Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
5-11 DE MAYO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 12
Wal trabajitasat pago katoqañäni
Diosatakjam sarnaqañaw jukʼamp wakiskirejja
Diosan yaqhep servirinakapatakejja, kunatï jakañatak munaski uk alasiñatak qollqe jikjjatañajj chʼamakiwa. Ukampis qollq facilak jikjjatañat sipansa, jan jayrasisaw wal trabajipjje. Ukhamatwa Diosat yateqasipjjatap uñachtʼayapjje, jupanakatakejja honradöñajj wali wakiskiriwa (Pro. 12:24; Efe. 4:28).
¿Kunjamsa chʼama tukuñ trabajon kusisitässna?
Aka qhep qhepa jisktʼat amuytʼañäni, uka jisktʼan qhanañchäwipaw kusisit trabajiñatak yanaptʼistani. Jesús pachpaw akham säna: “Katoqerit sipansa jukʼamp kusisiñaniw khititï churki ukajja” sasa (Hechos 20:35). Trabajosajj clientenakarus, jefenakarus yanaptʼkchejja, familiasarusa ukat yanapa munapki ukanakarus yanaptʼarakiwa.
Familiasaru. Mä awkitï jan ukajj mä taykatï familiapar kunatï wakiski ukanak churañatak chʼamachaschi ukhajja, pä toqetwa familiapar yanaptʼi. Nayraqatjja, familiapar kunatï wakiski ukanakwa churi, sañäni: manqʼa, isi ukat uta. Ukham lurasajja, kuntï Diosajj ewjjtʼki ukarjamaw ‘familiapat llakisitap’ uñachtʼayaski (1 Timoteo 5:8). Ukatsti, suma trabajirïpjjañatakiw yanaptʼaraki. Shane sat chachajj akham siwa: “Tatajajj yateqaskayawa: janiw lunthatasirïkiti, wali trabajiriwa jila partejj carpinterjamaw trabajiwayi. Jupatwa amparampi lurañ trabajonaksa ukat kunanakatï jaqenakar yanaptʼkaspa ukanak lurañsa yateqawayta” sasa.
Yanaptʼa munakpi ukanakaru. Apóstol Pablojj ‘irnaqapjjañapatakiw’ cristianonakarojj chʼamañchäna. Ukhamat ‘pobrenakar yanaptʼapjjañapataki’ (Efesios 4: 28). Jiwasatï familiasar yanaptʼañatak trabajiñäni ukhajja, yanaptʼa munapki ukanakarus yanaptʼarakiñäniwa (Proverbios 3:27). Ukhamajj chʼama tukus trabajisajja, mayninakar yanaptʼasajj kusisitäñäniwa.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
ijwyp-S artículo 95 párrs. 10, 11
¿Me considero una persona resiliente?
● Intenta ver las cosas tal como son. Aprende a diferenciar entre los problemas importantes y los que no lo son. La Biblia dice que “el tonto muestra enseguida su irritación, pero el hombre prudente pasa por alto un insulto” (Proverbios 12:16). No puedes dejar que todo te afecte.
“Mis compañeros de clase hacían un drama de cualquier cosa. Luego en las redes sociales sus amigos les daban la razón. Total, que terminaban todavía peor y ya no eran capaces de ver las cosas como son” (Joanne).
12-18 DE MAYO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 13
“Jan wali jaqenakan lamparapajj” jan jumar chʼamaktʼaypanti
it-2-S págs. 186, 187
Lámpara
Otros usos figurados. Aquello de lo que una persona depende para iluminar su camino está simbolizado por una lámpara. Con tal símbolo, el proverbio contrasta al justo con el inicuo, diciendo: “La mismísima luz de los justos se regocijará; pero la lámpara de los inicuos... se extinguirá”. (Pr 13:9.) La luz del justo continuamente se hace más brillante. Sin embargo, en el caso de los inicuos, por más que dé la impresión de resplandecer su lámpara y, como consecuencia, por próspero que pueda parecer su camino, Dios hará que terminen en oscuridad, donde sus pies, con toda seguridad, tropezarán. Este es el resultado que le espera a aquel que invoca el mal contra su padre y su madre. (Pr 20:20.)
El que se ‘extinga la lámpara’ de alguien también significa que no hay ningún futuro para él. Otro proverbio dice: “No resultará haber futuro para ninguno que es malo; la mismísima lámpara de los inicuos se extinguirá”. (Pr 24:20.)
Libre sarnaqañ churiri Diosar adorañäni
Niyakejjay Supayajj jan juchani pä jaqerusa ukat walja angelanakarus Dios contra saytʼayawaychejja, jiwasarojj ukhamarakwa pantjasiyistaspa. Kunjamtï nayrajj sallqjkänjja, ukhamwa sallqjaskaki. Diosan leyinakap phoqhañajj chʼamäkaspasa, taqe kunatsa jarkʼkistaspa ukat llakitas sarnaqaykistaspa ukham amuyañaswa muni (1 Juan 5:3). Jiwasatï ukham amuyirinakampi chikachasiñäni ukhajja, ukhamarakwa amuyjjsna. 24 marani mä kullakajj akham siwa: “Jan wali amigonakamp chikachasisajj jupanakjamäjjayätwa ukat kuntï lurapkäna ukanakwa lurarakiyäta” sasa, jupasti wachoq jucharuw purtʼasïna. Jiwasatjja waljanirakiw jan wali amigonakamp wiytata jikjjatasiwaytanjja.
w04-S 15/7 pág. 31 párr. 6
“Todo el que es sagaz actúa con conocimiento”
La persona prudente y recta que actúa con verdadero conocimiento será bendecida. Salomón nos asegura: “El justo come hasta que su alma queda satisfecha, pero el vientre de los inicuos estará vacío” (Proverbios 13:25). Jehová sabe lo que es bueno para nosotros en todo aspecto de la vida: en la vida familiar, en las relaciones con el prójimo, en el ministerio y a la hora de recibir disciplina. Y si somos sabios y aplicamos el consejo que encontramos en su Palabra, sin duda disfrutaremos del mejor modo de vivir.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-1-S pág. 122 párr. 2
Amor
El amor puede estar mal dirigido. Por estas razones, está claro que el amor verdadero y bien dirigido solo proviene de buscar y seguir el espíritu de Dios y el conocimiento que emana de su Palabra. Por ejemplo, un padre puede sentir afecto hacia su hijo, pero quizás permita que ese amor se deteriore o, debido al sentimentalismo, se desencamine. Tal vez le dé al niño todo, no le niegue nada, e incluso es posible que no ejerza su autoridad paternal en lo que respecta a la disciplina y, cuando es necesario, el castigo. (Pr 22:15.) Puede que tal supuesto “amor” en realidad sea orgullo de familia, pero eso es egoísmo. La Biblia dice que una persona de esa clase no actúa con amor, sino con odio, porque no está siguiendo el proceder que salvará la vida de su hijo. (Pr 13:24; 23:13, 14.).
19-25 DE MAYO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 14
Mä jan waltʼäwi jan ukajj mä emergencia utjani ukhajj kuns luräta uk sum amuytʼasim
w23.02 págs. 22, 23 párrs. 10-12
Jakäwisajj Diosan regalopawa wali sum uñjapjjañäni
Awisajja, kunanakatï jakañ vidasar jan waltʼaykaspa ukanakajj pasaspawa, janiw ukanak pasañap jarkʼksnati. Terremotonaka, volcanan phallatapa jan ukajj yaqha ukhamanaka, epidemianaka, mä markan jan waltʼäwinakaw utjaspa. Ukampis ukanakatï utjaspa ukhajja, ¿kunsa sinti jan walinakan jan uñjasiñatakisa salvasiñatakis lursna? Autoridadanakajj toque de queda utjayapki, uka cheqat sarjjañatak mayipkistu jan ukajj yaqha ukham ewjjtʼanak churapkistu ukanakar istʼañasawa (Rom. 13:1, 5-7). Mä akatjamat utjir yaqhep jan waltʼäwinakatakejj wakichtʼassnawa, ukatakejj kunanaktï autoridadanakajj sapkistu ukaruw istʼañasa. Inas uma ukhamarak jan ñusantir manqʼañanak imasiñajj wakischispa, botiquín de primeros auxilios ukanïñas wakisirakchispa.
¿Jakasktan uka cheqantï mä epidemiajj utjchi ukhajj kunsa lursna? Kunanaktï autoridadanakajj sapkistu ukanakwa istʼañasa: inas ampar jarisipjjam, mayninakat jitheqtapjjam, barbijo jan ukajj mascarilla uchasipjjam, cuarentena lurapjjam sasin sapjjchistani. Uka ewjjtʼanakar jankʼaki istʼasajja, Diosajj regalot churkistu uka jakañ vidar wali valoranit uñjataswa uñachtʼaytanjja.
Mä akatjamat jan waltʼäwinakajj utjki ukhajja, awisajj amigonakas toqe, vecinonakas toqe, radio toqe, televisión toqe jan ukajj yaqha ukhamanak toqew kʼari yatiyäwinakasa jan phoqatpach yatiyäwinakas purinistaspa. Taqe ukanakar creyiñat sipansa, kuna confiykañ yatiyäwinaktï gobiernos doctoranakas apsupki ukaruw istʼañasa (Proverbios 14:15 liytʼäta). Ukatjja tantachasiñ toqetsa predicación toqetsa kuntï Cuerpo Gobernantesa sucursalas siskistu ukaruw istʼañasaraki, jupanakajj confiykañ yatiyäwinakarjam amtañatakiw chʼamachasipjje (Heb. 13:17). Jupanakar istʼasaw jiwasan kʼumaräskakiñatakisa mayninakan kʼumaräsipkakiñapatakis yanaptʼtanjja, inas Jehová Diosan Testigonakapat sum parlapjjañapatakis yanaptʼarakchiñäni (1 Ped. 2:12).
Sadoc waynjam jan ajjsarirïpjjañäni
Mä sinti jan waltʼäwin jilat kullakanakar yanaptʼañatak mayipjjestaspa ukhajj ¿kunjamsa Sadoc waynjam jan ajjsarirïsna? 1) Instruccionanakarjam lurañasawa. Ukhamanakan uñjasisajj istʼasirïñajj wali wakiskiriwa, ukhamat mayachtʼatäñataki. Ukatwa sucursalan mayitaparjam lurañasa (Heb. 13:17). Mä jachʼa jan waltʼäwitakejja, sum wakichtʼasiñatakisa kunsa lurapjjani uk yatiñatakis ancianonakajj instruccionanakwa sapa kut repastʼapjjañapa (1 Cor. 14:33, 40). 2) Jan ajjsartʼirïñasawa, ukampis amuytʼasirïñasawa (Prov. 22:3). Janïr kun lurkasajj amuytʼasirïñasawa. Janiw jan amuytʼasisajj ina loqhek kuns lurañasäkiti. 3) Jehová Diosar confiyañasawa. Jupajj taqe jiwasanakatwa llakisi, janiw kuna jan walir purtʼasiñassa munkiti. Jilat kullakanakar jan kunar purtʼasis sum yanaptʼañasatakiw jupajj yanaptʼarakistaspa.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-1-S pág. 423
Capacidad de pensar
Sin embargo, aquel que verdaderamente ejerce la capacidad de pensar también puede llegar a ser objeto de odio. Es posible que esta sea la idea expresada en Proverbios 14:17: “El hombre de capacidades de pensar es odiado”. A menudo las personas que no son reflexivas ven con desaprobación a quienes utilizan sus facultades mentales. Además, los que ocupan sus facultades mentales en hacer la voluntad de Dios pueden esperar que se les odie. Jesús dijo a este respecto: “Porque ustedes no son parte del mundo, sino que yo los he escogido del mundo, a causa de esto el mundo los odia”. (Jn 15:19.) Por supuesto, el término utilizado en el lenguaje original para “capacidades de pensar” en Proverbios 14:17 puede implicar también pensamiento maligno. Por lo tanto, otro significado de ese texto pudiera ser que se odia al hombre que trama el mal, y así es como lo vierten muchas traducciones: “El hombre de inicuas intrigas será odiado” (DK, Mod; véase BAS, BJ, MK y otras).
26 DE MAYO A 1 DE JUNIO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 15
Mayninakar kusisit chuymanïpjjañapatak yanaptʼam
Jehová Diosat jan jitheqtas sarnaqapjjañäni
Job chachajj katoqtʼasirïnwa (Job 31:31, 32). Jiwasajj janisay jupjam qamirïkstanjja, “visitanak jutipansti sumrak katoq[tʼsnajja]” (Rom. 12:13). Utar manqʼañataki maynir jawstʼañäni ukhajja, janiw chʼama phayañ manqʼanak wakichañajj wakiskiti. Ak amtapuniñäni: “Vaca aycha uñisiñampi manqʼañat sipansa, jukʼamp askiwa munasiñampi chʼojjñanaka manqʼañajja” (Prov. 15:17). Kun manqtʼasisasa, munat jilat kullakanakasampejj kusisita ukat chʼamañchtʼataw jikjjatassna.
w18.04 págs. 23, 24 párrs. 16-18
Jichhaw maynit maynikam jukʼampi chʼamañchtʼasiñasa
Jiwasatï ajjsarirïstanjja, mayninakar janiw chʼamañchtʼkiristti sasajj janiw amuyañasäkiti. Mayninakar chʼamañchtʼañajj janiw chʼamapunïkiti. Mä jilatarusa jan ukajj kullakarusa kusisitaw aruntañasa. Ukampis jupatï jan kusisit aruntkistani ukhajja, ak amtañasawa: inas kuna jan walinakan uñjasiskchi, maynimpi parlañsa munarakchi. Uk uñjasajja, jupar chʼamañchtʼañatakejj taqe chuymaw istʼañasa (Sant. 1:19).
Pä tunka marani Henri jilatat parltʼañäni. Jupajj wali aynachtʼatänwa, familiapat waljaniw Diosat jitheqtjjapjjäna, jupanakat maynejj tatapänwa, tatapajj respetat jilïr irpirïnwa. Tamanak tumptʼir mä jilatajja, Henri jilatar chʼamañchtʼañatakejj juntʼüma umtʼasiñatakiw irpäna, ukanwa llakinakap taqe chuyma istʼäna. Familiapar yanaptʼañatakejja, Henri jilatajj Jehová Diosaruw taqe chuyma istʼañapäna, ukwa amuyasïna. Salmo 46, Sofonías 3:17, Marcos 10:29, 30 textonakas chuymachtʼarakïnwa.
¿Kunsa Henri jilatatsa Marta kullakatsa yateqsna? Taqeniw mayninakar chʼamañchtʼsna. Salomón reyejj akham sasaw qellqäna: ‘Kunja askisa arunak horasapar jikjjatañajja’ sasa. Ukat akham sarakïnwa: “Suma kankañampi [jan ukajj nayrampi] uñtäwejj chuymarojj kusisiyiwa; suma yatiyäwinakasti chʼamañchiwa” sasa (Prov. 15:23, 30). Ukhamajj jilat kullakanakar aynachtʼat uñjañäni ukhajja, ¿kunsa lursna? Inas Yatiyañataki revistata jan ukajj Internetan jw.org cheqatwa mä yatichäwi liytʼarapsna. Apóstol Pablojj akham sarakïnwa: “Jumanakajj maynit maynikam yatichasisipkakim, chʼamañchtʼasisipkakim, salmonakampi, Diosar jachʼañchäwinakampi, yuspärañ cantonakampi, adorañ cantonakampi. Jehová Diosatakis chuymatpach cantapjjam” sasa (Col. 3:16; Hech. 16:25). Ukhamajja, Diosar cantañataki utjki ukanak mayninakampi cantañajj wal chʼamañchtʼistaspa.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
ijwbq-S artículo 39 párr. 3
¿Pueden los cristianos aceptar atención médica?
2. ¿Debería obtener la opinión de otros doctores? Contar con una “multitud de consejeros” podría ser ventajoso, en especial si se trata de una enfermedad grave (Proverbios 15:22).
2-8 DE JUNIO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 16
Aka kimsa jisktʼanakaw suma amtanakar puriñatak yanaptʼirïstam
w14 1/15 pág. 19 párrs. 11, 12
Wayn tawaqo suma amtar purim
Jehová Diosar servisaw jukʼamp kusisitätanjja (Pro. 16:20). Jeremías profetan Baruc sat secretariopajj inas uk armtʼaschïna. Mä kutejj janiw Jehová Diosarojj taqe chuyma loqtjjänti, ukatwa Jehová Diosajj juparojj akham säna: ‘Jumajj jachʼa yänak thaqaskaktawa jan thaqjjamti’, (NM) “nayasti taqe jaqenakjjarojj jachʼa tʼaqhesiñanakwa apayanëjja, ukampisa jumarojj jakayaskarakïmawa kawkïrutejj sarkät ukana” (Jer. 45:2, 3, 5). ¿Kamsasmasa? ¿Kunas Baruc chacharojj kusisiyaspäna? ¿Jupatakik jachʼa yänak thaqhaña?, jan ukajj ¿Diosar taqe chuyma servisa Jerusalén markan tʼunjäwipat qhespiñacha? (Sant. 1:12).
Ramiro sat jilataw yaqhanakar yanaptʼasajj wali kusisit jikjjatasi, jupajj akham siwa: “Nayajj pisin jakasir mä familiatwa jutta, markajajj Andes sat qollunak jakʼanwa jikjjatasi. Kunapachatï jilïr jilajajj jachʼa yateqañ utan yateqañajatak pagañ munäna ukhajja, uka jachʼa yateqañ utanwa yateqeriskayäta. Ukampis mä qawqha tiempo nayrakiw bautisasiyäta ukat mä precursor jilataw mä jiskʼa markar jupamp yatiyir sarañatak invittʼitäna. Ukanwa ñikʼut khuchhuñ yateqayäta, ukat ukan trabajiñatakiw mä tienda jistʼarta ukhamat ukamp yanaptʼasiñataki. Walja jaqenakaw Bibliat nanakamp yateqañ munapjjäna. Qhepatsti uka cheqankirinakajj kuna artï parlapki uka aru parlir mä tamaw uttʼayasïna, ukanwa yanaptʼjjayäta. Diosatak tunka maranak sapürunjam irnaqtʼasajja, wali kusisitaw jaqe masijar pachpa arupat Bibliat yatichasajj jikjjatasta. Janipuniw ukham kusisiñ kuna luräwis jikjjatasiykitaspati”.
¿Machaqar tukjjtanti?
JANIW taqenejj mä kikpäktanti, kunattejj kawkhansa ukat kunjamsa jilsuwaytan, kuna kasta amigonakanïtansa, jaktan uka cheqan kunjam saräwinisa ukarjamaw kuns lurtan. Ukatwa jan mä kikpak isisktanti, manqʼktanti ni amtktansa.
Ukampisa, kunjamsa isisiñäni jan ukajj kunsa manqʼañäni ukanak amtañat sipansa, jukʼamp wakiskir amtanakar puriñaw awisajj utjistu. Amuytʼañataki, wawakäyätan ukhatpachaw kunanakas walikïski ukat kunanakas jan walïkaraki ukanak yatichapjjestu. Ukampis ukanakat jila partjja, sapa mayniw kuns lurañäni uk amtjjañasa ukat janiw taqenejj mä pachpak amtkaraktanti. Ukat kuntï amtktan ukarjamaw concienciasajj kunjamäskis ukajj qhan amuyasi. Ukatwa jaqenakajj ley jan yatisin “taqe kunanakatejj leyin qellqatäki” ukanak sapa kuti lurapjje sasin Bibliajj qhanañchi (Rom. 2:14). Ukhamajja, ¿kunanaktï wawatpacha yatichawayapkistu ukat jilsuwayktan uka cheqan kunanaktï lurañ yatipki uka toqenakat Biblian janirakis kamskitejjä sasin luraskakiñäniti?
Cristianonakatakejj ukajj janiw ukhamäkiti ¿kunatsa? Uk pä toqetwa Bibliajj qhanañchi. Nayrïrejj akawa: “Jaqen amuyatapatjja sarnaqäwinakapajj walikjamakiwa, ukampis tukuyapajj jiwañakiwa” (Pro. 16:25). Pantjasirïtas laykojj janiw jiwas pachpajj jan pantjasis kuns lurksnati (Pro. 28:26; Jer. 10:23). Payïristi akarakiwa: Supayajj akapachankir diosjamajja, kunjamsa jaqenakajj amtapjjañapa uk jupaw amti, mä arunjja, kunatï jaqenakatakejj walïki jan walïki ukat kunatï taqenin uñtʼatäki jan uñtʼatäki ukanak amti (2 Cor. 4:4; 1 Juan 5:19). Ukhamasti Jehová Diosan bendicionap katoqañataki ukat Jupamp askit uñjatäñatakejj Romanos 12:2 qellqatan jikjjataski uka ewjjtʼarjamaw sarnaqañasa (liytʼasiñapawa).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-1-S pág. 707 párr. 4
Disciplina
Prestar atención o no hacer caso. Los inicuos, los necios y aquellos cuya moralidad es despreciable manifiestan su odio por la disciplina de Jehová al no hacer caso de ella. (Sl 50:16, 17; Pr 1:7.) Sin embargo, las malas consecuencias de ese necio proceder se convierten a su vez en una medida disciplinaria que suele resultar en un duro castigo. Con razón dice el proverbio: “La disciplina de los tontos es la tontedad”. (Pr 16:22.) Puede que caigan en pobreza, ignominia, enfermedad y hasta les sobrevenga muerte prematura. La historia de los israelitas es un ejemplo de la gran pérdida que ese proceder conlleva. No prestaron atención a la disciplina que, bien por censura o corrección, Dios les dio a través de los profetas. Tampoco hicieron caso de la disciplina que Jehová les impuso al retirarles su protección y bendición. Por fin experimentaron la dura disciplina que se les había venido anunciando: desolación y exilio. (Jer 2:30; 5:3; 7:28; 17:23; 32:33; Os 7:12-16; 10:10; Sof 3:2.)
9-15 DE JUNIO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 17
Chacha warmjamajj kunjamsa sumankañan jakasipjjasma
g-S 9/14 pág. 11 párr. 2
Cómo superar el resentimiento
Hágase un examen sincero. La Biblia dice que algunas personas estallan con facilidad (Proverbios 29:22). ¿Podría ser ese su caso? Pregúntese: “¿Soy rencorosa? ¿Me ofendo con facilidad? ¿Tiendo a exagerar las cosas?”. La Biblia advierte que insistir en un asunto puede separar a los amigos (Proverbios 17:9; Eclesiastés 7:9). También en el matrimonio puede pasar eso. Si descubre que es rencorosa, trate de ser más paciente con su esposo. (Principio bíblico: 1 Pedro 4:8.)
w08 7/1 pág. 25 párr. 6; pág. 26 párr. 1
Kunjams jan waltʼäwinak askichsna
1. Kunapachas jan waltʼäwi askichapjjasma. “Taqe kunas horasanikiwa; [...] amuktʼañ horasa, parlañ horasa” utjarakiwa (Eclesiastés 3:1, 7). Kunjamtï qalltan uñjktanjja, awisajj chuym ustʼayasiñanakaw utjaspa. Ukampis ukhaman uñjasisajj jan toqesiskañatakiw chʼamañchasiñama. Colerampi atipayasirjamäsajj ukhar suytʼañamawa, ukat mä jukʼampiruw uka toqet parltʼañäni sasaw chachamar jan ukajj warmimar sañama. Ukhamatwa jukʼamp jan walinakar jan purkätati, ukat aka arunak amtañamarakiwa, Diosan Arupajj akham siwa: “Chʼajjwaña qalltañasti, umasa jilarkaspa ukhamawa; uka chʼajjwañata jitheqtañasti jukʼampi askiwa” sasa (Proverbios 17:14).
Ukampis “parlañ” horasajj utjarakiwa. Jan waltʼäwinak ukhamak jaytjsna ukhajja, qorar uñtataw jilantaspa. Ukhamasti, janiw “ukhamak pasjjchinïya” sañasäkaspati. Jumatejj chacha warmi toqeskasin “ukharuki suytʼañäni, mä jukʼampiruw parltʼañäni” sista ukhajja, respetompiw uk amtañama, ukampis janirakiw wali jayar sarayañamäkiti. Ukhamatwa Biblian aka ewjjanakaparjam jankʼaki askichañjja purapat yanaptʼasipjjäta, akham siwa: “Colerasiñanakamajj jan jornalpachäpati” sasa (Efesios 4:26). Ukat arunakamjja phoqapjjañamapuniwa.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-2-S pág. 545 párr. 4
Ojo
Las expresiones de los ojos demuestran claramente los sentimientos de la persona. Pueden reflejar compasión o falta de ella (Dt 19:13); también pueden ‘guiñar’ o ‘parpadear’ para expresar desprecio o confabulación. (Sl 35:19; Pr 6:13; 16:30.) Del que no quiere ver o hacer algo por otra persona se dice que cierra o esconde sus ojos. (Mt 13:15; Pr 28:27.) Y se dice que el estúpido tiene sus ojos “en la extremidad de la tierra”, errantes de acá para allá, sin objeto definido, con sus pensamientos en cualquier parte menos donde deberían estar. (Pr 17:24.) Incluso la salud, el vigor de una persona o su felicidad se manifiestan por la apariencia de sus ojos. (1Sa 14:27-29; Dt 34:7; Job 17:7; Sl 6:7; 88:9.) Cuando Jehosafat oró a Jehová, dijo: “Nuestros ojos están hacia ti”. (2Cr 20:12.)
16-22 DE JUNIO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 18
Usutäpki ukanakar arunakamamp chʼamañchtʼam
“Cheqpach yatiñajj callenakanwa jachʼat arnaqasi”
Janïr parlkasajj amuytʼasipjjañäni. Janitï amuytʼasksna ukhajja, arunakasampejj mayninakar jan waltʼaysnawa. Bibliajj akham siwa: “Jan amuytʼasis arsut arunakajja espadampi usuchjañamp sasiwa, ukampis amuytʼasir jaqen arunakapajj heridanak qolltʼiriwa” sasa (Prov. 12:18). Jiwasatï mayninakan pantjasitanakapjjat jan parlkañäni ukhajja, mayninakampejj wali sumwa apasiñäni (Prov. 20:19). Arunakasajj usuchjañat sipans qolltʼañapatakejja, Diosan Arupat liytʼañasapuniwa, amuytʼañasarakiwa. (Luc. 6:45). Jiwasatï Biblian ewjjtʼanakapat lupʼiñäni ukhajja, arunakasajj mayninakatak chʼamañchtʼkirïspawa, yatiñasajj “jawir umar uñtasitaw” jalarakispa (Prov. 18:4).
mrt-S artículo 19, recuadro
Qué hacer ante un problema de salud inesperado
Escúchelo con atención. Una de las mejores formas de ayudar a un amigo es escuchándolo cuando necesite hablar. No tiene que responder a todo lo que le diga. A veces, su amigo solo necesitará desahogarse. No se asuste por lo que le diga y no lo juzgue. No dé por sentado que sabe cómo se siente su amigo, sobre todo si tiene una enfermedad que a simple vista no se nota (Proverbios 11:2).
Diga cosas positivas. A veces no sabrá bien qué decir. Pero al menos puede decirle a su amigo que sabe que él está pasando por una situación difícil. Decir eso seguramente será mejor que no decir nada. Si no se le ocurre nada, puede decir algo sencillo pero sincero, como “No sé qué decir, pero quiero que sepas que te quiero”. Evite expresiones como “Te podría haber ido peor” o “Al menos no tienes tal o cual enfermedad”.
¿Por qué no investiga sobre la enfermedad de su amigo? Seguro que él agradecerá mucho los esfuerzos que usted haga por entender por lo que está pasando, y sus comentarios serán mucho más acertados (Proverbios 18:13). Pero cuidado, no dé consejos que no le han pedido.
Ofrézcase para ayudar. Pregunte qué puede hacer en vez de dar por sentado que sabe lo que su amigo necesita. Puede que su amigo no reconozca que le hace falta ayuda porque no quiere ser una carga para nadie. Por eso, ¿por qué no le propone ayudarlo en algo en concreto, como hacerle las compras, limpiar o alguna otra tarea? (Gálatas 6:2).
No se rinda. A veces, su amigo cancelará los planes que haya hecho con usted o no tendrá ganas de hablar. Sea paciente y comprensivo, y siga pendiente de lo que él necesita (Proverbios 18:24).
wp23.1 pág. 14 párrs. 3, 4; pág. 15 párr. 1
¿Llaki usuninakarojj kunjamsa yanaptʼsna?
‘Llakitanakar chuymachtʼapjjam’ (1 TESALONICENSES 5:14).
Amigomajj inas wali llakitäskchi, jan ukajj janis kunatak sirvkaspa ukham jan amuyasiñatak chʼamachasiskchi. Ukatwa jupat llakisitam yatiyañama. Ukhamatwa jan kun sañ puedkasas chuymachtʼäta, chʼamañchtʼarakïta.
“Cheqpach amigojja taqe tiempon munasiriwa” (PROVERBIOS 17:17).
Jumaw yanaptʼañatakejj chʼamachasiñama. Amtamarjamak yanaptʼañat sipansa, kunansa yanaptʼirisma sasaw jisktʼañama. Jupatï kunansa yanaptʼasma uk jan siskätam ukhajja, jumaw. kunsa lurapjjasma uk sasma, inas pasiyiriw sarsna sischisma. Jan ukajj mercadotwa altʼanirapisma, utwa qʼomacharapisma, yaqha ukhamanakanwa yanaptʼasma (Gálatas 6:2).
‘Paciencianïpjjam’ (1 TESALONICENSES 5:14).
Awisajja inas amigomajj parlañatak jan ganasanïkchiniti. Ukhamäni ukhajja, jumatï parltʼañ munäta ukhajj saskakitätawa sasaw sasma. Usutätap laykojja, inas arunakapampi luratanakapampi chuym ustʼaychïtam, jan ukajj kuntï lurañ amtawayapkta uk phoqañ jan munjjchiniti, jan ukajj inas colerasjjchini. Jupar yanaptʼkasajja, paciencianïñamawa, amuyañamarakiwa (Proverbios 18:24).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-2-S pág. 1063
Suerte
Echar suertes es una costumbre antigua para decidir sobre diferentes cuestiones. El método que se utilizaba era el de echar guijarros o pedacitos de madera o piedra dentro de los pliegues recogidos de una prenda de vestir, es decir, “el regazo”, o dentro de una vasija, y luego, agitarlos. El escogido era aquel cuya suerte se salía o se sacaba. Al igual que el juramento, el echar suertes iba acompañado de una oración. Esa oración se expresaba en voz alta o simplemente estaba implícita en el acto, y así pedían y contaban con la intervención de Jehová. La palabra “suerte” (heb. goh·rál) se utiliza tanto de forma literal como figurada con la idea de “parte” o “porción”. (Jos 15:1; Sl 16:5; 125:3; Isa 57:6; Jer 13:25.)
Usos. Proverbios 16:33 dice: “En el regazo se echa la suerte, pero de Jehová procede toda decisión por ella”. El motivo apropiado para echar suertes en Israel era poner fin a una controversia: “La suerte echada hace cesar hasta las contiendas, y separa, uno de otro, hasta a los poderosos”. (Pr 18:18.) No se usaba con relación al deporte, el entretenimiento o los juegos de azar. No había apuestas ni pérdidas ni ganancias. No tenían el propósito de enriquecer el templo o a los sacerdotes ni recaudar fondos para obras de caridad. Sin embargo, los soldados romanos sí pensaron en el aspecto meramente lucrativo cuando, como se había predicho en el Salmo 22:18, echaron suertes sobre las prendas de vestir de Jesús. (Mt 27:35.)
23-29 DE JUNIO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 19
Jilat kullakanakan suma amigopäñamatak chʼamachasim
Maynit maynikam taqe chuym munasisipkakiñäni
Mayninakan jan wali luratanakap uñjañat sipansa, suma luratanakap uñjañatak chʼamachasim. Mä qhawqha jilatanakampis jumajj kusistʼkasma ukham amuytʼañäni, tukuyarojj taqeniw mä foto apsusiñ amtapjjtajja. Mä suma fotonïñatakejj paya jan ukajj kimsa fotonakwa apstajja. Ukampis mä fotonjja, mä jilatan jan sum mistutapwa uñjtajja. ¿Kunsa uka fotompejj luräta? Uka foto borrsusajj suma fotonakapwa imasjjäta, kuna laykutejj uka pä fotonakanjja, taqeniw wali sum lartʼasisipki.
Kunanaktï amtktan ukanakajj imasktan uka fotonakamp sasiwa. Jilapartejja, kunjamsa jilat kullakanakasampejj kusistʼayätan ukwa amtastanjja. Ukampis jilat kullakanakamp kusistʼkasajj mä jilatan jan wal parlatapsa jan ukajj jan wal lurataps uñjsna ukham amuytʼañäni. ¿Uka jilatan parlataps lurataps wiñayatakit amtañäni? ¿Janit mä fotorjam borrsuñajj wakiskaspa? (Prov. 19:11; Efes. 4:32). Niyakejjay uka jilatamp wali sum kusistʼatas amtstanjja, jiskʼa pantjasitanakap mä fotorjamaw borrsuñasa. Antisas “suma fotonakwa” wali munat imasiñasa.
w23.07 págs. 9, 10 párrs. 10, 11
Munasiñan jiltasipkakiñäni
Kunjamanakatsa jilat kullakanakar yanaptʼsna uk amuyañatakiw chʼamachasiraktanjja (Heb. 13:16). ¿Pasïr yatichäwin parlaniwayktan uka Anna kullakat amtastati? Mä jachʼa thayajj paskäna uka qhepatjja, esposopampiw mä Testigo familiar visitir sarapjjäna. Uka familian utapan uta techop jalaqtatapwa uñjapjjäna. Uka familian usktʼasiñatak qʼoma isinakapajj janiw utjkänti. Kuns lurapjjäna uk Anna kullakajj akham siwa: “Isinakap apasajj tʼajjsoqapjjayätwa, planchtʼata suktʼata ukham kuttʼayjjapjjayäta. Kuntï lurapkayäta ukajj janiw kuna chʼamäkänsa, ukampis ukham lurapjjatajat wali sum uka familiampejj apasipjjta” sasa. Munasiñatwa Anna kullakampi esposopampejj jilat kullakanakar yanaptʼapjjäna (1 Juan 3:17, 18).
Mayninakar munasiñampi khuyapayasiñampi uñjtan ukhajja, Jehová Diosat yateqasiñatak chʼamachasitaswa uñachtʼayasktanjja. Ukham chʼamachasitasjja wali valoranitwa mayninakajj uñjapjje. Párrafo 8 ukan parlaniwayktan uka Khanh kullakajja, jupar yanaptʼapkäna taqe ukanakat munasiñampiw amti, jupajj akham siwa: “Predicañatak irpapkitäna taqe uka kullakanakaruw wal yuspärta. Jupanakajj wali munasirïpjjänwa. Nayar irptiriw jutapjjeri, mä kun manqtʼasiñatakisa jan ukajj almuerztʼañatakis invitapjjetänwa, ukatsti sumakiw utar puriyjjapjjarakitäna. Jupanakan wal chʼamachasipjjatap jichhakiw amuyta, ukampis munasiñampiw uk lurapjjäna” sasa. Cheqas janiw taqenejj yanaptʼatasat yuspärapkistaniti. Yanaptʼapkäna ukanakat parlkasajj Khanh kullakajj akham siwa: “Yanaptʼapkitäna uka kullakanakar taqpachaniruw yanaptʼañ munarakirista, ukampis jupanakat yaqhepajj kawkjansa jakapjje uk janiw yatkti. Ukampis Jehová Diosaw uk yati, jupanakar bendisiñapatakis oraraktwa” sasa. Mayninakat mä jukʼaksa khuyaptʼayaskstanjja, Jehová Diosajj uk uñjiwa. Wali valorani sacrificiotwa uk uñji, manu kuttʼayañapäkaspas ukhamwa Jehová Diosajj uñjaraki (Proverbios 19:17 liytʼäta).
Maynit maynikam munasisipkakiñäni janirak jaytjasipjjañäniti
Maynejj walja maranak mä pachpa empresanak trabaji ukhajja, uka trabajirejj jan jaytjasiriwa sasaw amuysna. Ukampis walja maranakas trabajkchejja, inas empresan ni mä dueñoparus uñtʼkchiti, ni kuntï empresan lurañ amtapki ukanakas gustkchiti. ¿Ukhamajj munasiñatti ukan trabajiskaki? Janiwa, antisas qollqe ganasiñ munasaw ukan trabajiskaki. Jubilasiñkamas uka empresan trabajiskakiniwa, jukʼamp qollqe ganañatak yaqha trabajo jikjjataspa ukhakiw uka empresa jaytjjaspa.
Párrafo 6 ukan parlaniwayktan uka trabajirejj kunatsa uka empresa jan jaytjkäna ukampi, munasiñat jan jaytjasiñampejj kunansa jan pachpäpki uk amuysnawa. Bibliajj qellqaskäna uka tiemponjja, ¿kunatsa Diosan servirinakapajj munasiñampi uñjasipjjäna janirak jaytjasipkäna? Jupanakajj janiw phoqañ laykuki ukham lurapkänti, jan ukasti chuymapaw uk lurañatak chʼamañchäna. David reyit parltʼañäni. Jonatanan awkipajj jiwayañsa Davidar munkchïnjja, Davidajj Jonatanar munasisajj janiw jaytjkänti. Jonatanajj jiwjjäna uka qhepatsa, Davidajj Jonatanan Mefibóset sat yoqaparus ukhamarakiw munasiñat jan jaytjkänti (1 Sam. 20:9, 14, 15; 2 Sam. 4:4; 8:15; 9:1, 6, 7).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-1-S pág. 545
Consejo, consejero
Jehová es el poseedor de la sabiduría en sentido absoluto. Es el único que no necesita a nadie que le aconseje. (Isa 40:13; Ro 11:34.) Su Hijo puede proveer dirección como “Maravilloso Consejero” porque recibió y siguió el consejo de su Padre y tiene Su espíritu. (Isa 9:6; 11:2; Jn 5:19, 30.) Esto pone de relieve que para que el consejo sea provechoso, debe tomar en cuenta a Jehová. Cualquier consejo que se oponga al Altísimo carece por completo de valor, y ni siquiera puede llamarse consejo. (Pr 19:21; 21:30.)
30 DE JUNIO A 6 DE JULIO
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 20
Noviazgon mä suma amtar puriñatakejj kuna yanaptʼanakas utji
w24.05 págs. 26, 27 párrs. 3, 4
¿Kunjamsa noviasipki ukanakajj Jehová Diosar jachʼañchapjjaspa?
Noviañ qalltañajj wali sumäkchisa, noviasipki ukanakajj wali importantetwa uk uñjapjjañapa, kuna laykutejj mä qhawqha tiempot casarasipjjaspawa. Casarasipki uka urojja, novionakajj Jehová Dios nayraqatanwa jakkasin munasiñataki ukat respetasiñatak mä promesa lurapjje. Janïr uka promesa lurkasasa yaqha ukham promesa lurkasasa, wali sum amuytʼasiñasawa. (Proverbios 20:25 liytʼäta). Noviañajj mä jilatampi. mä kullakampi jukʼamp sum uñtʼasipjjañapatakiwa, suma amtanakar puripjjañapatakirakiwa. Awisajj casarasiñwa amtapjjaspa jan ukajj jan casarasiñwa amtapjjarakispa. Jupanakatï jan casarasiñ amtapjjani ukhajja, noviapjjatapajj aynachtʼkaspas ukham janiw sañ munkiti. Antisas noviañajj mä suma amtar puriñatakiw jupanakar yanaptʼawayi.
Kuna amtampis maynejj noviañapa uk amuyañajj ¿kunatsa wali wakiskirejja? Mä soltero jilatatï jan ukajj kullakatï uk wali sum amuyani ukhajja, janiw jan casarasiñ amtampejj maynimp noviañ qalltkaniti. Kuna amtampis maynejj noviañapa uk janiw solteronakakejj amuyapjjañapäkiti, jan ukasti taqeniw uk amuyañasa. Yaqhepanakajja, noviasipki ukanakajj casarasipjjañapäkaspas ukhamwa amuyapjje. Ukham amuyañajj soltero jilat kullakanakarojj jan waltʼayaspawa. Estados Unidos markankir Melissa sat soltera kullakajj akham siwa: “Yaqhep jilat kullakanakajj noviasipki ukanakan casarasipjjapuniñapwa munapjje. Ukatwa yaqhep parejanakajj jan waltʼayaskasas noviasipkaki. Yaqhepajj jan estresasiñ laykojj janiw khitimpis noviañ munapkiti” sasa.
Khitimpis casarasïta uk ¿kunjamsa ajllisma?
Inas akham sasin jisktʼassta: “¿Kunjamsa jupar jan amuykañak jukʼamp sum uñtʼirista?” sasa. Jupajj kunjam chuymanisa kunanaksa luri jan ukajj Diosar serviñan kunjamäskisa ukjja, inas Salonana jan ukajj yaqha tantachäwinakan amuychisma. ¿Khitinakas amigonakapajja? ¿Kuna toqenakatsa parli? (Luc. 6:45). ¿Jupan amtanakapajj jumankirjamarakiti? Inas congregacionapankir ancianonakarusa jan ukajj jupar uñtʼir experiencian jilat kullakanakarus jisktʼaschisma (Prov. 20:18). Jupajj kunjam jaqet uñtʼatasa, kunjam chuymanisa ukanakatwa jisktʼasisma (Rut 2:11). Ukampis janiw jupar mayjtʼasiyañamäkiti. Juparojj respetomp uñjañamawa, janiw jupar sapa kut jakʼachasiñamäkiti, janirakiw jupat taqe kun jiskjjatañamäkiti.
¿Kunjamsa noviasipki ukanakajj Jehová Diosar jachʼañchapjjaspa?
¿Kunas maynir sum uñtʼañatakejj yanaptʼätam? Wali qhana ukat chuymatpachwa parltʼasipjjañama, jisktʼasipjjañamawa, wali atencionampiw istʼasipjjañamaraki (Prov. 20:5; Sant. 1:19). Kunanakatï fácil parltʼasiñatak yanaptʼapkiristam ukanak inas lurapjjchisma, juntuw manqtʼasipjjasma, jaqenakajj utjki uka lugaranakaruw pasiytʼir sarapjjasma, predikiriw sarapjjarakisma. Amigonakampi familiaranakamp chikäsaw jukʼamp sum uñtʼasipjjasma. Kunanaksa lurapjjasma uk organiztʼam, ukhamat yaqha horasanakansa, kunayman jaqenakampïsas kunsa parejamajj luri uk uñjañataki. Países Bajos toqenkir Albert jilatajj ukwa Alicia kullakamp noviasajj luräna, jupajj akham siwa: “Purapat uñtʼasiñatakejj kunanaksa lurapjjerista ukwa organiztʼapjjayäta. Juntuw phayapjjerïta, utan utjki uka lurañanaks lurapjjerïta, cheqas ukanak lurañajj janiw chʼamäkänti. Ukanak lurañaw kunjam chuymanïpjjtsa, kunanakans chʼamachasipjjañaja uk amuyañatak yanaptʼapjjetäna” sasa.
Noviamaru jan ukajj noviomar jukʼamp sum uñtʼañatakejja, Bibliat yatjjatañaw yanaptʼapjjätam. Jumanakatï casarasjjapjjäta ukhajja, familiamp Bibliat yatjjatañatakejj tiempo apstʼasipjjañamaw wakisini, ukhamat Diosajj matrimonioman wali importantëñapataki (Ecl. 4:12). Ukhamajj ¿janit jichhatpach Bibliat yatjjatañatakejj tiempo apstʼasipkasma? Cheqas noviasipki ukanakajj janïraw mä familiäpkiti. janïraw jilatajj kullakan pʼeqepäkiti. Ukampis jupanakatï Bibliat juntuk yatjjatapjjanejja, kunjamas sapa maynejj Jehová Diosamp apasi ukwa uñjapjjani. Estados Unidos markankir Max jilatampit Laysa esposapampit amuytʼañäni, jupanakarojj Bibliat juntuk yatjjatañaw yanaptʼarakïna. Jilatajj akham siwa: “Noviañ qalltapkayäta ukhatpachaw noviañ toqeta, matrimoniota, familian jakasiñat parlki ukanakat parlir qellqatanakasat yatjjatapjjayäta. Uka qellqatanakat yatjjatañaw jan parlapkiriskayäta ukanakat parlañatakejj yanaptʼapjjetäna” sasa.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-2-S pág. 187 párr. 5
Lámpara
Según Proverbios 20:27, “el aliento del hombre terrestre es la lámpara de Jehová, y escudriña cuidadosamente todas las partes más recónditas del vientre”. Lo que una persona “exhala” o expresa en público, sea bueno o malo, revela o arroja luz sobre su personalidad o lo más recóndito de ella. (Compárese con Hch 9:1.)