Kiristaanu Heeshshonna Soqqanshote Xiinxallote Maxaafichora Qummeessinoonni Borro
© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
WOCAWAARO 1-7
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO LAWISHSHA 29
Qullaawa Borro Aana Xintantinokki Ammaꞌnonna Bude Gibbe
wp16.06 6, saaxine
Ayyaanaame Alamera Heedhannori Daafira Xawissanno Ajuuja
Haafu ammaꞌno sansalatetenni usuramino usuranyi gede, lowo miliyoone ikkanno manna xaaxxe amaddino; qoleno insa busha ayyaanna waajje sheke yaanno. Insa gawajjitannonsata hooꞌlate diigga, quraama, xawalanna wole togoori ledo xaado afiꞌrinore horoonsiꞌranno. Ati kayinni togoore assa dihasiissannohe. Qullaawu Maxaafi togo yee jawaachishshanno: “Isira gudisante aamantinore jawaachishshate, Kaaliiqi baatto baala illaallisanno.” (2 Duduwo 16:9) Sheexaane lowo geeshsha roorannoha halaalaancho Magano Yihowa addaxxattoha ikkiro, Isi agarannohe.
Yihowa agarannohe gede, iso hagiirsiisannore rosanna assa hasiissannohe. Lawishshaho, umi xibbi diro Efesooni katamira heeꞌranno Kiristaani, kiiloho horoonsiꞌranno maxaaffa baala gamba asse giirino. (Soqqamaasinete Looso 19:19, 20) Atino Maganu agarannohe gede agaanintete loosi ledo xaado afiꞌrinore, lawishshaho diigga, quraama, kitaawa, kiilu maxaaffa woy wole hattoo uduunnicho huna hasiissannohe.
Reyino Manni Daafira Coyiꞌnanni Kapho Ammantinoonte
13 Mittu assooti woy budi Qullaawu Maxaafi ledo sumuu yaannoronna teꞌee buuxa hoogginiro Yihowa hayyo aannoꞌne gede huuccidhe. (Yaiqoobi 1:5 nabbawi.) Hakkiinni tenne hajo daafira borronke seekkitine xiinxalle. Hasiisannoha ikkiro, songoꞌne cimeeyye amaaꞌle. Insa maa assa hasiissannoꞌnero kultannoꞌnekkiha ikkirono, dancha doorsha doodhate kaaꞌlannoꞌneha Qullaawu Maxaafiha xintu seera kultannoꞌne. Hatto assaꞌne wodanchate dandooꞌne qajeelsidhinanni gede kaaꞌlitannoꞌne; tini qolte ‘danchanna busha baddine affinanni’ gede assitannoꞌne.—Ibi. 5:14.
“Halaalikkinni Qaafeemmo”
12 Magano hagiirsiisannokki rosichonna assoote. Maatenke miilla, ledonke loossannori woy rossannori ayyaanna ledonsa ayirrinseemmo gede koyissankera dandiitanno. Yihowa hagiirsiisannokki rosichonna ayyaanna ayirrinseemmo gede xixxiimbanninke yannara qeelammeemmokki gede mayi kaaꞌlannonke? Kuri ayyaanna Yihowa hagiirsiissannokkihu mayiraatiro woꞌmante yannara heda tennera kaaꞌlitannonke. Mite ayyaanna ayirrisa hananfoonni gara borronke giddo xiinxalla dandaatto. Kuri ayyaanna ayirrisa hasiissannonkekkihu mayiraatiro Qullaawu Maxaafinni buunxummoro, “Mooticha hagiirsiisanno” garinni heeꞌra dandiineemmo. (Efe. 5:10) Yihowanna Qaalesi addaxxanke, ‘manna waajjineemmokki’ gede kaaꞌlitannonke.—Law. 29:25.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
“Baxillinke Halaalunnihanna Loosunni Leellannoha Ikko”
11 Roduuwa wodaninni galati. Mimmitonke galanteemmo faro hasiꞌra hasiissannonke; korkaatuno togo assa ‘dhaabbanote.’ (Efe. 4:29) Ikkollana galanteemmo wote wodaninni galata hasiissannonke. Hatto ikka hoogiro goowi alinni donganni heeꞌnoommo woy woloota amaalate qoossonke lashshi assinoommo yaate. (Law. 29:5) Mitto mancho galante kaꞌne isiwiinni baxxinummo gedensaanni wolere yineemmoha ikkiro kuni goowi ali baxilleeti. Soqqamaasinchu Phaawuloosi woloota wodaninni galate addu baxilli daafira dancha lawishsha ikkannonke. Lawishshaho isi Qorontoosi Kiristaanira noonsahu danchu akati daafira wodaninni galatinonsa. (1Qor. 11:2) Ikkollana soꞌro loossuro sammi yee diaguranno; hatteentenni hakkonne coye shaqqillunni xawise kulannonsa.—1Qor. 11:20-22.
WOCAWAARO 8-14
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO LAWISHSHA 30
“Buxicho Woy Dureessa Assitootie”
Addu Hagiirre Afiꞌnanni Gede Assannohu Hiittoo Baxilleeti?
10 Baalunkura woxu hasiisannonketi egennantinote. Mito geeshsha ikkirono woxu agarooshshe ikkannonke. (Ros. 7:12) Kayinni mittu manchi heeshshote hasiisannosiri calla heeꞌrisiro hagiirraamo ikka dandaanno? Ee dandaanno! (Rosiisaancho 5:12 nabbawi.) Yaaqe beetti Aguuri “Hasiissanno sagale uyie; kayinnilla buxicho woy dureessa assitootie” yee huucciꞌrino. Aguuri buxicho ikka giwinohu mayiraatiro huwata dandiineemmo. Isi tenne xawisanni buxicho ikka mooranno gede assitannota coyiꞌrino; tini qolte Maganu suꞌma xonsiissanno. Ikkina isi ‘dureessa assitootie’ yee huucciꞌrinohu mayiraati? Isi “Duuwummoro ate haweemmo” yee borreessino. (Law. 30:8, 9) Atino Maganunni roorse jironsa addaxxanno manna afoottoha ikkara dandaanno.
11 Woxe baxxannori Magano hagiirsiisa didandiitanno. Yesuusi togo yiino: “Mittu manchi lamu Mootichira soqqama didandaanno. Woy mitto giwe mitto baxanno; woy mitto ayirrise mitto mishanno. Hattonni mittu manchi Maganohonna woxeho borojjicho ikka didandaanno.” Yesuusi tenne amaale amaalara albaanni togo yee coyiꞌrino: “Daanillu qasannotera, bile ittannoteranna mooraanchu ume adhannotera tenne baattora jiro duuꞌnitinoonte. Jiroꞌne daanillunna bile kissannokkiwa, mooraanono unte eꞌe moora dandiitannokkiwa gordoho duuꞌne.”—Mat. 6:19, 20, 24.
12 Batinyu roduuwi bikku heeshsho heeꞌra hagiirraamma assitinonsatanna Yihowara albinni roore soqqamate yanna afidhanno gede kaaꞌlitinonsata coyidhino. Lawishshaho, Ameerikaho heeꞌrannohu Jaaki yinanni rodii minaamasi ledo suwisaancho ikke soqqama hasiꞌrino daafira jawa minesinna dirijjitesi hirino. Isi togo yiino: “Minenkenna jajjanke hira shota diꞌꞌikkitinonke. Alba ani lowo diro loosunniwa iillannoe qarrinni kainohunni minira higeemmohu caaccaawanniiti. Woꞌma yanna suwisaancho ikkitino minaamaꞌya kayinni woꞌmanka wote hagiirraamete. Konni daafira, ise ‘Anera baalunkunni roorino loosiisaanchi nooe!’ yitanno. Xa anino suwisaancho ikkoommo daafira lamunku loonseemmohu Yihowaraati.”
w17 5 25-26 guf. 15-17
Kurinni Roorsite Baxattoe?
15 Yannankera batinyu manni yannate fultanno faashine, elektirooniksete uduunnenna wole hattoo uduunne afiꞌrate lowo geeshsha hedanno. Konni daafira mittu mittunku Kiristaanchi noosi hasatto afate isonooto togo yee xaꞌma hasiissannosi: ‘Maalaamittete coyi aana illachishoommohura gambooshsheho qixxaaweemmo yannanni roore yannate fulino kaameelire woy faashinere nabbawanninna hedanni sayiseemmo yanna roortanno? Barru baala umiꞌya dilgora calla kabbi facci yaanna huuccatto assiꞌreemmonna Qullaawa Maxaafa nabbaweemmo yanna ajjinoe?’ Maalaamittete coyi Kiristoosira noonke baxillinni roorinota huwantummoro, Yesuusi “hafuuraamma ikkitinoonte” yee amaalino amaale heeshshi gotti assine heda hasiissannonke. (Luq. 12:15) Yesuusi konne shotinse laꞌꞌa hasiissannokki qorowishsha uyinohu mayiraati?
16 Yesuusi “Mittu manchi lamu Mootichira soqqama didandaanno” yiino. Isi ledo togo yiino: “Mittu manchi Maganohonna woxeho borojjicho ikka didandaanno.” Yesuusi hatto yiinohu lamunku “mootichi” woꞌmunni woꞌma hajajammammonsara hasidhanno daafiraati. Konni daafira ‘mitto gimbe mitto baxa’; woy ‘mitto ayirrinse mitto misha’ hasiissannonke. (Mat. 6:24) Guuntete xeꞌne noonkere ikkinoommo daafira, ‘maalu yortora’ hattono maalaamittete coye quwa saꞌne baxate hasattora qeelammeemmokki gede sharrama hasiissannonke.—Efe. 2:3.
17 Maalu yortonni amadimino manni maalaamittete coyira quwa saꞌꞌa hooga qarra ikkitannonsa. Mayira? Korkaatuno Maganu albaanni roore waaga afiꞌrinori maatiro huwata qarrissannonsa. (1 Qorontoosi 2:14 nabbawi.) Insati danchanna busha bade afate dandoonsa baꞌino daafira gara ikkinohanna gara ikkinokkiha badde diaffanno. (Ibi. 5:11-14) Konnira mitootu maalaamittete coye aana aanaho lexxa hasidhanno; hakko daafira kassi diyitanno. (Ros. 5:10) Ninke kayinni maalaamittete coye quwa saꞌne banxeemmokki gede gargadhate Maganu Qaale ganyine nabbawa lowo geeshsha kaaꞌlitannonke. (1 Phe. 2:2) Yesuusi Qullaawa Borro seekke hiincasi iillinosi fonqolo qeelanno gede kaaꞌlitinosi; ninkeno Qullaawu Maxaafiha xintu seera seekkine harunsanke maalaamittete coye banxeemmokki gede kaaꞌlitannonke. (Mat. 4:8-10) Togo assineemmoha ikkiro, maalaamittete coyinni roorsine Yesuusa banxeemmota leellinsheemmo.
w11 6/1 10 guf. 4
Noonke Woxi Bikkinni Heeꞌra Dandiineemmohu Hiittoonniiti?
Hidhattora albaanni woxe codhi. Mitore hidhate albaanni woxe codha yanna saꞌinota labburono, noore coyiꞌniro kay miinju qarrinni gatate kaaꞌlitannonkete kaajja doogga giddo mitte tenneeti. Batinyu manni hatto assansanni asalu giddora eatenninna asalu ledo xaadooshshe afiꞌrino qarri giddo uwatenni, lawishshaho, lowo qallonni gatino; mitore liqiiꞌne hidhinummoro qolleemmo woyte qallonte ledo baanteemmohura lowo woxi fulanno. Qullaawu Maxaafi, gooxaamu “gide gudhinanni yannara sagale gamba assiꞌranno” daafira ‘busulletenni egennaminoho’ yaanno.—Lawishsha 6:6-8; 30:24, 25.
Hegerera Yihowa Wosina Ikkitine Heedhe!
18 Woxu daafira hiittoo lao noonkero afate ninkeneeto layiꞌra danchate. Ateneeto togo yite xaꞌmi: ‘Duucha woyite hedeemmohu woxunna woxunni hidhinanni coyi daafiraati? Woxe liqiiꞌrummoro, liqiissinoe manchira dihasiisannosi yee qolummokki keeshsheemmo? Woxe afiꞌra woloota rooroommohu gede asse hedeemmo gedenna shaqqille leellisha qarra ikkitannoe gede assitanno? Ammanate roduuwiꞌyara woxu noonsa daafira calla woxe shorritannori gede asse hedeemmo? Roore jaala ikka hasiꞌreemmohu dureeyyete ledo callaati?’ Yihowa wosina ikka taalle nookki qoossooti. Woꞌmanka woyite woxu baxille qorophine tini qoossonke baꞌannokki gede assiꞌra dandiineemmo. Hatto assineemmoha ikkiro Yihowa horo diagurannonke!—Ibiraawoota 13:5 nabbawi.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
w09 4/15 17 guf. 11-13
Kalaqamu Yihowa Hayyo Leellishanno
11 Shiimaaddu kalaqami giddo wole weceecete; isewiinnino kaaꞌlanno roso ronseemmo. (Lawishsha 30:26 nabbawi.) Weceece jawa hilleessa labbannoha ikkirono maccase qunqumashshotenna lekkaseno harammaaddate. Ise kinnate qooxeessira heedhanno. Weceece xeertote noore laꞌꞌa dandiitanno; hattono kinnate giddo noo minisera noo xulluwanna caakko ugaaxannose moyichiwiinni gatate kaaꞌlitannose. Weceece batinye ikkite gamba yite heedhanno; tini, ugaaxanno moyichi siannosekki gedenna hawadi woggara qiididhannokki gede kaaꞌlitannose.
12 Weceecetewiinni maa ronseemmo? Umihunni, tini saada gawajjannore qorophite heedhannota wodanche. Xeertote noore xunsite laꞌꞌa dandiitanno daafira itasera daanno moyicho xeertote heeꞌreenna afa dandiitanno; hattono rakke maaxama dandiitanno gede balesewiinni faffe dihadhanno. Hatteente gede ninkeno Sheexaanu alame giddo nooha gawajjanno coye wodanchineemmo gede ayyaanaamittete illenke xunsite laꞌanno gede assiꞌra hasiissannonke. Soqqamaasinchu Pheexiroosi Kiristaana, “Woꞌmanka woyite wodanaaꞌmitine hedde; deantinoonte! Baarigaariꞌne Daawuloosi egemmannoha hasiꞌranni ittananno doobbiichi gede doyanno” yee qorowisiisino. (1Ph 5:8) Yesuusi uullate aana noo yannara Sheexaanu ammanasi jifate assinoha aye coyeno qeele saꞌꞌate baqqi yee heeꞌrino. (Mt 4:1-11) Yesuusi haꞌrunsaanosira dancha lawishsha ikkinonsa!
13 Baqqi yine heeꞌrate kaaꞌlitannonketi mitte doogo Yihowa ninke ayyaanaamittetenni agarate qixxeessino qixxaawo horoonsiꞌrate. Maganu Qaale xiinxallanna Kiristaanu gambooshshe ganyine haꞌra lashshi assa dihasiissannonke. (Lu 4:4; Ib 10:24, 25) Weceece mitteenni gamba yite heeꞌransa kaaꞌlitannonsante gede ninkeno “mimmito jawaachinsheemmo” gede ammanate roduuwinkewa gamba yine heeꞌra hasiissannonke. (Ro 1:12) Yihowa ninke gawajjannonkeriwiinni agarate qixxeessino qixxaawo horoonsiꞌne faarsaasinchu Daawitinte gede togo yaa dandiineemmo: “Kaaliiqi goloꞌyaati; qiishoꞌyaatinna gatisaanchoꞌyaati; Maganiꞌya maaxameemmo godaati; wonqo ikke gargarannoe; haꞌleno gatisannoe; isi anera seeda shaeeti.”—Fa 18:2.
Lallawo
ijwyp birxicho 102
Kasaara Gaꞌna Cubboho?
Qullaawu Maxaafi mayyaanno?
Maganu Qaali kasaaru (qumaarrete) daafira tittire kulannokkiha ikkirono, kasaara gaꞌna Maganu albaanni cubbo ikkitinota Qullaawu Maxaafihu xintu seerinni huwata dandiinanni.—Efesooni Sokka 5:17.
◼ Kasaara gaꞌnate kaimu hafuurrete; Maganu hafuurre giwanno. (1 Qorontoosi 6:9, 10; Efesooni Sokka 5:3, 5) Kasaara gaꞌnanno manchi woxe wolu manchi itameenna isi adhara halchanno; Qullaawu Maxaafi kayinni wolu manchi miinja yora cubbo ikkitinota kulanno.—Fulo 20:17; Roomu Sokka 7:7; 13:9, 10.
◼ Shiimare nafa amadisiinse kasaara gaꞌna, giddonke woxu baxille kalaqqaranna buutote qarri giddora eessitankera dandiitanno.—1 Ximootewoosi 6:9, 10.
◼ Kasaara gaꞌnitannori duucha woyite haafa coye woy kaayyo hexxitanno. Ikkollana, Maganu albaanni togoo ammana kaphu maganna magansiꞌrate gedeeti; kuni qole isi giwanno coyeeti.—Isayaasi 65:11.
◼ Qullaawu Maxaafi mittoreno assinummokki mitore afiꞌrate yorreemmo gede ikkikkinni, diinaggaambe loonseemmo gede amaalannonke. (Rosiisaancho 2:24; Efesooni Sokka 4:28) Maganu Qaali aanno amaale harunsitannori, ‘loosidhe fushshidhino sagale’ ittanno.—2 Teselonqe 3:10, 12.
◼ Kasaaru gara ikkitinokkita wolootu ledo qolchamate woy heewisamate hasatto giddonke kakkayisara dandaanno; Qullaawu Maxaafi togoo ikkito busha ikkitinota kulanno.—Galatiyu Sokka 5:26.
WOCAWAARO 15-21
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO LAWISHSHA 31
Mitte Ama Beettose Baxillunni Amaaltanno Amaalenni Ronseemmore
ijwbq birxicho 65 guf. 1-5
Annuwunna Amuuwu Qaaqquullinsara Siimu Xaadooshshi Daafira Rosiisa Dandiitannohu Hiittoonniiti?
Qaaqquulleho siimu xaadooshshi daafira rosiisa hasiissannonsari ayeooti? Qullaawu Maxaafi, tenne hajo daafira qaaqquulleho rosiisa hasiissannonsari annanna ama ikkinota kulanno. Konni woroonni noo hedo, batinye annuwanna amuuwa kaaꞌlitinonsa:
◼ Saalfattinoonte. Qullaawu Maxaafi, siimu xaadooshshirenna sirote bisi kifilla daafira maaxikkinni kulanno; qoleno Maganu, “ooso” tenne hajo daafira rosa hasiissannonsata Israeelete kulino. (Marro 31:12; Leewaawoota 15:2, 16-19) Oosoꞌnera tenne hajo daafira rosiissinanni woyite, ayirrinyu noo qaalla horoonsidhe; qoleno oosoꞌne siimu xaadooshshe woy sirote bisi kifilla saalfachishanno coyi gede assite heddanno gede assannokki garinni kullensa.
◼ Dirimu dirimunni rosiisse. Qaaqquulliꞌne qeedhimmate deerra iilliteenna siimu xaadooshshi daafira baalankare mitteenni kulantenni, anjensanni hanaffine leellannonsa garinni shiima shiima rosiissensa.—1 Qorontoosi 13:11.
◼ Amanyootu seera rosiissensa. Qaaqquulliꞌne rosu mine siimu xaadooshshire mito geeshsha rossara dandiitanno. Ikkollana, Qullaawu Maxaafi kulanno garinni, annuwunna amuuwu oosonsara sirote bisi kifilla hiikkuriitiro calla ikkikkinni, siimu xaadooshshe lainohunni gara ikkino coyenna amanyooteno rosiisa hasiissannonsa.—Lawishsha 5:1-23.
◼ Qaaqquulliꞌne yitannore macciishshe. Qaaqquulliꞌne siimu xaadooshshi daafira xaꞌmo xaꞌmitanno woyite, uffinoontensa woy muddantine bushare hedeeti yitinoonte. Hatteentenni, ‘macciishshate rakkinoonnire, coyiꞌrate muddantinannikkire ikke.’—Yaiqoobi 1:19.
ijwhf birxicho 4 guf. 11-13
Oosote Agu Daafira Rosiisa
Hajote daafira hasaawa umo kiꞌne hanaffe. Biritaaniyaho heeꞌrannohu Maarki yinanni anni, “shiimaaddu qaaqquulli ago aga lainohunni gurchaabbanno; settu diri qaaqqoꞌya, ago aga garahonso digaraho? yee xaꞌmoommosi. Huxuxxi yaannokki gede assoommosi daafira hedosi maaxikkinni kulinoe.”
Agu daafira addi addi faro horoonsidhine rosiissinanniha ikkiro, tini oosoꞌne wodanira rossinori coanno gede assitanno. Oosoꞌne diro heddinanni agu daafira rosiissinanni woyte heeshshonsara kaaꞌlannoha wole rosono lawishshaho kaameelu dano qorophatenna siimu xaadooshshi daafira rosiisa dandiitinanni.
Lawishsha ikkensa. Ooso qooxeessaho noore xuuxxe giddora eessidhanno ispoonjete gedeeti; tenne daafira xiinxallinoonni xiinxallo ooso roore anga annunna ama assitannore assitannota leellishshanno. Hatto yaa kiꞌne wodanaaꞌmate woy yaaddotenni beedho afiꞌrate yitine ago quwa saꞌine agginanniha ikkiro, oosoꞌneno yaachishanno coyi tuncu yaannonsa woyte malu ago agate yite heda hanaffara dandiitanno. Konnira insara dancha lawishsha ikke. Umo kiꞌne ago danchu garinni horoonsidhinanni heedhinoonnironna teꞌee buuxidhe.
g17.6 9 guf. 5
Oosote Umo Heeshshi Assate Daafira Rosiisa
Eltannore ikkitanno gede jawaachishshensa. Oosoꞌne “adhannonkunni aannohu roore hagiirraamo” ikkinota affanno gede asse. (Soq 20:35) Hatto assa dandiitinannihu hiittoonniiti? Mitore hidhate, hodhishsha horoonsiꞌrate woy mitore biddi assate kaaꞌlo hasiissannonsare oosoꞌne ledo borreessitine amaxxa dandiitinanni. Hakkiinni konne manna kaaꞌlitinanni woyite oosoꞌne ledoꞌne haadhine hadhe. Kaaꞌlo hasiissannonsare towaattine afidhinanni hagiirrenna harshammo oosoꞌne laꞌanno gede asse. Oosoꞌne umo heeshshi assitanno gede rosiisa dandiitinanniti baalanta roortanno doogo lawishsha ikkitine rosiisate.—Qullaawu Maxaafiha xintu seera: Luqaasi 6:38.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Wedella Meya Roduuwa—Ayyaanaamittetenni Gikki Yitinoonnire Ikke
12 Wolootu ledo dancha gede hasaawate dandoo heedhannoꞌne gede assidhe. Kiristaanu hatto assa hasiissannonsa. Tenne daafira rosaanchu Yaiqoobi kaaꞌlitannonke amaale kulanni togo yiino: “Mannu baalu macciishshate rahinoha, coyiꞌrate . . . muddamannokkiha ikko.” (Yai. 1:19) Wolootu coyidhanno woyite seekkitine macciishshitinanniha ikkiro, “wolu manni qarra umiꞌnehu” gede assitine heddinannita leellishshinanni. (1 Phe. 3:8) Mittu manchi coyiꞌranni noore woy hedinore huwata hoogginiro hayyotenni xaꞌmo xaꞌme. Hakkiinni coyidhinara albaanni boode geeshsha hedde. (Law. 15:28) Kiꞌneneeto togo yitine xaꞌme: ‘Coyiꞌrammora hedoommori garaho woy dhaawannoho? Shaqqillunninna baxillunni coyiꞌreemmo?’ Dancha gede hasaawate dandoo noonsahu gikki yiinohu meya roduuwiwiinni rosse. (Lawishsha 31:26 nabbawi.) Insa coyiꞌranno gara seekkitine macciishshe. Tenne dandoo rossinanni hadhini kiiro wolootu ledo nooꞌne aanteno roore seekkanno.
WOCAWAARO 22-28
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO ROSIISAANCHO 1-2
Dagganno Ilama Qajeelsa Agurtinoonte
“Ammanamino Labballira Looso Uyiyye”
3 Ninke baalunku loonseemmoha ayyaanaamittete looso banxeemmo daafira, hakko looso hegere geeshsha loonsanni heeꞌra hasiꞌneemmo. Ikkollana, Addaami yannanni kayise mitte ilama geedhitanno wote wole ilama lekkissanni daggino. (Ros. 1:4) Konninni kainohunni yannankera addu Kiristaani giddo fonqolo ikkanno coyi kalaqamino. Yihowa manni loosi duuchu garinni lexxino. Konne batiꞌra looso danchu garinni loosate, Yihowa dirijjite yanna abbitino tekinooloje horoonsidhanno. Mitu jajjabbu mannira hakko garinni loosa qarra ikkitansara dandiitanno. (Luq. 5:39) Tenneno agurranna, ajuulleho jajjabbunni roortino jawaantenna wolqa noonsa. (Law. 20:29) Konni daafira, jajjabbu roduuwi ajuullu roduuwi roore looso adhite loossanno gede qajeelsansa danchatenna hasiissannote.—Faarso 71:18 nabbawi.
4 Qoosso noonsa roduuwi, ajuulleho looso aa baxa hooggara dandiitanno. Tennera mitu baxxanno qoosso aaninni hoollanninsahu gede assite hedde waajjitanno. Wolootu insaweelo ajuullu roduuwi danchu garinni loosa dandiitannokkiha lawannonsa. Wolootu kayinni qajeelsate yanna noonsakkihu gede assite heddanno. Ajuullu roduuwi kayinni, roore looso aa keeshshiniro cinca hoogge muddantannokki gede qoropha hasiissannonsa.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Uyinohe Eltora Magano Galatatto?
6 Uullate aana waa afiꞌnoommohu, baattotenna arrishshote mereero noo xeertinyi batiꞌrinokkinna ajinokki daafiraati. Uulla xa noowiinni shiima geeshsha nafa arrishshonniwa shiqqi yitinoha ikkoommero, wayi baalu foorare goofanno daafira uulla ruqaꞌnitanno, hattono heeshsho afiꞌrinori diheeꞌranno. Qoleno uulla xa noowiinni shiima geeshsha nafa arrishshotewiinni xeertidhoommero, wayi baalu kaadete soorramanno daafira uulla kaade calla ikkitanno. Ikkollana Yihowa uulla gara ikkino bayicho worino daafira, heeshsho afiꞌrinori waa hoogikkinni heeꞌranno. Arrishshote iibbilli wuqiyaanosetenna uullate noo wayi fooraranno gede assanno; hakkiinni gomichu kalaqamanno. Arrishsho diru kiiro lowo miliyoone litire ikkanno wayi fooraranno gede assitanno. Kuni wayi xeena woy kaade ikke dirrara albaanni gordoho mito tonne barra keeshshanno. Gedensoonni kuni wayi wuqiyaanosenna wole wayi bissa eanno; konni garinni wayi doyicho uurritukkinni heedhanno. Tini dhagge ikkitannotinna uurritannokkiti wayi doyicho Yihowa hayyichanna wolqaataamo ikkinota leellishshanno.—Iyo. 36:27, 28; Ros. 1:7.
WOCAWAARO 29–BIRRA 5
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO ROSIISAANCHO 3-4
Sase Ganaasinchoꞌne Kaajjishidhe
ijwhf birxicho 10 guf. 2-8
Elektiroonikisete Uduunne Bayichosi Wora Dandiineemmohu Hiittoonniiti?
● Elektiroonikisete uduunne hayyotenni horoonsiꞌra adhantinore kaaꞌlitara dandiitanno. Lawishshaho, mitu minaanninna minaama barra babbaxxe hosanno woyite mimmitu ledo xaadate horoonsiꞌranno.
“Harancho sokka borreessine lawishshaho, ‘baxeemmohe’ woy ‘ate daafira hedanni noommo’ yaa loworeeti”—Joonaataani.
● Elektiroonikisete uduunne garimale horoonsiꞌra adhamate giddo qarru kalaqamanno gede assitara dandiitanno. Lawishshaho mitu manni Elektiroonikisete uduunne quwa sae horoonsiꞌranno; tini galtensa towaatate yanna hooganno gede assitansara dandiitanno.
“Minaanniꞌya wonaatiro hasaawisaera hede silke horoonsiꞌranni noomma daafira agurino woyiti nooti dihuluullissannote.”—Juliisa.
● Mitu manni kawaanni silke horoonsiꞌnanni kaꞌaa galtete ledo dancha gede hasaawa dandiinanni yee hedanno. Dagoomu hajo daafira xiinxallitannoti Sheeri Tarkili, ‘mitte hinge duuchare assineemmo’ yine heda gowwimma ikkitinota coyidhino. Mitte hinge duuchare assa kaaꞌlitanno dandoo diꞌꞌikkitino. Ise ledde, “Baalankare mitteenni assate woꞌnaallummo kiiro, mitto mittonka coye seekkine illachisha didandiineemmo” yitino.
“Minaanniꞌya ledo hasaawa hagiirsiissannoe; wolere assanni nooha ikkiro kay hasaawa dihasiꞌreemma. Silke horoonsiꞌranni hasaawisannoe woyte qole anenni silke roorsiꞌrannoha lawaae.”—Saara.
Qara hedo: Elektiroonikisete uduunnicho horoonsiꞌneemmo gari adhamanke kaaꞌlara woy gawajjara dandaanno.
‘Yahi Buwani’ Xoannokki Gede Asse
12 Minaannuwunna minaamuwu Aqiilanna Phirisqilla lawishsha harunsa dandaannohu hiittoonniiti? Galteꞌnenna kiꞌne loosa hasiissannoꞌneha batinye looso hedde. Mito looso calluwiꞌne ikkikkinni galteꞌne ledo loosa dandiitinanni? Lawishshaho, Aqiilanna Phirisqilla mitteenni sabbakkino. Kiꞌneno ganyitine mitteenni sabbakate pirogiraame fushshiꞌra dandiitinanni? Qoleno Aqiilanna Phirisqilla mitteenni loosino. Ateranna minaamakkira mittu gari loosi nooꞌnekkiha ikkara dandaanno; ikkirono mini giddo looso mitteenni loosa dandiitinanni? (Ros. 4:9) Mitto looso mitteenni loossinanni woyite, mimmitunniwa albinni roore shiqqinanni hattono mimmitu ledo hasaabbinanni faro afidhinanni. Roobertinna Linda adhaminkunni 50 diro sainonsa. Rooberti togo yiino: “Noore coyiꞌniro boohaarranni mitteenni sayinseemmoti lowo yanna dinonke. Ikkollana ani sayinna hayishshanna minaamaꞌya mooshshitanno woyite woy ani akaakilte towaatanna ise dagge ledoꞌya loossanno woyite lowo geeshsha tashshi yaannoe. Mitteenni loosanke mimmitunniwa albinni roore gamba yineemmo gede assitinonke. Baxillinkeno lexxanni haꞌrino.”
13 Ikkollana mitteenni heeꞌraꞌne calla mittimmaꞌne kaajjishshanno yaa ikkitinokkita qaagge. Biraazilete heedhannoti mitte minaama togo yitino: “Xaa yannara loosu batiꞌrannonke daafira, mitto mine heeꞌnoommo daafira calla mitteenni yanna sayinsanni heeꞌnoommo yine hendammora dandiineemmo. Mitteenni heeꞌratenni sainore assa hasiissannonketa huwatoomma. Minaanniꞌya yaannore seekke macciishsha hasiissannoe.” Hanni Biruunonna minaamasi Teezi mimmito seekke macciishshannota leellishinohu hiittoonniitiro laꞌno. Isi togo yiino: “Mitteenni yanna sayinseemmo woyite silke kikkisa agurre hagiirsiissanno yanna sayinseemmo.”
14 Ikkirono mitteenni sayissinanni yanna hagiirsiisalla hoogguꞌne? Assa baxxinanni coyi addi addiha ikkara woy mimmitoho caaccaabbinanniha ikkara dandiitinanni. Hatto ikkiro maa assa dandiitinanni? Hanni aleenni kulli giira daafira galagalle laꞌno. Giira bayichonkonni bukki yite dibubbanno. Xigiro worranni hakkiinni sunu sununni jajjabba haqqe wora hasiissanno. Hatteente gede barru baala mitteenni shiima shiima yanna sayissine hanafa dandiitinanni. Kanca assannoꞌneha ikkikkinni lamenka hagiirsiisannoꞌne coye assa deꞌinoonte. (Yai. 3:18) Shiimare assitine hanaffine baxilliꞌne lexxanno gede assiꞌra dandiitinanni.
‘Yahi Buwani’ Xoannokki Gede Asse
3 ‘Kaaliiqi buwani’ xoannokki gede assiꞌrate minaanninna minaama Yihowa ledo noonsa jaalooma kaajjishiꞌrate sharrama hasiissannonsa. Hatto assansa kaaꞌlitannonsahu ma garinniiti? Minaanninna minaama iimi Anninsa ledo noonsa jaalooma lowori gede assite laꞌannoha ikkiro, isi aannonsa biddishsha quqquxante harunsitanno; hatto assansa mereeronsa noo baxilli qiidanno gede assara dandaanno qarra hooꞌlatenna qeele saꞌꞌate kaaꞌlitannonsa. (Rosiisaancho 4:12 nabbawi.) Ayyaanaamittetenni gikki yiino Kiristaani Yihowa lawishsha harunsatenna Yihowa akatta lawishshaho danchumma, cincanna maaro leellishate sharramanno. (Efe. 4:32–5:1) Togoo akatta noonsa minaanninna minaamara baxillinsa lexxanno gede assiꞌra qarra diꞌꞌikkitannonsa. Mine assidhunkunni 25 diro saꞌꞌannoseti Liina yinanni rodoo, “Ayyaanaamittetenni gikki yiino mancho baxanna ayirrisa qarra diꞌꞌikkitanno” yitino.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Gashshaano Hooltunkerono Yihowa Magansiꞌra Agurroonke
14 Wolootaho kulleemmore qorophino. Loosonke hoollanni woyite ‘sammi yaate yanna noota’ qaaga hasiissannonke. (Ros. 3:7) Shaaꞌꞌa ikkinokkire lawishshaho, roduuwinke suꞌma, gambooshshe assiꞌneemmo base, sabbankeemmo doogga, hattono ayyaanaamittete sagale afiꞌneemmo gara hawa gede kula dihasiissannonke. Konne coye gashshaanote, hattono ninke gobbara woy wole gobbara heedhanno jaallankera woy fiixinkera kula dihasiissannonke. Tini, roduuwinkera qarru iillannonsa gede assitara dandiitanno.—Faarso 39:1 nabbawi.
Lallawo
lmd guwuursha A naxiwe 12
Maganu taashshannohonna mallaadannokkiho.—Mar. 10:17; Soq. 10:34, 35.
BIRRA 6-12
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO ROSIISAANCHO 5-6
Bayira Maganonke Ayirrinseemmota Leellinsheemmo Gara
w08 8/15 15-16 guf. 17-18
Ayirrinyu Noo Garinni Yihowa Ayirrisa
17 Yihowa magansiꞌneemmo woyte isira ayirrinye abbanno garinni heeꞌra hasiissannonke. Rosiisaancho 5:1, “Maganu minira eatto yannara qaafokki agadhi” yitanno. Museno ikko Iyyaasu qullaawa darga uurritu woyte caammansa fushshidhanno gede hajanjoonninsa. (Ful. 3:5; Iya. 5:15) Hatto assansa ayirrinyu noonsata leellishshanno. Israeelete kakkalaano “teedinsa leellannokki gede hunda iillitino luko” uddiꞌra hasiissinonsa. (Ful. 28:42, 43) Hatto assansa kakkalote darga soqqantanno woyte bisinsa leellannokki gede assiꞌrate kaaꞌlitannonsa. Kakkalaanchu maate miilla baalanti ayirrinyu noo garinni heeꞌrate daafira kulannohu Maganu biddishshira halama hasiissannonsa.
18 Yihowa manna ikkinoommo daafira woꞌmanka woyte ayirrinyu noo garinni heeꞌra hasiissannonke. Ayirrinsanninke gede ayirrinyunni heeꞌra hasiissannonke. Tini yaate geeshshira assinannita ikkitukkinni godowintanni kaꞌne assa hasiissannote. (1 Sa. 16:7; Law. 21:2) Ayirrinyu ayimmanke wido ikka hasiissannosi; hattono akatanke, dooꞌꞌonke, wolootu ledo noonke aante, wole agurina ninkeneetiranna wolootaho noonke lao biddi assiꞌneemmo gede assa hasiissannosi. Coyiꞌneemmorinnino ikko assineemmorinni woꞌmanka woyte Yihowa ayirrinseemmota leellisha hasiissannonketi egennantinote. Akatankenna uddiꞌneemmonna seenseemmo gara lainohunni soqqamaasinchu Phaawuloosi yiinore dideꞌneemmo; isi togo yiino: “Soqqanshonke mishantannokki gede, aye garinnino guficho ikkannore diassineemmo; hatteentenni baalunku coyinni Maganu soqqamaano ikkanke leellinsheemmo.” (2 Qo. 6:3, 4) “Gatisaanchinke Maganu roso woꞌmante doogonni gaamaarsa” hasiissannonke.—Tit. 2:10.
w09 11/15 11 guf. 21
Qullaawa Maxaafa Xiinxallitine Huuccattoꞌne Gara Woyyeessidhe
21 Yesuusi woꞌmunni woꞌma ammana noosita leellishanno garinni ayirrinyunni huucciꞌrino. Lawishshaho, Alaazaari reyotenni kayisara kae heeꞌre, “Yesuusi iima hige lae togo yii: ‘Annaꞌya, macciishshoottoe daafira galaxxeemmohe. Woꞌmanka woyite macciishshattoeta afoommo. Tenne coyiꞌroommohu kayinni, kowiicho uurre noo manni ane ati soottoeta ammanara yeeti.’” (Yoh. 11:41, 42) Huuccidhinanni huuccatto togoo ayirrinyinna ammana nooꞌneta leellishshanno? Yesuusi lowo ayirrinyinni huucciꞌrinota lawishshu huuccatto daafira xiinxallineemmo woyte, tenne huuccattoti qara hedo Yihowa suꞌmi qullaawa, Gashshootisi daa, hattono fajjosi woꞌma ikkitinota wodanchineemmo. (Mat. 6:9, 10) Hanni huuccattoꞌne daafira hedde. Huuccattoꞌne addinta Yihowa Gashshooti daara, fajjosi woꞌmitara hattono suꞌmisi qullaawara hasidhinannita leellishshanno? Hatto ikka hasiissannose.
“Eootto Qaale Wonshi”
12 Ikkollana, cuuama hanafotella. Cuuammummo gedensaanni Yihowara ammanamme heeꞌne eꞌnoommo qaale wonsha hasiissannonke. Konni daafira ninkeneeto togo yine xaꞌma danchate: ‘Cuuamummo yannanni kayise ayyaanaamittetenni lophanni noommo? Yihowara woꞌmu wodaninni soqqamanni noommo? (Qol. 3:23) Ganye huucciꞌreemmo, Maganu Qaale nabbaweemmo, gambooshshe haꞌreemmo, hattono ganye soqqansho fuleemmo? Ayyaanaamittete coyira albiꞌya gede ikka aguroommo?’ Soqqamaasinchu Pheexiroosi ammananke lexxitanno gede assiꞌnummoro, hattono albinni roore cincaaleeyyenna Magano banxeemmore ikkinummoro, albinke gede soqqammanni heeꞌra dandiineemmota xawisino.—2 Pheexiroosi 1:5-8 nabbawi.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Nabbawaano Xaꞌmitanno Xaꞌmo
Rosiisaancho 5:8 buxane beebba assiꞌrannonna halaale dawisanno gashshaanchire kultanno. Kuni gashshaanchi isita roortino silxaane afiꞌrinohu laꞌꞌanni noosita qaaga hasiissannosi. Isinni isi roorichinni nafa roortino silxaane noonsari heedhara dandiitanno. Uullate gashshooti giddo silxaane noonsari baalunku bushuulle ikkitara dandiitanno; konnira addi addi silxaane noonsari manna gadadissara dandiitanno.
Kaaꞌlannohu noonkekkiha lawinkerono, Yihowa uullate gashshooti giddo lowo silxaane noonsare laꞌꞌanni noota afanke sheshifanteemmo gede assitannonke. Maganu kaaꞌlannonke gede huucciꞌranna duhanke isi aana tuqqa dandiineemmo. (Far. 55:22; Fil. 4:6, 7) Yihowa “Isira gudisante aamantinore jawaachishate, . . . baatto baala” illaallisannota anfoommo.—2 Dud. 16:9.
Hakko daafira, Rosiisaancho 5:8 uullate gashshooti hiittoohoro qaagiissitannonke; woꞌmanka woyite rooreho rooru no. Hakkiinnino sae qummeeshshu, baalunkunni roore silxaane noosihu Yihowa ikkinota qaangeemmo gede kaaꞌlannonke. Isi xa Mangistesira Moote asse shoominohu Beettisi Yesuusi Kiristoosi widoonni gashshanni no. Woꞌmanka Dandaanno Maganiwiinni goꞌlinori horo dino; isino Beettisino halaale didawissanno.
BIRRA 13-19
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO ROSIISAANCHO 7-8
‘Wiꞌlate Minira Hadhe’
Yesuusi Wiꞌlinota Kultanno Xaggenni Maa Ronseemmo?
9 Shiidhe xissiisidhinore kaaꞌla dandiineemmo. Yesuusi Maartanna Maariyaami ledo wiꞌlinoha calla ikkikkinni, insa hasaaphanna macciishshinonsa hattono sheshifachishannore coyiꞌre jawaachishinonsa. Ninkeno shiidhe xissiisidhinore sheshifachishanna jawaachisha dandiineemmo. Awustiraaliyaho heeꞌrannohu Daani yinannihu songote cimeessi togo yiino: “Minaamaꞌya shiiꞌrummohu gedensaanni kaaꞌlo hasiissinoe. Batinyu minaannuwinna minaamuwi hashsha barra dagge hasaapheemmo woyite macciishshitannoe. Insa xissoꞌya fushshe hasaapheemmo gede kaaꞌlitinoe; hattono wiꞌlanna laꞌe disaalfattino. Qoleno insa mitore assite kaaꞌlitinoe; lawishshaho makeena hayishshiꞌra, suuqete mitore hidha hattono sagale qishiꞌra hoogeemmo woyite kuri coyibba assite kaaꞌlitinoe. Qoleno insa duucha woyite huuccatto ledoꞌya assidhanno. Insa ‘qarru barra iillitannore’ addu jaallanna roduuwa ikkansa leellishshinoe.”—Law. 17:17
Yaaddo Amaddinonsare Jawaachishshe
15 Boodu diri albaanni minaamasi shiiꞌrinohu Wiliyaami togo yiino: “Wolootu galteꞌya assitinoha dancha coye coyidhanno woyite tashshi yaannoe; tini insa ise baxxannosetanna ayirrissannoseta wodancheemmo gede assitannoe. Hatto assansa baasa kaaꞌlitinoe. Minaamaꞌya lowo geeshsha baxeemmo daafira, mannu ise daafira coyiꞌranno woyite baasa sheshifateemmo.” Biyanka yinanniti minaannase shiidhino mancho togo yitino: “Wolootu ledoꞌya heedhe huuccatto assitannonna qummeeshshuwa nabbabbannoe woyite lowo geeshsha sheshifateemma. Minaanniꞌya daafira hasaawansa hattono ani isi daafira coyiꞌranna macciishshansa baasa kaaꞌlitinoe.”
“Wiꞌlitannori Ledo Wiꞌle”
16 Shiiꞌrinohu ammanate roduuwinkera huucca woy ledonsa huuccatto assiꞌrano lowore kaaꞌlitanno. Hatte yannara coyidhe fushshiꞌra hoogittoro nafa, hindiiddo qalxitannahe insa daafira eeggifatte assatto huuccatto, shiiꞌrino mancho dhaabbanno. Daaleni togo yitino: “Roduuwu ane sheshifachishate daanno wote, huuccatto assenke yeemma. Insa huuccatto assa hanafanno wote yaannori baꞌꞌannonsaha ikkirono, shiima yanna gedensaanni qoonqo fushshe huucca hanafanno; hattono giddonsanni huuccanno. Ammanansa, baxillinsanna anera hedannota leellishate assannori ammanaꞌya jawaachishino.”
“Wiꞌlitannori Ledo Wiꞌle”
17 Shiiꞌrino manni xissiisiꞌre keeshshanno yanna manchu manchu garinni babbaxxitanno. Hakko daafira, jaallanna fiixu ledonsa heeꞌrannote boode barruwa geeshsha calla ikkikkinni, insa wiꞌlatenni kae loosiꞌra hanafihu gedensaannino sheshifachisha hasiissanno. “Jaalu woꞌmanka wote jaalaholla;” isi qarru barrira ilamino rodii gedeeti. (Law. 17:17) Mittu Kiristaanchi xissiisiꞌre keeshshanno yanna baxxu geeshshita ikkiturono, ammanate roduuwisi iso ganye sheshifachisha hasiissannonsa.—1 Teselonqe 3:7 nabbawi.
18 Shiiꞌrino manni adhamansa ayirrisanno barri, muuziiqu, foto, alba mitteenni assannori, baxxino fooli, qoonqo woy diru wogga reyi mancho qaage dadillanno gede assitannonsaha ikkara dandaanno. Galte shiiꞌrinohu alba mitteenni assanno coye callootinsa assanno wote, lawishshaho jawu gambooshshira woy Qaagooshshu Ayyaanira callootinsa haꞌranno wote lowo geeshsha dadillara dandaanno. Mittu rodii togo yiino: “[Minaamaꞌya reyitu gedensaanni] adhamaꞌya barra mite yee calliꞌya sayiseemmo wote, lowo geeshsha dadilleemmo yee hedoommo; hedummonte gede dadillaꞌya digattino. Ikkollana, hakko barra callateemmokki gede boodu labbaanna meya roduuwi boode muli jaallaꞌya gamba assite anewa waartino.”
19 Shiiꞌrino manna jawaachisha hasiissannohu baxxino barra calla diꞌꞌikkino. Juniya togo yitino: “Ganyine kaaꞌlanna baxxino barra calla ikkikki wole woteno shiiꞌrino manniwa waara lowo geeshsha kaaꞌlitanno. Konni garinni ganyine kaaꞌla lowore assitanno hattono baasa sheshifachishshanno.” Hige xisso gudisante hawantanno gede assa woy reyo abbitino callimma woꞌmunni woꞌma huna didandiinanni; ikkirono, mitore assine shiiꞌrino manna sheshifachishanna dhaabbachisha dandiineemmo. (1 Yoh. 3:18) Gabii, shiiꞌro iillituse yannara Yihowa, cimeeyye mulisenni faffukkinni kaaꞌlitannose gede assinohura iso galaxxitannota coyidhino. Ise ledde togo yitino: “Insa Yihowa dancha angasinni amadinoehu gede asse hedeemma gede assitinoe.”
Maganu Qaalinni Ronseemmore
“Ane Rosaano Ikkitinoonnita Mannu Baalu Tennenni Egennannoꞌne”
18 Mito woyite koffi assinonkeha ammanate rodoonke shinqe hasaawisa hasiissannonke yine hendammora dandiineemmo. Ikkirono balanxe aante noo gedee xaꞌmuwa ninkeneeto xaꞌma hasiissannonke: ‘Baalanka coye seekke buuxoommo?’ (Law. 18:13) ‘Koffi assinoehu afanni heeꞌreeti?’ (Ros. 7:20) ‘Ani konni albaanni togoo soꞌro loose diegennoommo?’ (Ros. 7:21, 22) ‘Iso hasaawise coye seekkeemmo yee roore bushanno gedella assammo?’ (Lawishsha 26:20 nabbawi.) Yanna gaaꞌmine kuri xaꞌmuwa seekkine hendummoro, rodiinkera noonke baxilli soꞌrosi agurre saꞌneemmo gede assankera dandaanno.
Loonse Leellinshanni Ikkito
ijwfq birxicho 50
Yihowa Farciꞌraasinera Madaarshu Daafira Mayi Lao Noonsa?
Madaarshu daafira noonke laonna hattoo yannara harunsineemmo rosichi Qullaawu Maxaafi aana xintaminoho; kuri giddo gamu aante nooreeti:
◼ Shiiꞌneemmo woyite wiꞌla soꞌro diꞌꞌikkitino. Yesuusi rosaano shiidhu yannara wiꞌlitino. (Yohaannisi 11:33-35, 38; Soqqamaasinete Looso 8:2; 9:39) Hakko daafira, ninkewa wiꞌlate yanna hagiidhine qeexaaꞌlinannita diꞌꞌikkitino. (Rosiisaancho 3:1, 4; 7:1-4) Hatteentenni, shiiꞌrinohu ledo xissosi beeqqineemmo yannaati.—Roomu Sokka 12:15.
◼ Reyitinori mittoreno diaffanno. Lophinoommo qooxeessinna budinke ikkihano ikkiro, reyitinori affanni noohu gede assine hende woy lubbote noore gawajjitara dandiitanno yine assinanni coyibba woy bude diharunsineemmo. (Rosiisaancho 9:5, 6, 10) Togoo budi giddo gamu yannate kiiro wiꞌla kayisa, madaarshaho lowo jila jille ayirrisa, annuwate xorshiꞌra, reyitinore coyishiishanna insa kaaꞌlo xaꞌmiꞌrate. “Giddonsanni fultine, baxxitinoonnire ikke. Batte ikkinoricho kissinoonte” yitannote Qullaawu Maxaafi hajajo garinni, togoo budi baalunkuwiinni xeertiꞌneemmo.—2 Qorontoosi 6:17.
◼ Reyino mannira hexxo noonsa. Qullaawu Maxaafi reyino manni kaꞌꞌannotanna reyo higgeno heedhannokki yanna daggannota kulanno. (Soqqamaasinete Looso 24:15; Yohaannisi Ajuuja 21:4) Tini hexxo, umi xibbi diri Kiristaana kaaꞌlitinonte gede, mannu quwa sae xissiisiꞌre harunsannoha mito bude harunsineemmokki gede kaaꞌlitannonke.—1 Teselonqe 4:13.
◼ Qullaawu Maxaafi baalankare quwunni assinanni gede amaalanno. (Lawishsha 11:2) Mittu manchi madaarshu yanna durummasi leellishiꞌrate woy ‘jirotenni naaxxate’ horoonsiꞌra dihasiissannosi. (1 Yohaannisi 2:16) Madaarshu yannara, boohaarshaho yine quwa saino jila jillanni gede diassineemmo; woy lowo woxinni hirrannita reeshshu saaxine diqixxeessineemmo, hattono mannu lae maalale assiꞌranno gedee uduunne diuddiꞌneemmo.
◼ Madaarshu daafira noonke lao wolootuno harunsitanno gede dixixxiimbeemmo. Tenne lainohunni, “Mittu mittunku loosinke garinni Maganu albaanni shinqe xaꞌmammeemmo” yaannoha xintu seera harunsineemmo. (Roomu Sokka 14:12) Faro afiꞌneemmo woyite kayinni ammananke ‘shaqqillunninna owaantetenni’ wolootaho kulleemmo.—1 Pheexiroosi 3:15, 16.
Yihowa Farciꞌraasine madaarshi hiittooho?
Bayicho: Madaarshu bayicho doorannohu shiiꞌrino ayiddeeti; lawishshaho bayichu Gambooshshu Addaraashera, qaete, woy waammate qixxeessinoonni basera ikkara dandaanno.
Madaarshu pirogiraame: Shiiꞌrino ayidde sheshifachishate, Qullaawu Maxaafi reyotenna kaote hexxo daafira mayyaannoro kultanno lallawo heedhanno gede assinanni. (Yohaannisi 11:25; Roomu Sokka 5:12; 2 Pheexiroosi 3:13) Pirogiraamete yannara, reyino manchiha dancha akata kullara, hattono hakko manchihu danchu lawishshinni ronsanniha jawaachishanno roso luphi assine xawinsara dandiinanni.—2 Saamueeli 1:17-27.
Maganu Qaali aana xintantino faarsono faarsinara dandiinanni. (Qolasiyaasi Sokka 3:16) Pirogiraamete jeefora sheshifachishshanno huuccatto assinanni.—Filiphisiyusi Sokka 4:6, 7.
Woxenna mutsuwaate: Madaarshahono ikko wole ammaꞌnote soqqanshonkera roduuwinke woxe baaxxitanno gede diassineemmo; qoleno gambooshshinkewa mutsuwaate gamba diassinanni.—Maatewoosi 10:8.
Wiꞌlaancho: Yihowa Farciꞌraasine ikkinokki mannino madaarshaho Gambooshshu Addaraashenke daa dandaanno. Wolu gambooshshinkente gede, madaarshahono mannu baalunku daa dandaanno.
Yihowa Farciꞌraasine, wole ammaꞌno qineessitanno madaarsha hadhanno?
Tenne hajo lainohunni, mittu mittunku Yihowa Farciꞌraasinchi Qullaawu Maxaafinni qajeelino tiiasi harunse umisi doodhanno. (1 Ximootewoosi 1:19) Ikkollana, Qullaawu Maxaafi ledo sumuu yaannokkihu ammaꞌnote budira kayinni dikarsammeemmo.—2 Qorontoosi 6:14-17.
BIRRA 20-26
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO ROSIISAANCHO 9-10
Fonqoloho Gara Ikkitino Lao Heedhoꞌne
w13 8/15 14 guf. 20-21
‘Kaaliiqa Abbooshshidhooti’
4 Qarru giddo ubbinanni gede assinoꞌnehu ayetiro baddine affe. Hatto assa hasiissannoꞌnehu mayiraati? Mitu qarrinkera bushuullu ninke umonke ikkinammora dandiineemmo. Hatto ikkiro, tenne ammane adha hasiissannonke. (Gal. 6:7) Illinoꞌne qarrira Yihowa busha assitinoonte. Iso bushiisha digaraho yineemmohu mayiraati? Hanni mitto lawishsha hendo: Mittu makeeni buuwe haꞌra dandaanno. Oofaanchu konne makeena deerra sae oofanni wirri yinanniwa mare galchami. Ikkina tenne danora bushu makeenu faabirikaatini? Deeꞌni! Hatteente gede, Yihowa ninkera doodhate qoosso ee kalaqinonke. Ikkirono dancha doorsha doodha dandiineemmo gede biddishsha uyinonke. Ikkina uminke soꞌrora Kalaqaanchonke busha assa hasiissannonkeni?
21 Hige baalunku qarri iillannonkehu uminke soꞌronni diꞌꞌikkino. “Yannanna hendoonnikki coyi” mitu qarri giddo umbeemmo gede assankera dandaanno. (Ros. 9:11, NW) Jeefoteno, umihu bunshete kaimi Sheexaane Daawuloosi ikkinota deꞌnoonke. (1 Yo. 5:19; Aju. 12:9) Diininke Yihowa ikkikkinni Sheexaaneho!—1 Ph. 5:8.
Yihowa Umo Heeshshi Assitanno Soqqamaasinesi Baxanno
10 Qoleno umo heeshshi assa bikkunni heeꞌneemmo gede kaaꞌlitannonke. Hayyichu moote Salamooni togo yino: ‘Soqqamaasine farado guluffeenna, ayirraddu kayinni, lekkatenni hadhanna afoommo.’ (Ros. 10:7) Lowo dandoo noonsari duucha woyite loosinsanni ayirrinye afiꞌra hooggara dandiitanno. Mito woyite kayinni gari dandoo noonsakkiri ayirrinye afidhara dandiitanno. Ikkirono, Salamooni hoongoonni coye hendanni yaadantenni, noo halaale ammane adha hayyo ikkitinota coyiꞌrino. (Ros. 6:9) Umo heeshshi assineemmore ikkinummoro, mitu coyi ninke hendoommo gede ikka hoogirono, tenne ammane adha diqarrissannonke.
w11 10/15 8 guf. 1-2
Boohaartinanni Boohaarshi Kaaꞌlannoꞌneho?
QULLAAWU MAXAAFI giddo Yihowa heeshshote heeꞌnammora calla ikkikkinni hagiidhinanni heeꞌnammora hasiꞌrannota leellishshannoti batinye hedo no. Lawishshaho, Faarso 104:14, 15 Yihowa assannore kultanni togo yitanno: “Mannuno loosiꞌre sagale afiꞌranno. Hagiirsiissannota woyinete xajje, alba mucci assitanno zayitenna, wolqa uyitanno sagale qixxeessatto.” Yihowa heeshshote hasiisannonke gide, zayitenna woyine afiꞌneemmo gede addi addi muꞌro lophitanno gede assanno. Kayinni ‘woyinete xajje mannu wodanano hagiirsiissanno’. Woyinete xajje heeshshote heeꞌrate qara coye ikka hooggurono hagiirrinke lexxanno gede assitanno. (Ros 9:7; 10:19) Yihowa hagiidhinammora hasiꞌranno; hattono ‘wodananke kassi assanno.’—Soq 14:16, 17.
2 Konnira mito woyite “iimi ceanna dubbu daraaro” seekkine laꞌꞌate woy hagiirsiisannonkeha mito coye assate yanna gaaꞌma gaabbissannota diꞌꞌikkitino. (Mt 6:26, 28; Fa 8:3, 4) Heeshshonkenni hagiidha ‘Maganu eltooti.’ (Ros 3:12, 13) Konnira boohaarsha eltote gede assine laꞌneemmoha ikkiro, hattee yanna elto uyinonke Magano hagiirsiisanno garinni horoonsiꞌrate kaꞌneemmo.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Reyineemmo Woyite Hiikkineemmo?
1. Reyineemmo woyite hiikkineemmo?
Yesuusi, reyo takkinaatu goxichi gedeeti yiino. Reyo goxichu gede ikkitinohu hiittoonniiti? Natare goxino manchi, mulesi mayi ikkanni nooro diafanno. Mittu manchi reyihu gedensaanni, dixissannosi. Callimmano diamaddannosi. Qullaawu Maxaafi, “Reyitinori . . . mittoreno diaffanno” yaanno.—Rosiisaancho 9:5 nabbawi.
BIRRA 27–BOCAASA 2
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO ROSIISAANCHO 11-12
Fayyimmaꞌne Agadhitine Hagiidhitinanni Heedhe
Kalaqama Horoonsidhine Oosoꞌnera Yihowa Daafira Rosiisse
16 Yihowa kalaqinori maate hagiidhitanni mitteenni yanna sayissanno gedeno kaaꞌlannonsa; tini qolte mimmito albinni roore baxxanno gede assitannonsa. Qullaawu Maxaafi ‘hagiidhatenna sirbate yanna noota’ kulanno. (Ros. 3:1, 4) Yihowa banxeemmo coye assineemmoha biifado addi addi bayicho kalaqino. Batinye maate boohaarate qixxeessinoonni base, gaxarete qooxeessa, ilaalla woy baaru qacce hadhe boohaara baxxanno. Mitu qaaqquulli paarkete giddo dodamanna godoꞌla, addi addi saada laꞌꞌa, baaraho, lagaho woy hayiqete waa daaha baxxanno. Boohaarreemmo gede assannohu Yihowa kalaqinohu batinyu coyi noonke!
Maganu Uyinoꞌne Heeshsho Lowori Gede Assitine Laꞌe
6 Qullaawu Maxaafi fayyimma agadhinanni gara woy intanni sagale daafira kulanno maxaafa ikka hoogirono, tenne hajo daafira Yihowa hedo anfeemmo gede kaaꞌlannonke. Lawishshaho mannimmanke gawajjanno ‘qarra abbannore’ hooꞌlineemmo gede jawaachishannonke. (Ros. 11:10) Qullaawu Maxaafi quwa saꞌne itanna aga hasiissannonkekkita kulannonke; quwa saꞌne ita woy aga fayyimmanke gawajjitaranna shitankera nafa dandiitanno. (Law. 23:20) Yihowa maa inteemmoronna angeemmoro hattono mageeshshire inteemmoronna angeemmoro doodhineemmo woyite, ninkeneeto qeeꞌlineemmore ikkinammora hasiꞌranno.—1 Qor. 6:12; 9:25.
7 Mitto coye seekkine buunxe Maganu uyinonke heeshsho lowo geeshsha naandeemmota leellishanno doorsha doodha dandiineemmo. (Far. 119:99, 100; Lawishsha 2:11 nabbawi.) Lawishshaho inteemmore qorophine doodha dandiineemmo. Mitte banxeemmo sagale inteenna dhiwannonkeha ikkiro hattee sagale ita dihasiissannonke. Dancha gede gonxe, ganyine ispoorte loonse, woꞌmanka woyite hayishshiꞌnenna qaenke ishinu nookkita assiꞌne hayyoota ikkinoommota leellisha dandiineemmo.
“Qaalesi Guuttinannire Ikke”
2 Yihowa magansiꞌneemmore ikkinoommo daafira ninke hagiirraamma mannaati. Mayira? Hagiidhineemmo gede assannonkehu batinyu korkaati heeꞌrirono, qaru korkaati kayinni Maganu Qaale ganyine nabbawatenna nabbamboommore loosu aana hosiisate sharramankeeti.—Yaiqoobi 1:22-25 nabbawi.
3 ‘Qaale guunteemmore ikkinummoro’ lowo doogganni horo afiꞌneemmo. Lawishshaho, Maganu Qaalinni ronsoommore loosu aana hosiinsummoro Yihowa hagiidhanno. Tini qolte hagiirraamma ikkineemmo gede assitannonke. (Ros. 12:13) Maganu Qaalinni nabbamboommore loosu aana hosiinseemmo woyite, maatenke heeshsho seekkanno; hattono ammanate roduuwinke ledo noonke jaaloomi kaajjanno. Tini halaale ikkase heeshshoꞌnenni laꞌinoonniha ikkara dandaanno. Hakkiino sae, Yihowa biddishsha harunsitannokkirira iillannonsahu lowo qarrinni ganteemmo. Ninkeno Moote Daawiti coyiꞌrino hedora sumuu yineemmo. Isi faarsosi giddo Yihowa seeri, hajajonna yoo daafira xawisihu gedensaanni jeefote, ‘Seerakki agadhaꞌyannino lowo baꞌraaꞌra afiꞌreemmo’ yiino.—Far. 19:7-11.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Yihowa “Kaajjite Guma Laaltannore” Baxanno
16 Sabbankeemmo sokka mannu macciishsha giwirono, loonseemmohu wixa wixate loosi mittoreno dikaaꞌlanno yine heda dihasiissannonke. (Rosiisaancho 11:6 nabbawi.) Batinyu manni kulleemmonsa sokka macciishsha giwannoha ikkirono, ninke laꞌꞌansa digattanno. Bikku uddano uddiꞌneemmota, danchu akati noonketanna manna faasinqe hasaawinseemmota huwattara dandiitanno. Akatinke wolootu ninke daafira noonsa lao gara ikkitinokkita huwatte laonsa biddi assidhanno gede assara dandaanno. Konni birxichi hanafora kulliri Serjonna Olinda lawishshi tenne leellishanno.
17 Serjo togo yiino: “Xissinonke daafira, shiima yanna geeshsha otobise uurritannowa mara hoongoommo. Wole yannara hakka marrummota saꞌꞌaahu higaahu ‘Ma ikkitini? Qaalliwe assitinoonninke’ yaannonke.” Olinda ledde togo yitino: “Otobise kaddannori keere haadhannonke, hattono mitootu makeeninsa giddo heedhe ‘Loossinanni heedhinoonnihu dancha loosooti!’ yitannonke. Mito woyite isinni metseete uyinammonsara nafa xaꞌmitannonke.” Mittu manchi kuri minaanninna minaama sabbakannowa mare awawa uyinonsa, hattono loossanno looso naadannota kule jawaachishinonsa.
18 Ee, hexxo mudhine Maganu Mangiste wixa wixa agura hoongummo geeshsha, “daga baalantera” sabbankanni heeꞌnoonni loosiꞌra kaaꞌla dandiineemmo. (Mat. 24:14) Baalunkunni roore, Yihowa hagiirsiinsanni heeꞌnoommota afanke tashshi assitannonke; korkaatuno isi “kaajjite guma laaltannore” baxanno.
Lallawo
lmd guwuursha A naxiwe 13
Maganu kaaꞌlankera hasiꞌranno.—Far. 46:1; 145:18, 19.