Jesucristo. 18 Kʼo ta wi jun winaq rilom uwach ri Dios. Ri xa jun kʼojolaxel,* ri kʼo rukʼ ri Tataxel, are qʼalajisanaq chqawach jas* ubʼanik ri areʼ.
19 Are waʼ ri xuya ubʼixik ri Juan chke ri sacerdotes y ri levitas re Jerusalén che xetaq bʼi kumal ri judíos che utaʼik che «¿At jachin at?». 20 Ri areʼ xresaj ta ribʼ chupam, qas xubʼij ri ubʼeʼal chke: «In ta ri in Cristo». 21 Xkitaʼ chi kʼu che: «¿At jachin kʼut? ¿La at riʼ ri Elías?». Ri areʼ xubʼij: «No, in taj». «¿La at riʼ ri Profeta?». Y xubʼij chik: «¡In taj!». 22 Rumal riʼ xkitaʼ chi che: «Chabʼij bʼaʼ chqe jachin ri at rech keqaya ubʼixik chke ri oj taqowinaq loq. ¿Jas kabʼij chawij at?». 23 Ri areʼ xubʼij: «In riʼ ri uchʼabʼal jun winaq kuraq uchiʼ pa ri desierto, kubʼij: ‹¡Chibʼanaʼ sukʼ* che ri ubʼe ri Jehová!›,* junam rukʼ ri xubʼij ri profeta Isaías». 24 Are ri fariseos e taqowinaq bʼi ri achijabʼ. 25 Y xkitaʼ che: «We at ta ri Cristo, ni ri Elías, ni ri Profeta, ¿jas kʼu che kabʼan bautismo?». 26 Ri Juan xubʼij chke: «Ri in kinbʼan bautismo pa jaʼ. Kʼo jun chixoʼl ix ri iwetaʼm ta uwach. 27 Are ri petinaq chwij in, y taqal ta chwe in kenkir ri ximibʼal uxajabʼ».* 28 Xbʼantaj wariʼ pa Betania pa ri jun chi lado che ri Jordán, jawiʼ tajin kubʼan wi bautismo ri Juan.
29 Chukabʼ qʼij, ri Juan xril ri Jesús petinaq y xubʼij: «¡Chiwilampeʼ,* ri alaj Uchij ri Dios* ri kresaj ri makaj cho ri uwach ulew! 30 Are waʼ ri areʼ ri xinbʼij we tzij chrij ‹Ri achi petinaq chwij in nabʼejinaq chnuwach, rumal che nabʼe kʼo chi chnuwach›. 31 Nabʼe kanoq ni in wetaʼm uwach, pero ri in xinpe che ubʼanik bautismo pa jaʼ rumal rech wariʼ: rech ri areʼ ketaʼmax uwach rumal ri Israel». 32 Ri Juan xuqujeʼ xuqʼalajisaj wariʼ: «Xwil ri espíritu xqaj lo pa ri kaj junam rukʼ jun palomax y xkʼojiʼ puwiʼ. 33 Nabʼe kanoq ni in wetaʼm uwach, pero ri xintaqow che ubʼanik bautismo pa ri jaʼ xubʼij chwe: ‹Kawetaʼmaj na jachin ri kbʼanow bautismo rukʼ espíritu santo, are chiʼ kawil ri espíritu kqaj loq y kkʼojiʼ puwiʼ›. 34 Y are waʼ ri xwil in, y qas nuqʼalajisam che ri areʼ are ri Ukʼojol ri Dios».
35 Chukabʼ qʼij chik kʼo chi jumul ri Juan chilaʼ e rachiʼl e kebʼ chke ri u discípulos, 36 are chiʼ xril ri Jesús tajin kbʼinik, xubʼij: «¡Chiwilampeʼ, ri alaj Uchij ri Dios!». 37 Are chiʼ ri e kebʼ discípulos xkita wariʼ, xeteriʼ bʼi chrij ri Jesús. 38 Xkaʼy kʼu ri Jesús chrij y are taq chiʼ xrilo e teren bʼi chrij xutaʼ chke: «¿Jas kitzukuj?». Ri e areʼ xkibʼij che: «Rabí, kraj kubʼij ‹maestro›, ¿jawiʼ at kanajinaq wi kanoq?». 39 Ri Jesús xubʼij chke: «Chixpetoq y kiwil na». Rumal riʼ xebʼe rukʼ xkilo jawiʼ kanajinaq wi kanoq y xekʼojiʼ kan rukʼ pa riʼ ri qʼij; pa taq a las 4 bʼenaqʼij.* 40 Ri Andrés, ri rachalal ri Simón Pedro, are jun chke ri e kebʼ ri xkita ri xubʼij ri Juan y ri xeteriʼ chrij ri Jesús. 41 Nabʼe xuriq ri Simón, ri rachalal, xubʼij che: «Xqariq ri Mesías» (kraj kubʼij Cristo), 42 y xukʼam bʼik jawiʼ kʼo wi ri Jesús. Are chiʼ xil rumal ri Jesús xbʼix che: «At riʼ ri Simón, ukʼojol ri Juan. Kbʼix na Cefas chawe at» (kraj kubʼij Pedro).
43 Chukabʼ chi qʼij, ri Jesús kraj kbʼe pa Galilea. Xuriq kʼu ri Felipe y xubʼij che: «Chatteren chwij». 44 Ri Felipe aj Betsaida, ri kitinamit ri Andrés y ri Pedro. 45 Ri Felipe xuriq ri Natanael y xubʼij che: «Qariqom ri xutzʼibʼaj kan ri Moisés pa ri Ley, xuqujeʼ ri xkitzʼibʼaj kan ri Profetas: ri Jesús ukʼojol ri José, ri aj Nazaret». 46 Pero ri Natanael xutaʼ che: «¿La kʼo lo jun utzalaj winaq kel lo pa Nazaret?». «Chatpetoq y kawil na», xcha ri Felipe che. 47 Are chiʼ ri Jesús xril ri Natanael petinaq rukʼ, xubʼij: «Chiwilampeʼ, jun israelita ri kebʼ ta upalaj». 48 Ri Natanael xutaʼ che: «¿Jasche* awetaʼm nuwach?». Ri Jesús xubʼij che: «Xatwilo are chiʼ at kʼo chuxeʼ ri higo, are taq chiʼ majaʼ katusikʼij ri Felipe». 49 Ri Natanael xubʼij che: «Rabí, at riʼ ri Ukʼojol ri Dios, at riʼ ri Rey re Israel». 50 Ri Jesús xubʼij che: «¿La katkojon chwij xa rumal che xinbʼij chawe che xatwil chuxeʼ ri higo? Kawil kʼu na jastaq más nimaʼq kibʼanik chuwach wariʼ». 51 Y xubʼij chik: «Qastzij kinbʼij chiwe che ri ix kiwil na ri kaj torotajinaq y ri ángeles re ri Dios tajin kepaqiʼk y tajin keqaj lo kʼa rukʼ ri Ralkʼwal Winaq».