Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr23 mayo págs. 1-12
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2023)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • 1-7 DE MAYO
  • 8-14 DE MAYO
  • 15-21 DE MAYO
  • 22-28 DE MAYO
  • 29 DE MAYO A 4 DE JUNIO
  • 5-11 DE JUNIO
  • 12-18 DE JUNIO
  • 19-25 DE JUNIO
  • 26 DE JUNIO A 2 DE JULIO
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2023)
mwbr23 mayo págs. 1-12

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

© 2023 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

1-7 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 17-19

“Kunjamtï Jehová Diosajj mayninakar uñjki ukham uñjarakim”

w17.03 pág. 24 párr. 7

¿Taqe chuymat qellqatanakarjam phoqäta?

7 Jichhajj Jehosafat reyit amuytʼarakiñäni, jupajj Asá reyin yoqapänwa. Jehosafat reyejj suma jaqënwa, ukatwa Jehová Diosajj jupar uñjasajj kusisïna. Diosar confiyasajj amuyumpiw kuns luräna, ukampis awisajj pantjasirakïnwa. Sañäni, Acab sat jan wali reyin phuchapampiw yoqaparojj casaräna. Qhepatsti, Micaya profetan ewjjtʼapar jan istʼasaw Acab reyimp mayachtʼasisin Siria marka contrajj nuwasïna. Guerranjja, Siriankir soldadonakajj niyapuniw Jehosafat reyir jiwayapjjäna (2 Cró. 18:1-32). Jerusalén markar kuttʼkäna ukhajja, Jehú profetajj akham jisktʼäna: “¿Kunatsa ñanqha jaqeru yanapta, ukhamarak Tatitun uñisirinakapampisa sumankaraktajja?” sasa (2 Crónicas 19:1-3 liytʼañataki).

w15 8/15 págs. 11, 12 párrs. 8, 9

Jehová Diosajj munasistuwa

8 Jehová Diosajj munasistuwa, janiw pantjasitanakas uñchʼukkiti, jan ukasti kunjam suma chuymanïtansa ukwa uñji, uk yatiñaswa Jupajj muni (2 Cró. 16:9). Judá marka apnaqeri Josafat (Jehosafat) reyit amuytʼañäni. Jupajja, Israel marka apnaqer Acab reyimpi mayachasisaw sirionakan apnaqata Ramot-galaad marka katuntir saräna. Acab reyin 400 kʼari profetanakapajja sirionakar ‘atipjapjjätawa’ sasaw sapjjäna. Ukampis Jehová Diosan Micaya profetapajja, ‘Acab reyejj atipjataw uñjasini’ sasaw säna. Qhepatjja Micaya profetan arunakaparjamaw taqe kunas phoqasïna. Acab reyirojj uka nuwasïwinwa jiwayapjjäna, Josafat reyirusti niyapuniw jiwayapjjarakïna. Josafat reyejj Jerusalenar kuttʼjjäna ukhajja, Jehová Diosajj Jehú profetap toqew Acab reyimpi mayachasitapat juchañchäna. Cheqas Acab reyimpi mayachasitapajj janipuniw walïkänti. Ukampis Jehová Diosajj Micaya profetap toqejj akham sänwa: “Yaqha suma luratanakamawa jumanjja utji” sasa (2 Cró. 18:4, 5, 18-22, 33, 34; 19:1-3).

9 ¿Kuna suma luräwinaksa Josafat reyejj luräna? Apnaqañ qalltkäna ukhajja, servirinakaparu, levitanakaru, ukhamarak sacerdotenakaruw Judá markpachar khitäna, ukhamat uka markankir jaqenakajj Diosan leyinakapat yatipjjañapataki. Ukham luratapasti, Judá markan jakasir jaqenakarojj wal yanaptʼäna, yaqha markan jakir jaqenakasa Jehová Diosarojj uñtʼapjjänwa (2 Cró. 17:3-10). Josafat reyejj pantjaskchïnsa, Jehová Diosajj janiw suma luratanakap armkänti. ¿Kunsa ukajj yatichistu? Pantjasirïkstansa, Jehová Diosar taqe chuyma serviñatak chʼamachasiñäni ukhajja, Diosajj munasiskakistaniwa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w17.03 pág. 20 párrs. 10, 11

Jehová Diosar taqe chuyma serviñäni

10 “Josafat reyisti Asá awkipjamawa cheqa [chuymampi] sarnaqäna” (2 Cró. 20:31, 32). ¿Kunjamsa uk luräna? Awkipat yateqasisajja, Jehová Diosar jakʼachasipjjañapatakiw jaqenakar chʼamañchtʼäna. Judá markanakan “Tatitun Leyipa libropampi” yatichapjjañapatakiw jaqenakar khitäna (2 Cró. 17:7-10). Alay toqenkir Israel tribur yatiyiris sararakïnwa, ukhamat Efraín qollun jakiri jaqenakar “Tatit Diosapar kuttʼayaniñataki” (2 Cró. 19:4). Jehosafat reyejj taqe chuymaw ‘Jehová Tatitur thaqäna’ (2 Cró. 22:9).

11 Jehová Diosajj taqe jaqenakan jupjjat yatipjjañapwa muni, jiwasajj uka amtap phoqasiñapatakiw yanaptʼaraksna. ¿Jumajja sapa phajjsi yatiyañ amtasktati? ¿Diosar servipjjañapataki yaqhanakar Bibliat yatichañ munasmati? ¿Ukham lurañatakejj Diosar oracionan yanaptʼa mayisisktati? Jumatï chʼamachasïtajja, Bibliat maynir yatichañatakejj Jehová Diosaw yanaptʼätam. ¿Lurañanakamat tiempo apstʼasisin Bibliat yatichir sarasmati? Jehosafat reyejj Jehová Diosar kuttʼapjjañapatak yanaptʼañatakiw chʼamachasïna, jiwasajj ukhamarakiw Diosat jitheqtatäpki ukanakar yanaptʼañatakejj chʼamachasiñasa. Tamasajj yatiyki uka cheqanakanjja, khitinakatï tamat jaqsutäpki, juchapatsa arrepentisipkaraki ukanakarojj jilïr irpirinakaw yanaptʼañatakejj visittʼapjjañapa.

8-14 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 20-21

“Jehová Diosamar confiyapjjam”

w14 12/15 pág. 23 párr. 8

Aka jan wali pachat qhespiñatak mayachtʼatäpjjañäni

8 Josafat (Jehosafat) reyejj apnaqkäna uka tiemponjja, Jehová Diosan markapajj jan walinwa uñjasïna, ‘mä jachʼa ejercitow’ jan waltʼayañ munäna (2 Cró. 20:1, 2). Ukham jan walin uñjasisajja, Jehová Diosan servirinakapajj janiw chʼamanakaparuki atinisipkänti, jan ukasti Jehová Diosaruw confiyapjjäna (2 Crónicas 20:3, 4 liytʼañataki). Janiw sapa maynejj munañaparjamak kuns lurapkänti. Diosan Arupanjja, jupanakat akham siwa: “Judá oraqenkir taqe jaqenakawa [Jehová] Tatitun nayraqatapankapjjäna, ukhamarak warminakapasa, wawanakapasa, jiskʼa wawanakapasa” sasa (2 Cró. 20:13). Wayn tawaqonakasa jilïrinakasa taqeniw Jehová Diosar confiyapjjäna, ukatjja ewjjanakaparjam sarnaqañatakis chʼamachasipjjarakïnwa, ukatwa Jehová Diosajj uñisirinakapat jarkʼaqäna (2 Cró. 20:20-27). Ukhamasti jupanakjamaraki jan walinakan uñjaskañäni ukhajj mayachtʼat saykatapjjañäni.

w21.11 pág. 16 párr. 7

Jichhak casaratanaka, Jehová Diosar serviñ nayrar uchapjjam

7 Jahaziel levita toqew Jehová Diosajj Jehosafat reyir jaysäna. Jupajj akham sänwa: “Lugaranakaman saytʼasipjjam, jan kuns lurapjjamti, kunjamsa naya Jehová Diosajj jumanakar salvapjjäma uk uñjapjjarakim” sasa (2 Crón. 20:13-17). Mä guerran nuwasiñatakejj janiw ukham lurañ mayisirïkänti. Ukampis ukajj janiw mä aleq jaqen arupakïkänti, jan ukasti Jehová Diosatwa jutäna. Jehová Diosar taqe chuyma confiyasajja, Jehosafat reyejj ukarjamaw luräna. Reyimpi markampejj enemigonakapampi nuwasir sarapkäna ukhajja, soldadonakar nayrar uchañat sipansa Jehosafat reyejj jan armantat chachanakaruw nayrar uchäna, jupanakajj cantasaw sarapjjäna. Kunjamtï Jehová Diosajj Jehosafat reyir siskänjja, enemigonakapar atipjapjjänwa (2 Crón. 20:18-23).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 33 párrs. 5, 6

Jehoram

Jehoram no siguió los caminos justos de Jehosafat su padre, debido, al menos en parte, a la mala influencia de su esposa Atalía. (2Re 8:18.) Jehoram no solo asesinó a sus seis hermanos y a algunos de los príncipes de Judá, sino que también apartó de Jehová a sus súbditos para que sirvieran a dioses falsos. (2Cr 21:1-6, 11-14.) Todo su reinado se caracterizó tanto por disturbios internos como por conflictos externos. Primero Edom y más tarde Libná se sublevaron contra Judá. (2Re 8:20-22.) En una carta a Jehoram, el profeta Elías advirtió: “¡Mira!, Jehová va a asestar un gran golpe a tu pueblo y a tus hijos y a tus esposas y a todos tus bienes. Y estarás con muchas enfermedades, con una dolencia de los intestinos, hasta que los intestinos se te hayan salido debido a la enfermedad día a día”. (2Cr 21:12-15.)

Todo ocurrió exactamente de esa manera. Jehová permitió que los árabes y los filisteos invadieran la tierra y tomaran cautivos a las esposas y a los hijos de Jehoram. Únicamente permitió que escapase el hijo más joven de Jehoram, Jehoacaz (llamado también Ocozías); sin embargo, esta concesión se hizo solo por causa del pacto del Reino con David. “Después de todo esto Jehová lo plagó [a Jehoram] en los intestinos con una enfermedad para la cual no había curación.” Dos años más tarde, “se le salieron los intestinos” y con el tiempo murió. Así terminó la vida de este hombre inicuo, que “se fue sin ser deseado”. Fue enterrado en la Ciudad de David, “pero no en las sepulturas de los reyes”. Su hijo Ocozías le sucedió en el trono. (2Cr 21:7, 16-20; 22:1; 1Cr 3:10, 11.)

15-21 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 22-24

“Jehová Diosajj jan ajjsartʼirinakarojj bendisiwa”

w09-S 1/4 pág. 24 párrs. 1, 2

Las malas amistades de Jehoás lo llevaron a abandonar a Jehová

JERUSALÉN, la ciudad donde está el templo de Dios, se encuentra en una terrible situación. Acaban de matar al rey Ocozías. Y nadie se imagina lo que va a pasar a continuación: la madre del rey, Atalía, manda matar a todos los hijos de Ocozías, es decir, ¡a sus propios nietos! ¿Sabes por qué hizo algo como eso?... Porque quiere gobernar ella.

Pero sin que Atalía lo sepa, su nieto Jehoás —que apenas es un bebé— sobrevive a la matanza. ¿Sabes cómo?... Gracias a que una tía suya llamada Jehoseba lo esconde en el templo de Dios. Y, con la ayuda de su esposo —el sumo sacerdote Jehoiadá—, lo mantiene a salvo por seis años.

w09-S 1/4 pág. 24 párrs. 3-5

Las malas amistades de Jehoás lo llevaron a abandonar a Jehová

Durante el tiempo que Jehoás permanece oculto en el templo, le hablan de Jehová Dios y le enseñan sus leyes. Pero cuando cumple siete años, Jehoiadá decide que ha llegado el momento de hacerlo rey. ¿Te gustaría saber qué hizo Jehoiadá y qué le pasó a la malvada reina Atalía, la abuela de Jehoás?...

En aquellos tiempos, un grupo especial de guardaespaldas protegía a los reyes que gobernaban en Jerusalén. Jehoiadá los reúne en secreto y les explica que él y su esposa han salvado a uno de los hijos del rey Ocozías. Cuando los guardaespaldas ven a Jehoás, se dan cuenta de que es él quien debe reinar. Por eso aceptan ayudar a Jehoiadá cuando este les explica su plan.

Así es que, con el apoyo de los guardaespaldas, Jehoiadá saca al niño de su escondite y lo corona rey. Enseguida, todos se ponen a aplaudir y a gritar: “¡Viva el rey!”. Pero ¿sabes quién oye los gritos y el alboroto? ¡La reina Atalía! Llega corriendo y los acusa de traición. Pero a Jehoás no le pasa nada, porque los guardaespaldas, siguiendo la orden de Jehoiadá, dan muerte a Atalía (2 Reyes 11:1-16).

it-2-S pág. 1008 párr. 6

Sepultura

Al justo sumo sacerdote Jehoiadá se le concedió el honor de ser enterrado en “la Ciudad de David junto con los reyes”, siendo la única persona conocida que recibió tal distinción sin pertenecer al linaje real. (2Cr 24:15, 16.)

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 1221

Zacarías

12. Hijo del sumo sacerdote Jehoiadá. Tras la muerte de Jehoiadá, el rey Jehoás siguió malos consejos, en vez de hacer caso a los profetas de Jehová, y se apartó de la adoración verdadera. Zacarías, que era primo de Jehoás (2Cr 22:11), amonestó con severidad al pueblo en cuanto a este proceder, pero en vez de arrepentirse, lo apedrearon en el patio del templo. Las palabras de Zacarías al morir fueron: “Jehová lo vea y lo reclame”. Se le concedió esta solicitud profética, pues Siria causó gran daño a Judá, y además Jehoás fue asesinado por dos de sus siervos “a causa de la sangre de los hijos de Jehoiadá el sacerdote”. La Versión de los Setenta y la Vulgata dicen que Jehoás fue muerto para vengar la sangre del “hijo” de Jehoiadá. Sin embargo, tanto el texto masorético como la Versión Peshitta siriaca utilizan el plural “hijos”, posiblemente para denotar la excelencia y dignidad del profeta y sacerdote Zacarías, el hijo de Jehoiadá. (2Cr 24:17-22, 25.)

22-28 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 25-27

“Jehová Diosajj ukat sipans jukʼamp churiristam”

it-2-S pág. 29 párr. 8

Jehoás

En una ocasión Jehoás le prestó 100.000 hombres al rey de Judá para luchar contra los edomitas. Sin embargo, fueron despedidos siguiendo el consejo de un “hombre del Dios verdadero”; y aunque se les había pagado de antemano 100 talentos de plata (660.600 dólares [E.U.A.]), se encolerizaron por ser enviados a sus casas, probablemente debido a que perdieron la parte que esperaban del botín. Por tanto, después de su regreso al N., saquearon las ciudades del reino meridional, desde Samaria (quizás su base de operaciones) hasta Bet-horón. (2Cr 25:6-10, 13.)

w21.08 pág. 30 párr. 16

Kunjamsa Jehová Diosan suma Diosätap ‘yantʼsna’

16 Kunanakatï gustkistu ukanakwa Diosar jukʼamp serviñatakejj jaytañasa. Jehová Diosar kusisiyañatakejja janiw taqe kunanakatï gustkistu ukanak jaytañapunejj wakiskiti (Ecl. 5:19, 20). Kunanakatï gustkistu ukanak jan jaytañ layku Diosar jukʼamp jan serviñ munksna ukhajja, Jesusajj mä uñachtʼäwin parlkäna uka jaqjamaw pantjassna, jupajj suma cosasanak jikjjatañatakejj wal trabajïna, ukampis Diosat armasjjänwa (Lucas 12:16-21 liytʼañataki). Francia markankiri, Christian jilatajj akham siwa: “Janiw Jehová Diosatakisa familiajatakisa chʼamsa tiempsa apsuskayätti” sasa. Esposapampejj precursorat serviñwa amtapjjäna, ukampis ukatakejj trabajonakapwa jaytapjjäna. Gastonakapatakejja, utanaka, oficinanaka qʼomachasaw trabajipjjäna, jukʼa qollqempik kusisita jakasiñwa yateqapjjarakïna. ¿Uka sacrificionak lurapjjatapat kusisitäpjjeti? Jilatajj akham saskakiwa: “Predicasajj jukʼamp kusisitäpjjtwa, Bibliat yateqerinakarusa revisitanakarus Diosat jukʼamp yateqer uñjasajj wali kusisitäpjjaraktwa” sasa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w07-S 15/12 pág. 10 párrs. 1, 2

¿Tiene usted un mentor espiritual?

UZÍAS fue nombrado rey de Judá a la temprana edad de 16 años. Gobernó durante más de cinco décadas, entre el siglo IX y el VIII antes de nuestra era. Desde su juventud, Uzías hizo “lo que era recto a los ojos de Jehová”. ¿Qué influyó en él para que fuera por ese buen camino? El relato histórico afirma: “[Uzías] continuamente tendió a buscar a Dios en los días de Zacarías, el que instruía en el temor del Dios verdadero; y, en los días de buscar él a Jehová, el Dios verdadero lo hizo próspero” (2 Crónicas 26:1, 4, 5).

Aparte de lo que dice este relato bíblico, no se conoce mucho más sobre Zacarías, el mentor, o consejero, del rey. Pero sin duda ejercía una gran influencia positiva sobre el joven monarca, puesto que se indica que lo “instruía en el temor del Dios verdadero”. La obra The Expositorʼs Bible comenta que Zacarías era obviamente “un hombre versado en las Escrituras, con amplia experiencia espiritual y capacidad para transmitir sus conocimientos”. Un comentarista bíblico lo describe así: “Consejero sabio y piadoso, quien era experto en entender el sentido y las lecciones de las antiguas profecías, y que ejercía una saludable influencia sobre [Uzías]”.

29 DE MAYO A 4 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 28, 29

“Awk taykamajj janis Jehová Diosar servipkchejja jumajj jan jitheqtasaw Diosar servisma”

w16.02 pág. 14 párr. 8

Diosan amigonakapat yateqasipjjañäni

8 Rut warmit sipansa, Ezequiasajj Diosar katuyat markanwa nasïna. Ukampis Israel markankirinakat waljaniw Jehová Diosat jitheqtapjjäna. Ezequías chachan awkipas ukhamarakiw Diosat jitheqtasajj jan walinak luräna. Jupasti, mä arunjja Acaz reyejj kʼari diosanakaru yupaychapjjañapatakiw jaqenakar chʼamañchäna, Jehová Diosan temploparusa janiw respeto uñachtʼaykänti. Wawanakapsa yaqha diosanakaruw sacrificiot loqtäna. Ukhamajja Ezequiasajj jiskʼatpachaw jan walinak uñjpachäna (2 Rey. 16:2-4, 10-17; 2 Cró. 28:1-3).

w16.02 pág. 15 párrs. 9-11

Diosan amigonakapat yateqasipjjañäni

9 Jan walinak luriri jaqenak taypin jilsusajja, Ezequiasajj jan walinakwa lurarakispäna, Jehová Dios contras jan walinakwa parlasapäna. Jichhürunakanjja, yaqhep jaqenakajj janiw Ezequías chachjamajj sinti jan walinakan uñjasipkiti, ukampis Jehová Dios contra jan ukajj markap contraw jan walinak parlapjje (Pro. 19:3). Yaqhepasti jiskʼatpachaw familiapan jan walinak uñjawayapjje, ukatwa akham sapjje: “Jiskʼatpachajj jan wali familianwa jilsuwayta ukatwa jichhajj jan walinak luraraktjja” sasa (Eze. 18:2, 3). Ukampis ukajj ¿ukhamapunïñapati?

10 Ezequías chachajj jan wali familiansa jiskʼatpach jilsuwaykchejja, janiw Jehová Dios contrajj jan walinak parlkänti. Ukhamajj janipuniw kunäkipansa Jehová Dios contrajj parlañasäkiti. ¿Kunatsa? Akapachankir jaqenakajj kunayman jan walinakansa uñjasipkchejja, janipuniw Jehová Diosajj taqe ukanakat juchanïkiti (Job 34:10). Maysa toqetjja, wawanakajj awk taykanakapatwa sum sarnaqañatakisa, jan ukajj jan sum sarnaqañatakis yateqasipjje (Pro. 22:6; Col. 3:21). Ukampis kunjam jaqëñänisa, kunanaksa jakäwisan lurañäni, uk sapa mayni amtañasatakiw Jehová Diosajj lurawayistu (Deu. 30:19). ¿Kunjam jaqëñsa Ezequiasajj amtäna?

11 Ezequías chachan awkipajj jan wali reyïnwa, ukampis Ezequiasajj janiw ukhamäkänti, wali suma reyïnwa (2 Reyes 18:5, 6 liytʼañataki). Awkipjam sarnaqañat sipansa, Jehová Diosan profetanakaparuw istʼäna. Uka tiemponjja Isaías, Miqueas, ukhamarak Oseas jupanakaw Israel markan profetäpjjäna. Uka profetanak toqe Jehová Diosan arunakap istʼasasti, Ezequiasajj awkipan jan wali luratanakap cheqañchañwa amtäna. Nayraqatjja, Jehová Diosan templopwa qʼomachayäna, ukatsti Jehová Diosajj Judá markan jakasiri jaqenakan juchanakap perdonañapatakejj ofrendanakwa loqtayarakïna, kʼari diosanaksa taqpachwa tʼunjayarakïna (2 Cró. 29:1-11, 18-24; 31:1). Kunapachatï Asiria marka apnaqer Senaquerib reyejj Jerusalén marka tukjiri jutäna ukhajja, Ezequiasajj Jehová Diosar confiyatapa ukat jan ajjsarirïtapwa uñachtʼayäna. Uka markan jakasirinakarus Diosar taqe chuyma confiyapjjañapatakiw chʼamañchtʼäna (2 Cró. 32:7, 8). Qhepatjja, Ezequías reyejj jachʼa jachʼaw tukjjäna, ukampis ukham tukutapat Jehová Diosampi cheqañchayasïna ukhajja, wali altʼat chuymampiw arrepentisïna (2 Cró. 32:24-26). Kunjamtï uñjktanjja, Ezequiasajj jan wali familia taypinsa jilsuwaykchïnjja, janiw awkipjam sarnaqkänti, jan ukasti Jehová Diosampejj wali sum apasïna. Ezequiasan sarnaqäwipajj jiwasatak wali yateqaskayawa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w12 2/15 pág. 24 párrs. 6, 7

Natán cheqa yupaychäwit arjjatasiri

Niyakejjay Natanajj Jehová Diosar taqe chuyma yupaychchïnjja, Davitajj cheqa yupaychäwitak templo luraña amtkäna ukhajja, Natanajj wal kusisïna ukat yanaptʼañatakiw amtarakïna. Amuyatajja, Jehová Diosajj kunsa amuyi uk arsuñat sipansa, Natanajj amuyupakwa arspachäna, kunattejj uka arumpachaw Diosajj mä yatiyaw reyir yatiyaniñapatak khitäna; janiw Davitajj templo lurañapäkänti, jan ukasti wawanakapat mayniw lurañapäna. ‘Tronomajj wiñayataki uttʼayatäñapatakejja’, Jehová Diosaw mä arustʼäwir jumampi manti sasaw Diosan mayitaparjam Natanajj Davitar yatiyaniñapäna (2 Sam. 7:4-16).

Kunjamtï amuyaskejja, templo lurañ toqet Natanajj kuntï qalltan Davitar siskäna ukajj janiw Diosan munañaparjamakänti. Ukampis uka profetajj wali altʼat chuymanïnwa ukatwa Jehová Diosan amtap phoqasiñapatakejj taqe chuyma yanaptʼarakïna. Pantjasitanakasat Diosajj cheqañchistani ukhajja, Natán profetat yateqasiñäni. Jupajj qhepakamaw profetjam irnaqtʼaskäna, ukhamatwa Diosatakjam sum sarnaqaskakitap amuytanjja. Jehová Diosan templopan toctʼapjjañapatakejj 4.000 musiconakaruw Davitajj apnaqäna, ukat jupar yanaptʼapjjañapatakejj Gad ukat Natán profetanakaruw Diosajj qollan ajayupamp amuytʼayäna (1 Cró. 23:1-5; 2 Cró. 29:25). 

5-11 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 30, 31

“Juntokïñajj wal yanaptʼistu”

it-1-S pág. 905 párr. 4

Ezequías

Su celo por la adoración verdadera. Ezequías demostró su celo por la adoración de Jehová tan pronto como ascendió al trono, a la edad de veinticinco años. Su primera acción fue abrir de nuevo el templo y repararlo. Luego reunió a los sacerdotes y a los levitas, y les dijo: “Está junto a mi corazón el celebrar un pacto con Jehová el Dios de Israel”. Este fue un pacto de fidelidad, como si se inaugurase de nuevo en Judá el pacto de la Ley, que se había pasado por alto aunque todavía estaba en vigor. Con gran tesón, procedió a organizar a los levitas en sus servicios, y restableció las disposiciones para los instrumentos musicales y el canto de alabanzas. Era el mes de Nisán, cuando se celebraba la Pascua, pero tanto el templo como los sacerdotes y los levitas estaban en una condición inmunda. Sin embargo, para el día 16 de Nisán se había limpiado el templo y restaurado sus utensilios. Entonces tenía que hacerse una expiación especial por todo Israel. En primer lugar, los príncipes llevaron sacrificios, ofrendas por el pecado a favor del reino, el santuario y el pueblo. Después, el pueblo presentó miles de ofrendas quemadas. (2Cr 29:1-36.)

it-1-S pág. 905 párr. 5

Ezequías

Puesto que la inmundicia del pueblo impidió que se observase la Pascua en la fecha habitual, Ezequías se valió de la ley que permitía que los que estaban inmundos la celebrasen un mes más tarde. De manera que no solo convocó a Judá, sino también a Israel, enviando cartas mediante correos a todo el país, desde Beer-seba hasta Dan. Muchos se mofaron de los correos, pero algunas personas, en especial de Aser, Manasés, Zabulón, Efraín e Isacar, se humillaron y asistieron. Además, también estuvieron presentes muchos otros adoradores de Jehová que no eran israelitas. Es probable que los residentes del reino norteño que estuviesen a favor de la adoración verdadera tuvieran dificultades para asistir, pues, al igual que los mensajeros, se enfrentarían a la oposición y burla del reino de diez tribus, ya decadente, sumido en la adoración falsa y hostigado por la amenaza asiria. (2Cr 30:1-20; Nú 9:10-13.)

it-1-S pág. 905 párrs. 6, 7

Ezequías

Después de la Pascua se observó la fiesta de las tortas no fermentadas durante siete días, y el gozo fue tan grande que la entera congregación decidió prolongarla siete días más. Jehová bendijo al pueblo aun en esos tiempos de amenaza, de manera que “llegó a haber gran regocijo en Jerusalén, porque desde los días de Salomón hijo de David el rey de Israel no hubo ninguna como esta en Jerusalén”. (2Cr 30:21-27.)

Lo que aconteció después prueba que hubo una verdadera restauración y revivificación de la adoración verdadera y no una mera reunión emocional de efectos transitorios. Antes de regresar a sus casas, los que habían participado en la celebración salieron y destruyeron las columnas sagradas, derribaron los lugares altos y los altares, y cortaron los postes sagrados que había en todo Judá y Benjamín, así como en Efraín y Manasés. (2Cr 31:1.) Ezequías puso el ejemplo machacando y reduciendo a pedazos la serpiente de cobre que había hecho Moisés, ya que el pueblo la había convertido en un ídolo y le hacía humo de sacrificio. (2Re 18:4.) Después de aquella gran fiesta, Ezequías aseguró la continuación de la adoración verdadera al organizar las divisiones de los sacerdotes y apoyar los servicios del templo poniendo en vigor la ley referente a las décimas partes y las contribuciones de las primicias destinadas a los levitas y los sacerdotes. A todo esto el pueblo respondió de buena gana. (2Cr 31:2-12.)

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w18.09 pág. 6 párrs. 14, 15

‘Kuntï yatipkta ukarjam lurapjjsta ukhajj kusisitäpjjtawa’

14 Maysa toqetjja, ¿kunjamsa humilde chuyman jaqëtas uñachtʼayaraksna? Mayninakar istʼasaw uñachtʼaysna. Santiago 1:19 textojja, “sapa maynis istʼañatakejj jankʼakïñapawa” sasaw cristianonakar ewjjtʼistu. Ukjja, taqenit sipansa Jehová Diosatakwa yateqassna (Gén. 18:32; Jos. 10:14). Ukatakejj kuntï Éxodo 32:11-14 (liytʼañataki) texton siski uk amuytʼañäni. Moisesar istʼañapajj janis wakiskchïnjja, Jehová Diosajj istʼänwa. ¿Pantjasir uñjsna uka jaqerojj pacienciamp istʼsnati, arunakaparjamas luraraksnati? Cheqas Jupar taqe chuyma mayisirinakarojja, Jehová Diosajj pacienciampiw istʼi.

15 Sapa mayniw akham jisktʼasiñasa: “Niyakejjay Jehová Diosajj Abrahán, Raquel, Moisés, Josué, Manoa, Elías, Ezequías jupanakan oracionanakapsa, yaqha jaqenakan oracionanakaps humilde chuymamp istʼchejja, ¿janit nayajj jaqe masijar istʼkarakiristjja? ¿Jupanakajj ewjjtʼapjjetani ukhajj janit istʼañasa ukarjam lurañas wakiskaspa, ukhamat respeto uñachtʼayañataki? ¿Familiajansa congregacionansa khitis sum istʼatäñ munpacha? ¿Kunsa jupanakar istʼañatakejj lurirista?” sasa (Gén. 30:6; Juec. 13:9; 1 Rey. 17:22; 2 Crón. 30:20).

12-18 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 32-33

“Jan walinakan maynejj uñjasini ukhajj chʼamañchtʼapjjañäni”

it-1-S pág. 237 párr. 5

Asiria

Senaquerib. Senaquerib, el hijo de Sargón II, atacó al reino de Judá durante el decimocuarto año del reinado de Ezequías (732 a. E.C.). (2Re 18:13; Isa 36:1.) Este se rebeló contra el yugo asirio —yugo que había resultado de la maniobra de su padre Acaz (2Re 18:7)—, a lo que Senaquerib reaccionó invadiendo todo Judá y conquistando 46 ciudades. (Compárese con Isa 36:1, 2.) Después, desde su campamento de Lakís, exigió que Ezequías pagase un tributo de 30 talentos de oro (c. 11.560.000 dólares [E.U.A.]) y 300 talentos de plata (c. 1.982.000 dólares [E.U.A.]). (2Re 18:14-16; 2Cr 32:1; compárese con Isa 8:5-8.) Aunque las cantidades exigidas se pagaron, Senaquerib envió a sus voceros para conminar a Jerusalén a rendirse sin condiciones. (2Re 18:17–19:34; 2Cr 32:2-20.) Sin embargo, Jehová mató a 185.000 soldados en una sola noche, y de ese modo obligó al jactancioso rey asirio a retirarse y volver a Nínive. (2Re 19:35, 36.) Allí lo asesinaron más tarde dos de sus hijos, y otro de sus hijos, Esar-hadón, lo reemplazó en el trono. (2Re 19:37; 2Cr 32:21, 22; Isa 37:36-38.) Estos acontecimientos, con la excepción de la aniquilación de las tropas asirias, también están registrados en el Prisma de Senaquerib y en un prisma de Esar-hadón. (GRABADOS, vol. 1, pág. 957.)

w13 11/15 pág. 19 párr. 12

Paqallqo awatirinaka, kimsaqallqo wali aytat jaqenaka: ¿kun sañs muni?

12 Kuntï jiwaspach jan lurirjamäktan uk phoqhañasatakiw Jehová Diosajj yanaptʼistu, ukampis qawqhtï lurirjamäktan uk lurañaswa Jupajj muni. Ezequiasajj “jisktʼasinwa jaqenakana, soldadonakana jilïrinakaparu” ukat “markata anqäjjankki uka jalsunaka llupantañäni” sasaw amtapjjäna. Ukat Ezequiasajj “chʼamañchasïnwa, ukatsti askichayänwa tukjata perqanaka suma tuktʼayañkama, ukatjja uka perqa patjjanakarojja torrenakwa lurayäna, ukhamarak anqäjjana mä perqaraki [...], ukhamarak lurayarakïna walja lansanaka, escudonakaraki” (2 Cró. 32:3-5). Ukat Jehová Diosajja, Ezequías profet toqe, jilïrinak toqe ukat ajay toqet wali chʼamañchtʼat profetanak toqew markaparojj jarkʼaqäna ukat awatirakïna.

w13 11/15 pág. 19 párr. 13

Paqallqo awatirinaka, kimsaqallqo wali aytat jaqenaka: ¿kun sañs muni?

13 Ezequiasajj uma jalsunaka llupantäna ukat markan perqanakap askichäna, ukampis ukanakat sipansa jukʼamp wakiskirinakwa luräna, jupajj suma awatirjamajj markar tantachthapisajj akham sasaw säna: “¡Chʼamañchasipjjam, ukhamarak jan ajjsarapjjamti! Asiriankiri reyin nayraqatapanjja [...], jiwasanakansti jupanakat sipansa jukʼampi utjatap layku. Jupasti jaqenakan chʼamapampikiwa, ukampis Tatitu Diosasaw jiwasampïski, nuwasïwinakasana jiwasaru yanaptʼañapataki” sasa. Jehová Diosaw jumanak lantejj nuwasiski sasin amtaykäna ukhajja, ¡Jerusalén markankirinakajj iyawsäwipan wali chʼamañchtʼatäpjjpachänwa! Ukatsti “Ezequías reyin arunakap istʼasinjja, jaqenakajja chʼamañchasipjjänwa”. Kunjamtï uñjktanjja ‘Ezequiasan arunakapaw’ markar chʼamañchtʼäna. Ukat jupasa, jilïrinakasa ukat chʼaman jaqenakasa, ukhamarak Miqueas ukat Isaías profetanakas wali suma awatirinakapjjänwa, kunjamtï Jehová Diosajj profetanakap toqejj arsuwaykäna ukhama (2 Cró. 32:7, 8; Miqueas 5:5, 6 liytʼasiñapawa).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w21.10 págs. 4, 5 párrs. 11, 12

¿Kunas cheqpachapun arrepentisiñajja?

11 Tiempompejja, Jehová Diosajj Manasés chachan oracionanakap istʼänwa. Oracionanakap istʼasaw Jehová Diosajj jupan cambiatap yatïna. Perdón mayisïna ukhajj istʼänwa, ukatwa wasitamp reyit uttʼayjjäna. Manasés reyejja cheqpach arrepentisitap uñachtʼayañatakejj wal chʼamachasïna. Kuntï Acab reyejj jan lurkäna ukwa jupajj luräna: janiw nayrjam lurjjänti, kʼari diosanakar adorañ contraw saytʼäna, Jehová Dios saparuk adorasjjañapatakiw jaqenakar chʼamañcharakïna (2 Crónicas 33:15, 16 liytʼäta). Ukham lurañatakejj Jehová Diosaruw confiyañapäna, jan ajjsarirïñapaw wakisirakïna, kuna laykutejj walja maranakaw familiapatakisa, wali importante jaqenakatakisa markapatakis jan yateqaskay sarnaqäna. Ukampis jichhajj edadanëjjasajja, kuna jan walinaktï lurkäna ukanakat yaqhepanak askichañatakiw wal chʼamachasïna. Josías allchhipatakejj wali yateqaskayäpachänwa, Josiasasti suma reyïnwa (2 Rey. 22:1, 2).

12 ¿Kunsa Manasés reyit yateqtanjja? Jupajj humillasïnwa, orasïnwa, Jehová Diosajj jupat khuyaptʼayasiñapatakis wal mayisirakïna, janirakiw jan walinaksa nayrjam lurjjänti. Janiw ukakïkiti, kuna jan walinaktï lurkäna ukanak askichañatakiw wal chʼamachasïna, Jehová Diosar adorañatakiw chʼamachasïna, mayninakan uk lurapjjañapatakis yanaptʼarakïnwa. Manasés reyin sarnaqäwipajja, jan wali luririnakarojj yanaptʼiwa. Jehová Diosajj ‘suma Diosätapa, perdonañatakis jankʼakïtapwa’ ukajj uñachtʼayi (Sal. 86:5). Khitinakatï cheqpachapun arrepentisipki ukanakajja, Jehová Diosamp perdonatäpjjaspawa.

19-25 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 CRÓNICAS 34-36

“¿Diosan Arupampejj sumti yanaptʼayasiskta?”

it-1-S pág. 1185

Huldá

Cuando Josías oyó la lectura del “mismísimo libro de la ley”, hallado por Hilquías, el sumo sacerdote, durante las obras de reparación del templo, envió una delegación para inquirir de Jehová. Se dirigieron a Huldá, quien a su vez les transmitió la palabra de Jehová, indicándoles que todas las calamidades registradas en el “libro” le acaecerían a la nación apóstata por causa de su desobediencia. Huldá añadió que Josías no tendría que contemplar la calamidad, sino que sería recogido a sus antepasados y llevado a su cementerio en paz debido a que se había humillado delante de Jehová. (2Re 22:8-20; 2Cr 34:14-28.)

w09 6/15 pág. 10 párr. 20

Diosan utapar taqe chuym munapjjañäni

20 Ukat Jehová Diosan utapwa Josiasajj askichayarakïna. Niya chikankapjjäna ukhajja, “Moisés toqe churatäkäna uka Tatitun ley libropa” Hilcías sacerdotejj jikjjatatayna, ukatjja Safán sat qellqeriruw uka libro churäna. Ukat Safanasti Josiasan ukar apasinwa liytʼarapïna (2 Crónicas 34:14-18 liytʼasiñapawa). ¿Ukat Josiasajj kunsa luräna? Uk istʼasinjja, chuym chʼalljjtayasisinwa isipsa chʼiyanoqasïna, ukat jankʼakiw yanapirinakapar khitäna Jehová Diosajj kamsisa uk yatjjatanipjjañapataki. Uka markanjja, yupaychañ toqet sinti jan walinak lurapjjtajja, ukatwa tʼunjatäni sasaw Jehová Diosajj Hulda sat mä warmi profeta toqe yatiyäna. Ukampis Josiasajj wali chʼamachasisaw kʼari diosanakar chhaqtayäna, ukhamata uka diosanakar jan yupaychjjapjjañapataki. Ukanak lurasaw Diosan chuymapar purtʼäna ukat janiw tʼunjatäpkänti (2 Cró. 34:19-28). ¿Kunsa jiwasajj yateqassna? Kunjamtï Josiasajj Diosan kamachinakapar taqe chuym istʼkänjja ukham istʼañasarakiwa. Ukat kʼari diosanakar yupaychañsa jan wali luräwinaksa ukhamaki israelitanakjam uñchʼukisksna ukhajja, janiw walïkaspati. Kunjamtï uñjktanjja, Josiasajj taqe chuymaw cheqa yupaychäwi arjjatäna, ukjja Jehová Diosajj sum yatïna.   

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w17.03 págs. 26, 27 párrs. 15-17

¿Taqe chuymat qellqatanakarjam phoqäta?

15 ¿Kunsa Josías reyit yateqaraksna? Josiasajj suma reyïkchïna ukasa, pantjasïnwa ukatwa jiwayatas uñjasirakïna (2 Crónicas 35:20-22 liytʼañataki). ¿Kunsa uka reyejj luräna? Egiptonkir Necao (Nekó) sat reyimpi nuwasiriw saräna, ukham lurañapajj janiw wakiskänti. Egiptonkir reyejj ‘janiw jumamp nuwasir jutkti’ sasaw säna. Uka arunakasti “Dios pachpatwa jutaskäna” sasaw Bibliajj qhanañchi. Josías reyejj jan istʼasaw guerratak wakichtʼasisajj saräna, ukatsti ukanwa jiwayapjjäna. ¿Kunatsa Necao rey contrajj nuwaspachäna? Bibliajj janiw uk qhanañchkiti.

16 Necao reyin arunakapajj Jehová Diosatti jutäna janicha ukwa Josiasajj yatjjatañapäna. ¿Kunjamatsa yatispäna? Jeremías profetaruw jisktʼasiñapäna (2 Cró. 35:23, 25). Kunanakas pasäna ukanakatwa amuytʼasiñapäna. Necao reyejj janiw Jerusalén marka contrajj jutkänti, jan ukasti Carquemis cheqaruw yaqha markamp nuwasiñatak saraskäna. Necao reyejj janiw Jehová Diosarusa ni markaparus jiskʼachkänti. Josíasajj guerrar saraniti janicha uk amtañatakejja, janiw taqe ukanakat amuytʼkänti. ¿Kunsa ukat yateqsna? Mä jan walin uñjasisasa ukhamarak kunsa lurañäni uk amtañatakisa, Jehová Diosajj kun lurañassa muni ukwa nayraqat amuytʼasiñasa.

17 Kunsa lurañäni uk janïr amtkasajja, Biblian kawkïr ewjjtʼanakapas yanaptʼistaspa, kunjamsa uka ewjjtʼarjam sarnaqsna ukwa amuytʼañasa. Awisajja inas Bibliat apstʼat qellqatanakat jukʼamp yatjjataña, jan ukajj jilïr irpirinakar yanaptʼa mayiñ wakisitap amuychiñäni. Biblian ewjjtʼanakapat jukʼamp amuytʼañatakiw uka jilatanakajj yanaptʼapjjestaspa. Mä kullakat amuytʼañäni, jupan esposopajj janiw Jehová Diosan Testigopäkiti. Kullakajj semanan mä uru yatiyir sarañatakiw amti (Hech. 4:20). Ukampis uka urojja, esposopajj yatiyir jan sarañapatakiw mayi. Ukatjja akham sarakiwa: ‘Jaya tiempow jan kawksa sarjjtanti, jichhürojj jumampiw pasiytʼir sarañ muntjja’ sasa. Uk istʼasajja, kun lurañas wakisispa uk amuytʼañatakiw Biblian ewjjtʼanakapat amuytʼasi. Kullakajja Jehová Diosar istʼañ wakisitapsa, Jesusajj jaqenakar yatiyir sarapjjäta siskäna ukar istʼañ wakisitapsa amtarakiwa (Mat. 28:19, 20; Hech. 5:29). Ukatsti, chachapar istʼañ wakisitapsa, Diosan serviripjamajj sum amuytʼirïñ wakisitapsa amtarakiwa (Efe. 5:22-24; Fili. 4:5, NM). ¿Esposopajj yatiyir jan sarañapatakit ukham arjjaypacha, jan ukajj cheqapuniti jupampi pasiytʼir sarañ munpacha? Cristianonakajja, taqe luratanakasanwa Jehová Diosar kusisiyañ muntanjja, kunsa lurañäni uksa sumwa amuytʼañasaraki.

26 DE JUNIO A 2 DE JULIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | ESDRAS 1-3

“Kuntï Jehová Diosajj jumat munki ukarjam jupamp irpayasim”

w22.03 pág. 14 párr. 1

¿Kuntï Zacarías profetajj uñjkäna uk uñjtati?

JUDIONAKAJJ wali kusisitäpjjänwa. ¿Kunatsa? “Jehová Diosaw Persia markan Ciro reyin chuymapar mä amuyu uchäna”, ukhamat israelitanakar antutjjañapataki, israelitanakajj walja maranakaw Babilonia markar apatäsin ukan jakjjapjjäna. Ciro reyejj judionakajj oraqepar kuttʼjjapjjañapataki, ‘Israelan Jehová Diosan utap mayamp saytʼayapjjañapatakiw’ mä decreto apsüna (Esd. 1:1, 3). ¡Uka yatiyäwejj wali kusiskañänwa! Jehová Diosajj markapar churkäna uka oraqenjja, mayampiw jupa saparuk adorasjjañapäna.

w17.10 pág. 26 párr. 2

Mä coronampi pusi guerra carronakampiw jarkʼaqapjjestu

2 Judionakajj taqe chuymaw Diosar confiyapjjäna, Zacariasajj uk sum yatïna. Biblianjja, ‘Diosan chʼamañchtʼataw’ utanakapa, negocionakapa Babiloniar jaytanukusajj Jerusalenar kuttʼapjjäna sasaw qhanañchi (Esd. 1:2, 3, 5). Jupanakajja, jan uñtʼapkäna uka markar sarjjañatakejj sum uñtʼapkäna uka markwa jaytapjjäna. Niyakejjay Diosan templop utachañajj jupanakatak wali wakiskirïchïnjja, Jerusalenar puriñatakejj jan sarnaqañjam thaknama, qollu qollunaknamaw 1.600 kilometronak sarapjjatayna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w06-S 15/1 pág. 19 párr. 1

Puntos sobresalientes del libro de Esdras

1:3-6. Al igual que los israelitas que se quedaron en Babilonia, muchos testigos de Jehová no pueden ser ministros de tiempo completo o servir en lugares de mayor necesidad; pero apoyan y animan a los que sí pueden, y hacen donaciones voluntarias para promover la obra de predicar el Reino y hacer discípulos.

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki