ISTÓRIA 54
Jeová hatudu pasiénsia ba Jonas
Ema iha sidade Nínive iha rai-Asíria mak aat tebes. Tan neʼe, Jeová haruka ninia profeta Jonas atu bá Nínive no fó avizu ba sira atu troka sira-nia hahalok. Maibé Jonas lakohi bá, nia saʼe ró atu halai ba Tarsis.
Durante viajen, anin boot huu makaʼas, no serbisu-naʼin sira iha ró sai taʼuk. Sira halo orasaun ba sira-nia maromak no husu: ‘Tanbasá mak buat neʼe akontese?’ Ikusmai, Jonas hatete ba sira: ‘Neʼe akontese tanba haʼu-nia sala. Haʼu halai husi knaar neʼebé Jeová fó ba haʼu. Soe haʼu ba tasi, no anin boot sei para.’ Sira lakohi soe Jonas ba tasi, maibé Jonas obriga nafatin. Bainhira sira soe tiha nia ba tasi, anin boot para kedas.
Jonas hanoin nia sei mate. Bainhira nia mout daudaun iha tasi laran, nia halo orasaun ba Jeová. Jeová haruka ikan boot ida. Ikan neʼe tolan tiha Jonas, maibé Jonas la mate. Husi ikan nia kabun laran, Jonas halo orasaun: ‘Haʼu promete atu nafatin halo tuir Ita.’ Jeová proteje Jonas iha ikan nia kabun ba loron tolu, no ikusmai halo ikan muta sai Jonas iha tasi-ibun.
Depois neʼe Jeová haruka fali Jonas atu bá Nínive no Jonas halo tuir. Nia bá neʼebá no hatete ba ema aat sira: ‘Hela deʼit loron 40, Nínive sei naksobu.’ Ikusmai, buat ruma akontese. Ema Nínive rona Jonas nia avizu no troka sira-nia hahalok. Liurai Nínive dehan ba povu: ‘Harohan ba Maromak, no arrepende imi-nia sala bá. Karik nia sei la halakon ita.’ Bainhira Jeová haree sira arrepende an, nia deside atu la halakon Nínive.
Jonas sai hirus tanba Jeová la halakon Nínive. Hanoin toʼok: Jeová hatudu pasiénsia no laran-sadiʼa ba Jonas, maibé Jonas la hatudu laran-sadiʼa ba ema Nínive. Nia sai husi sidade no tuur ho oin-buis iha lakeru-hun okos. Lakleur, lakeru-hun neʼe mate, no Jonas sai hirus. Jeová dehan ba Jonas: ‘Ó hanoin liu ai-horis neʼe duké ema iha Nínive. Haʼu hanoin no laran-sadiʼa ba sira, tan neʼe haʼu salva sira.’ Lisaun mak saida? Ema Nínive iha folin boot liu fali ai-horis.
“Jeová . . . hatudu pasiénsia ba imi tanba nia lakohi ema ida lakon maibé nia hakarak ema hotu atu arrepende sala.”—2 Pedro 3:9