UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • Ri Daniel xuqʼaxej ubʼixik che kpe ri Mesías
    ¿Jas qas kukʼut ri Biblia?
    • ri bʼim kan chrij ri Mesías che xubʼij ri Daniel xmajtaj ubʼanik pa wajun junabʼ riʼ: 455 nabʼe chuwach taq uqʼij ri Jesús.

      Daniel xubʼij chiʼ kopan ri «Mesías ajkʼamal bʼe», rajawaxik kqʼax na «wuqubʼ semanas, xuqujeʼ oxkʼal kebʼ [62] semanas», rukʼ wariʼ ktzʼaqat 69 semanas. ¿Jampaʼ qas kubʼanaʼ wariʼ? Junam che kriqtaj pa jalajoj taq Biblias, e qastzij taj semanas, are semanas rech junabʼ. Rukʼ nikʼaj chik tzij kqabʼij che, jun semana xa junam rukʼ wuqubʼ junabʼ. Ri judíos ojer ketaʼm ri kraj kubʼij ri semanas rech junabʼ, o jalajoj jupuq wuqubʼ taq junabʼ. Ojer che wuqubʼ taq junabʼ kkibʼan jun nimqʼij rech sabático (Éxodo 23:10, 11). Rumal laʼ, ri 69 semanas che ri bʼim kanoq kubʼanaʼ 69 jupuq semanas rech 7 junabʼ, wariʼ are kraj kubʼij che kubʼanaʼ 483 junabʼ.

      Kimik ri rajawaxik chik kqabʼano are kqajilaj. We kqajilaj 483 junabʼ kmajtaj pa ri junabʼ 455 nabʼe chuwach taq uqʼij ri Jesús, kojopan pa ri junabʼ 29, pa wajun junabʼ riʼ xubʼan ri uqasanjaʼ ri Jesús tekʼuriʼ xubʼan Mesías (Lucas 3:1, 2, 21, 22).a Wajun tzij riʼ xbʼix kan pa ri Biblia qas xbʼantajik.

      Recuadro: ri setenta semanas che kʼo pa ri capítulo 9 re ri wuj re Daniel kuya ubʼixik ri Mesías
  • Jesucristo, ri Mesías tzujum kanoq
    ¿Jas qas kukʼut ri Biblia?
    • NIKʼAJ CHIK ETAʼMANIK

      Jesucristo, ri Mesías tzujum kanoq

      DIOS JEHOVÁ xubʼij kʼi jastaq chke ri ajqʼaxal taq tzij rech ri Biblia, ri kbʼan rukʼ ri Mesías, ri tzujum kanoq che keʼutoʼ ri winaq. Kʼax ta kbʼan che rilik, rumal che bʼim kanoq ri ralaxik, ri kubʼan pa ukʼaslemal xuqujeʼ ri ukamikal. Wariʼ nim ubʼantajik, rumal che ronojel ri bʼim kanoq qas xbʼantaj rukʼ ri Jesucristo. Chqilaʼ che wariʼ qastzij, chiʼ kqil nikʼaj jastaq che kbʼanik chiʼ kalaxik xuqujeʼ chiʼ alaj na.

      Ri ajqʼaxal tzij Isaías xubʼij kanoq che ri Mesías kpe che ri ufamilia ri David (Isaías 9:7). Tekʼuriʼ je wariʼ xbʼanik: Jesús xpe che ri ufamilia ri ajawinel David (Mateo 1:1, 6-17).

      Ri Miqueas, jun chik ajqʼaxal tzij rech ri Dios, xubʼij che kalax pa ‹Belén Efrata› xuqujeʼ che kubʼan na ajqʼatal tzij (Miqueas 5:2). Tekʼuriʼ, chiʼ Jesús xpe cho ri uwach Ulew, pa Israel kʼo kebʼ tinamit ubʼiʼ Belén. Jun kʼo naqaj che ri tinamit Nazaret, tekʼuriʼ jun chik, kʼo pa Judá, naqaj che Jerusalén. Ri kʼo naqaj che ri Jerusalén nabʼe xbʼix Efrata che. Tekʼuriʼ chilaʼ xalax wi ri Jesús, junam rukʼ ri bʼim kanoq (Mateo 2:1).

      Jun chik bʼim kan pa ri Biblia kubʼij che ri Dios kubʼij na che ri Ukʼojol che kel lo ‹pa Egipto›. Tekʼuriʼ je xbʼanik, ri akʼal Jesús xkʼam bʼi pa Egipto, tekʼuriʼ qʼaxinaq chi kebʼ oxibʼ junabʼ, ri ajawinel Herodes xkamik, tekʼuriʼ Jesús xtzalij pa ri utinamit. Je wariʼ ri bʼim kanoq xbʼanik (Oseas 11:1; Mateo 2:15).

      Chupam we wuj riʼ kʼo jun uxaq che kubʼij «Ri bʼim kanoq chrij ri Mesías» kawil ri tzij kubʼij «Bʼim kanoq», kubʼij kʼi jastaq che kʼo chupam ri Biblia che kbʼan chrij ri Mesías. Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ chawilaʼ ri kubʼij ri textos che kʼo chuxeʼ ri tzij «Chiʼ xbʼanik». Rukʼ wariʼ kawilo che ri utzij ri Dios qastzij.

      Chiʼ kawil ri e textos riʼ, masach pa ajolom che ri bʼim kanoq xtzʼibʼax kʼi junabʼ chiʼ majaʼ kalax ri Jesús. Ri Jesús xubʼij: «Chi rajawaxik chi katzʼaqatisax na ronojel ri tzʼibʼatal chuwij pa ri upixabʼ ri Moisés pa taq ri kiwuj ri qʼaxal taq tzij, xuqujeʼ pa taq» ri Salmos (Lucas 24:44). Katkunik kawil wariʼ chupam ri Biblia, che qas xbʼan ronojel ri xbʼixik.

      RI BʼIM KANOQ CHRIJ RI MESÍAS

      E BʼANTAJIK

      BʼIM KANOQ

      CHIʼ XBʼANIK

      Kpe che ri Judá

      Génesis 49:10

      Lucas 3:23-33

      Kalax rumal jun qʼapoj ali

      Isaías 7:14

      Mateo 1:18-25

      Kpe che ri ufamilia ri David

      Isaías 9:7

      Mateo 1:1, 6-17

      Ri Jehová kubʼij che are Ukʼojol

      Salmo 2:7

      Mateo 3:17

      Kkoj ta ri kubʼij

      Isaías 53:1

      Juan 12:37, 38

      Kok pa Jerusalén puwiʼ jun bʼur

      Zacarías 9:9

      Mateo 21:1-9

      Jun rachiʼl kukʼayij

      Salmo 41:9

      Juan 13:18, 21-30

      Kkʼayix rukʼ 30 raqan saq pwaq

      Zacarías 11:12

      Mateo 26:14-16

      Kʼot xubʼij chiʼ kʼo chuwach ukʼulel

      Isaías 53:7

      Mateo 27:11-14

      Kchʼak ri ratzʼyaq

      Salmo 22:18

      Mateo 27:35

      Kkoj bʼi jun chʼichʼ che

      Isaías 53:5

      Juan 19:34, 37

      Kkiqʼaj ta nijun chke ri ubʼaq

      Salmo 34:20

      Juan 19:33, 36

      Kmuq pa jul rech jun achi qʼinom

      Isaías 53:9

      Mateo 27:57-60

      Kwalaj loq chiʼ majaʼ kqʼayik

      Salmo 16:10

      Hechos 2:24, 27

      Ri Dios kuya che uxukut

      Salmo 110:1

      Hechos 7:56

  • Ri qastzij chrij ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri uxlabʼixel
    ¿Jas qas kukʼut ri Biblia?
    • NIKʼAJ CHIK ETAʼMANIK

      Ri qastzij chrij ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri uxlabʼixel

      JACHIN taq kikojom che kʼo jun Trinidad kkibʼij che kʼo oxibʼ winaq chupam ri Dios: ri Tat, ri Kʼojol xuqujeʼ ri Uxlabʼixel. Xuqujeʼ kkibʼij che e oxibʼ xa e junam, xuqujeʼ ronojel kekunik kkibʼano xuqujeʼ kʼot jachin xebʼanowik. Rumal laʼ, ri kʼutunik chrij ri Trinidad kubʼij che ri Tat are Dios xuqujeʼ ri Kʼojol are Dios xuqujeʼ ri Uxlabʼixel are Dios, rumal laʼ kkibʼij che xa jun Dios kʼolik.

      E kʼi chke ri kekojon chrij ri Trinidad kkichʼobʼo che kekun ta che ukʼutik chrij wariʼ. Tekʼuriʼ weneʼ kkichomaj che wariʼ kukʼut ri Utzij ri Dios. Rumal laʼ rajawaxik che kqabʼij che chupam ri Biblia kʼot jumul kriqtaj ri tzij Trinidad. Tekʼuriʼ, ¿la kʼo

E wuj pa quiché (1993-2025)
Uk'isik sesión
Umajixik sesión
  • quiché
  • Chataqa b'ik
  • Ri qas utz kawilo
  • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
  • Ri kta' chawe rech kakojo
  • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
  • Configuración de privacidad
  • JW.ORG
  • Umajixik sesión
Chataqa b'ik