Ariisi oghị omhiịn ophanyanhaạn asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ
JUNE 3-9
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | GALETIA 4-6
“Oghaạph Iyạl Anmariịr Dị Ugbolhomaam Iyira”
(Galetia 4:24, 25) Oghaạph phọ ophọn raḍeenaan ghan mọ iyạl anmariịr phọ, pọ iyạl iyọ dị oghiran. Oḅẹl anịr phọ ramaraghị bọ rebenẹ-anmụny phọ, kụ iyọ phọ oghiran bọ epẹ eeḅarạph aSainai. AHegạr kụ anịr phọ ophọn phọ. 25 ASainai eeḅarạph phọ epẹ edi bọ Arebia, kụ aJeruselem mọ arodon, idị eḍighi bọ anịr phọ r’anmụny phọ odị odi dọI arebenẹ.
it-1 1018 ¶2
Hegạr
Odaphạn otelhedom mọ aPọl, siphẹ oghaạph iyạl anmariịr phọ, aHegạr ameerạ esi eelhe Izrạl iphulupul phọ, dị iyọ Olhogh phọ ipẹ oḅọgh bọ ongọ siphẹ Eeḅarạph phọ aSainai kụ eghoroghị bidị r’aZihova, iyọ phọ iphẹn phọ kụ imiteom bọ “rebenẹ anmụny” phọ. Loor esi e/munhughan, eelhe phọ Izrạl u/tue upamanạm iilhogh iyọ phọ. Eeḍian olhogh phọ, awe Izrạl u/moọgh eereẹgh, kuolọ ughel bidị idiphọ abuḍighinom ikarạph dị okpẹ omuughu, loor iphẹn phọ bidị uḍighi rebenẹ. (Jọn 8:34; Rom 8:1-3) Siḍio ph’aPọl aJeruselem aghịgh Hegạr, idiphọ ekpanhạ emhạ, aJeruselem ameerạ esi ookpomhoghan Izrạl iphulupul phọ, dị arọl dọl arebenẹ r’anmụny ph’odị. AKristẹn phọ abuẹn osagharạn bọ uwaloor phọ, oḍighi nmụny “aJeruselem k’akẹ,” anhịr Enaạn eten dị omaaniọm. AJeruselem mọ ophọn phọ, idiphọ aSera anhịr ade phọ, ko/rọl ghan dọl ebenẹ. Kuolọ idiphọ Ishmael agbiphoghọm ghan bọ Aizịk, iduọn phọ kẹn kụ idị “aJeruselem k’akẹ phọ,” ophọn Oọny phọ m’atagharạn bọ, asoman aani igbiphoghọm ḍighaạgh anmụny aJeruselem mọ odi bọ dọl arebenẹ phọ. Toroboiperolbọ, uphorogh ni Hegạr r’oọny ph’odị, iphẹn phọ remạ ghan ipẹ aZihova aghel bọ Izrạl iphulupul phọ idiphọ eelhe odị.—Gal 4:21-31; poghom Jọn 8:31-40.
(Galetia 4:26, 27) Kụ aJeruseIem k’akẹ phọ kụ anịr ade phọ. Odị kụ onhiin phọ ayira. 27 idị eḍighi bọ aḍinyạ iigbia phọ reḅẹm ghan mọ, “Nạ emạr anịr dị k’ekulha moọny u/mạr, bo ibo! Nạ phọ k’ekulha oghun-aḍien k”oghun ghan bọ, looghị ilooghị ibo, idị eḍighi bọ epin anịr kụ kamạr apu oophineen phọ.”
w14 10/15 10 ¶11
Moọgh Omeeraam Dị Amhiigh Esi Omhạr Phọ
11 Mem dị iyọ phọ Ebaraham emoọgh ni omunughan eten iphulupul ilọ anmụny phọ Ebaraham mem mọ bidị olhe bọ erua Ade phọ Oguanaan bọ, ikpo onhụ aBaibul phọ eḍeenhaan mọ iyọ phọ ipẹ phọ emoọgh aani ni omunughan eten aruwaloor. (Gal. 4:22-25) Siẹn ogbogh omunughan imiịn phọ, idiphọ otelhedom mọ aPọl aghaạph bọ mem mọ ophum bọ nyodị, ekpanạ apakirị eemuma phọ Ebraham pọ aKraist ḅilhẹ epẹ etum bọ pạ remạ ghan 144,000 aKristẹn phọ abuphẹ osagharạn bọ uwaloor iigbia phọ. (Gal. 3:16, 29; Ogan. 5:9, 10; 14:1, 4) Anhịr phọ amiteom bọ eemuma phọ ephẹn phọ pọ “aJeruselem k’akẹ” phọ—ookpomhoghan phọ Enaạn epẹ kakẹ, olhẹm aruwaloor phọ oḅạr bọ nyodị kụ odi bọ. (Gal. 4:26, 31) Idiphọ oguan bọ pạ iyọ phọ Ebraham, eemuma anhịr phọ kesighẹ etuomaan ḍisẹph oomo omhạr awe.
(Galetia 4:28-31) Buọ asiya, yira okịgh nmụny dị omạr idiphọ Aizịk omuneniom oguan phọ Enaạn eguanaan bọ. 29 Kụ mem mọ opọ phọ, oọny phọ omạr bọ oopho emarạm mọ agbiphoghọm ghan ni nyopọ omarạm bọ itooghị Uwaloor Iigbia phọ; kụ iphẹn phọ kụ edi bọ ni k’anyiidiphọ. 30 Kụ aḍinyạ iigbia phọ reḅẹm ghan ika nuụn? Reḅẹm ghan mọ, “Porogh ebenẹ-anịr phọ r’oọny phọ odị amiteom, loor esi dị eḍighi ni iigbia dị oọny ebenẹ-anịr phọ r’oọny anịr ade phọ koḅophạn ole erua odẹ phọ abidị.” 31 Buọ asiya, ilegheri mọ yira k/anmụny ebenẹ-anịr phọ, yira anmụny anịr ade phọ.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Galetia 4:6) Lọ nyina kelegheri mọ nyina anmụny phọ Enaạn ni, kụ odị arom bọ Uwaloor Oọny phọ odị, mọ aḍigh iloghi ayira apol mọ, “Abạ, Odẹ,’
w09 4/1 13
Nạ Alegheri Ni?
Eeghe kụ iḍighi kụ aZizọs esi iiḅreghị amạgh bọ aZihova mọ “Abạ, Odẹ”?
Ekpo onhụ Aramaic phọ ʼabạʼ’ ketue ni emạ, iini “odẹ amhị” obobọ “Sey Odẹ.” Siphẹ iraạr phọ amem mọ ikpo onhụ phọ iphẹn phọ emite bọ siphẹ aBaibul phọ, iḍighi ghan pakirị iiḅereghị, kụ uḍighinom ghan mem dị oghaạph oghol Odẹ k’akẹ phọ, Zihova. Eeghe kụ iḍighi kụ ekpo onhụ phọ ephẹn phọ emạn bọ ni maạr?
International Standard Bible Encyclopedia aḅẹm mọ: “Siphẹ ikpo onhụ phọ ipẹ osighẹ ghan bọ oḍighinom mem mọ opọ aZizọs, ibạm anmụny kụ umạgh ghan burudẹ abidị m’abāʼ oḍeenhaan olọgh eegu r’asiya dị etulan.” Iḍighi ghan imạ eten dị ibạm anmụny phọ omaghạm ghan burudẹ ḅilhẹ iḍighi iḅẹl ikpo onhụ dị bidị otuughaạm ghan ḍiaḅạ. AZizọs aḍighinom ikpo onhụ phọ iphẹn esi ilọm dị odị ralọm odẹ odị k’epẹ ekpom mọ. Pạ oghoony phọ aGetsemani, iyạl ikpo awạ kụ ogbi bọ oghiigh odị, esi iiḅereghị aZizoṣ amạgh aZihova r’ikpo onhụ phọ iphẹn “Abạ, Odẹ amị.”—Mạk 14:36.
U/miịn ghan ekpo onhụ phọ “ʼAbạʼ idiphọ eten omaghạm Enaạn siphẹ arinyạ abuọ aJu phọ orọl bọ orugh aGreco-Rom mọ, loor esi dị bidị umiịn mọ eḍeenaan e/lọgh eegu omạgh Enaạn r’ekpo onhụ dị eetura iduọn,” iphẹn kụ idị aḍinyạ phọ oghaạph bọ oghol eḅilhẹ eḅẹm. Toroboiperolbọ, “idiphọ aZizọs asighẹ bọ aḍighinom . . . ekpo onhụ phọ ephẹn siphẹ iiḅereghị ph’odị eḍeenaan m’ipẹ odị aghaạph bọ m’onọ atuman Enaạn igey ni.” Inọn iyạl ariisi aBaibul dị ekpo onhụ phọ “Abạ” emite —eḍighi igẹ otelhedom aPọl—oḍeenaan mọ aKristẹn phọ orọl bọ oḅẹl okuron asiạ phọ usighẹ ghan ni oḍighinom mem dị bidị rooḅereghị.—Rom 8:15; Galetia 4:6.
(Galetia 6:17) Emiigh k’anyiidiphọ eghiọm ghisigh oye imị kuu/ḅaghamị mun, idị eḍighi bọ aruuḅula phọ edi bọ loor phọ amị reḍeenaan ghan rukumuan phọ mị akumuan bọ rangọ Kraist.
w10 11/1 15
Nạ Alegheri Ni?
Otelhedom m’aPọl aghaạph ghan aghol eeghe mem m’aḅẹm bọ mọ ‘aruuḅula phọ edi bọ loor odị reḍeenaan ghan rukumuan dị odị akumuan rangọ Kraist’?—Galetia 6:17.
▪ Ikpo onhụ phọ aPọl ketue ni emạ ibadị araraạr iloghi aḍita awe phọ odị aghaaphạn ghan bọ pạ oḅẹl okuron asiạ phọ. Esi omaạm, iḍiodi phọ usighẹ ghan ni okuron dị rada ologhọm elhegh buọ ikoli eghạm, ruḅạ otu iiḅereghị, ḅilhẹ r’awe dị odi dọl arebenẹ. Osighẹ oḍighinom loor awe eten phọ ephẹn, pọ eeḅula phọ m’eḍighi iyaạr aroofola.
Toroboiperolbọ, k/oomo amem kụ edị osighẹ ghan eeḅula idiphọ iyaạr aroofola. Ibadị awe iḍiodi phọ usighẹ ghan ni olegheriom we enọn ekpisi obobọ ekụ iiḅereghị. Esi omaạm, odaphạn Theological Dictionary aNew Testament, “awe aSyria phọ ulhọgh ghan ruuḅula iikpighonhụ araghaạgh obobọ rurum abidị oḍeenhaan oḅọgh aloor ongọ arumhụgh phọ Hadad r’Atargatis . . . Eeḅula dị eghịgh ḍinyạ oreeny dị oghol mọ ivy kụ edị ologhọm ghan elhegh oye dị akuọm loor odị emụgh phọ Dionysus.”
Ibadị awe dị oghaạph ilọ esi phọ isiẹn ḍio arodon omeeraam mọ aPọl aghaạph ghan ilọ aruutu phọ oḍighi yogh bọ nyodị mem mọ odị raḍighi bọ oḍighi amissionarị phọ. (2 Korịnt 11:23-27) Ghalamọ r’iduọn phọ ni, iini siẹn, aPọl aḅẹm ghan mọ eten aghuḍum m’odị—ka/ruuḅula dị romiịn—kụ ilọgh bọ nyodị elhegh idiphọ onyọ aKristẹn.
Ibạl ABaibul
(Galetia 4:1-20) Mị akaạph raloghọm mọ onyigọ oọny dị k”omanạm ropạm ghan mudị ebenẹ, kụ arị odị kụ amoọgh ni erua phọ. 2 Buọ oIoghi otu phọ kụ rookonom ghan nyodị, tutụ asiạ phọ odẹ phọ agu bọ mọ odị kamanạm ophạm araraạr phọ emunughan. 3 Yira urọI aani ghan dọI phọ aḍiẹn. Eghoroghọr phọ ayira, yira uḍighi rebenẹ itughemị eghoroghọr, 4 kụ emunughan bọ mem mọ Enaạn irom ni Moọny phọ odị, opọ anịr kụ amạr bọ kụ iiIogh phọ ekpophonom aani bọ ni. 5 Enaạn irom nyodị otagharạn abuphẹ iiIogh phọ ekpophonom bọ, pidị yira oḍighi nmụny odị. 6 Lọ nyina kelegheri mọ nyina anmụny phọ Enaạn ni, kụ odị arom bọ Uwaloor Oọny phọ odị, mọ aḍigh iloghi ayira apol mọ, “Abạ, Odẹ, 7 bịn nyina k/arebenẹ mun; Enaạn meḍighi torobọ onyọ anyina moọny odị, dị kale aani erua araraạr phọ dị aseenaan bọ nmụny phọ odị. 8 Mem dị meten nyina Enaạn i/Iegheri. Nyina iḍighi rebenẹ aruru, egbiom ghan ologhi mọ arumụgh. 9 Kụ nyiidiphọ nyina melegheri bọ Enaạn—mị uḅẹm mọ Enaạn milegheri bọ inyina—uḍighi ika kụ nyina eḅilẹ bọ ekiton resoman iwelewelẹ itughemị eghoroghọr dị suọ i/moọgh? Uḍighi ika kụ eḅilẹ bọ iḅeraạn inyina oḍighi arebenẹ ong̣ọ itughemị phọ ipẹ? 10 Kụ nyiidiphọ nyina melegheri bọ Enaạn—mị uḅẹm mọ Enaạn milegheri bọ inyina—uḍighi ika kụ nyina eḅilẹ bọ ekiton resoman iwelewelẹ itughemị eghoroghọr dị suọ i/moọgh? Uḍighi ika kụ eḅilẹ bọ iḅeraạn inyina oḍighi arebenẹ ongọ itughemị phọ ipẹ? 11 Ekịgh mudị arukumuan phọ amị ogbo phọ anyina repe ni oopho bịn. 12 Buọ asiya, mị ralọm ni mọ inyagharanaạn dọl arebenẹ phọ anyina eseere. Omaạr ogbi, mị maseere bọ odạph iilogh phọ aMozis, mị mighịgh inyina phọ iilogh phọ k’ekulha i/kpophonom bọ. Nyina imị k”ipiomạn ghan. 13 Nyina elegheri ni mọ e/moon phọ amị kụ iḍighi bọ idị mị atụ bọ kụ aghaạph ooḅi oghaạph phọ iḅenị inyina eḅẹl amem mọ. 14 Kụ nyina imị i/ḅitonaạn, ḅilẹ kẹn nyina imị i/gheI, ghaIamọ r’idiphọ iirurughiạn phọ amị ing̣ọ bọ ni inyina oboom odẹgh ophogh. Nyina iIoghomạ ghụn ni imị idiphọ nyina miIoghomạ bọ ookpaạny Enaạn. Nyina iIoghomạ ghụn ni imị idiphọ nyina miloghomạ bọ Jizọs Kraist. 15 lloghi phọ anyina ikạr ri eḅaạl. Eeghe kụ memite? lphẹn kụ idị mị kighol Ii inyina akaạph: mọ idugh ni obọ nyina meponyonaạn ni riḍien anyina ingọ imị. 16 Kụ minạ matuạn oghaạph igey phọ iIoghọm inyina ḍien ḍughụm? 17 Eḅeraạn iikiạ buerị phọ awe phọ mọ iḍighan bunọ, kụ arị inyina igey rii/tughianạm. Bidị rowạ ghan mọ yira ogbaranaạn, pidị bidị iḅeraạn iikiạ inyina. 18 Mị ra/kunu mọ nyina eḅeraạn bidị. Iitughiạn phọ abidị kụ enighẹ ni. pọ iphẹn phọ bin i/beeph, k/amem Iọ yira odianaan bịn. 19 Buuḅi anmụny amị, mị mabịlẹ kẹn ituạn inyina ramiinọm idiphọ anịr dị oghun-aḍien rakun, tutụ nyina emoọgh roozọ phọ aKraist. 20 Ḅẹm loon mọ yira kụ odianaan nyiidiphọ dị mị kadughe eḍọgh kụ akaaphọm, siẹn dị mị u/loghoma mun Ioor ilọ orolọm anyina.
JUNE 10-16
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | EFESỌS 1-3
“Ipẹ AZihova Raḍighi Bọ Omuneni Igbiighi Phọ Odị”
(Efesọs 1:8, 9) Esi obaIabalạ olegheri iyaạr r’onaghạn aḍughụm mọ odị 9 kụ odị aḍighi bọ amuneni ipẹ dị agbiighi bọ, kụ amạ iphẹn aaghị bọ uḍeenaan iyira mọ onọ kasighẹ Kraist amuneniom.
it-2 837 ¶4
Araraạr Dị Enaạn Aaghị
Itooghị aMesaya Phọ. Pạ igẹ phọ aPọl, odị akaạph ni aganhanhamhi ilọ araraạr phọ Enaạn aaghị bọ ilọ aKraist. Siphẹ Efesọs 1:9-11 odị aghaạph aghol idị Enaạn k’aganhanhamhi igbiighi ph’odị “aaghị bọ,” kụ aḅẹm mọ: “Iphẹn kụ idị odị agbiighi bọ, mọ amem mọ remunughan, onọ kasighẹ oomo araraạr phọ edi bọ k’akẹ r’isiẹn aḅirini phọ aakpomoghi kụ aKraist aḍighi uw-emụ. Oomo araraạr remite ghan idiphọ Enaạn esighẹ bọ iitughiạn phọ odị kụ etooghiọm bọ mọ emite ghan. Kụ odị musaḅạr bọ iyira mọ oḍighi buọ onọ oḅophoghạn Kraist, idiphọ odị agbiighi bọ k’eḅẹl emiighom mọ.” Ipẹ “aaghị bọ” egbolhomaam Itooghị, iduọn phọ pọ Itooghị aMesaya phọ k’Enaạn. “Oomo araraạr phọ edi bọ k’akẹ” aPọl aghaạph bọ aghol, pọ abuẹn k’ole bọ erua Omhạr k’akẹ phọ aKraist. Oomo araraạr “isiẹn aḅirini phọ” pọ abuẹn k’otọl bọ siẹn ade phọ eeḍian omhạr phọ. AZizọs amạ ni aḍeenaan bumatuạn phọ odị mọ ipẹ aaghị bọ emoọgh maạr oḍighinom r’Omhạr phọ mem mọ odị aḅenị bọ bidị mọ: “Mingọ ni inyina olegheri araraạr ibooghiạn omạr phọ k’Enaạn.”—Mạk 4:11.
(Efesọs 1:10) Iphẹn kụ idị odị agbiighi bọ, mọ amem mọ remunughan, onọ kasighẹ oomo araraạr phọ edi bọ k’akẹ r’isiẹn aḅirini phọ aakpomoghi kụ aKraist aḍighi uw-emụ
w12 7/15 27-28 ¶3-4
“Oniin aZihova” Raakpomoghi Eghun Otu Odị
3 AMozis aḅenị we phọ Izrạl mọ: “AZihova Enaạn phọ ayira oniin aZihova.” (Deut. 6:4) Iiḍighi phọ aZihova r’arigbiom mọ odị emoọgh muḅọph. Esi iduọn phọ, ‘amem mọ emunughan,’ Enaạn k’aḍighi ni amiteom ipẹ dị “agbiighi bọ”—iduọn phọ pọ, igbiighi oḅophoghị oomo olhẹm aruwaloor phọ odị epẹ k’akẹ r’awe isiẹn ade phọ. (Bạl Efesọs 1:8-10.) Igbiighi phọ odị k’emunhughan iyạl areten. Eḅẹl eten phọ eekolhobian egu abuẹn osagharạn bọ uwaloor phọ orọl epẹ k’akẹ eeḍiạn Idiemhiom mọ aZizọs Kraist. Eten phọ ephẹn phọ imiigh Pentikọst 33 C.E. mem mọ aZihova amiigh bọ ookpomoghi abuẹn k’otooghị bọ r’aKraist epẹ akẹ. (Iiḍighi 2:1-4) Tutụ ogbeelom bọ buẹn osagharạn bọ uwaloor phọ idiphọ awe aruukuan ongọ aghuḍum loor emhụ ekiạ otagharạn phọ aKraist, bidị m’okạr olọgh elhegh mọ m’ogho bidị idiphọ ‘anmụny Enaạn.’—Rom. 3:23, 24; 5:1; 8:15-17.
4 Eten phọ epẹ emuneniom bọ iyạl phọ eekolobian buẹn kotọl bọ Paradais siẹn ade phọ eeḍiạn Itooghị aMesaya phọ aKraist. ‘Asiadạm awe’ phọ obobọ aḍigbogh aḍita phọ kụ eḅẹl ekụ abuphẹ k’otọl bọ paradais. (Ogan. 7:9, 13-17; 21:1-5) Siphẹ Itooghị Oonịr Asiạ phọ, kụ edị ariisi erubal awe phọ k’oḅerion bọ koḅilhẹ otu oḍighan aani bidị. (Ogan. 20:12, 13) Gbiom ologhi anạ omiịn idị oḅerion esi aḍuugh phọ kaḅilhẹ aḍeenaan muḅọph phọ ayira! Isiphẹ eekuna oonịr asiạ phọ, kụ edị “araraạr isiẹn aḅirini phọ” k’esoman odẹgh ophogh phọ asughanam bọ omạn phọ. Buphẹ ophạm bọ ḍimeeraam mọ abidị k’omoọgh eepoogh orọl isiẹn ade phọ idiphọ ‘anmụny Enaạn’.—Rom. 8:21; Ogan. 20:7, 8.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Efesọs 3:13) Iduọn kụ iḍighi kụ mị raIọm bọ mọ ke/tuạn idiphọ mị ighol bọ inyina ramiinọm bịn edughe yogh iloghi phọ anyina. lphẹn phọ, ilọ ongọ anyina suọ.
w13 2/15 28 ¶15
Ke/meera Iyaạr Ikikima Inyina Omhoọgh Aani Asuọ Phọ
15 Yira okparạm oghiọm ghisigh oḍighi ogbi phọ aZihova, keloghonaạn ḍighaạgh bunhọn omhooghọm aani asuọ. Agẹ bọ rakiomaạn ookpomoghan phọ Efesọs, aPọl aḅẹm mọ: “Mị raIọm mọ ke/tuạn idiphọ mị ighol bọ inyina ramiinọm bịn edughe yogh iloghi phọ anyina. lphẹn phọ, ilọ ongọ anyina suọ.” (Efẹ. 3:13) Eghẹn eten kụ edị imhinhimhiịn ph’aPọl eḍighi ilọ “asuọ” aKristẹn phọ orọl bọ Efesọs? Idiphọ aPọl aakolobian bọ ni oghị aghisigh okumuan ghan etigheri imhinhimhiịn, iḍeenaan we Efesọs mọ eepoogh phọ ephẹn bidị rokelọm bọ idiphọ aKristẹn eḍighi ni dool ḅilhẹ kẹn emoọgh igey maạr oḍighinom. Mughumọ aPọl awilhẹ ni loor imhinhimiịn phọ, nạ ragbi mọ ipẹ phọ m”iḍeenaan mọ asiya phọ abidị r’aZihova, arukumuan epẹ erugh pho, ḅilhẹ r’oḍuom ologhi phọ abidị i/moọgh maạr oḍighinom ḍughụm? Okparạm mọ aPọl aghiọm ghisigh oḍighi aKristẹn phọ kụ aḍeenaan mọ torobọ ekiạ lọ bidị ophighirọn oḍighi amatuạn ekpeanaạn ni.
(Efesọs 3:18) Mọ nyina r’oomo awe phọ Enaạn imoọgh iikpọ okpạph ophạm ereghẹ phọ r’aḍidoọny phọ r’aḍikẹl anyụ phọ r’aḍikẹl ude ephomoghiạn phọ aKraist,
cl 299 ¶21
“Okpạph Ophạm . . . Ephomoghiạn phọ AKraist”
21 Ekpo onhụ aGrik phọ ogbạ bọ mọ “okpạph ophạm” remạ ghan okpạph iyaạr ophạm loor araraạr dị “imiteghunhaan iyira obobọ onhọn oye.” Yira oḍeenaan aani ephomoghiạn idiphọ aZizọs—okuọm sighuḍum mọ ayira loor emhụ abunọn, omiteom ghan ongọ raraạr dị reeḅaghamhị bunọn r’aghusạn, osạr ghan owilhenaạn k’epẹ ekpom mọ ayira—purukụ yira kotue osereghiạn ipẹ aZizọs aloghoma ghan bọ. Iduọn phọ pọ, esi oḍighi oḍeenhaan, yira m’okpạph opạm “ephomoghiạn phọ aKraist” epeleghiom bọ oomo olhegheri iyaạr. Ku/ḅula kẹn mọ yira olhọgh inyaạm oghịgh aani aKraist, pọ yira k’oḍuraan ogbị nyopọ aZizọs aaghironaan bọ amadạn, Enaạn ephomoghiạn phọ ayira, Zihova.
Ibạl ABaibul
(Efesọs 1:1-14) Mị aPọl phọ Enaạn esaḅạr bọ oḍighi otelhedom aJizọs Kraist kụ ugẹ ḍinyạ phọ aḍiẹn riruomaan inyina aweye phọ Enaạn odi bọ Efesọs, buphẹ omeeraam aani bọ Jizọs Kraist. 2 Aḍisẹph r’eephọ k’Enaạn Odẹ phọ ayira, r’aJizọs Kraist Omoọgh-we phọ irolonaạn inyina! 3 Ekpẹ ni dị yira kosẹph Enaạn r’Odẹ phọ aJizọs Kraist Omoogh-we phọ ayira. Iduọn yira moḅophoghạn bọ Kraist, odị mungọ iyira oomo aruunmo aruwaloor phọ ipẹ edi bọ epẹ k’akẹ usephọm iyira. 4 Enaạn isighẹ ni iyira mọ abuọ onọ esi aKraist k’amem mọ k”olẹm bọ aḅirini phọ, pidị yira ookuan oseleman ghisigh odị. Loor esi ephomoghiạn, 5 Enaạn egbiighi ni emadạn mọ onọ katuạn Jizọs Kraist kụ usighẹ iyira aloghomạ mọ anmụny onọ. Iphẹn kụ idị eḅeraạn nyodị oḍighi ilọ omiteom ipẹ dị awạ bọ. 6 Ekpẹ ni dị yira kosẹph Enaạn idiphọ odị asighẹ bọ ḍisẹph phọ odị usephọm iyira. Odị uḍighi ni iyira iiḅi phọ iphẹn oopho, idiphọ odị ungọ bọ iyira ogina Oọny phọ odị. 7 Idiphọ aKraist azu bọ iḅaạl phọ odị, pọ mutagharạn iyira aatoI ikarạph phọ ayira. Pọ eeghe odọ aḍibụgh dị oghọr phọ Enaạn ungọ bọ iyira abụgh! 8 Esi obaIabalạ olegheri iyaạr r’onaghạn aḍughụm mọ odị 9 kụ odị aḍighi bọ amuneni ipẹ dị agbiighi bọ, kụ amạ iphẹn aaghị bọ uḍeenaan iyira mọ onọ kasighẹ Kraist amuneniom. 10 Iphẹn kụ idị odị agbiighi bọ, mọ amem mọ remunughan, onọ kasighẹ oomo araraạr phọ edi bọ k’akẹ r’isiẹn aḅirini phọ aakpomoghi kụ aKraist aḍighi uw-emụ. 11 Oomo araraạr remite ghan idiphọ Enaạn esighẹ bọ iitughiạn phọ odị kụ etooghiọm bọ mọ emite ghan. Kụ odị musaḅạr bọ iyira mọ oḍighi buọ onọ oḅophoghạn Kraist, idiphọ odị agbiighi bọ k’eḅẹl emiighom mọ. 12 Iduọn yoor kụ oḍighi bọ buḅẹl dị omoọgh ologhi esi aKraist, odị musaḅạr iyoor mọ orọl dọI dị awe kotuạn oboom ghan igbogh phọ Enaạn. 13 lphẹn kụ idị imitenaan aani bọ ni inyina, mem mọ nyina enaghạn bọ oghaạph igey phọ, ooḅi oghaạph phọ opọ iruom bọ inyina ophẹl otene phọ. Nyina imeeraam ni Kraist, kụ Enaạn ingọ bọ inyina Uwaloor ligbia phọ, idiphọ odị iguanaan bọ inyina, ologhọm elegh mọ nyina abuo onọ ni. 14 Uwaloor ligbia phọ kụ enye oḍeenaan mọ yira kopin aani ni bin ipẹ Enaạn eguanaan bọ we phọ odị, r’okoriom amem mọ Enaạn kitagharạn bọ iyira emadạn. Itu ni oboom igbogh phọ odị!
JUNE 17-23
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | EFESỌS 4-6
“Isighẹ Oomo Iinyạ Eghạm Mọ Enaạn, Enyaaghiạn”
(Efesọs 6:11-13) Isighẹ oomo iinyạ eghạm mọ Enaạn, enyaaghiạn, pidị nyina erue ekoronaan ikeḍi phọ Eru, 12 idị eḍighi bọ yira r’awe kụ ro/beeghi bọ. Aruru phọ edạ bọ aḅirini ufiri phọ ukoom bọ iyira, r’ikarạph aruwaIoor phọ edi bọ k’akẹ ghụn r’ayira kụ robeeghi. 13 Ituạn iphẹn phọ enyaaghiạn oomo iinyạ eghạm mọ Enaạn, obọ eteẹny ḍio phọ abumuIọgh ḍien phọ kizuom bọ inyina, nyina erue emerenyạn, pidị ee omạn nyina ezin ḍighaạgh ipheIegbe.
w18.05 27 ¶1
Iḍoọgh—Imerenyạn Eru phọ
Otelhedom mọ aPọl asighẹ dọl phọ ayira idiphọ aKristẹn atomaạm we eghạm dị ootumhanhan kụ robe. Ii, yira ro/be eghạm r’awe isiẹn adẹ phọ. Ghalamọ r’iduọn phọ ni bịn abumulọgh ḍien phọ ayira okạr ri odi. ASetan r’ikarạph aruwaloor phọ awe eghạm dị osilor r’oboom olegheri iyaạr. Ophogh iduọn bịn, ekịgh mudị yira ko/tue omerenyạn. Ekịgh mudị aKristẹn phọ abuẹn oḍighi bọ idoọgh phọ kụ ukạr odugh. Ika kụ idị bidị kotue bọ okpạr opu uba awe, ikarạph aruwaloor ph’abuẹn? Igey phọ pọ iduọn, iḍoọgh kotue ni okpạr opu, kụ okpạr ri ropu! Eeghe kụ iḍighi? Loor esi dị bidị ‘rooneghị ghan inyaạm mọ abidị esi Omoọgh-we phọ.’ Kuolọ epelom oḅẹm mọ bidị romoọgh ghan iikpọ ḍighaạgh Enaạn. Bidị m’onyạ ilọ eghạm. Idiphọ awe eghạm dị m’onyaamị, bidị mokpologhiạn “oomo iinyạ eghạm mọ Enaạn.”—Bạl Efesọs 6:10-12.
(Efesọs 6:14, 15) Imeerạ ni. Igey kụ eḍighi okuughaam okparamiọm esin phọ anyina! Aruukuan kụ eḍighi amamạ oghophom ekpologhi phọ anyina! 15 Ookolobian ilọ oleenye eleeny ooḅi oghaạph eephọ phọ kụ aḍighi rokoro dị nyina keloghạ!
w18.05 28-29 ¶4, 7, 10
Iḍoọgh—Imerenyạn Eru phọ
4 Eniin phọ eten phọ, igey phọ ipẹ yira otuughạ bọ siphẹ Ekpo-onhụ phọ Enaạn ighoph iyira esighẹ esi ikạ aḍuugh aḍuugh phọ ipẹ itughemị okpẹ rekọm bọ. (Jọn 8:31, 32; 1 Jọn 4:1) Kụ idiphọ ephomoghiạn igey phọ ayira rebụgh bọ, kụ edị k’idughanaan iyira okpologhiạn “amamạ oghophom ekpologhi “phọ ayira, iduọn phọ pọ, orolạn r’asiigbu elhiom eḍighinom iyaạr phọ Enaạn. (Ps. 111:7, 8; 1 Jọn 5:3) Idị epelom siẹn, mem lọ yira omoọgh ogey onhaghạn aḍughụm igey phọ edi bọ siphẹ Ekpo onhụ ph’Enaạn, r’akpọ oḅio yira kotue ni omeerạ giph, omeremhị igey phọ ghisigh abuọ isophoghom Pit. 3:15.
7 P’eeghe imạ eten oghaạph ipẹ asiigbu elhiom eḍighinom iyaạr phọ aZihova ketue bọ ekoph rokpom mọ ayira! (Prov. 4:23) Idiphọ oye eghạm ka/sighẹ bọ amamạ oghophom ekpologhi phọ odị aanmenenom oopho opheghepheghẹ amamạ, yira ko/wạ osighẹ asiigbu phọ aZihova ilọ elhiom eḍighinom iyaạr oonmeneniom ilọ ayira. Eten phọ epẹ yira romiịn ghan bọ raraạr esughanam epughạn ongọ ayira oghoph phọ opọ yira owạ bọ. (Prov. 3:5, 6) Kparipẹ ghun, yira rogbor ghan kophogh mughumọ ‘osuarạm amamạ’ phọ opọ aZihova ungọ bọ iyira amaạr ri akpạr siphẹ ekpom mọ ayira.
10 Mem dị arokoro phọ awe eghạm aRom ologhạ ghan bọ eloghonhaạn ghan bidị ḍighaạgh oghị ee eghạm, iphẹn aKristẹn phọ eten dị otomaạm reloghonaạn ghan bidị ḍighaạgh oghị oghaạph ooḅi oghaạph eephọ phọ. (Isa. 52:7; Rom. 10:15) Ghalamọ r’iduọn phọ ni, ewạ ni akpọ oḅio ongọ ogbaanaạn mem lọ eepoogh emite. Mem dị aBo odi 20 asiạ, odị aḅẹm mọ “Mị ughiilaan ghan ni ongọ ogbaanaạn buọ ekụ amị.” “Mị ughiil ghan umugholoor. Kuolọ nyiidiphọ mị aatughiạn, ephigh otuạn oghiil umugholoor phọ i/tọl. Nyiidiphọ ologhi amị aḅaạl ongọ ogbaanaạn iigbo phọ amị.”
(Efesọs 6:16, 17) Omeeraam kụ aḍighi osuarạm dị nyina kepạm ghan oomo amem ekoronaan oomo ikpinạ epo phọ Eru ketum bọ niạn etạph ghan etuom! 17 Apelieẹny kụ aḍighi eghoony amamạ dị nyina kezua ghan; ḅilẹ, ikpo onhụ phọ Enaạn kụ eḍighi elool-eghạm mọ Uwaloor ligbia phọ rangọ ghan bọ!
w18.05 29-31 ¶13, 16, 20
Iḍoọgh—Imerenyạn Eru phọ
13 Iniin ‘ikpinạ aniạn phọ’ aSetan katạph bọ aruom nyinạ pọ ogbaaghị okpẹ ilọ aZihova—mọ aZihova o/moọgh maạr oḍighinom anạ ḅilhẹ kẹn mọ nạ o/kpẹ ophomoghiạn. Ida, onyanị dị odi ḍioph r’esugha asiạ eenan ghan r’ologhoma e/moọgh maạr oḍighinom. Odị aḅẹm mọ, “ibadị amem mị uloghoma ghan mọ aZihova imị u/tuman ḅilhẹ mọ o/wạ osighẹ amị Righirị.” Odị eenan ika izuoghom mọ iphẹn phọ? Ida aḅẹm mọ “ituughạ phọ kụ ikparamhị omeeraam mọ amị.” “Mị ughị ghan ni bịn mị u/pagharanaạn ghan ḍipuru, aatughiạn ghan mọ oye o/wạ onaghạn eḍọgh amị. Kuolọ nyiidiphọ, mị raakolobian ghan kụ agbi oghị ituughạ phọ, r’aḍiitughiạn ophagharanaạn iyạl obobọ iraạr asipuru. Rekpạr ghan ni, kuolọ mị aphagharanaạn olhoghi amị raḅaạl ghan ni. Ḅilhẹ abumor r’abumarani phọ rukparamhị ghan ni imị. Nyiidiphọ mị ratigheel ghan ituughạ phọ r’oḅaạl olhoghi mọ aZihova uphomoghiạn ni imị.”
16 Idiphọ eghoony oye eghạm mọ rekoph ghan bọ emhụ phọ odị, kụ edị “oḍuom ologhi apelieẹny” phọ ayira rakoph ghan ilhoghi phọ, r’iikpọ iitughiạn phọ ayira. (1 Tẹs. 5:8; Prov. 3:21) Oḍuom olhoghi ruloghonaạn ghan iyira ḍighaạgh ogbon aruguanaan phọ Enaạn ḅilhẹ romiịn ghan iiḅaghamị eten phọ epẹ ekpeanaạn bọ. (Ps. 27:1, 14; Iiḍighi 24:15) Eḍighi maạr lọ yira rowạ mọ “eghoony” phọ ighoph iyira, pọ yira k’ozua ghan emhụ ayira, ko/pạm ghan ḍighaạgh.
20 APọl atomaạm Ekpo-onhụ phọ Enaạn idiphọ elhool eghạm dị aZihova m’ungọ iyira. Kuolọ ewạ ni dị yira k’otuughạ ilọ osighẹ oḍighinom r’amagheel orue ogbạ omeremị omeeraam mọ ayira—obobọ mem lọ yira roolemi iitughiạn ayira. (2 Kọr. 10:4, 5; 2 Tim. 2:15) Ika kụ idị nạ kabughẹ magheel phọ anạ? ASebastian, 21 asiạ, aḅẹm mọ: “Mị ragẹ ghan eniin ekpịgh esi atorobọ emhuoghaạph ibạl aBaibul phọ amị. Mị ragẹ ghan k’aseere siikpịgh lọ iḅeraạn imị. Iphẹn phọ meḍighi idị mị radaphạn aani eten phọ epẹ aZihova raatughiạn ghan bọ iyaạr.” ADaniel phọ opọ oghaạph bọ oghol epẹ omạn aḅẹm mọ: “Mem lọ mị rabạl ibạl aBaibul phọ amhị, mị ulọgh ghan ni elegh siikpịgh dị ketue eloghonaạn ḍighaạgh we epẹ erugh phọ. Mị maru amiịn mọ awe romegheron ghan igey mem lọ bidị omiịn mọ nạ amoọgh ḍiḅeraạn aBaibul phọ ḅilhẹ mọ nạ raḍighi ni ipẹ nạ katue bọ ologhonaạn abidị ḍighaạgh.”
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Efesọs 4:30) Kụ ke/ḍighi ghan idị Uwaloor ligbia phọ Enaạn kaakurughan, idị eḍighi bọ Uwaloor Iigbia phọ kụ elegh oḍeenaan mọ Enaạn kụ imoọgh bọ inyina, ameerạ enye mọ aḍio retu ni dị Enaạn kitagharạn inyina.
it-1 1128 ¶3
Adọl Iigbia
Uwaloor Iigbia. Iikpọ oḍighi obobọ uwaloor phọ aZihova, odi ghan eeḍian iiḅakiọm odị kụ torobọ amem ramuneni ghan ogbi phọ odị. Eḍighi iyaạr dị eḅaạl, esererẹ, eḍighi elọ iigbia, ḅilhẹ oseere oḍighinom ghan imạ iiḍighi Enaạn. Esi iduọn phọ okol mọ “uwaloor iigbia.” (Ps 51:11; Luk 11:13; Rom 1:4; Efẹ 1:13) Uwaloor iigbia phọ opọ raḍighi bọ oḍighi loor oye raaḅakiọm eten dị eḅaạl obobọ esererẹ. Torobọ eḍighinom iyaạr lọ i/sererẹ obobọ eeph p’eḍighi iyaạr dị rebianaan obobọ reḍighi idị uwaloor phọ opọ phọ “kaakurughan”. (Efe 4:30) Ii obọ o/ḍighi oye, uwaloor iigbia phọ raḍighi ghan kaḍeenaan dọl iigbia phọ Enaạn esi iduọn phọ kotue ni oḍighi idị “kaakurughan.” Eegharạ oḍighi ghan ikarạph k’etue ni ‘eḍime niạn uwaloor iigbia phọ.’ (1Tẹs 5:19) Eegharạ oḍighi ghan ikarạph phọ kụ eghiọm ghisigh, pọ uwaloor iigbia phọ Enaạn katue ni “akạgh olhoghi,” bịn eḍighi idị Enaạn k’aḅilhẹ aḍighi mulọgh ḍien oye phọ aḅaạr bọ emhụ phọ. (Isa 63:10) Oye dị raḍighi ghan idị uwaloor iigbia phọ raakurughan ghan katue ni bịn aapụ uwaloor phọ, kụ iphẹn kụ ikarạph phọ aZisọs aghaạph bọ mọ ko/sạr obilhenaạn siẹn aḅirini phọ ophọn r’opọ katu bọ.—Mat 12:31, 32; Mạk 3:28-30.
(Efesọs 5:5) Imaạr eIegheri iphẹn, mọ esi abuphẹ kopin aani bọ bin epẹ omạr phọ k’Enaạn r’aKraist, oleom emạ, opesiom ipesi, olọ rasẹph ghan elọ onọn kasighenọm ka/tọl. OIọ rasẹph ghan eIọ onọn kasighenọm masighẹ eghuan phọ Enaạn rangọ inọn araraạr.
it-1 1006 ¶2
Ekpooko
Romiịn Ghan Siphẹ Iiḍighi phọ. Eegharạ ekpooko phọ romiịn ghan esi iiḍighi oye dị egananami ikarạph aruuphuạ dị m’efugh oopha. Ogeọm aBaibul phọ aJems uḅenị iyira mọ ekarạph eephuạ phọ reemor ghan kemạr sipioghọm. (Jems 1:14, 15) Esi iduọn phọ iiḍighi oye ekpooko phọ kụ regananami ghan odọ oye phọ odị aru bọ. Otelhedom mọ aPọl aḅẹm mọ oye dị aḍighi uw-ekpooko, aḍighi kẹn ni oye dị asighẹ eghuan phọ Enaạn rangọ inọn araraạr. (Efẹ 5:5) Esi aruuphuạ ekpooko phọ odị, odọ phọ oye phọ ophọn masighẹ ruuphuạ phọ odị aḍighi emụgh odị, bịn asighẹ apuemi rukumuan r’iiseeny phọ odị rangọ bọ Olemiạ phọ.—Rom 1:24, 25.
Ibạl ABaibul
(Efesọs 4:17-32) Esi aḍien Omoọgh-we phọ, mị raḅẹm ni kakpaariọm mọ ke/tọl mun dọl abuọ aruru phọ iitughiạn u/moọgh bọ, 18 buphẹ iloghi phọ meḍiku bọ ufiri phọ. Bidị u/moọgh bin aghuḍum mọ Enaạn rengọ ghan bọ, idị eḍighi bọ bidị eekuna elologhi r’oḅaạr emụ. 19 Eekpoogh umugholoor abidị meḅomaan. Bidị mokuọm loor abidị opesi yogh ghan atorobọ ipesi lọ redạph ghan ekarạph ephuọm. 20 Ipẹ kụ k/idị nyina etuughạ bọ iIọ aKraist, 21 Tọ nyina mekạr ri enaghạn iIọ odị. Iduọn nyina redạph bọ igbaranuọm aruwoI phọ odị, mitughemị ni inyina igey phọ ipẹ aJizọs. 22 Ikporonaạn igbaany aroozọ phọ nyina erolọm ghan bọ mem dị meten eroph, roozọ phọ ipẹ etuạn bọ ruuphuạ amabi kụ riphuẹ ghan bọ inyina. 23 lloghi phọ anyina r’iitughiạn phọ anyina eḍighi imoom emadạn! 24 Ikpologhiạn imoom igey aroozọ phọ olẹm bọ oghighemiọm Enaạn kụ eganana bọ esi akugey aghuḍum mọ akuphẹ aakuan bọ aseleman. 25 Loor iphẹn phọ, okpẹ ke/gbạ ghan mun. Torobọ oye aghaạph ghan igey kụ aḅenị onyọ asiya odị, idị eḍighi bọ oomo phọ ayira moḅophoghạn oḍighi nyoniin siphẹ aloor phọ aKraist! 26 Kụ iyaạr eghạgh iloghi anyina, ke/tuạn ghan ighạgh iloghi phọ epioghọm sipioghọm. lghạgh iloghi phọ anyina ki/tọI ghan oomo emụ aḍio. 27 R’amem r’amem ke/ngọ eepoogh Eru phọ. 28 Oye lọ rami ghan imi awilẹ imi phọ amiigh igey arukumuan lọ kengọ ghan nyodị iyaạr ole, ḅilẹ odị amoọgh ghan ilọ ongaanị abulọ ekuom! 29 Ke/sighẹ ghan ikarạph ikpo onhụ kụ eghaaphọm oghaạph. Ikaạph ghan ghụn oghaạph lọ nyina ephạm ilọ egbaanyạn ologhonaạn aḍighaạgh buphẹ ronaghạn bọ, pidị ikpo onhụ phọ anyina engọ ghan bidị suọ. 30 Kụ ke/ḍighi ghan idị Uwaloor ligbia phọ Enaạn kaakurughan, idị eḍighi bọ Uwaloor Iigbia phọ kụ elegh oḍeenaan mọ Enaạn kụ imoọgh bọ inyina, ameerạ enye mọ aḍio retu ni dị Enaạn kitagharạn inyina. 31 Ikporiọn raghaạgh iloghi eghiḍim, r’aghelhẹ, r’ighạgh iloghi, r’omoogha yogh, r’iitunyan, r’oomo iitughiạn amulọgh ḍien. 32 Pạ ogbo phọ anyina, imoọgh ghan igbiririph, enmạ ghan ighirigiir, esạr ghan ikarạph ewilenaạn, idiphọ Enaạn metuạn bọ Kraist esạr iwilenaạn inyina.
JUNE 24-30
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | FILIPAI 1-4
“Kaa/ḅaghamiạn Loor Anạ Esi Atorobọ Iyaạr”
(Filipai 4:6) Kee/ḅaghamiạn loor anyina esi atorobọ iyaạr. Kụ iiḅereghiọm ghan ologhi aḍisẹph elọm ghan Enaạn ilọ nyina rewạ
w17.08 10 ¶10
“Eephọ phọ k’Enaạn Epel . . . Dị Oye Katue Alegheri”
10 Eeghe kụ kiloghonaạn iyira ḍighaạgh dị yira koo/ḅaghamiạn loor esi atorobọ iyaạr kuolọ kologhoma “eephọ phọ k’Enaạn”? Ikpo-onhụ phọ aPọl aḅenị bọ we aFilipai iḍeenaan iyira mọ ooghọ ooḅaghamiạn aloor phọ pọ iiḅereghị. Kụ iḍighi kụ mem lọ yira omoọgh ooḅaghamiạn aloor, ewạ mosighẹ ooḅaghamiạn aloor phọ ayira oḍighi iiḅereghị. (Bạl 1 Pita 5:6, 7.) Ḅeeḅereghị aZihova r’omeeraam dị amunughan, alegheri mọ odị raako ni nyinạ. Iiḅereghiọm ghan ologhi “aḍisẹph,” eetughianạm ghan ḍisẹph kirokirọ phọ anyina. Akpọ oḅio phọ ayira esi odị k’akpạr ri mem lọ yira olegheri m’odị ‘kaḍighi ni apuemi ipẹ yira rolọm ghan bọ, oḅilhẹ bọ rootughiạn’.—Efẹ. 3:20.
(Filipai 4:7) Kụ eephọ phọ k’Enaạn epel bọ dị oye katue alegheri, keeko ni iitughiạn r’iloghi phọ anyina esi aJizọs Kraist.
w17.08 10 ¶7
“Eephọ phọ k’Enaạn Epel . . . Dị Oye Katue Alegheri”
7 Eten dị iikia i/lo mem mọ abumor phọ epẹ Filipai aạl bọ ḍinyạ phọ aPọl agẹ bọ aghiọm bidị, ighiọm ni bidị ologhi ipẹ emitenaan bọ Pọl ḅilhẹ r’ipẹ aZihova aḍighi bọ iyaạr amiteom eten dị onyọ abidị ologhi u/seere. Eeghe iyaạr ituughạ kụ edị aPọl atughemị ghan bọ bidị? Ekpanạ iyaạr phọ pọ: Kee/ḅaghamiạn loor. Ḅeeḅereghị, bịn nạ kamoọgh ni eephọ phọ k’Enaạn. Kuolọ lọgh elegh mọ “eephọ phọ k’Enaạn epel . . . dị oye katue alegheri.” Iphẹn phọ remạ ghan eeghe? Abuniin abudị ogbạ roteneghi ugbạ iduọn ikpo onhụ phọ iphẹn mọ “epeleghi oomo ipẹ yira kotue bọ ootughiạn” obobọ “epeleghi oomo igbiighi oye.” Okạr rokaạph, aPọl raḅẹm ghan mọ “eephọ phọ k’Enaạn” epeleghi idị oye katue agbiom ologhi. Ii odaphạn eten phọ epẹ oye ramiịn ghan bọ iyaạr yira ko/legheri ilọ oḍuạ esi iiḅaghamị lọ yira osoman, kuolọ aZihova alegheri ni, kụ katue kẹn ni aḍighi iyaạr dị ologhi yira u/seere.—Bạl 2 Pita 2:9.
w17.08 12 ¶16
“Eephọ phọ k’Enaạn Epel . . . Dị Oye Katue Alegheri”
16 Eeghe kụ reḍuạ ghan kemite mem lọ yira omoọgh “eephọ phọ k’Enaạn epel bọ dị oye katue alegheri”? ABaibul phọ apagharanaạn esi oḅẹm mọ ‘keeko ni iitughiạn r’iloghi phọ ayira esi aJizọs Kraist.’ (Fil. 4:7) Okạr emhụ ekpo onhụ phọ “keeko” eḍighi ekpo onhụ awe eghạm. Remạ ghan ḍita awe eghạm dị ongọ omaạr oghoph egbogh emhạ dị olọgh okparamị iḍiodi phọ. AFilipai phọ aḍighi odọ egbogh emhạ phọ epẹ phọ. Awe emhạ aFilipai phọ unaanị ghan ni r’eborọph ḍughul, loor esi dị bidị olegheri mọ awe eghạm mọ abidị rokori ni runhụ aḍibuo emhạ phọ abidị. Eniin phọ eten phọ kẹn ni mem lọ yira omoọgh “eephọ phọ k’Enaạn,” iloghi r’arokpom mọ ayira repọ ghan ni. Yira olegheri mọ aZihova amaạr ri ruuko iyira ḅilhẹ rawạ ni m’omoọgh ekol. (1 Pit. 5:10) Olegheri iphẹn phọ ighoph iyira esighẹ esi oboom ooḅaghamiạn aloor obobọ oḅonyonhu ozuan dị k’aạr iyira boọr.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Filipai 2:17) Iini komoor iḅaạl aghuḍum mọ amị idiphọ amiim, ilọ omuneniom iyaạr aghuḍum mọ osighẹ bọ omeeraam mọ anyina kụ oḍighinom rongọ Enaạn. Eḍighi idiphọ, pọ ologhi amị aḅaạl li kụ mị iḅophoghạn ni inyina esi ibo phọ amị.
it-2 528 ¶5
Ingooghinheẹn
Ingooghinheẹn Amiim. Ingooghinheẹn amiim mọ uḅarạm ghan r’inọn odọ ingooghinheẹn, ekạr ekpaariọm mem mọ opọ awe phọ Izrạl moḍigh bọ pạ Ade phọ Oguanaan bọ. (Nu 15:2, 5, 8-10) Amuẹn phọ aḍighi ghan miim (“amugbagarạ amiim”) kụ umoor ghan pạ ekpạn phọ. (Nu 28:7, 14; poghom Ex 30:9; Nu 15:10.) Otelhedom mọ aPọl agẹ aghiomaạn Kristẹn phọ orọl bọ epẹ Filipai mọ: “Iini komoor iḅaạl aghuḍum mọ amị idiphọ amiim, ilọ omuneniom iyaạr aghuḍum mọ osighẹ bọ omeeraam mọ anyina kụ oḍighinom rongọ Enaạn. Eḍighi idiphọ, pọ ologhi amị aḅaạl li.” Siẹn phọ odị asighẹ aḍighinom ingooghinheẹn amiim dị romoor, oḍeenaan ipẹ odị aakolobian bọ oḅọgh aloor odị ongọ loor abuerị phọ aKristẹn phọ. (Fil 2:17) Kụ egbi bọ oteẹny amem mọ odị kamugh bọ, odị agẹ aghiomaạn Timoti mọ: ‘amem mọ meteẹny dị komoor iḅaạI aghuḍum mọ amị idiphọ amiim. Amem mọ miteenyaạn imị dị mị kabilẹ ghuḍum mọ akuẹn.’—2Tim 4:6.
(Filipai 3:11, nwt) ophogh mughumọ mị kaḍighom aani ni oḅẹl oḅerion esi aḍuugh phọ.
w07 1/1 26-27 ¶5
“Oḅẹl Oḅerion Esi Aḍuugh phọ”—Odi ni Rakiọm!
5 Idị etum pạ, abuẹn osagharạn bọ uwaloor phọ oḍighi aani bọ “Izrạl phọ Enaạn” k’oḍighan Uw-emoọgh phọ Zizọs Kraist siphẹ eghuan phọ odị epẹ k-akẹ, kụ ‘otolạn Omoọgh-we phọ k’agee-pọ.’ (Galetia 6:16; 1 Tesalonikạ 4:17) Ipẹ kemite bọ kụ edị oghol bọ mọ “oḅẹl oḅerion esi aḍuugh phọ.” (Filipai 3:10, 11 nwt; Ogananami 20:6) Mem dị oḅerion phọ ophọn phọ romuneen, bịn meteẹny mem mọ koḅerion aani bọ riisi erubal awe oḅilhẹ orọl isiẹn ade phọ r’oḍuom olhoghi omoọgh aani aghuḍum siphẹ Paradais. Esi iduọn phọ, mughumọ oḍuom olhoghi phọ ayira aḍighi olọ k’akẹ obobọ isiẹn ade phọ, yira omoọgh ogey ogbolomaam ilọ “oḅẹl oḅerion esi aḍuugh phọ.” Oḅerion phọ ophọn phọ katọl ika? Kụ amiigh pụr amem?
Ibạl ABaibul
(Filipai 4:10-23) Mị rabo ni iboom esi Omoọgh-we phọ, mọ siẹn osughanam omạn phọ nyina eḅilẹ ni riitughiạn ghan imị. Obọ nyina iwạ ghan ni oḍighi iphẹn phọ, kụ nyina eepoogh i/moọgh ghan. 11 Mị ra/kunu ghan mọ nyina ighinom imị, idị eḍighi bọ mị matuughạ dọI dị iIọ mị amoọgh rigbaanyạn ghan ni imị. 12 Mị alegheri ni idị adọI ekuom r’adọI eelạ erọl. Mị matuughạ idị torobọ ekpisi, ilọ erọI erọl, ologhi amị raḅaạl ghan ni, mem okoọny r’amem eeḍiọm, m’eboghoghọ m’ekom. 13 Mị katue ni adaluạn oomo araraạr lọ eru ghisigh amị loor iikpọ phọ aKraist rungọ ghan bọ imị. 14 Kụ olọ meḍighi ologhonaạn aḍighaạgh phọ nyina iloghonaạn bọ imị siẹn iiḅaghamị phọ amị. 15 Nyina abuọ asiosị phọ aFilipai bịn elegheri ni mọ, mem mọ mị aḍuạ bọ eelhe phọ aMasidonia, eḅẹl emiighom ooḅi oghaạph phọ, nyina bịn kụ abuọ asiosị dị inmo ghan imị inmo eḅilẹ emoọgh iikpiạ aḍisẹph k’Enaạn. 16 Epel eniin amem mọ ikuom bọ imị epẹ Tesalonikạ, nyina kụ iruom ghan imị iyaạr orolọm 17 U/ḅẹm mọ aanyị inmo kụ iḅeraạn imị, mị ratuạn ghan obughẹ eelạ phọ anyina epẹ k’akẹ. 18 Nyina mikpẹ imị eloghọm oḅạr. Miboghoghọm imị nyiidiphọ Epafroditọs mungọ bọ imị inmo phọ nyina engọ bọ nyodị oruom amị. Enaạn esighẹ ni inmo phọ iphẹn esẹph idiphọ ekiạ eeḅi eḍu dị nyina rengọ nyodị. 19 Idiphọ nyina meḅophoghạn bọ Jizọs Kraist, Enaạn phọ amị kengọ ghan ni oomo ilọ ikuom inyina—kụ inmo pho odị kemạn ghan ni ipẹ egbogh eelạ phọ odị. 20 Kụ nyiidiphọ eghuan erolonaạn Enaạn Odẹ phọ ayira k’agee-po k’agee-pọ! Erọl li idiphọ! 21 Ipurunaan oomo awe phọ Enaạn, buphẹ oḍighi bọ buọ aJizọs Kraist. Iiḅi asiya phọ r’amị odi bọ ephẹn mipuru inyina. 22 Oomo awe phọ Enaạn odi bọ ephẹn mipuru kẹn inyina. Asiya phọ ayira k’aSiza iseere ni inyina oIoghi. 23 Ooḅi oghọr phọ k’aJizọs Kraist Omoọgh-we phọ arolonaạn oomo phọ anyina!