UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • mwbr18 junio e uxaq 1-8
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

K'o ta video che wajun kʼutunem ri'.

Chakuyu' qamak, ri video ktziji' taj.

  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2018)
  • Subtítulo
  • 4-10 RE JUNIO
  • 11-17 RE JUNIO
  • 18-24 RE JUNIO
  • 25 RE JUNIO KOPAN 1 RE JULIO
Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2018)
mwbr18 junio e uxaq 1-8

Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

4-10 RE JUNIO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | MARCOS 15, 16

«Ri e bʼim kanoq che xekʼulmataj rukʼ ri Jesús»

(Marcos 15:3-5) Ri kinimaqil ri e kojol tabʼal toqʼobʼ kʼi julum qʼabʼam xkibʼij chrij. 4 Ri Pilato xukʼot chi uchiʼ jumul, xubʼij: «¿La ma ta kʼo katzelej ubʼixik? Chawilaʼ joropaʼ ri jastaq re ri julum qʼabʼam kakibʼij chawij». 5 Ri Jesús mawi kʼo jun tzij xubʼij. Je kʼu riʼ ri Pilato sibʼalaj xumayo.

(Marcos 15:24) Aretaq kiripom chik xkijach ri ratzʼyaq, chkiwach rukʼ taqlebʼenik, che rilik jas ri kkikʼam bʼik chkijujunal.

(Marcos 15:29, 30) Ri winaq ri keʼokʼowik xkiyoqʼo, xkisutusaʼ ri kijolom, xkibʼij: «¡Pa at ri kawulij ri rachoch Dios!, pa oxibʼ qʼij kʼut kayak chi na, 30 chakoloʼ awibʼ chbʼil awibʼ, chatqaj uloq cho ri ripibʼal».

nwtsty nota re etaʼmanik rech Mr 15:24, 29

xkijach ri ratzʼyaq: Ri tzʼibʼatal pa Juan 19:23, 24 kuya ubʼixik jastaq che kubʼij ta pa ri nikʼaj chi Evangelios: ri ajchʼojabʼ romanos xeʼetzʼanik rech kkichʼak ri ratzʼyaq; xkijach ri nim ratzʼyaq pa kajibʼ chʼaqataʼq, jun chʼaqapil chke kijujunal, xuqujeʼ, rumal che kkaj taj kkibʼan chʼaqataq che ri nitzʼ atzʼyaq, rumal laʼ xeʼetzʼan chrij rech kkichʼako. Rukʼ wariʼ xkʼulmataj ri kubʼij ri profecía re Salmo 22:18. Ri kkibʼan ri kamisanik kekanaj kan rukʼ ri ratzʼyaq ri kkamisaxik. Rumal laʼ, chiʼ majaʼ kkamisaxik, kkesaj ri ratzʼyaq xuqujeʼ ri jastaq re, rukʼ wariʼ kkibʼano che ri ukamikal are jun kʼixbʼal.

xkisutusaʼ ri kijolom: Pa wajun bʼantajik riʼ, xuqujeʼ kkibʼij ri kkichomaj, kkitzeʼj upalaj xuqujeʼ kkixutuj uwach ri winaq. Ri xeqʼax bʼi chilaʼ xkichʼobʼ taj xkibʼan ri kubʼij ri profecía re Salmo 22:7.

(Marcos 15:43) Xpe kʼu ri José aj Arimatey. Ri areʼ jun chke ri kinimaqil ri qʼatal taq tzij, nim kil wi. Ri areʼ reyem ri rajawibʼal ri Dios. Ri José man kuxeʼj ta ribʼ, xok bʼik chuwach ri Pilato, xutzʼonoj ri ucuerpo ri Jesús che.

(Marcos 15:46) Ri José xuloqʼ jun saq atzʼyaq, xuqasaj ri ucuerpo ri Jesús, xupis pa ri saq atzʼyaq, xukʼam bʼik pa jun muqubʼal ri kʼotom chupam jun nimalaj abʼaj. Xuchʼuq kʼu kan uchiʼ ri muqubʼal rukʼ jun abʼaj.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Mr 15:43

José: Ri jalajoj taq jastaq che xkibʼij ri evangelista chrij ri José kukʼutu che pa kijujunal xkitzʼibʼaj ri kiwuj. Mateo, ajmolol alkabʼal, xuya ubʼixik che José are «jun qʼinom achi». Marcos, are chiʼ xutzʼibʼaj xchoman chkij ri romanos, xuya ubʼixik che are «jun chke ri kinimaqil ri qʼatal taq tzij» che xuqujeʼ reyem ri rajawbʼal ri Dios. Lucas, are jun ajkunanel che kel ukʼuʼx chke ri winaq, xuya ubʼixik che José «are utzalaj achi, sukʼ» xeʼutoʼ ta ri winaq che xkaj xkibʼan kʼax che ri Jesús. Xuqujeʼ xaq xiw ri Juan xubʼij che areʼ are jun chke ri «utijoxel ri Jesús, xa chi kʼuyal rumal rech chi kuxeʼj ribʼ chkiwach ri aj judeyibʼ» (Mt 27:57-60; Mr 15:43-46; Lu 23:50-53; Jn 19:38-42).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Marcos 15:25) Pa ri ubʼelej joqʼotaj re aqʼabʼil aretaq xrip cho ri ripibʼal.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Mr 15:25

ri ubʼelej joqʼotaj: Kraj kubʼij, chunaqajil a las nueve aqʼabʼil. E jujun winaq kkibʼij che junam ta ri chomanik kkiya ubʼixik pa Juan 19:14-16, jachiʼ kubʼij wi che are «chunaqaj ri nikʼiʼaj qʼij» are chiʼ Pilato xujach ri Jesús pa kiqʼabʼ ri e judíos rech kkikamisaj. Pa neʼ ri Biblia kuya ta ubʼixik ronojel ri rumal che xaq ta junam, kʼo jujun jastaq che rajawaxik kojchoman chrij. Kʼi taq mul, ri kajibʼ Evangelios junam hora kkibʼij are chiʼ kkiya ubʼixik chrij ri xkʼulmataj pa ri kʼisbʼal qʼij re ri ukʼaslemal ri Jesús. Jun kʼutbʼal, ri e kajibʼ kkiya ubʼixik che saqarinaq chik are chiʼ ri e ajkojol taq tabʼal toqʼobʼ xuqujeʼ ri e ajkʼamal bʼe xkimulij kibʼ che ujachik ri Jesús pa uqʼabʼ ri ajqʼatal tzij romano Poncio Pilato (Mt 27:1, 2; Mr 15:1; Lu 22:66–23:1; Jn 18:28). Mateo, Marcos xuqujeʼ Lucas kkibʼij che xqaj jun nimalaj qʼequʼmal pa «ri tikʼil qʼij kʼa pa ri urox joqʼotaj bʼenaq qʼij», are chiʼ ri Jesús tzeyel cho ri cheʼ (Mt 27:45, 46; Mr 15:33, 34; Lu 23:44). Jun chi jastaq che rajawaxik kojchoman chrij are che e jujun winaq kkichomaj che ri rapunik are jun jastaq che xuqujeʼ kbʼan chke ri kekamisaxik. Tekʼuriʼ, jujun taq mul, ri rapunik are sibʼalaj kʼax che kkam ri winaq. Ri xbʼan che Jesús are sibʼalaj kʼax rumal laʼ jun achi xutoʼ che utelexik ri ucheʼ pa ri bʼe che xubʼan bʼik (Lu 23:26; Jn 19:17). We kbʼixik che ri kamisanik kumaj rukʼ ri rapunik, qas kqachʼobʼ riʼ che chkixoʼl ri rapunik xuqujeʼ are chiʼ xtzeyebʼax ri Jesús cho ri jun cheʼ xqʼax jun tiempo. Wariʼ kjunamataj rukʼ ri kubʼij Mateo 27:26 xuqujeʼ Marcos 15:15 junam kkiya ubʼixik ri kebʼ jastaq riʼ: ri e rapunik xuqujeʼ ri kamisanik. Rumal laʼ, kchʼobʼotajik che ri evangelistas junam ta ubʼixik ri hora xkibʼij che xmaj ri kamisanik rumal che chkiwach jalan hora xumajij. Weneʼ wariʼ kuya ubʼixik jasche ri Pilato kʼax xubʼan che uchʼobʼik che xaq jubʼiqʼ tiempo qʼaxinaq che xtzeyebʼax ri Jesús cho jun cheʼ xkamik (Mr 15:44). Tekʼuriʼ, ri xetzʼibʼan ri Biblia amaqʼel kiterenem ri naqʼatisabʼal kkijach uwach ri qʼij pa kajibʼ tiempos re oxibʼ horas, junam kkibʼan che ri chaqʼabʼ. Rumal wariʼ, sibʼalaj kʼi ri referencias re ri hora tercera, sexta xuqujeʼ novena, kajilaxik are chiʼ kel lo ri qʼij, naqaj che a las seis aqʼabʼil (Mt 20:1-5; Jn 4:6; Hch 2:15; 3:1; 10:3, 9, 30). Xuqujeʼ rajawaxik che kojchoman chrij che ri winaq qas ta ketaʼm ri hora, rumal laʼ kkibʼij naqaj che, junam che kbʼix pa Juan 19:14 (Mt 27:46; Lu 23:44; Jn 4:6; Hch 10:3, 9). Pa kebʼ oxibʼ tzij: are chiʼ xchʼaw chrij ri ukamisaxik ri Jesús, Marcos xchʼaw chrij ri rapunik, are kʼu ri Juan xchʼaw chrij are chiʼ xtzeyebʼax cho jun cheʼ. Are kʼu, weneʼ ri Marcos xuqujeʼ Juan xechʼaw chrij ri tiempo re oxibʼ horas che xebʼan ri e jastaq, are ta xechʼaw chrij jun qastzij hora. Tekʼuriʼ, Juan man xuya ta jun tzʼaqat hora, xaneʼ xubʼij «chunaqaj ri nikʼiʼaj qʼij». Wa e tzij riʼ kkiya ubʼixik ri jalan ubʼanik ri horas che e kʼo pa ri e bʼantajik. Ukʼisbʼal, rumal che ri Juan, chiʼ qʼaxinaq chi kʼi junabʼ xutzʼibʼaj ri uwuj, xukoj jun chi hora kukʼutu che xa ta xesax pa ri wuj re marcos.

(Marcos 16:8) Ri ixoqibʼ xebʼek, xeʼanimaj bʼik chuchiʼ ri muqubʼal. Kebʼirbʼitik, kakimayo. Man kʼo ta xkibʼij che jachin jun, rumal rech chi kixeʼn kibʼ.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Mr 16:8

rumal rech chi kixeʼn kibʼ: Junam che kubʼij pa ri ojer manuscritos che kchʼaw chrij ri kʼisbʼal taq tzij re ri wuj re Marcos, ri Evangelio kukʼis rukʼ ri e tzij re ri versículo 8. Kʼo jujun kkibʼij che ri kʼisbʼal taq tzij aninaq kkʼisik rumal che are ta ri qas xtzʼibʼaxik. Are kʼu, rumal che Marcos xaq rukʼ kebʼ oxibʼ tzij kubʼij ri jastaq, kʼo ta rumal che kqabʼij wariʼ. Jerónimo xuqujeʼ Eusebio, eruditos rech ri siglo cuarto, junam ri kichomanik rukʼ ri tzij tzʼibʼam ojer che kukʼis rukʼ ri e tzij riʼ «rumal rech chi kixeʼn kibʼ».

Kʼi chke ri manuscritos griegos xuqujeʼ traducciones pa nikʼaj chi chʼabʼal kkiya ubʼixik más tzij o jubʼiqʼ tzij are chiʼ qʼaxinaq chi ri versículo 8. Ri kʼisbʼal taq tzij che más nim (re doce versículos) kriqitaj pa ri Manuscrito Alejandrino, ri Códice Ephraemi Syri Rescriptus xuqujeʼ ri Códice de Beza Cantabrigense (ronojel re ri siglo quinto). Xuqujeʼ kriqitaj pa ri Vulgata latina, ri Peshitta siríaca xuqujeʼ pa ri Siríaco Curetoniano. Tekʼuriʼ, kriqitaj ta pa kebʼ manuscritos griegos re siglo cuarto: ri Códice Sinaítico xuqujeʼ ri Códice Vaticano. Xuqujeʼ kriqitaj ta pa ri Códice Sinaítico Siríaco (siglo cuarto o quinto) xuqujeʼ pa ri más ojer versión pa copto shaídico re ri Evangelio re Marcos (siglo quinto). Ri más ojer manuscritos re Marcos pa armenio xuqujeʼ georgiano xuqujeʼ kkʼis pa ri versículo 8.

Jujun taq manuscritos griegos xuqujeʼ ri nikʼaj chi traducciones kkikʼis rukʼ kebʼ oxibʼ tzij, che xa kebʼ jupuq tzij. Ri Códice Regio, rech siglo octavo, kchʼaw chrij ri e kebʼ kʼisbʼal taq tzij xuqujeʼ nabʼe kukoj ri kʼisbʼal taq tzij che xa jubʼiqʼ. Nabʼe chuwach ri kʼisbʼal taq tzij kʼo jun nota che kubʼij che jujun winaq che kʼo nim ketaʼmabʼal kkibʼij che utz ri kyaʼ ubʼixik chilaʼ, are kʼu qas etaʼmatal jachiʼ petinaq wi.

ALAJ KʼISBʼAL TAQ TZIJ

Ri alaj kʼisbʼal taq tzij che kqʼalajin chrij Marcos 16:8 are ta uchʼaqapil ri Biblia. Kubʼij wariʼ:

«Pa kebʼ oxibʼ tzij, ri ixoqibʼ xkitzijoj che ri Luʼ xuqujeʼ chke ri e rachil ronojel ri ubʼim ri taqoʼn aj kaj chke. Aretaq okʼowinaq chi waʼ, qas areʼ ri Jesús, kumal ri e utijoxelabʼ, xutaq pa elebʼal qʼij pa uqajebʼal qʼij ri tastalikalaj tijonik ri man puqel taj ri kuqʼalajisaj ri junalik kolobʼal ibʼ. Je chbʼanoq».

NIM KʼISBʼAL TAQ TZIJ

Ri kʼisbʼal taq tzij che más nim che kqʼalajin chrij Marcos 16:8 are ta uchʼaqapil ri Biblia. Kubʼij wariʼ:

9 Aretaq kʼastajinaq chik ri Jesús sibʼalaj aqʼabʼ pa ri nabʼe qʼij re ri uwuq qʼij, nabʼe xukʼut ribʼ chuwach ri María Magdalena ri xeresaj wuqubʼ itzel taq uxlabʼal che. 10 Ri María xbʼek, xuya utzijol chke ri xekʼojiʼ kan rukʼ ri Jesús. Ri sibʼalaj kebʼisonik, katajin keʼoqʼik. 11 Ri e areʼ, aretaq xkito chi xkʼastaj ri Jesús, chi xilitaj rumal ri María, man xkikoj taj. 12 Chwi chi kʼu waʼ ri Jesús jalan chi wi ukʼutik ribʼ xubʼan chkiwach kebʼ chke aretaq e bʼenaq pa ri juyubʼ. 13 Ri e areʼ xebʼek, xekiya utzijol chke ri nikʼaj chik. Mawi kʼu ne xkikoj ri xkibʼij waʼ. 14 Chu kʼisbʼalil ri Jesús xukʼut ribʼ chkiwach ri julajuj utijoxelabʼ, are taq e kʼo pa ri mexa. Xeʼuyajo rumal rech chi ko ri kanimaʼ, man xekojon taj. Je kiyajik waʼ xubʼano rumal rech chi man xkikoj ta ri kitzij ri xeʼilowik chi xkʼastajik. 15 Xubʼij chke: Jix cho ronojel ri uwach ulew. Cheʼitzijoj ri utzalaj taq tzij chke konojel ri winaq. 16 Apachin ri kakojonik, kabʼan kʼu ri ubautismo, kakolotaj na. Apachin kʼu ri man kakojon taj, kakʼoqox na. 17 Ri kekojonik kekibʼan na we etal riʼ: Kekesaj na itzel taq uxlabʼal pa ri nubʼiʼ, ketzijon na pa kʼakʼ taq chʼabʼal, 18 kekichʼelej taq na kumatz. Weneʼ kekiqumuj jastaq ri kekamisanik man kubʼan ta na kʼax chke. Kekiya na ri kiqʼabʼ pa kiwiʼ ri yawabʼibʼ, kekunataj kʼu waʼ.

19 Ri Ajawaxel Jesús, aretaq xukʼis kitzijobʼexik ri e utijoxelabʼ, xkʼam xpaqiʼ chikaj, xetʼuyul pa ri rikiʼaqʼabʼ ri Dios. 20 Ri utijoxelabʼ xeʼel bʼik, xkitzijoj chke ri winaq pa taq ronojel kʼolbʼal jas ubʼanom ri Jesús. Ri Ajawaxel xeʼutoʼo xuqujeʼ xubʼano chi xkibʼana etal che uqʼalajisaxik chi rech ri Dios ri tzij ri kakibʼij. Je chbʼanoq.

11-17 RE JUNIO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | LUCAS 1

«Chojux machʼalik junam rukʼ ri María»

(Lucas 1:38) Xubʼij kʼu ri María: «Ri in in pataninel re ri Ajawaxel. Ri Dios chubʼanaʼ chwe jas ri bʼim la chwe». Ri taqoʼn ajkaj xel kʼu bʼik chuwach.

ia-S pág. 149 párr. 12

«Ri in in pataninel re ri Ajawaxel»

12 Kʼa kimik na, ri e utzij kuya kikotemal chke ri rajpatanelabʼ ri Dios rumal che kmachʼachʼik xuqujeʼ knimanik. Areʼ xubʼij che ri Gabriel: «Ri in in pataninel re ri Ajawaxel. Ri Dios chubʼanaʼ chwe jas ri bʼim la chwe. (Luc. 1:38). Ri alitomabʼ ajchakibʼ e are ri más nim ta kibʼanik; ri kikʼaslemal kʼo pa uqʼabʼ ri kajaw. Are wariʼ ri xunaʼ María chrij ri Rajaw, Jehová. Areʼ retaʼm che Jehová sukʼ kukʼ ri keʼux sukʼ che xuqujeʼ kuya tewchibʼal che we kukoj uchuqʼabʼ che ubʼanik ri kʼaxalaj chak xyaʼ che, rumal laʼ kunaʼ che kkolotaj pa ri uqʼabʼ ri Jehová (Sal. 18:25).

(Lucas 1:46-55) Xubʼij kʼu ri María: «Ri wanimaʼ kunimarisaj uqʼij ri Ajawaxel. 47 Kʼo nimalaj kikotemal pa ri wanimaʼ che ri Dios nuKolonel. 48 Rumal rech chi xel ukʼuʼx che ri upataninel ri man nim ta kil wi. Chilampeʼ la, qas kamik konojel ri winaq kakibʼij na chi utz we. 49 Rumal rech chi ri Dios ri kʼo ukuʼinem ubʼanom nimaʼq taq jastaq chwe, nim uqʼij kʼu ri ubʼiʼ. 50 Ri areʼ kel ukʼuʼx chbʼe qʼij saq chke konojel ri winaq ri kakixeʼj kibʼ chuwach. 51Xubʼan nimaʼq taq jastaq rukʼ ri uchuqʼabʼ ri uqʼabʼ. Xeʼujabʼuj ri winaq ri kakibʼan nimal pa ri kichomanik. 52 Xeʼuqasaj ri ajawinelabʼ ri kʼo kikuʼinem pa kiwiʼ ri e kitem ajawinelabʼ, xeʼuwalijisaj kʼu ri winaq ri man nim ta kiqʼij. 53 Kʼi ri utzil xubʼan chke ri winaq ri kenumik, xeresaj kʼu bʼik ri qʼinomabʼ, man kʼo ta xuya bʼik chke. 54 Xutoʼ ri pataninel re, are kʼu waʼ ri Israel, xnaʼtaj che chi kel ukʼuʼx chke, 55 jas ri ubʼim uloq chke ri e qamam chi kubʼan na, ri ubʼim uloq che ri Abraham xuqujeʼ chke ri e rijaʼl re amaqʼel chbʼe qʼij saq».

ia-S págs. 150, 151 párrs. 15, 16

«Ri in in pataninel re ri Ajawaxel»

15 Ri respuesta che kuya ri María che Elisabet qas kʼolom pa ri Biblia (chasikʼij uwach Lucas 1:46-55). Are ri más nim kuya ubʼixik che kʼo pa ri Biblia, xuqujeʼ kuya ubʼixik chqe kʼi jastaq chrij areʼ. Jun kʼutbʼal, are jun ali che kmaltyoxinik, junam che kukʼut ri utzij are chiʼ xuya uqʼij ri Jehová rumal che xyaʼ che, che kux unan ri Mesías. Ri e utzij xuqujeʼ xukʼut ri unimal ri ukojonik, rumal che xchʼaw chrij ri Jehová che kuya pa kʼixbʼal ri kkibʼan nim che kibʼ xuqujeʼ ri kʼo kitaqanik, are kʼu keʼutoʼ ri e mebʼaʼ xuqujeʼ ri kemachʼachʼik che kkaj kkipatanij. Xuqujeʼ, ri xubʼij xukʼut ri nim retaʼmabʼal chrij ri Utzij ri Dios, kbʼixik che weneʼ más che veinte mul xuya ubʼixik ri kʼo pa ri Biblia.

16 Qas qʼalaj che María amaqʼel kchoman chrij ri Utzij ri Dios. Are kʼu, are ta xubʼij ri kuchomaj, rukʼ machʼachʼem xubʼano che are ri Biblia kbʼin ri jastaq. Ri akʼal che tajin kkʼiy pa upam xuqujeʼ kukʼut na wajun bʼantajik riʼ, rumal che xubʼij: «Ri nutijonik man wech taj, xaneʼ rech ri xintaqow uloq» (Juan 7:16). Are chiʼ kqakʼut chkiwach nikʼaj chik winaq, ¿la kqakʼutu che nim kqil wi ri Utzij ri Dios? ¿O are kqabʼij ri kqachomaj oj? Qastzij wi, qas utz we kqabʼan qe ri utzalaj kʼutbʼal xuya kan ri María.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Lucas 1:69) Xuya jun Kolol qech ri sibʼalaj kʼo ukuʼinem, areʼ rijaʼl ri David, ri pataninel rech ri Dios.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 1:69

jun Kolol qech ri sibʼalaj kʼo ukuʼinem: O «jun ukʼaʼ re kolotajem». Pa ri Biblia, ri kukʼaʼ ri e chikop kʼi taq mul are kchʼaw chrij ri chuqʼabʼ, uchʼakik tinamit o uchʼakik jun chʼoj (1Sa 2:1; Sl 75:4, 5, 10; 148:14). Ri e ukʼaʼ xuqujeʼ kchʼaw chkij ri ajqʼatal taq tzij xuqujeʼ ri e ajawinelabʼ —ri e utz xuqujeʼ ri e itzel—, xuqujeʼ ri uchʼikmixik rukʼ ukʼaʼ kraj kubʼij kichʼakik ri e tinamit (Dt 33:17; Da 7:24; 8:2-10, 20-24). Pa wajun contexto riʼ, ri tzij «jun Kolol qech ri sibʼalaj kʼo ukuʼinem» kchʼaw chrij ri Mesías, ri kʼo uchuqʼabʼ rech kkolonik, jun kolonel sibʼalaj kʼo ukunem.

(Lucas 1:76) Are kʼu ri at alaj nukʼojol, qʼaxal utzij ri Dios ajchikaj katuchix na. Rumal rech chi katnabʼej na chuwach ri Ajawaxel, che kisukʼumaxik ri ubʼe.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 1:76

Jehová: Pa ri e tzij proféticas re ri ukabʼ versículo, Zacarías xukoj ri tzij kʼo pa Isaías 40:3 xuqujeʼ Malaquías 3:1. Pa ri e versículos riʼ, kʼo ri ubʼiʼ ri Dios pa ri texto hebreo original, kojom kajibʼ consonantes hebreas che (transliteradas YHWH). Pa neʼ e kʼo manuscritos griegos che kkikoj Kýrios (Señor), kojom ri ubʼiʼ ri Dios pa ri texto principal rumal che kkoj pa ri Escrituras Hebreas (chawilaʼ Lu 1:6, 16, 17; 3:4 xuqujeʼ Rbi8-S, Apéndice 1D). Xuqujeʼ, kʼo upatan, pa wajun versículo xuqujeʼ pa nikʼaj chik re ri capítulo 1 re Lucas che kkoj Kýrios che, kʼo ta jun artículo definido chuwach. Pa griego we kʼo ta ri artículo definido rukʼ are ta jun bʼiʼaj are xa jun título. Xuqujeʼ, nikʼaj chik traducciones rech ri Biblia kkikoj Jehová, Yahveh, Yahweh, Yavé, יהוה (YHWH, are kraj kubʼij, ri Tetragrámaton), SEÑOR xuqujeʼ ADONAI pa ri texto principal, pa ri uxeʼ ri uxaq ri wuj o pa ri notas marginales rech kkiya ubʼixik che tajin kchʼaw chrij ri Dios. E kʼi wuj junam ri kichomanik rukʼ ri kubʼij wariʼ (chawilaʼ Rbi8-S, Apéndice 1D).

katnabʼej na chuwach ri Ajawaxel: Ri Juan el Bautista knabʼej na «chuwach ri Ajawaxel» kraj kubʼij che xusukʼumaj ri ubʼe ri Jesús, che kukʼulwachij ri utat xuqujeʼ kpe pa ri ubʼiʼ (Jn 5:43; 8:29; chawilaʼ ri nota rech etaʼmanik chrij Jehová rech wajun versículo riʼ).

18-24 RE JUNIO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | LUCAS 2, 3

«Ala ali, ¿la tajin kakowirisaj ri awachilanik rukʼ ri Jehová?»

(Lucas 2:41, 42) Kebʼe kʼu ri Jose ri María ronojel junabʼ pa Jerusalén pa ri nimaqʼij re ri okʼowem. 42 Kabʼlajuj chi ujunabʼ ri Jesús, xepaqiʼ pa Jerusalén jas ri naqʼatisam ubʼanik pa ri nimaqʼij.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 2:41

ri e unan utat kinaqʼatisam: Pa neʼ ri taqanik kubʼij ta chke ri ixoqibʼ che kebʼe pa Jerusalén pa ri nimaqʼij re ri Pascua, María ronojel junabʼ krachilaj bʼi ri José (Éx 23:17; 34:23). Wariʼ kraj kubʼij jun bʼinem re bʼeʼik xuqujeʼ tzalijem re 300 kilómetros (190 millas) rukʼ jun familia che nim.

(Lucas 2:46, 47) Okʼowinaq chi oxibʼ qʼij, xekiriqaʼ ri Jesús pa ri rachoch Dios, tʼuyul pa ki nikʼiʼajil ri ajtijabʼ. Keʼutatabʼej, kukʼot kichiʼ. 47 Konojel ri xkitaʼ ri utzij xkimayoʼ, rumal rech chi nim ri unoʼj ri ala, retaʼm jas kubʼij chke ri ajtijabʼ are taq kakikʼot uchiʼ.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 2:46, 47

kukʼot kichiʼ: Rumal ri xkibʼij o xkibʼan ri tajin ketatabʼenik, qetaʼm che ri upreguntas ri Jesús are ta re jun akʼal che xaq kraj kretaʼmaj (Lu 2:47). Ri palabra griega che «xkoj kʼotoj chiʼaj» che xuqujeʼ pa jujun contextos kuya kkoj che taʼik xuqujeʼ uyaʼik ri respuesta rukʼ jun chi pregunta, junam rukʼ kbʼan pa jun qʼatoj tzij (Mt 27:11; Mr 14:60, 61; 15:2, 4; Hch 5:27). Jujun historiadores kkibʼij, jujun chke ri ajkʼamal taq bʼe che más nim kibʼanik kekanaj kan pa ri loqʼlaj ja are chiʼ qʼaxinaq chi ri nimaqʼij rech kkiya kʼutunik pa jujun chke ri uwo ja. Ri winaq kekunik kekubʼe che kitatabʼexik xuqujeʼ kkibʼan preguntas chke.

ri xkitaʼ ri utzij xkimayoʼ: Ri ubʼanik ri verbo griego waral «mayik» xuqujeʼ kraj kubʼij amaqʼel xuqujeʼ kʼi taq mul.

(Lucas 2:51, 52) Ri Jesús xtzelej bʼik kukʼ, kʼa xeʼopan pa Nazaret, uyoʼm ribʼ pa taqik chke. Ri unan kukʼol ronojel waʼ pa ranimaʼ. 52 Xkʼiy ri Jesús, xnimar ri unoʼj, xkowirik. Utz kil wi rumal ri Dios xuqujeʼ kumal ri winaq.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 2:51, 52

uyoʼm ribʼ pa taqik chke: Xuqujeʼ «xuya ta kan uyaʼik ribʼ pa taqik» o «xuya ta kan kinimaxik». Ri ubʼanik ri verbo pa ri chʼabʼal griego kraj kubʼij che, are chiʼ xubʼano che xechoman ri ajtijabʼ re ri loqʼalaj ja rukʼ ri retaʼmabʼal chrij ri Utzij ri Dios, Jesús xtzalij cho rachoch xuqujeʼ rukʼ machʼachʼem xniman chke ri unan utat. Ri unimanik are más nim ubʼanik chuwach apachike akʼal, rumal che are kutzʼaqatisaj na ri taqanik xyaʼ che ri Moisés pa tzʼaqatil (Éx 20:12; Gál 4:4).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Lucas 2:14) «¡Juluwem che ri Dios kʼo sibʼalaj sibʼalaj chikaj! ¡Jamaril cho ri uwach ulew chkixoʼl ri winaq ri e rech ri utzalaj urayibʼal!».

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 2:14

jamaril cho ri uwach ulew chkixoʼl ri winaq ri e rech ri utzalaj urayibʼal: Pa jujun manuscritos kʼo jujun tzij chupam weneʼ kbʼix «jamaril cho ri uwach Ulew, ri utzalaj rayibʼal chkixoʼl ri winaq», are je wariʼ tzʼibʼam pa jujun Biblias. Are kʼu kʼo mas manuscritos che junam kubʼij rukʼ ri kʼo pa ri Traducción del Nuevo Mundo. Ri xubʼij ri ángel kraj ta kubʼij che ri Dios utz keril konojel ri winaq pa neʼ utz ta ri kibʼantajik xuqujeʼ ri kichak. Xaneʼ, kraj kubʼij che Dios keqaj chuwach e jachin kekojon chrij ri ukʼojol xuqujeʼ keʼux udiscípulos (chawilaʼ ri nota re etaʼmanik chrij ri winaq ri e rech ri utzalaj urayibʼal pa wajun versículo riʼ).

ri winaq ri e rech ri utzalaj urayibʼal: Pa wajun mensaje riʼ rech ri ángel, jachin ri kukʼut utzalaj rayibʼal are ri Dios, e are ta ri winaq. Ri tzij griega eudokía xuqujeʼ kraj kubʼij «toqʼobʼ», «kikotemal» xuqujeʼ «kqaj chuwach». Ri verbo eudokéo kkoj pa Mateo 3:17, Marcos 1:11 xuqujeʼ Lucas 3:22, ri kubʼij wi are chiʼ ri Dios xchʼaw rukʼ ri ukʼojol are chiʼ ubʼanom chi ri uqasanjaʼ. Pa kebʼ oxibʼ tzij, kukʼutuʼ che «xqaj chuwach», «kkikot rukʼ», «krilo che utz». Rumal che qilom chi wariʼ, ri e tzij «ri winaq ri e rech ri utzalaj urayibʼal» (anthrópois eudokías) are kchʼaw chkij ri winaq che keqaj chuwach ri Dios o kʼo ri utzalaj urayibʼal kukʼ. Xuqujeʼ kraj kubʼij «ri e winaq che keqaj chuwach» o «ri winaq che e utz kerilo». Rumal laʼ ri xubʼij ri ángel kraj ta kubʼij che konojel ri winaq keqaj chuwach ri Dios. Ri e tzij riʼ kraj kubʼij che xaq xiw kya chke ri e winaq ri kkikʼut jun qastzij kojonik chrij xuqujeʼ keʼux rajtijoxelabʼ ri Ukʼojol. Qastzij che ri tzij griega eudokía pa nikʼaj contextos weneʼ kubʼij ri utzalaj kirayibʼal ri e winaq (Ro 10:1; Flp 1:15), are kʼu kʼi mul are kchʼaw chrij ri utzalaj urayibʼal ri Dios —ri utz kril areʼ— o ri kbʼan che kibʼanik ri jastaq che kqaj chuwach (Mt 11:26; Lu 10:21; Ef 1:5, 9; Flp 2:13; 2Te 1:11). Pa ri Septuaginta, wa taq tzij riʼ kchʼaw chrij ri «utz rayibʼal» rech ri Dios (Salmo 51:18 [50:20, LXX]).

(Lucas 3:23) Ri Jesús juwinaq lajuj ujunabʼ chik aretaq xuchaplej utzijoxik ri utzalaj taq tzij. Are kʼu pa kikʼuʼx ri winaq chi ukʼojol ri José. Ri utat ri José areʼ ri Eli.

wp16.3-S pág. 9 párrs. 1-3

¿La awetaʼm?

¿Jachin riʼ ri utat ri José?

José, ri ajanel re Nazaret, are xux utatbʼal o ukabʼ utat ri Jesús. ¿Y jachin ri utat ri José? Ri genealogía re ri Jesús che kriqtaj pa ri Evangelio rech Mateo kchʼaw chrij jun achi Jacob ubʼiʼ, are kʼu ri kriqtaj pa Lucas kubʼij che are «ukʼojol ri Helí». ¿Jasche e jalajoj wa e kebʼ bʼiʼaj riʼ? (Lucas 3:23; Mateo 1:16).

Mateo xutzʼibʼaj: «Ri ukʼojol ri Jacob areʼ ri Jose». Ri tzij griego che xukojo kraj kubʼij che Jacob are ri qas utat ri José. Mateo xubʼan jun registro genealógico re ri ufamilia ri José. Wajun registro riʼ kukʼutu che José are jun winaq che taqal che krechbʼej ri rajawbʼal ri David, jun echabʼal che xuqʼaxej che ri Jesús, ri ukʼojolobʼal.

Are kʼu ri, Lucas xutzʼibʼaj: «Ri utat ri José areʼ ri Helí». Ri e tzij riʼ kuya kchomaxik che are «rachajil ri umiʼal» o «jiʼ». Pa Lucas 3:27 kyaʼ ubʼixik jun kʼutbʼal junam rukʼ wariʼ. Chilaʼ kubʼij che Sealtiel are «ukʼojol ri Nerí», are kʼu ri qastzij are ralkʼwal ri Jeconías (1 Crónicas 3:17; Mateo 1:12). Weneʼ Sealtiel kʼulan rukʼ jun umiʼal ri Nerí che etaʼmatal ta ri ubʼiʼ, rumal laʼ are ujiʼ. Xaq junam, José are «ukʼojol» ri Helí rumal che xkʼuliʼ rukʼ ri umiʼal María. Ri Lucas kukʼut ri petinaq wi ri Jesús «pa ri rijaʼl ri David», rumal ri María (Romanos 1:3). Rumal laʼ, ri Biblia kukʼut chqawach chrij ri kebʼ familias che petinaq wi ri Jesús, che kqetaʼmaj kʼi jastaq chrij.

25 RE JUNIO KOPAN 1 RE JULIO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | LUCAS 4, 5

«Chqakojoʼ qachuqʼabʼ rech kojqaj ta pa kʼax junam rukʼ ri Jesús»

(Lucas 4:1-4) Ri Jesús, nojinaq che ri Ruxlabʼal ri Dios, xel bʼik pa ri nimaʼ Jordán, xtzelejik. Xkʼam bʼik rumal ri Uxlabʼaxel pa ri chaqiʼj uwo saq. 2 Kawinaq qʼij xkʼojiʼ chilaʼ, xtaqchiʼx kʼu che mak rumal ri itzel. Man xwitaj pa taq ri qʼij riʼ. Xpe kʼut unumik. 3 Xubʼij ri itzel che: «We at uKʼojol ri Dios, chabʼij che we abʼaj riʼ chi chux kaxlanwa». 4 Ri Jesús xubʼij che: «Tzʼibʼatalik: ‹Man xuwi ta rumal ri wa kakʼasiʼ ri winaq, xaneʼ rumal ronojel ri utzij ri Dios›».

w13-S 15/8 pág. 25 párr. 8

Chatchoman chrij ri winaq che kawaj katuxik

8 Satanás xa junam tzaqibʼal xukoj che ubʼanik rech Jesús ktzaq pa mak chi kʼo pa ri chaqiʼj ulew. Rumal che qʼaxinaq chi cuarenta qʼij xuqujeʼ aqʼabʼ che utijom ta uwa, ri itzel xraj xukoj ri urayinik che kraj kutij uwa. «We at uKʼojol ri Dios, chabʼij che we abʼaj riʼ chi chux kaxlanwa», xchaʼ che (Luc. 4:1-3). Jesús kkunik kubʼan kebʼ jastaq: kkunik kubʼan jun milagro rech knum ta chik, o kʼo ta kubʼano. Areʼ retaʼm che kkun taj kukoj ri uchuqʼabʼ yoʼm rumal ri Dios rech kubʼan ri kajwataj che areʼ. Pa neʼ sibʼalaj knumik, chuwach ri Jesús ri rachiʼlanik rukʼ ri Jehová are más nim na ubʼanik. Rumal laʼ xubʼij: «Tzʼibʼatal kʼut: ‹Man xuwi ta rumal ri wa kakʼasiʼ ri winaq, xaneʼ rumal ronojel ri utzij ri Dios›» (Luc. 4:4).

(Lucas 4:5-8) Xkʼam kʼu bʼik puwiʼ jun nimalaj juyubʼ rumal ri itzel. Ri itzel xaʼ pa joqʼotaj xeʼukʼut konojel ri ajawibʼal chuwach ri e kʼo cho ri uwach Ulew. 6 Xubʼij kʼu ri itzel che: «kebʼenyaʼ konojel ri taqanik pa aqʼabʼ, kinya ronojel ri kijuluwem chawe. E jachom chwe in, kebʼenyaʼ che jachin ri kinwaj kinya wi». 7 We kʼu kinaqʼijilaj, kinya ronojel chawe. 8 Ri Jesús xubʼij che: «Chatel chnuwach, Satanás. Tzʼibʼatal kʼut: ‹Are kaqʼijilaj na ri Ajawaxel aDios. Xuwi kapatanij ri areʼ›».

w13-S 15/8 pág. 25 párr. 10

Chatchoman chrij ri winaq che kawaj katuxik

10 ¿Jas xubʼan Satanás che ukojik «ri itzel urayibʼal ri» bʼaqʼwach rech ktzaq ri Jesús pa mak? «Ri itzel xa pa joqʼotaj xeʼukʼut konojel ri ajawibʼal chuwach ri e kʼo cho ri uwach Ulew. Xubʼij [...] che: ‹kebʼenyaʼ konojel ri taqanik pa aqʼabʼ, kinya ronojel ri kijuluwem chawe›.» (Luc. 4:5, 6.) Qastzij wi, Jesús qas ta xeril ri e ajawbʼal riʼ rukʼ ri e ubʼaqʼwach. Satanás xukʼut chuwach pa jun visión, xuchomaj che weneʼ are utz kril ri ujuluwem. Rumal laʼ xkʼixtaj xubʼij che: «We kʼu kinaqʼijilaj, kinya ronojel chawe» (Luc. 4:7). Are kʼu ri Jesús, kraj taj kux ri winaq che kraj ri Satanás, rumal laʼ xubʼij che: «Tzʼibʼatal kʼut: ‹Are kaqʼijilaj na ri Ajawaxel aDios. Xuwi kapatanij ri areʼ›» (Luc. 4:8).

(Lucas 4:9-12) Ri itzel xukʼam bʼik ri Jesús pa Jerusalén, xutakʼabaʼ puwiʼ ri qas uchikajil ri rachoch Dios, xubʼij che: «We at ukʼojol ri Dios, chakʼiʼaqaʼ bʼik awibʼ waral kʼa ikim. 10 Tzʼibʼatal kʼut: ‹Kuya na taqanik chke ri e utaqonibʼ ajkaj chawij, che achajixik. 11 Katkukʼaj kʼu na bʼik pa kiqʼabʼ, rech man kachaqʼij taj ri awaqan cho abʼaj›». 12 Ri Jesús kubʼij che: «Tzʼibʼatalik: ‹Makʼambʼejej ri Ajawaxel a Dios›».

nwtsty multimedia

Uchikajil ri rachoch Dios

Weneʼ ri Satanás qas xukʼam bʼi ri Jesús pa ri «uchikajil [o más chikaj] re ri rachoch ri Dios» xuqujeʼ xubʼij che kukʼaq lo ribʼ, are kʼu qas ta etaʼmatal ri lugar. Rumal che ri tzij kkoj waral «rachoch Dios» weneʼ kraj kubʼij ronojel ri kʼo che unaqaj, weneʼ Jesús xkʼojiʼ pa ri esquina sureste (1) o apachike esquina che kʼo chunaqaj ri rachoch Dios. We ta xukʼaq lo ribʼ pa apachike che waʼ taq kʼolbʼal riʼ, weneʼ xkam ta riʼ are kʼu we ktoʼ rumal Jehová kʼo ta kukʼulmaj.

w13-S 15/8 pág. 26 párr. 12

Chatchoman chrij ri winaq che kawaj katuxik

12 Junam ta rukʼ ri Eva, ¡Jesús xuya kan jun utzalaj kʼutbʼal re machʼachʼem! Satanás xraj chi jumul che Jesús ktzaq pa mak, che wajun mul riʼ kraj che Jesús kubʼan jun jastaq che kkimay nikʼaj chik xuqujeʼ kukʼambʼejej ri Jehová, are kʼu Jesús retaʼm che wariʼ are ukʼutik nimal. Rumal laʼ xubʼij che: «Tzʼibʼatalik: ‹Makʼambʼejej ri Ajawaxel a Dios›» (chasikʼij uwach Lucas 4:9-12).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Lucas 4:17) Xyaʼ ri uwuj ri Isaías che, ri qʼaxal tzij. Are taq xujaqo xuriq ri kʼolbʼal ri tzʼibʼatal wi we tzij riʼ:

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 4:17

ri uwuj ri ajqʼaxal tzij Isaías: Ri wuj rech Isaías che xriqitaj pa ri mar Muerto ri unimal are 7,3 metros (24 pies) xuqujeʼ kʼo 17 uxaq re pergamino kinakʼom kibʼ xuqujeʼ kʼo 54 raqan texto chupam. Weneʼ ri wuj xkoj pa ri sinagoga re Nazaret junam unimal rukʼ waʼ. Pa ri nabʼe siglo, ri e wuj re ri Biblia e jachom ta pa capítulos xuqujeʼ versículos, rumal laʼ Jesús xutzukuj na ri kraj kusikʼij uwach rumal che kʼo ta wajun tobʼanik riʼ rukʼ. Are kʼu xuriq ri kʼolbʼal ri tzʼibʼatal wi we tzij riʼ, wariʼ kukʼutu che qas retaʼm uwach ri Utzij ri Dios.

(Lucas 4:25) Qastzij kinbʼij chiwe, chi e kʼi chuchuyibʼ malkaʼnibʼ xekʼojiʼ pa Israel pa taq ri uqʼij ri Elías, aretaq xtzʼapitaj ri kaj oxibʼ junabʼ rukʼ waqibʼ ikʼ, xkʼojiʼ kʼu jun nimalaj wiʼjal pa ronojel ri ulew.

nwtsty nota re etaʼmanik rech Lu 4:25

pa oxibʼ junabʼ rukʼ waqibʼ ikʼ: Junam rukʼ kubʼij 1 Reyes 18:1, Elías xubʼij che xkʼis ri saqʼij are chiʼ «okʼowinaq chi oxibʼ junabʼ». Rumal laʼ, e kʼo jujun kibʼim che xaq ta junam ri utzij ri Jesús rukʼ ri kʼo pa Primero de los Reyes. Are kʼu, ri bʼantajik che kʼo pa ri Escrituras Hebreas kuya ta ubʼixik che xuchʼij ta oxibʼ junabʼ. Are chiʼ xubʼij «okʼowinaq chi oxibʼ junabʼ», tajin kchʼaw chrij ri oxibʼ junabʼ che kumaj lo are chiʼ ri Elías xubʼij che Acab che kpe na saqʼij (1Re 17:1). Qastzij wi, wajun anuncio riʼ xyaʼik are chiʼ kʼo saqʼij, che kuchʼij weneʼ waqibʼ ikʼ, are kʼu pa taq ri qʼij riʼ weneʼ xuchʼij más e qʼij. Xuqujeʼ, ri saqʼij xkʼis ta chanim are chiʼ Elías xtzijon rukʼ ri Acab pa ri «oxibʼ junabʼ», nabʼe xbʼan ri xkʼulmataj pa ri juyubʼ Carmelo (1Re 18:18-45). Rumal laʼ, waʼ e tzij rech ri Jesús xuqujeʼ ri uchaqʼ, che kqariq pa Santiago 5:17, kubʼij taj che ri kubʼij 1 Reyes 18:1 are ta qastzij.

    E wuj pa quiché (1993-2025)
    Uk'isik sesión
    Umajixik sesión
    • quiché
    • Chataqa b'ik
    • Ri qas utz kawilo
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ri kta' chawe rech kakojo
    • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Umajixik sesión
    Chataqa b'ik