Watchtower BIBLIOTEKA ONLINE
Watchtower
BIBLIOTEKA ONLINE
Tetun Dili
Á
  • Á
  • á
  • É
  • é
  • Í
  • í
  • Ó
  • ó
  • Ú
  • ú
  • Ã
  • ã
  • Ç
  • ç
  • Ñ
  • ñ
  • ʼ
  • BÍBLIA
  • LIVRU SIRA
  • REUNIAUN SIRA
  • w21 Novembru p. 31
  • Hakarak hatene?

La iha video neʼebé bele loke.

Deskulpa, la bele loke vídeo.

  • Hakarak hatene?
  • Livru Haklaken fó sai Maromak Jeová nia Ukun (Estudu)—2021
  • Informasaun seluk neʼebé hanesan
  • Naum Lista
    Bíblia Sagrada Tradusaun Mundu Foun
Livru Haklaken fó sai Maromak Jeová nia Ukun (Estudu)—2021
w21 Novembru p. 31
Dezeñu kona-ba uma no monumentu sira iha Nínive antigu.

Sidade Nínive iha uma aas no monumentu barak

Hakarak hatene?

Saida mak akontese ba Nínive depois Jonas nia tempu?

MAIZUMENUS iha tinan 670 AEC, Asíria sai nuʼudar ukun neʼebé boot liu iha mundu. Muzeu ida (The British Museum) nia website esplika katak Asíria nia ukun hahú husi Xipre toʼo Iraun, no ba tinan balu, neʼe mós inklui Ejitu. Asíria nia sidade kapitál mak Nínive no sidade neʼe mak boot liu iha mundu tomak. Iha jardín furak barak, uma boot sira no mós biblioteka sira neʼebé boot. Letra sira neʼebé bahat iha moru husi Nínive antigu hatudu katak hanesan ho liurai Asíria seluk, Liurai Asurbanípal mós bolu ninia an nuʼudar “liurai ba mundu tomak”. Haree hanesan la iha ema ida mak bele manán hasoru Asíria no Nínive durante Asurbanípal nia ukun.

Mapa neʼebé hatudu fronteira sira husi Asíria nia ukun iha maizumenus tinan 600 AEC. Fatin sira neʼebé mapa hatudu mak rai-Ejitu, illa Xipre, no Nínive.

Iha tempu neʼebá, Asíria ukun rai barak liu iha mundu

Maibé bainhira Asíria sai nasaun neʼebé forte liu iha mundu, Jeová nia profeta naran Sofonias fó sai: “[Jeová] sei . . . halakon Asíria. Nia sei halo Nínive sai fatin mamuk, no sai maran hanesan rai-fuik maran.” Jeová nia profeta naran Naum mós fó sai: “Hadau osan-mutin, hadau osan-mean bá! . . . Sidade neʼe sai mamuk, rahun no sai fuik ona! . . . Ema hotu neʼebé haree ó sei halai husi ó no dehan: ‘Nínive naksobu ona!’” (Sof 2:13; Naum 2:9, 10; 3:7) Bainhira rona profesia sira-neʼe, karik ema hanoin: ‘Neʼe sei nunka akontese. Ema bele manán Asíria ka?’ Neʼe imposivel.

Sidade Nínive sai rai-fuik maran

Maski neʼe rona imposivel, maibé Asíria lakon duni! Lakleur, antes tinan 600 AEC, Babilónia no Média manán Asíria. Ikusmai ema la hela tan iha sidade Nínive no neineik-neineik ema haluha tiha sidade neʼe. Muzeu ida iha Novaiorke fó sai katak “ikusmai sidade neʼe ema abandona no taka tomak ho rai no só Bíblia deʼit mak temi kona-ba Nínive”. Biblioteka ida (Biblical Archaeology Society Online Archive) esplika katak maizumenus iha tinan 1800, “la iha ema ida mak hatene ho loloos kona-ba Asíria nia sidade kapitál iha duni ka lae”. Maibé tuirmai iha tinan 1845, arkeólogu naran Austen Henry Layard komesa keʼe hodi buka sidade Nínive. Buat neʼebé nia deskobre hatudu katak uluk sidade Nínive mak kmanek tebes.

Profesia kona-ba Nínive neʼebé sai loos hametin ita-nia fiar katak Bíblia nia profesia seluk mós sei sai loos, porezemplu profesia neʼebé hatete katak nasaun boot sira sei lakon mohu.—Dan 2:44; Apok 19:15, 19-21.

    Livru sira iha lian Tetun Dili (1993-2025)
    Log Out
    Log In
    • Tetun Dili
    • Fahe
    • Organiza tuir Ita-nia hakarak
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Kondisaun atu Uza
    • Informasaun Privadu
    • Setting kona-ba privasidade
    • JW.ORG
    • Log In
    Fahe