BINELÍWAMI 50
Jeobá wachíniga nokáami tamó iné jiti ta bichí alí ti noká japi ta bichiwi
“Galá bichíyami níili mapurigá echi Abrami galá bichíili” (ROM. 4:12).
CANCIÓN sjj 119 Aʼlá wichíwipo Jeobá
JAPI BINÉPORÉa
1. Japalí ti nata japi Abrahán we bichíyami nili, ¿piri ti nárika nokayéeré?
TÁKORÉ wiká pagótami kipúe Abrahán jitra, wikabé echi ke machí piri isíami nili. Nalí, tamujé ko we aʼlá machí echi jitra. Japi riká, ati machí japi echi Biblia ko aní japi echi Abrahán “[onolá] niráa níima siʼnéami echi jaré galá bichíyami yuwa” (Rom. 4:11). Nalí, jériká ti nárika nokayéeré, ¿achi ti oméripo we bichíyami niya Jeobá japi riká isili Abrahán? Ayena ati omeri.
2. ¿Chúsiá we natéami ju japi ta aʼlá binepo echi Abrahán jitra? (Santiago 2:22, 23).
2 Bilé namuti japi tamó iʼwírima aminabi we bichíyami niya japi riká Abrahán, echi ko ju binea echi jitra. Echi ko sinibí nijéwili japi Onorúami nuleli: we miká simili, wiká bamíali biteili echoná kalí chiní jitra niwárami alí a miʼlinaili binoy nolá Isaac chiliwemia Jeobá. Jepuná jitra Abrahán ko néwariwélitili japi we bichíyami nili. Jiti echi riká nili alí isili japi nuleri, Jeobá ko we kanílili echi yúa alí echi amígowala nili (leeri Santiago 2:22, 23). Jeobá ko nakí japi sinéami tamujé alí mujé, kanílitipo echi alí echi amígowala nipo. Jiti la echi isili japi Pablo alí Santiago osimea japi isili Abrahán. Echoná Romanos capítulo 4 alí Santiago capítulo 2, binepo namuti we natéami echi rejoy jitra japi aʼlá nijéwami nili.
3. ¿Piri versículo jitra raʼíchili Pablo alí Santiago?
3 Pablo alí Santiago anili jepuná raʼíchali japi oserúa uchuwi echoná Génesis 15:6, japoná aní: “Abrán ko bichíwili Jeobá, alí echi ko ineli japi riká bilé japi wachíniga isíami ju”. Echi riká cho isimí Jeobá echi pagótami yúa japi kaníliti echi namuti jitra japi noká, jepuná ko we semati ju. Jeobá ko iné echi pagótami japi riká ko wachíniga niraa nokáami, tákoré ke sébali aʼlá nokáami ju. A keʼré japi mujé ayénachó nakí japi mi echi riká inérami nima. Jeobá ko a omeri echi riká mi inea. Ma inepo chúsiá Jeobá ineli Abrahán japi riká wachíniga niraa isíami alí japi ta nokisáré tamujé jiti echi riká cho inérami nipo.
ATI BICHÍYAMI NÍSARÉ JITI JEOBÁ WACHÍNIGA NOKÁAMI TAMÓ INEMA
4. ¿Chúsiá ti ke omeri aʼlá wachíniga nokáami niya?
4 Echoná oselí Romanos, Pablo ko anili japi sinéami pagótami chati nokáami ju (Rom. 3:23). Nalí, ¿chúsiá Jeobá a omeri tamó inea japi riká bilé pagótami wachíniga isíami? Pablo ko raʼíchili Abrahán jitra iʼwírimia sinéami echi cristianos machiyá jepuná namuti jitra.
5. ¿Chúsiá Jeobá anili japi Abrahán wachíniga isíami nili? (Romanos 4:2-4).
5 Japalí Abrahán biteili echomí Canaán, Jeobá ko anili japi Abrahán wachíniga isíami nili. ¿Chúsiá anili japi echi riká nili? Ke echi riká anili jiti Abrahán we aʼlá nijéwili echi Moisés Nulalila (Rom. 4:13). ¿Chúriká ti machí? Jiti echi israelitas nareli echi Nulalíwami aminá 400 bamíali simírisa pe aminana. Nalí, ¿chúsiá Jeobá anili japi Abrahán wachíniga isíami nili? Tákoré Abrahán ke sébali aʼlá isíami nili, Jeobá ko we aʼlárika ineli jiti bichíyami nili (leeri Romanos 4:2-4).
6. ¿Chúsiá Jeobá a omeri wachíniga niraa nokáami inea echi pagótami?
6 Pe aminana, Pablo ko anili japi echi japi bichiwi Onorúami, wachíniga isíami inérami nima echi jitra (Rom. 4:5). Alí jéanili: “Rabiri riwéami rijói echirigá achigórigá anili [...]: Ne wabé kanílatami ju echi jaré mapu Riosi ku wikawa suwaba mapurigá aboni chati olali [...] mapujiti aboni galá bichíi [...]. Ne wabé kanílatami ju echi jaré rijói, siʼnéami mapu ikí echi Walubela Riosi ketasi wiʼnijí aboni chati olalila jiti” (Rom. 4:6-8; Sal. 32:1, 2). Onorúami ko ku wikawi echi chati namuti japi nokali echi pagótami japi echi bichiwi alí ma ke newalá. Jeobá ko wachíniga niraa nokáami iné jepuná pagótami jiti bichíyami ju.
7. Jeobá wachíniga niraa nokáami ineli echi pagótami alí jaré ko ke, ¿chúsiá?
7 Tákoré Abrahán, David alí jarecho si, inérami nili japi riká wachíniga niraa nokáami, echi ko a bijí ke sébali aʼlá nokáami nili. Jiti bichíwili Onorúami, echi ko ineli japi riká ko ke chati nokáami alí ke ineli japi riká echi pagótami ke nijéwami (Efes. 2:12). Echoná oselí Romanos, Pablo ko aʼlá ruyé japi ta newalé we bichíyami niya jiti Jeobá amígowala nipo. Echi riká ikili Abrahán alí David yúa, alí ayénachó echi riká ikimea tamujé yúa.
¿CHÚSIÁ TI BICHÍWISARÉ ALÍ TI NOKISÁRÉ JAPI TA BICHIWI?
8, 9. ¿Chu iyiri namuti ke aʼlá nata jaré pagótami, alí chúsiá?
8 Ma wiká bamíali jonsa, echi líderes japi nulá echoná Iglesias we naʼawi alí ke katúwika noká japi we natéami ju bichiwia alí nokayá japi iyiri bichiwi. Jaré ko aní jiti niyúbitami nima pe bichíwisaré bi Jesucristo. Ati kipúliré jaré jéaníami: “Bichiwi Jesús alí mi niyúbitami nima”. Echi líderes aniyéeré jepuná jiti echoná Romanos 4:6, Pablo raʼíchili echi pagótami jitra japi Onorúami wachíniga inérami ju nalí ke echi jitra japi aʼlá noká. Jarecho ko aní japi mi niyúbitami nima, pe jaréanachó simisaa bi alí isisa japi riká binériwa echoná iglesia. A keʼré echi riká aní jiti echoná Santiago 2:24 aní japi “Riosi ayénachó galá wachínaga oláami niráa ané bilé rijói mapalí échiko ma we galabé olá”, ke bi jiti bichíyami ju.
9 Jiti la jepuná jitra, wiká japi we machí echi Biblia jitra, nata japi Pablo alí Santiago ke chopi riká binérili japi ta bichiwi alí japi ta noká. Aní japi Pablo nátili japi pe bichíwisaré bi jiti Onorúami kanílima, alí japi Santiago ko nátili japi nokisáré japi bichiwi. Bilé teólogo anili: “Santiago ko ke inámili chúsiá Pablo wisabé niraa anili japi bilé pagótami wachíniga isíami inérami ju jiti bichíyami ju alí ke jiti isimí japi bichiwi”. Nalí japi osali Pablo alí Santiago Jeobá Raʼicháala ju (2 Tim. 3:16). Jiti la, ati oméripo aʼlá inamia japi osali ibili echi. Jiti ta machiboa, ma binepo piri che jaré namuti si anili.
Pablo ko aneli echi cristianos judíos japi pireili echomí Roma japi ke newaleli nijewia echi Nulalíwami, nalí bichiwia. (Iné echi párrafo 10).b
10. ¿Piri ruyá anili Pablo echoná Romanos 3:21, 28? (Ayénachó iné echi dibujos).
10 ¿Piri ruyá anili Pablo echoná Romanos 3 alí 4? Echi ko ruyá anili japi nokisaa riweili echi pagótami nijéwimia echi nulalíwami japi “Riosi nulali”. ¿Chu iyiri nili echi? Echi nulalíwami japi Onorúami iyali echi israelitas Moisés jitra (leeri Romanos 3:21, 28). Jaré cristianos japi judíos nili, a mayéliré japi a bijí nijéwisaré echi nulalíwami. Jiti la, Pablo raʼíchili Abrahán jitra néwariwélitimia japi bilé pagótami ke newalé nijewia japi “Riosi nulali” echoná nulalíwami jiti wachíniga isíami inérami nima, nalí japi bichíwisaré. Japi anili Pablo we tamó iʼwiri jiti tamó bineri japi ta a omeri kanílitia Onorúami ati bichíwisaká echi alí Cristo.
Santiago ko aneli echi cristianos japi néwariwélitisaré japi bichíyami ju echi namuti jitra japi noká, japi riká galea sinéami alí iʼwiria jarecho. (Iné echi párrafos 11 alí 12).c
11. ¿Piri namuti jitra raʼíchili Santiago?
11 Echi namuti japi ruyéliwa echoná Santiago capítulo 2, ke chopi iyiri ju japi ruyeli Pablo japalí raʼíchili nijewia japi “Riosi nulali” echoná nulalíwami. Nalí Santiago ko ruyá anili echi namuti jitra japi noká echi cristianos sinibí rawé. Echi namuti newariwéliti acha bilé we bichíyami ju o ke. Ma binepo okuá ejemplos japi néeli Santiago.
12. ¿Chúriká ruyeli Santiago japi we natéami ju bichiwia alí nokayá japi ta bichiwi? (Ayénachó iné echi dibujos).
12 Echoná bachá ejemplo, Santiago ko anili japi echi cristianos chopi riká inésaré sinéami pagótami. Echi ko iʼwírili aʼlá inamia japi a galésaká jaré japi we winomíwami ju alí ke galésaká japi risóati ju, echi ko néwariwélitima japi ke bichiwi, tákoré aniyé japi bichíyami ju (Sant. 2:1-5, 9). Echoná okuá ejemplo, raʼíchili bilé jitra japi iné bilé hermano o hermana japi newalé chiní o koʼwáami nalí ke namú isimí iʼwírimia echi. Jiti ke echi riká isimí, néwariwéliti japi ke bichíyami ju, tákoré aniyé japi bichiwi. Santiago ko osali: “Mapalí bilé rijói wepi aní mapu binói galá bichíi Riosi, chopi ketasi galabé olá; [...] echalí échiko arigá ketasi galá bichíyami ju” (Sant. 2:14-17).
13. ¿Jépuká jitra raʼíchili Santiago tamó ruyemia japi ta néwariwélitisaré japi ta bichíyami ju? (Santiago 2:25, 26).
13 Santiago ko raʼíchili Rahab jitra, bilé mukí japi néwariwélitili japi bichíyami ju echi namuti jitra japi isili (leeri Santiago 2:25, 26). Jepuná mukí kipuli jarecho raʼíchami Jeobá jitra alí machiyé japi echi iʼwirie echi israelitas (Jos. 2:9-11). ¿Piri isili néwariwélitimia japi bichiwie Jeobá? Ke riweli japi echi okuá espías israelitas kowirúami nima. Japi riká Abrahán, jepuná mukí wachíniga niraa isíami inérami nili, tákoré ke israelita nili alí ke sébali aʼlá isíami. Japi isili echi tamó bineri japi we natéami ju néwariwélitia japi ta bichíyami ju.
14. ¿Chúriká japi osali Pablo alí Santiago a chopi riká aní?
14 Japi riká ti ma bineli, Pablo alí Santiago sinúrika ruyeli chúriká néwariwélitipo japi ta bichíyami ju echi namuti jitra japi ta noká. Pablo ko aneli echi cristianos judíos japi Jeobá ko ke kanílima nijéwisaká bi echi Moisés Nulalila. Nalí Santiago ko ruyá anili japi sinéami cristianos néwariwélitisaré japi bichíyami ju echi namuti aʼláala jitra japi noká iʼwiria jarecho.
Echi namuti japi mi isimí, ¿achi néwariwéliti japi mi bichíyami ju? (Iné echi párrafo 15).
15. Ruyé jaré namuti japi ta omeri nokayá néwariwélitimia japi ta bichíyami ju. (Ayénachó iné echi fotos).
15 Japalí Jeobá aní japi ta nokiboa japi riká Abrahán jiti ta wachíniga inérami nipo, ke aniwáami ju japi ta suwaba namuti nokisáré japi riká echi isili. A nirú wiká sinúrika japi jitra tamujé omero néwariwélitia japi ta bichíyami ju. Japi riká, ati omeri kanílika narea japi kulí sii echoná congregación, iʼwiria echi hermanos japi newalé nikúurola alí ayénachó iʼwiria tamujé téemala. Ati nokisáaká jepuná, we kanílitipo Jeobá (Rom. 15:7; 1 Tim. 5:4, 8; 1 Juan 3:18). Bilé namuti we natéami japi ta jitra néwariwélitipo japi ta bichiwi ko ju, we kanílika nawesia (1 Tim. 4:16). Sinéami tamujé ati omeri néwariwélitia japi ta bichiwi japi echi namuti japi Jeobá aní a echi riká ikimea alí japi echi aní wabé aʼlá ju. Ati echi riká nokisáaká, ati we aʼlá machiboa japi Onorúami tamó inema japi riká wachíniga niraa nokáami alí echi amígowala nipo.
ECHI JAPI TA BUWEA PIRÉ TAMÓ IʼWIRI WE BICHIWIA
16. Abrahán ko buwea biteili echi namuti aʼláala, ¿chúriká iʼwírili jepuná?
16 Echoná Romanos capítulo 4, ati biné jarecho namuti Abrahán jitra: japi we natéami ju buwea pirea echi namuti aʼláala japi Onorúami aní japi isima. Jeobá ko anili japi Abrahán jitra wiká pagótami iʼwíritami nima riweili. ¡We baʼóami nili japi Abrahán buwea biteili! (Gén. 12:3; 15:5; 17:4; Rom. 4:17). Nalí, japalí Abrahán 100 bamíbami nili alí Sara ko 90, kecho bijí ranéami nili. Jiti la a keʼré japi echi pagótami ko nátili japi ke omérima kúchuwami niya. Tákoré we jilí nili Abrahán jitra, nalí echi ko “galá bichíiga buweli mapurigá binói arigá kúchama” (Rom. 4:18, 19). Pe aminana, echi namuti japi buwea biteili a echi riká ikili: Abrahán Isaac onolá nílili, echi towí japi we buweli (Rom. 4:20-22).
17. ¿Chúsiá ti machí japi ta a omero wachíniga niraa inérami niya Onorúami jitra alí echi amígowala?
17 Japi riká Abrahán, ati oméripo Jeobá amígowala niya alí wachíniga niraa nokáami inérami niya. Jiti la Pablo ko anili japi ke Abrahán bi wachíniga inérami nili, nalí ayénachó sinéami echi japi bichiwi Onorúami (Rom. 4:23, 24). Ati newalé olayá echi bikiá namuti japi olali Abrahán: we bichíyami niya, nokayá japi ta bichiwi alí buwea pirea japi ikimea. Biléala binelíwami binepo japi anili Pablo echi namuti jitra japi ta buwea piré echoná Romanos capítulo 5.
CANCIÓN sjj 28 ¿Jépuká nima Jeobá amígowala?
a Sinéami ti kanílitinali Jeobá alí ti inérami nínali japi riká bilé pagótami wachíniga isíami. Jenaʼí binelíwami binepo japi osali Pablo alí Santiago néwariwélitimia japi ta a omeri echi riká nokayá alí japi ta newalé we bichíyami niya alí nokayá japi ta bichiwi.
b JAPI RUYÉ JAPI MACHINA ECHONÁ DIBUJOS: Pablo ko aneli echi cristianos judíos japi we natéami ju japi bichíyami nima alí ke ko nijewia echi nulalíwami japi “Riosi nulali”, japi riká néea bilé hilo siyónami napacha suwilachi, omawia echi Pascua alí we aʼlá paniwia japi riká nokali jarecho.
c JAPI RUYÉ JAPI MACHINA ECHONÁ DIBUJOS: Santiago ko iʼwírili echi cristianos jiti néwariwélitima japi bichíyami ju, iʼwírika jarecho japi newalé nikúurola alí japi risóati ju.