Naʻá Ke ʻIloʻi?

Naʻe ngāueʻaki ʻa e pepailó ki he foʻu vaká ʻi he taimi ʻo e Tohi Tapú?

KO E pepailó ʻoku ʻiloa ko e naunau tefito ia ki he tohí ʻi ʻIsipite ʻo e kuonga muʻá. Naʻe tohi ʻa e kau Kalisí pehē foki ki he kau Lomá ʻi he pepailó.a ʻOku siʻi hono ʻiloʻi naʻe ʻikai ngata pē hono ngāueʻaki ʻa e pepailó ki he tohí kae pehē foki ki he foʻu vaká.

Laka hake ʻi he taʻu ʻe 2,500 kuohilí, naʻe hiki ʻe he palōfita ko ʻAiseá ko e kakai ʻoku nau nofo “ʻi he vahefonua ʻo e ngaahi vaitafe ʻo ʻItiopeá” naʻa nau “fekauʻi atu ha kau talafekau ʻi tahi, ʻo nau kolosi ʻi he ngaahi vaí ʻi ha ngaahi vaka pepailo.” Ki mui ai, naʻe tomuʻa tala ʻe he palōfita ko Selemaiá ʻi he taimi ʻe ʻohofi ai ʻa e kolo ʻo Pāpiloné ʻe he kau Mītiá mo e kau Pēsiá, te nau tutu ʻa e “ngaahi vaka pepailó” ʻa e kau Pāpiloné ke taʻofi ai ʻenau holá.​—ʻAi. 18:1, 2; Sel. 51:32.

Ko e Tohi Tapú naʻe fakamānavaʻi ʻe he ʻOtuá, ko ia ʻoku ʻikai ke ofo ʻa e kau ako ʻo e Tohi Tapú ʻi hono maʻu ʻe he kau keli fakatotoló ʻa e ngaahi meʻa ʻoku fakahaaʻi ai naʻe ngāueʻaki ʻa e pepailó ki he foʻu vaka ʻi he taimi ʻo e Tohi Tapú. (2 Tīm. 3:16) Ko e hā naʻe ʻiloʻí? Kuo maʻu ʻe he kau keli fakatotoló ʻa e ngaahi fakamoʻoni fakaikiiki fekauʻaki mo hono ngāueʻaki ʻo e pepailó ki he foʻu vaka ʻi ʻIsipité.

NAʻE ANGA-FĒFĒ HONO FOʻU ʻO E VAKA PEPAILÓ?

Ko e ngaahi tā valivali mo e ngaahi tā-tongitongi ʻi he ngaahi fonualoto ʻi ʻIsipité ʻoku hā ai hono tā ʻo e pepailó mo e foʻu vaká. ʻOku tā ʻe he kakai tangatá ʻa e sino ʻo e pepailó, haʻi fakahaʻinga ia pea haʻi fakatahaʻi ʻa e ngaahi haʻingá. Ko e sino ʻo e pepailó ʻoku tapatolu. Ko ia ʻi hono haʻi fakatahaʻí, ʻoku faʻu ai ha haʻinga māʻopoʻopo mo fefeka. Fakatatau ki he tohi A Companion to Ancient Egypt, ko e ngaahi vaka pepailó ʻoku lava ke aʻu hono lōloá ki he fute ʻe 55 (mita ʻe 17), ʻo taki fohe ʻe 10 pe 12 he ongo tafaʻakí.

KO E HĀ NAʻE NGĀUEʻAKI AI ʻE HE KAU FOʻU VAKÁ ʻA E PEPAILÓ?

Ko e pepailó naʻe tupu lahi ia ʻi he Vaitafe Nailá. ʻIkai ngata aí, ko e ngaahi vaka pepailó naʻe faingofua ke ngaohi. Naʻa mo e hoko ʻa e papá ko e naunau tefito ia ki hono foʻu ʻo e ngaahi vaka lalahí, ʻoku hā ngali ko e kau toutaí mo e kau tulimanú naʻe hokohoko atu ʻenau ngāueʻaki ʻa e ngaahi vakavakaʻāmei mo e vaka iiki pepailó.

Ko e ngaahi vaka pepailó naʻe manakoa ʻi ha taimi fuoloa. Fakatatau ki he faʻutohi Kalisi ko Plutarch, naʻá ne moʻui ʻi he senituli ʻuluaki mo e ua T.S., ko e ngaahi vakavakaʻāmei pepailó naʻe kei maheni pē mo e kau lautohi ʻi hono taimí.