Hechos (Ri xkibʼan ri apóstoles)
2 Pa ri Nimaqʼij re Pentecostés, e juntir ri discípulos kimulim kibʼ xa pa jun lugar. 2 Are chiʼ e tʼuyul pa ri ja, xaq kʼateʼ xkitaʼ jun ruido pa ri kaj, junam rukʼ jun kaqiqʼ kjumumik, xtataj pa juntir ri ja. 3 Xkil jetaneʼ uxaq taq qʼaqʼ* y xkanaj kan a jujun ke pa kijolom. 4 Y jeriʼ xqaj espíritu santo pa kiwiʼ e juntir, rumal laʼ xkimaj tzijonem pa jalajoj taq idiomas, je jas xuya ri espíritu santo chke chkijujunal.
5 Pa riʼ ri tiempo, pa Jerusalén, e kʼo judíos ri nim kkil wi ri Dios ri kepe pa juntir ri tinamit re ri uwach ulew. 6 Are chiʼ xtataj ri ruido, e kʼi winaq xkimulij kibʼ rumal che sibʼalaj xkimayo* che ri discípulos kekowinik kechʼaw pa ri kichʼabʼal. 7 Sibʼalaj kkimayo, rumal laʼ kkibʼij: «Chiwilampeʼ ri e winaq ri tajin kechʼawik, ¿la ma ta e aj Galilea? 8 ¿Jas kʼu che* kojkowinik keqata pa ri qachʼabʼal? 9 Ri kojel pa Partia, Media, Elam, Mesopotamia, Judea, Capadocia, Ponto y ri kepe pa jujun taq tinamit re Asia, 10 ri keʼel pa Frigia, Panfilia, Egipto y pa taq ri tinamit re Libia kʼo chunaqaj Cirene, ri keʼel pa Roma, ri judíos y e jujun taq winaq ri xeʼok judíos,* 11 xuqujeʼ e kʼo jujun ri keʼel pa Creta y pa Arabia, oj juntir xqata pa ri qachʼabʼal ri mayibʼal taq jastaq ubʼanom ri Dios». 12 Rumal wariʼ sibʼalaj kemayinik y kkiriq taj jas kkibʼano, kkibʼij chbʼil taq kibʼ: «¿Jasche tajin kbʼantaj wariʼ?». 13 Pero e kʼo nikʼaj chik xaq ketzeʼn chkij* kkibʼij: «Xa e qʼabʼarelabʼ laʼ».
14 Pero ri Pedro y ri e Once xetakʼiʼ chkiwach ri winaq, ri Pedro ko xchʼawik y xubʼij chke: «Winaq re Judea y re Jerusalén, chitatabʼej ri kinbʼij y chiwetaʼmaj wariʼ. 15 Ri winaq riʼ e qʼabʼarelabʼ taj jas ri tajin kichomaj ix, rumal che kʼa aqʼabʼ na.* 16 Xaneʼ tajin kbʼantaj ri xubʼij kan ri profeta Joel: 17 ‹Kubʼij kʼu ri Dios: Pa ri kʼisbʼal taq qʼij kinya na ri nu espíritu pa kiwiʼ juntir kiwach winaq. Ri e iwalkʼwal kkibʼan na profetizar, ri alabʼom alitomabʼ e kʼo chixoʼl kkil na visión y ri e rijabʼ taq winaq keʼachikʼan na, 18 y pa riʼ ri qʼij, xuqujeʼ ne kinya na ri nu espíritu pa kiwiʼ ri wajchakibʼ rech kkibʼan profetizar. 19 Kinkʼut na mayibʼalalaj taq jastaq chiwach pa ri kaj y milagros cho ri uwach ulew: junam rukʼ kikʼ, qʼaqʼ y nimaʼq taq sibʼ. 20 Are chiʼ majaʼ kape ri nimalaj uqʼij ri Jehová* kqʼequmar na ri qʼij y kubʼan na kaq uwach ri ikʼ junam rukʼ ri kikʼ. 21 Y konojel ri kkikoj ri ubʼiʼ ri Jehová che utaʼik ri utobʼanik, kebʼan kan salvar›.
22 »Winaq aj Israel, chitampeʼ wariʼ: ri Dios qas xukʼutu che are xtaqow lo ri Jesús aj Nazaret, rukʼ ri utobʼanik xubʼan milagros y mayibʼal taq jastaq iwukʼ y ri ix qas iwetaʼm wariʼ. 23 Ri Dios xuya bʼe che xjach ri Jesús pa iqʼabʼ, rumal che are laʼ ri retaʼm che rajawaxik kbʼantaj na. Ri ix xikoj itzel taq achijabʼ che uxekebʼaxik cho ri cheʼ* y che ukamisaxik. 24 Pero ri Dios xresaj pa ri uqʼabʼ ri kamikal* are chiʼ xukʼastajisaj, rumal che ri kamikal kkowin taj kuchap kanoq. 25 Ri David xubʼij wariʼ chrij ri areʼ: ‹Amaqʼel kʼo ri Jehová chnuwach, rumal che ri areʼ kʼo pa nuwikiqʼabʼ* kʼo ta kinslabʼisanik. 26 Rumal laʼ xkikot ri wanimaʼ y xkikot ri waqʼ. Y kinkubʼsaj nukʼuʼx chawij 27 rumal che kinaya ta kan pa ri Muqbʼal,* ni kaya ta bʼe che kqʼay ri nu cuerpo rumal che ri in katinya ta kanoq. 28 Akʼutum ri bʼe re kʼaslemal chnuwach. Sibʼalaj kinkikotik rumal che in kʼo awukʼ›.
29 »Qachalal kwaj kinchʼaw chrij ri qamam David, ri areʼ xkamik y xmuqik, y ri umuqbʼal kʼa kʼo na kamik. 30 Rumal che are profeta y retaʼm ri xubʼij kan ri Dios che, che jun chke ri u familia kkʼojiʼ na pa ri utem, 31 xrilo are chiʼ majaʼ kkʼastajisax ri Cristo y xchʼaw kan chrij, xubʼij che ri areʼ kkanaj ta kan pa ri Muqbʼal y kqʼay ta ri u cuerpo. 32 Ri Dios xukʼastajisaj ri Jesús y ri oj xqilo che qastzij wi je xbʼantajik. 33 Rumal laʼ ri areʼ xyaʼ pa uwikiqʼabʼ ri Dios y xyaʼ ri espíritu santo che rumal ri Utat jas ri ubʼim kanoq, y ri areʼ xuya pa kiwiʼ e nikʼaj chik je jas ri tajin kiwilo y kito. 34 Ri David xbʼe ta pa ri kaj, pero ri areʼ xubʼij kanoq: ‹Ri Jehová xubʼij che ri Wajaw: «Chattʼuyul pa nuwikiqʼabʼ 35 kʼa kenya na ri akʼulel chuxeʼ ri awaqan junam rukʼ jun takʼalibʼal re awaqan»›. 36 Rumal laʼ, chketaʼmaj bʼaʼ e juntir ri winaq re Israel che ri Dios xubʼan Qajaw y Cristo che ri Jesús ri xikamisaj cho jun cheʼ».
37 Are chiʼ xkito ri xbʼix chke, xkinaʼ jun nimalaj qʼoxom pa kanimaʼ, rumal laʼ xkitaʼ che ri Pedro y ri nikʼaj chi apóstoles: «Qachalal, ¿jas rajawaxik kqabʼano?». 38 Ri Pedro xubʼij chke: «Chibʼanaʼ arrepentir iwibʼ che ri imak y chijujunal chibʼanaʼ i bautismo pa ubʼiʼ ri Jesucristo rech kkuyutaj ri imak, y kyaʼ na* ri espíritu santo chiwe rumal ri Dios. 39 Rumal che ri Dios ubʼim che kuya na ri espíritu santo chiwe ix y chke ri iwalkʼwal, chke ri kepe naj y chke e juntir ri keʼusikʼij ri qa Dios Jehová». 40 Y ri Pedro qas utz xubʼan che utzijoxik ri utz taq noticias chke, xubʼij: «Chitasaʼ iwibʼ chke we itzel taq winaq riʼ rech ksachisax ta iwach». 41 Rumal riʼ, ri utz xkita ri xutzijoj ri Pedro chke xkibʼan ki bautismo y pa riʼ ri qʼij weneʼ e 3 mil winaq xeʼok u discípulos ri Jesús. 42 Xkimaj retaʼmaxik ri kkikʼut ri apóstoles chkiwach, junam kekʼojik, junam kewaʼik y junam kkibʼan oración.
43 Xuqujeʼ e juntir ri winaq xkixiʼj kibʼ, y ri taq apóstoles xkimaj ubʼanik mayibʼal taq jastaq y milagros. 44 Juntir ri xeʼok u discípulos ri Jesús junam xekʼojik y xkijach ri jastaq kech chkiwach, 45 xkikʼayij ri kulew y ri jastaq ke kʼolik, tekʼuriʼ xkijach ri rajil chkiwach. 46 Y ronojel taq qʼij e juntir junam kebʼe pa ri templo. Kewo’q cho kachoch ri taq qachalal, rukʼ kikotemal y rukʼ ronojel kanimaʼ kkisipaj kiwa ri e nikʼaj chik, 47 kkiya uqʼij ri Dios y nim xeʼil kumal e juntir ri winaq. Y ronojel taq qʼij ri Jehová kuya b’e chke keʼok che u discípulos ri Jesús y jeriʼ kkibʼan salvar kibʼ.