Igẹ Dị Opumhom
1. Ilọ Olhegheri ABabilọn Ogbogh Phọ
Yira ulhegheri ika mọ “aBabilọn Ogbogh Phọ” ameerạ esi aruukụ iiḅereghị okpẹ? (Ogananami 17:5) Ooḅeghiọn raraạr phọ iphẹn phọ:
Ekụl i/lọ siẹn aḅirinhi phọ dị u/lo. ABaibul phọ akaạph mọ aBabilọn Ogbogh Phọ atolhọm ‘reelhe r’aḍita awe.’ Odị atooghị ni rangọ budaạm ade phọ.—Ogananami 17:15, 18.
O/ḍighi iikpọ itooghị imirighan obobọ bugbogh abumuul ḍighi. U/piemhi aani ‘budaạm aḅirinhi phọ’ ḅilhẹ ‘r’abumuul ḍighi phọ’ mem mọ ophiemhi bọ nyodị.—Ogananami 18:9, 15.
Odị maphuẹ ḍien Enhaạn. Okol nyodị mọ oleom emhạ loor esi dị raaḍikuan ghan r’agomẹt phọ pidị odị amoọgh ikpoki r’akuuḅi aghisigh abidị. (Ogananami 17:1, 2) Odị maakelheghi oomo areelhe aḅirinhi phọ. Kụ iḅaạl ibadị awe edi emhụ odị.—Ogananami 18:23, 24.
Ḅula esi ituughạ phọ 13 ekpịgh phọ 6
2. Pụr Amem Kụ Edị AMesaya Phọ Kaganhanha Bọ?
ABaibul phọ aghaạph mọ kemạn 69 asiwiki kụ aMesaya phọ agbi oganhanha.—Bạl Daniel 9:25.
Pụr amem kụ edị 69 asiwiki phọ emhiigh bọ? Imhiigh lhạ phọ 455 B.C.E. Opọ kụ amem dị Odaạm eelhe phọ aJeruselem Nehemiah, asi Jeruselem “olhọgh omheremhị” emhạ phọ.—Daniel 9:25; Nehemiah 2:1, 5-8.
69 asiwiki phọ idoọny esi k’apụr amem? Eeni amem siphẹ aBaibul phọ, aḍiniin aḍughul otu remạ ghan ḍiniin alhạ. (Numbers 14:34; Ezekiel 4:6) Iphẹn phọ remạ ghan mọ oḍual aḍughul otu eḍighi oḍual asiạ. Esi iduọn phọ, 69 asiwiki phọ keḍighi 483 asiạ (69 x 7 ).
Apụr amem kụ edị 69 asiwiki phọ esi bọ eekunha? Emhiigh lhạ phọ 455 B.C.E. kụ esi 29 C.E. eḍighi 483 asiạ.a Kụ alhạ phọ 29 C.E. kụ amem mọ aZizọs aḍiiny bọ muụm kụ aḍighi bọ aMesaya phọ!—Luk 3:1, 2, 21, 22.
Ḅula esi ituughạ phọ 15 ekpịgh phọ 5
3. Areten Arookonhom Dị Eḅarạm Iḅaạl
Areten arookonhom edi ni dị rosighẹ ghan iḅaạl opọ u/moon bọ kụ koḍighinhom. Iniin areten phọ iphẹn phọ i/nighẹ dị aKristẹn koḍighinhom ghan, idiphọ osogh iḅaạl obobọ osighẹ iḅaạl oye phọ ooko oseere kụ egbi oteẹny amem mọ koḍighi bọ oye phọ opresọn phọ.—Deuteronomy 15:23.
Toroboiperolbọ, inhọn areten edi ni dị kotue oḍighinhom. Iniin areten phọ iphẹn phọ pọ osighẹ iḅaạl oye phọ owaạm ezẹgh dị edi loor phọ, oosạ iḅaạl, omhoọph osighẹ iniin itotọgh asẹl siphẹ iḅaạl phọ, oḍighinhom amesịn dị kaselẹ itotọgh asẹl siphẹ iḅaạl phọ remite bọ mem opresọn kụ aḅilhẹ aḅulhemhi siphẹ aloor phọ obobọ kaḍighi oḍighi ekpom mọ r’amuupuph phọ. Torobọ onyọ aKristẹn kụ kasopha ipẹ kosighẹ bọ iḅaạl phọ odị oḍighinhom mem dị kewạ mọ oosạ, ootol obobọ iḅaạl phọ eḍigh olhoghi amesịn kụ eḅilhẹ eḅula loor oye phọ, osighẹ iḅaạl phọ owaạm ezẹgh dị edi loor phọ, obobọ osighẹ iḅaạl phọ oḍighinhom rookonhom dị oye phọ rasighẹ mem mọ. Torobọ oyil amoọgh ni eten dị egbatanhaạn dị raḍighinhom ghan reten phọ iphẹn phọ. Esi iduọn phọ, tutụ onyọ aKristẹn kameera osighẹ arookonhom dị ewạ mọ oḍighi opresọn, osighẹ iḅaạl phọ owaạm ezẹgh, obobọ enhọn eten arookonhom, ewạ mọ alhegheri ni okạr ipẹ koḍighinhom bọ iḅaạl phọ odị. Ḅeeḅeghiọn sipuru phọ edaphạn bọ siẹn:
Kokaạph ika eḍighi maạr dị ewạ mọ oḍighi idị iḅaạl phọ amhị kekil eḍigh enhọn esi kụ osophoghom dị ke/kil mun oọny ekulha amem? Ooruẹn olhoghi phọ amhị ameera ni mọ mị uḅilhẹ usighẹ iḅaạl phọ iphẹn phọ, idiphọ iḅaạl amhị, dị i/wạ mọ ozu “siphẹ ude phọ”?—Deuteronomy 12:23, 24.
Kokaạph ika eḍighi maạr dị eten arookonhom mọ kụ ewạ mọ osighẹ iḅaạl amhị oseere, oosạ obobọ oḍighi enhọn iyaạr kụ ogbi oḅulhemhi isiphẹ aloor phọ amhị? Keeḅaghamhị ni ogey ooruẹn olhoghi phọ amhị? Obobọ mị katue ni asighẹ eten arookonhom mọ ephẹn phọ?
Ḅula esi ituughạ phọ 39 ekpịgh phọ 3
4. Eeghe Kụ Ketue Eḍighi Iyaạr Dị Olom R’anhịr Kogbaranhaạn?
ABaibul phọ aḅẹm mọ olom r’anhịr ku/gbaranhaạn, ḅilhẹ mọ eḍighi maạr dị bidị ogbaranhaạn pọ onyọ abidị o/mhoọgh elhiom ophin obobọ aạl onhọn oye. (1 Korịnt 7:10, 11) Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, asidọl edi ni dị meḍighi idị abuniin aKristẹn mosopha ogbaranhaạn.
Olom mọ o/mheera omiteom ongọ eghunotu phọ odị: Olom mọ asopha mọ onọ ka/miteom angọ eghunotu phọ odị, kụ mesi esi dị eḍien olhe, asuomạ okpolhoghiạn obobọ esi orọl i/lo.—1 Timoti 5:8.
Ikuphogh: Akuphogh asi esi dị opọ r’odị aalhạn bọ amhiịn mọ aghuḍum odị odi esi iboom iiḅaghamhị.—Galetia 5:19-21.
Olom mọ obobọ anhịr phọ o/mheera mọ ophoriphọ akumu aZihova: Olom obobọ anhịr aḍighi idị ekparanhaạn ophoriphọ okumu aZihova.—Iiḍighi 5:29.
5. Arayaạl R’ooko Ariiḍio
AKristẹn ro/ḍighom aani ghan olhe arayaạl dị re/kuenhi ghan aZihova. Kuolọ torobọ onyọ aKristẹn kụ kasighẹ ipẹ odị matuughạ bọ siphẹ aBaibul phọ asophaam ilọ oḍighi mem dị role rayaạl phọ ipẹ phọ. Ooḅeghiọn iphurukpu areḍeenhaan.
Oye amhạgh nyinhạ idị roomhaghaghạn ghan mem eyaạl. Nạ atue ni aḅenhị mọ, “Maḍighi.” Kụ eru maạr dị oye phọ rawạ ni olhegheri iyaạr phọ eḍighi bọ kụ nạ u/ḅulhemhian bọ ḍimhạgh phọ, nạ atue ni aḅenhị nyodị iyaạr phọ eḍighi bọ.
Olom obobọ anhịr anạ dị u/ḍighi onyọ Ogbaanhaạn aZihova, amhạgh nyinhạ oghị k’asiya abidị olhe eḍien mem eyaạl. Eru maạr dị ooruẹn olhoghi anạ amheera ni mọ kiạ, pọ tutụ nạ kakị, ḅenhị ni opọ r’anạ alhạn bọ mọ eḍighi maạr dị olhe eḍien phọ keḅarạm oḍighi araraạr dị i/lo Baibul, pọ nạ ka/ḍighan bidị.
Uw-oḍighi anạ anmo nyinhạ inmo mem eyaạl osephọm anạ. Ewạ ni mọ kel inmo phọ ḍughụm? Ke/kạr ewạ. Eḍighi edị uw-oḍighi phọ anạ aghol eyaạl phọ kụ rangọ inmo phọ, obobọ atuạn osẹph anạ loor esi imạ iiḍighi anạ ḍughụm?
Oye angọ nyinhạ inmo mem eyaạl. Opọ rangọ bọ inmo phọ atue ni aḅẹm mọ: “Mị alegheri ni mọ nạ ra/le ghan eyaạl, kuolọ mị rawạ mọ pạm aani iphẹn.” Eeni oye phọ rawạ ni onmo aani anạ inmo bịn. Ḍieriphọ aḍighaạgh phọ, iyaạr otuạn ootughiạn mọ oye phọ rawạ odẹgh omheeraam mọ anạ ophogh obobọ rakparaghạ ghan oḍighi idị nạ kaḍighom aani olhe eyaạl phọ edi ni ḍughụm? Mem dị nạ maaḅeghiọn iphẹn phọ, nạ kụ kasopha mughumọ nạ kasighẹ ni inmo phọ obobọ ka/sighẹ. Eḍighi idị torobọ osopha ayira kulhoghonhaạn iyira ḍighaạgh omhoọgh ogey ooruẹn olhoghi kụ oḅilhẹ oghiọm aghisigh oḅạr aZihova.—Iiḍighi 23:1.
Ḅula esi ituughạ phọ 44 ekpịgh phọ 1
6. Areezẹgh Dị Reetenheghian Ghan
Loor iduọn yira ophomhoghiạn bọ bunhọn awe, yira rogonha ghan ni loor obọ yira kotenheghi ghan bọ reezẹgh bunhọn. Esi iduọn phọ, eḍighi maạr dị yira omhoọgh ezẹgh dị reetenheghian ghan obobọ olhoghoma mọ eeni edi ni loor ayira, ewạ ni mọ ogonha loor. Yira roḍighi ghan iphẹn phọ loor esi dị aBaibul phọ atọ uḅenhị iyira mọ: “Pomoghiạn onọn oye idiphọ aloor phọ anạ.”—Rom 13:8-10.
Ika kụ idị oye dị amhoọgh ezẹgh kaḍeenhaan ephomhoghiạn phọ ephẹn phọ? Odị ku/ḅol oye obobọ ukpụn. Eru maạr dị abuniin awe u/mạgh aani nyodị oghị k’abidị loor oghoph abuọ eghunotu abidị, pọ ki/pin esi odị. Kụ eḍighi iyaạr dị rawạ oḍiiny amuụm, odị aghị ateẹny ookpomhoghiom aḍita ikumor awe phọ aḅenhị dọl phọ odị pidị oḍiinye nyodị muụm mọ eten dị kekoph bunhọn dị roḍiiny aani. Kụ agbi omhoọgh araghaạph apinien, oye dị aatughiạn mọ odị amoọgh ezẹgh dị reetenheghian ghan, aghị ni osighẹ iḅaạl odị owaạm ezẹgh phọ, dị nyodị u/kpaariọm. Aḍighi iphẹn phọ pọ raḍeenhaan ghan m’onọ rawạ ni “iIọ kengọ suọ nyoorị phọ, k/ilọ odị bịn.”—Filipai 2:4.
Ḅula esi ituughạ phọ 56 ekpịgh phọ 2
7. Araghaạph Dị Egbolhomaam Ikpoki R’iilhogh Agomẹt
Yira koḍuạ ni esi ibadị iiḅaghamhị eru maạr dị yira ogeeghiạn ghan torobọ araghaạph ikpoki dị yira omhoọgh—ghalhamọ r’igbo iyạl aKristẹn. (Jeremiah 32:9-12) Toroboiperolbọ, aKristẹn kotue ni omoọgh iịny iikpalhaghiạn ikpoki obobọ inhọn araraạr. Bidị omhiịn ni mọ oogborion ni oolemhi iiḅaghamhị phọ eten eephọ, dị abunhọn awe ko/naghạn.
Kụ yira kokaaphọgh ika raghaạph dị egbolhomaam iigbegheḍiom obobọ iḅoroghom? (Bạl Matiu 18:15-17.) AZizọs akaạph ni iraạr araraạr oḍighi:
Kparaghạ oolemhi iiḅaghamhị phọ igbo iyạl anyinha bịn.—Miịn ekpịgh phọ 15.
Eru maạr lọ i/ḅọph, pọ ḅenhị oniin obobọ iyạl awe dị osi omhanhanhaạm siphẹ ookpomhoghan phọ odạph nyinhạ oghị.—Miịn ekpịgh phọ 16.
Kụ i/ḅọph ni, pọ nạ katue ni akị ateẹny ikumor awe ookpomhoghan phọ.—Miịn ekpịgh phọ 17.
Ibadị amem, ke/moghi osighẹ abumor phọ ayira oghimọm otu iiruẹn loor esi dị kepuẹ ni ḍien aZihova r’ookpomhoghan phọ. (1 Korịnt 6:1-8) Toroboiperolbọ, iniin araghaạph edi ni dị kewạ mọ ophạm otu iiruẹn. Esi omaạm, araghaạph okạ apinien r’ilọ oye dị kapạm obumoọny, araghaạph ongọ ghan ikpoki olom obobọ anhịr mem dị apinien makạ, ilọ oteẹny araraạr dị nạ ageeghiạn mọ kongọ nyinhạ mem dị iiḅaghamhị emitenhaan nyinhạ, araghaạph oye dị alhe omhụgh kụ ralọm m’onọ ka/tue mun a/kpẹ, obobọ omạ omiteom mọ aḍinyạ dị eghaạph ilọ odi erua etu ni inẹ. Onyọ aKristẹn dị aghị otu iiruẹn kụ aḍighi ipẹ odị katue bọ oghaaphọgh iiḅaghamhị phọ iphẹn phọ eten eephọ, o/kạ ḍinhị olhogh aBaibul.
Eru maạr dị oye asoor ogbogh olhogh—idiphọ obiighi oye, oḍighi yogh obumoọny ilọ ateẹny, ozuom oye elhebiri, omhi imhi, obobọ okọ enu—onyọ aKristẹn dị aghol iphẹn phọ kụ asighẹ ḍighiton aghị ḍighaạgh abuọ itooghị phọ o/kạ olhogh aBaibul.
a Emhiigh 455 B.C.E. kụ esi 1 B.C.E. eḍighi 454 asiạ. Emhiigh 1 B.C.E. kụ esi 1 C.E. eḍighi ḍiniin alhạ. Kụ emhiigh 1 C.E. kụ esi 29 C.E. eḍighi 28 asiạ. 454 kụ oḅarạm 1, kụ oḅilhẹ oḅarạm 28, keḍighi 483 asiạ.