EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 39
AḌUỌR PHỌ 125 “Happy Are the Merciful!”
Kelhọm Oḅaạl Olhoghi Phọ Raḍuạ Ghan Bọ Karu Esi Onmo Ghan Inmo
“Ibo . . . edianaan buphẹ rongọ bọ epu buphẹ roboọr bọ.”—IIḌ. 20:35.
EGBON
Reten dị yira kotue opamanhạm kụ oḅilhẹ obughẹ oḅaạl olhoghi phọ raḍuạ ghan bọ karu esi onmo ghan inmo.
1-2. Ika kụ idị yira romooghọm ghan suọ esi eten phọ aZihova ulhẹm bọ iyira omhoọgh ghan oḅaạl olhoghi mem dị yira onmo inmo?
AZIHOVA ulhẹm iyira eten dị yira romoọgh ghan oḅaạl olhoghi mem dị yira onmo inmo kopu mem dị abunhọn kụ unmo iyira ruunmo. (Iiḍ. 20:35) Iduọn phọ pọ reḅẹm ghan mọ yira ro/moọgh ghan oḅaạl olhoghi mem dị oye unmo iyira ruunmo ḍughụm? Eeye. Oye o/lho dị ongọ aani iyaạr dị olhoghi phọ ra/ḅaạl ghan. Toroboiperolbọ, olhoghi ayira raḅaạl ghan ghụn iboom mem dị yira kụ ongọ iyaạr oye. Okạr agey, eten phọ ephẹn phọ aZihova ulhẹm bọ iyira eḍighi ilọ asuọ ayira. Eeghe kụ iḍighi?
2 Loor esi eten phọ ephẹn phọ odị ulhẹm bọ iyira, odị ungọ iyira eepoogh dị yira kotue obughẹ oḅaạl olhoghi phọ ayira. Yira kotue ni obughẹ oḅaạl olhoghi phọ ayira esi owạ ghan aroopoogh oḍighi ghan iiḅi we. Eten phọ ephẹn phọ aZihova ulhẹm bọ iyira ekạr kụ enighẹ iikiạ.—Ps. 139:14.
3. Eeghe kụ iḍighi kụ koḅẹm bọ mọ aZihova ‘Enaạn oḅaạl ologhi’?
3 ABaibul phọ uḅenhị iyira mọ onmo ghan inmo rengọ ghan oḅaạl olhoghi. Eten dị iikia i/lo, aBaibul phọ akol aZihova mọ ‘Enaạn oḅaạl ologhi.’ (1 Tim. 1:11) Odị kụ azin r’ogbogh Onmoom inmo. Idiphọ otelhedom mọ aPọl aghaạph bọ, “esi odị kụ edị yira odi bọ kụ roteIhe.” (Iiḍ. 17:28) Okạr agey, “oomo phọ igey inmo phọ yira omoọgh bọ” iḍuạ esi aZihova kụ eru.—Jems. 1:17.
4. Eeghe kụ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh omhoọgh oḅaạl olhoghi dị abụgh?
4 Dị iikia i/lo, oomo ayira kowạ ni omhoọgh aani oḅaạl olhoghi phọ raḍuạ ghan bọ karu esi onmo ghan inmo. Kuolọ orue omhoọgh, pọ kewạ mọ yira otuughaạny eegharạ inmo phọ aZihova. (Efẹ. 5:1) Siẹn yira kooḅeghiọn bọ emhuoghaạph phọ ephẹn phọ, lọgh elhegh idị yira kotue oḍighi eḍighi maạr dị yira oḍighi oye iiḅi kụ u/ḍeenhaan osereghiạn. Iphẹn yira kooḅeghiọn bọ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh ophamhanhạm kụ oḅilhẹ obughẹ ibo phọ reḍuạ ghan bọ keru esi onmo ghan inmo.
TUUGHAẠNY EEGHARẠ INMO PHỌ AZIHOVA
5. Eeghe kụ iniin araraạr dị aZihova ramiteom ghan kungọ iyira?
5 Ighẹn kụ iniin areten dị aZihova raḍeenhaan ghan eegharạ inmo? Ooḅeghiọn iniin. AZihova rungọ ghan iyira raraạr phọ ipẹ yira omhoghi bọ orolhọm. Eeni yira u/moọgh iboom aruphua, kuolọ yira rosẹph ni aZihova loor esi dị ogbogh opol ayira omoọgh ni raraạr phọ yira omhoghi bọ. Esi omaạm, aZihova raḍighi ghan ni idị yira komoọgh eḍien, iinmenan, ḅilhẹ r’otu orọl. (Ps. 4:8; Mat. 6:31-33; 1 Tim. 6:6-8) Eḍighi ni edị ekpaariọm mọ aZihova amiteom ghan ungọ iyira raraạr phọ yira omhoghi bọ ḍughụm? Eeye, i/ḍighi idiphọ! Kuolọ eeghe kụ iḍighi kụ aZihova ramiteom ghan bọ kungọ iyira?
6. Yira otuughạ eeghe siẹn Matiu 6:25, 26?
6 Oghaạph onyen: AZihova rungọ ghan ni iyira raraạr phọ ipẹ yira omhoghi bọ orolhọm loor esi dị odị uphomhoghiạn iyira. Tuutughiạn ikpo onhụ phọ aZizọs edi bọ Matiu 6:25, 26. (Bạl.) Siphẹ phọ, aZizọs asighẹ olhẹm mọ kụ aghaạph amaaniọm. Rakaạph bọ ilọ inhụn, aZizọs aḅẹm mọ: “Bidị ozo ro/ḅeph ghan; iizuphạ ro/zụph ghan; ibugha ro/bugha ghan koseerean.” Toroboiperolbọ, odị aḅilhẹ aghaạph mọ: “kụ Odẹ phọ anyina odi bọ k’akẹ phọ, rangọ ghan ni bidị eḍien.” Kụ odị apuru mọ: “Nyina kụ i/mạn maạr ipu bidị ḍughụm?” Eeghe kụ iyaạr phọ aZizọs ramạ ghan bọ siẹn phọ? AZihova amaghamhị ni maạr buphẹ rooseeny bọ nyodị apu inhạm. Eḍighi bọ edị aZihova ramiteom bọ ni kangọ inhạm, pọ yira okuphom ni owol mọ odị kungọ ni iyira raraạr phọ yira omhoghi bọ orolhọm! Idiphọ odẹ ephomhoghiạn, aZihova ramiteom ghan ni kangọ eghunotu phọ odị loor ephomhoghiạn.—Ps. 145:16; Mat. 6:32.
7. Eghẹn kụ eniin eten dị yira kotue otuughaạny eegharạ inmo phọ aZihova? (Miịn kẹn afoto phọ.)
7 Idiphọ aZihova, yira kotue ni ongọ aani bunhọn raraạr emhoọgh ayira loor ephomhoghiạn. Esi omaạm, nạ alegheri ni onyọ umor obobọ umaranhi dị iyaạr olhe obobọ iinmenan ekuom? AZihova katue ni asighẹ nyinhạ aloghonhaạn nyodị ḍighaạgh. Okạr kụ olegheriom we phọ aZihova idiphọ awe inmo, ekạr nuụn ekpaariọm mem ekperenhom iiḅaghamhị. Esi omaạm, mem ezẹgh aCOVID-19 phọ, abumor r’abumaranhi dị omhoọgh riiḍien, iinmenan, ḅilhẹ r’inhọn araraạr udi ni ongọ aani bunhọn abumor r’abumaranhi dị u/moọgh. Dị u/kpaariọm, ibadị usogh ni ikpoki obakiọm aani arukumuan Omhạr phọ. Iisogh phọ abidị ilhoghonhaạn ni ḍighaạgh bumor r’abumaranhi dị araraạr ekuom mem iiḅaghamhị phọ siẹn oomo aḅirinhi phọ. Bidị ulhọgh ni elhegh ikpo onhụ phọ edi bọ Hibru 13:16: “Ke/bulamaam ghan oḍighi iiḅi, ḅilẹ Iọ oniin kaloghonaạn ghan nyoniin ḍighaạgh, idị eḍighi bọ iphẹn kụ arikiạ dị reḅaạl ghan ologhi Enaạn.”
Oomo ayira kotue ni otuughaạny aani eḍeenhaan eegharạ inmo phọ aZihova (Miịn ekpịgh phọ 7)
8. Ighẹn areten kụ edị yira romooghọm ghan suọ iikpọ phọ aZihova? (Filipai 2:13)
8 AZihova rangọ ghan inyaạm. AZihova amoọgh iikpọ dị eekunha i/lo, kụ r’oḅaạl olhoghi rangọ ghan ni inyaạm rebenhẹ phọ odị okpẹ bọ oḍuomolhoghi. (Bạl Filipai 2:13.) Eeni nạ maaḅereghị ghan ni alọm aZihova ongọ anạ inyaạm okpạr opu odẹgh ophogh obobọ orue okparạm igbagarạ iiḅaghamhị. Eeni kẹn ni nạ maaḅereghị ghan ni alọm mọ aZihova angọ nyinhạ inyaạm orue oḍighi araraạr dị nạ agbiighi oḍighi aḍio phọ. Mem mọ aZihova aphagharanhaạn bọ iiḅereghị phọ anạ, eeni nạ umheeraam aani ni iphẹn otelhedom mọ aPọl agẹ bọ mọ: “Mị katue ni adaluạn oomo araraạr lọ eru ghisigh amị loor iikpọ phọ . . . rungọ ghan bọ imị.”—Fil. 4:13.
9. Ika kụ idị yira kotue otuughaạny aZihova esi eten phọ odị raḍighinhom ghan bọ iikpọ phọ odị? (Miịn kẹn afoto phọ.)
9 Ii yira u/munughan, kuolọ yira kotue ni otuughaạny eten phọ epẹ aZihova raḍighinhom ghan bọ iikpọ phọ odị. Yira u/moọgh iikpọ ongọ inyaạm bunhọn. Kuolọ, yira kotue ni osighẹ inyaạm mọ ayira ologhonhaạn bidị ḍighaạgh. Esi omaạm, yira otue ni okianhaạn dom obobọ ooghiranhaan ooghiraan okumor oye dị asiạ meghị obobọ u”kạr umoon. Adọl phọ anạ emheera ni, pọ nạ atue ni amiteom loor olhoghonhaạn aḍighaạgh ogbuurogh r’oselhemhi aani aKindọm Họl phọ. Osighẹ inyaạm mọ ayira oḍighinhom areten phọ iphẹn phọ kengọ suọ bunhọn dị rooḅereghị aani aZihova.
Yira kotue ni osighẹ inyaạm mọ ayira ologhonhaạn ḍighaạgh bunhọn (Miịn ekpịgh phọ 9)
10. Ika kụ idị yira kotue osighẹ ikpo onhụ ayira ologhonhaạn ḍighaạgh bunhọn?
10 Legheri mọ ikpo onhụ phọ anạ ketue ni kẹn ekparamhị bunhọn. Nạ aatughiạn ni oye dị aḍighi iyaạr kụ emhoghi mọ sẹph ḍughụm? Nạ alegheri ni onyọ umor obobọ umaranhi dị amhoghi iidereghị ḍughụm? Eḍighi maạr dị nạ alhegheri ni, pọ nạ atue ni akị ateẹny nyodị asẹph obobọ aadereghị? Nạ atue ni akị olhoghi otu odị, amạgh fon, agẹ ḍinyạ, agẹ dom afon, obobọ intanẹt. Kaa/ḅaghamhiạn loor ilọ iboom araraạr dị nạ kakaạph. Iyạl ikpo ikpo-onhụ dị eḍuạ k’ekpom bịn kekparamhị ni omheeraam mọ odị ḍio phọ aḍiphẹ phọ eḅilhẹ engọ eephọ ekpom esi adọl phọ odị asoman bọ.—Prov. 12:25; Efẹ. 4:29.
11. Ika kụ idị aZihova runmoom ghan iyira olhegheri iyaạr phọ odị?
11 AZihova rangọ ghan olhegheri iyaạr. Otelhedom mọ aJems agẹ mọ: “Onyọ anyina lọ u/moọgh olegheri iyaạr alọm Enaạn esi iiḅereghị, kụ Enaạn phọ ree/kpukiạn ghan bọ ongọ inmo oomo aweye kengọ ni nyodị.” (Jems. 1:5) Idiphọ esi aBaibul phọ ephẹn phọ eghaạph bọ, aZihova raa/kpukiạn ghan ongọ olhegheri iyaạr phọ odị. Odị ranmoom ghan ni bunhọn olhegheri iyaạr phọ odị. Lọgh elhegh mọ aJems aḅẹm mọ, aZihova “raa/pukiạn ghan” ongọ inmo olhegheri iyaạr phọ odị. R’amem r’amem odị ra/ḍighi ghan idị umugholoor kusiph iyira mem dị yira rolọm nyodị iiḅakiọm. Okạr oghaạph, odị uromha ghụn iyira mọ oghiọm ghisigh owạ ghan.—Prov. 2:1-6.
12. Ighẹn aroopoogh kụ edị yira omhoọgh otughemhị aani abunhọn ilọ yira molhegheri?
12 Kokaạph aani ika ilọ ayira? Yira kotue ni otuughaạny aZihova esi otughemhị aani abunhọn olhegheri iyaạr ayira ḍughụm? (Ps. 32:8) Arebenhẹ aZihova omoọgh ni ibadị aroopoogh otughemhị aani abunhọn ipẹ bidị molhegheri bọ. Esi omaạm, yira rotughemhị ghan ni bumor r’abumaranhi dị purukụ omhiigh omite aani epẹ erugh phọ. Ikumor awe ookpomhoghan rotughemhị ghan ni buphẹ rologhonhaạn ghan bọ bidị ḍighaạgh r’abumor dị moḍiiny muụm ophạm iiḍighi dị ongọ bidị siphẹ ookpomhoghan phọ. Kụ abudị omhaạr olhoghoḍị aruutu r’oselhemhi araraạr rologhonhaạn ghan ni ḍighaạgh kotughemhị bulọ k”okạr omhaạr aani pidị opinomaam aani bin iiḍighi odoghoḍi r’oselhemhi araraạr siphẹ ariisi iiseeny phọ ayira.
13. Mem dị yira rotughemhị bunhọn, ika kụ edị yira kotue otuughaạny eten phọ aZihova ranmoom ghan bọ bunhọn olhegheri iyaạr phọ odị?
13 Ewạ ni dị abuphẹ rotughemhị ghan bọ bunhọn kotuughaạny eten phọ aZihova ranmoom ghan bọ olhegheri iyaạr phọ odị. Ka/bula mọ aZihova raa/kpukiạn ghan ongọ oye olhegheri iyaạr phọ odị. Iniin phọ kẹn ni kụ edị ewạ ḍighaạgh ayira. Mem dị yira rotughemhị bunhọn iyaạr dị yira olhegheri, kuu/kpukiạn ghan. R’amem r’amem ku/booghinhaạn nyophọ yira rotughemhị bọ iniin araraạr, m’eeni siẹn k’aạr iyira eepoogh phọ yira omhoọgh bọ. Ḅilhẹ kẹn ku/moọgh ḍiitughiạn oḅẹm mọ: ‘Oye kụ imhị u/tughemhị! Esi iduọn phọ, ‘mị ra/tughemhị onhọn oye.’ Onyọ ebenhẹ aZihova ku/moọgh ḍiitughiạn dị erọl idiphọ. Kparipẹ ghụn, r’oḅaạl olhoghi yira rotughemhị ghan bunhọn ipẹ yira olhegheri bọ koḅilhẹ ‘okuọm ghuḍum mọ’ ayira buẹn yira rotughemhị bọ. (1 Tẹs. 2:8) Yira oḍuom ni olhoghi mọ bidị phọ kẹn ni “kotue ni otughemị aani bunọn.” (2 Tim. 2:1, 2) Eḍighi iyaạr lọ yira uu/kpukiạn otughemhị aani abunhọn, pọ bidị r’ayira komoọgh ni olhegheri iyaạr r’oḅaạl olhoghi.
MEM DỊ EGHỊGH MUDỊ U/SEREGHIẠN IIḄI PHỌ AYIRA
14. Ogbogh opol awe romegheron ghan ika mem dị yira oḍighi bidị iiḅi?
14 Mem dị yira onmo inmo bunhọn, ekạr ekpaariọm bumor r’abumaranhi phọ, bidị rogbor ghan ni koḍeenhaan osereghiạn. Eeni kogẹ ḍinyạ uḅenhị iyira mọ maḍighi obobọ usereghiạn iyira enhọn eten. (Kọl. 3:15) Mem dị bidị oḍighi iduọn phọ, ringọ ghan ni iyira oḅaạl olhoghi.
15. Ewạ mọ olhọgh elhegh eeghe mem dị abuniin awe u/ḍeenhaan osereghiạn esi iiḅi dị yira oḍighi bidị?
15 Ogbạ agey, eeni amem abuniin awe ro/ḍeenhaan ghan osereghiạn mem dị yira oḍighi bidị iiḅi. Etue ni ekịgh mudị awe phọ u/miịn inyaạm mọ, mem mọ, obobọ raraạr emhoọgh phọ yira olhọgh bọ oḍighi abidị iiḅi. Eḍighi idiphọ, yira koḍighi ika kụ yira ko/toph ibo phọ ayira obobọ olhoghi ayira ka/kiḍim? Tuutughiạn esi aBaibul phọ osighẹ bọ emhuoghaạph phọ ephẹn phọ, Iiḍighi 20:35. Mughumọ oye phọ asereghiạn ni obobọ o/sereghiạn, oḅaạl olhoghi raḍuạ ghan karu esi oḍighi iiḅi bunhọn, ke/si eten phọ oye phọ amhegheron bọ. Yira kotue ni osopha oghiọm aghisigh oḍighi ghan iiḅi r’ibo ghalhamọ awe phọ u/sereghiạn. Ika? Ooḅeghiọn iniin areten.
16. Ewạ mọ yira ogbon oḍighi eeghe?
16 Gbon otuughaạny aZihova. Odị raḍighi ghan ni iiḅi we, ghalhamọ r’amem dị awe phọ u/ḍeenhaan osereghiạn. (Mat. 5:43-48) AZihova aguanhaan mọ mem dị yira oḍighi we iiḅi kụ yira u/puru mọ bidị oḅilhẹ ukpẹ iyira, pọ yira komoọgh iboom aruunmo. (Luk 6:35) Esi iduọn phọ, ka/ḅonyonhu azuan mem dị nạ aḍighi oye iiḅi kụ nyinhạ u/sereghiạn. Mughumọ oye phọ asereghiạn obobọ o/sereghiạn, aZihova kuunmo ni iyira ruunmo iiḅi phọ yira oḍighi bọ, ḅilhẹ “r’ophooph ologhi” phọ ayira.—Prov. 19:17; 2 Kọr. 9:7.
17. Ika kụ edị yira kosighẹ ḍiitughiạn dị eeleeny kụ onmoom ghan inmo? (Luk 14:12-14)
17 Enhọn iyaạr dị kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh orue otuughaạny aZihova pọ osighẹ oḍighinhom aḍinhị olhogh phọ edi bọ Luk 14:12-14. (Bạl.) I/beeph okọ igoni obobọ onmo inmo oye dị kunmo aani iyira inmo aḅulhemhian. Kuolọ, kokaạph ika eḍighi maạr dị yira omhiịn mọ yira roḍighi ghan iiḅi we loor esi dị yira rowạ omhoọgh iyaạr ḍighaạgh abidị? Eḍighi idiphọ, pọ kenighẹ ni dị yira kokparaghạ oḍighi ipẹ aZizọs aghaạph bọ. Yira okparaghạ okọ ghan igoni we dị yira olhegheri mọ u/moọgh raraạr oḍighi aani ayira iiḅi phọ oḅulhemhian. Bịn yira komoọgh ni ibo loor esi dị yira rotuughaạny aZihova. Iphẹn phọ kẹn kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh ophamhanhạm ibo phọ ayira mem dị awe u/ḍeenhaan osereghiạn esi iiḅi dị yira oḍighi bidị.
18. Eeghe kụ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh dị yira ko/tuạn mọ oye o/ḍeenhaan osereghiạn bịn obilhẹ oḍighi ghan iiḅi we?
18 Ka/kem ghan aatughiạn mọ oye phọ o/ḍeenhaan osereghiạn. (1 Kọr. 13:7) Eḍighi maạr dị oye dị yira oḍighi iiḅi u/ḍeenhaan osereghiạn, yira otue ni opuruan loor mọ: ‘Oye phọ o/mhaạr oḍeenhaan osereghiạn obobọ awulha ni bịn?’ Eeni inhọn araraạr ni kụ iḍighi bọ iyaạr phọ oye phọ u/ḍeenhaan bọ osereghiạn eten phọ epẹ yira owạ bọ. Ooni oye kasereghiạn ni iboom pạ olhoghi odị, kuolọ ekparanhaạn oghaạph omiteom. Buniin eḅarạm umugholoor, loor esi dị bidị kụ ungọ ghan bunhọn mem dị eten. Mughumọ oye phọ aḍeenhaan osereghiạn obobọ o/ḍeenhaan, ephomhoghiạn aKristẹn phọ k’inyu iyira oghiọm aghisigh oḍighi ghan iiḅi we kụ omhoọgh ibo phọ reḍuạ ghan bọ keru.—Efẹ. 4:2.
19-20. Eeghe kụ iḍighi kụ enhighẹ bọ dị yira komoọgh okparạm mem dị oye dị yira oḍighi iiḅi iyira u/sereghiạn? (Miịn kẹn afoto phọ.)
19 Kparạm, loor esi dị ooni oye ka/nuụn aḍeenhaan osereghiạn. Idị egbolhomaam onmo ghan inmo, Uw-emhạ phọ Solomon agẹ mọ: “Teḅeneghi abrẹd phọ anạ ophiịny, bịn nạ kaḅilhẹ ni amiịn mem dị ibadị asiḍughulotu meten.” (Eccl. 11:1) Idiphọ esi aBaibul phọ ephẹn phọ eḍeenhaan bọ, eeni amem abuniin awe roḍeenhaan ghan osereghiạn mem dị “ibadị asiḍughulotu meten.” Ooḅeghiọn eniin eḍeenhaan dị emạ iphẹn phọ emiteom.
20 Esi ibadị asiạ dị meten, anhịr opoghom eghir agẹ ni ḍinyạ okparamhị aghiọm oniin onyọ umaranhi dị purukụ aḍiiny muụm, kụ aromha nyodị oghiọm aghisigh orọl adọl dị ekpẹ oḍuomolhoghi. Ophaanyạ asiạ reten, onyọ umaranhi phọ agẹ ni aphagharanhaạn anhịr opoghom eghir phọ mọ: “Mị ugẹ oḅenhị anạ idị aḍinyạ phọ nạ agẹ bọ uruom imhị rilhoghonhaạn imhị ḍighaạgh dị nạ u/legheri.” Kụ odị aghiọm ghisigh aḅẹm mọ: “[Aḍinyạ phọ anạ] ikạr kụ igholhogholhomhị imhị, kuolọ esi aBaibul phọ nạ amạ bọ itir ri ekpom amhị iboom dị mị ka/bulha ni bịn.”a Mem dị odị r’oghaạph ipaanhaạn dị odị asoman, onyọ umaranhi phọ aḅẹm mọ: “Eeni amem, mị uwạ ghan oḍuạ, owilhẹ igey phọ, owilhẹ okumu aZihova obobọ oḍuạ isiẹn ookpomhoghan phọ. Kuolọ esi aBaibul phọ nạ aghaạph bọ aghol kụ izin ghan ekpom amhị eḅulhemhi, bịn ilhoghonhaạn imhị ḍighaạgh oghiọm aghisigh okumu aZihova.” Odị aḅarạm mọ: “Enhọn iyaạr dị ilhoghonhaạn imhị ḍighaạgh eeleeny ḍinyạ phọ r’esi aBaibul phọ nạ agẹ bọ ungọ imhị siphẹ ophaanyạ asiạ phọ eten bọ i/lo.” Gbiom olhoghi oḅaạl olhoghi phọ anhịr opoghom eghir phọ amhoọgh bọ mem mọ odị aạl bọ ḍinyạ phọ onyọ umaranhi phọ agẹ bọ osẹph odị mem dị “ibadị asiḍughulotu meten”! Igina phọ kẹn, oye dị yira oḍighi iiḅi k’amem dị mebia, atue ni aḍeenhaan osereghiạn mem dị ibadị asiạ meten.
Eeni amem kebia ni kụ oye dị yira oḍighi iiḅi usẹph iyira (Miịn ekpịgh phọ 20)b
21. Eeghe kụ iḍighi kụ nạ kasopha bọ oghiọm aghisigh otuughaạny eegharạ inmo phọ aZihova?
21 Idiphọ moghaạph bọ, aZihova ulhẹm iyira eten dị egbatanhaạn. Ii olhoghi ayira raḅaạl ghan ni mem dị oye ungọ aani iyira iyaạr, kuolọ raḅaạl ghan ghụn kapu mem dị yira kụ ongọ bunhọn. Redụgh ghan agey mem dị yira olhoghonhaạn ḍighaạgh bumor r’abumaranhi phọ ayira. Kụ olhoghi ayira raḅaạl ghan kẹn mem dị bidị oḍeenhaan osereghiạn. Toroboiperolbọ, mughumọ opọ yira oḍighi bọ iiḅi phọ asereghiạn obobọ o/sereghiạn, olhoghi ayira aḅaạl li mọ yira moḍighi iyaạr dị enhighẹ. Ka/bulha mọ torobọ iyaạr dị nạ angọ aani oye, “aZihova katue ni angọ nyinhạ idị epu ipẹ phọ.” (2 Chron. 25:9) Nạ ka/tue anmo inmo dị ebụgh iboom dị aZihova ka/tue aḅulhemhian nyinhạ! Kụ oḅaạl olhoghi o/lho dị apu mem dị aZihova r’aloor kụ akpẹ nyinhạ ruunmo phọ. Esi iduọn phọ, osopha oghiọm aghisigh otuughaạny Odẹ inmo phọ ayira odi bọ k’akẹ.
AḌUỌR PHỌ 17 “I Want To”
a Esi aBaibul phọ anhịr opoghom eghir phọ alhoghọm bọ siphẹ aḍinyạ phọ odị agẹ bọ angọ onyọ umaranhi phọ pọ 2 Jọn 8. Kụ eḅẹm mọ: “Igona loor, obọ nyina kepiemi ghan bọ raraạr phọ ipẹ nyina eghol ghan bọ rekumuan, emoọgh ghụn ruunmo phọ emadạn.”
b ILỌ AFOTO : Afoto phọ ophọn phọ aḍeenhaan anhịr opoghom eghir dị ragẹ ḍinyạ okparamhiọm onyọ umaranhi. Asiạ reten, onyọ umaranhi phọ aḅilhẹ agẹ aani ḍinyạ asereghiạn anhịr opoghom eghir phọ.