Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr25 septiembre págs. 1-14
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2025)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • 1-7 DE SEPTIEMBRE
  • 8-14 SEPTIEMBRE
  • 15-21 DE SEPTIEMBRE
  • 22-28 DE SEPTIEMBRE
  • 29 DE SEPTIEMBRE A 5 DE OCTUBRE
  • 6-12 DE OCTUBRE
  • 13-19 DE OCTUBRE
  • 20-26 DE OCTUBRE
  • 27 DE OCTUBRE A 2 DE NOVIEMBRE
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2025)
mwbr25 septiembre págs. 1-14

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

1-7 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 29

Jan Bibliarjamäki uka costumbrenakatsa creencianakatsa jitheqtapjjañäni

wp16.06 pág. 6, recuadro

Alajjpachat visionanaka

Walja jaqenakaw kunayman kʼari cuentonakar creyipjje ukat demonionakarus wal ajjsarapjjaraki. Jarkʼaqasiñatakejja idolonaka, amuletonaka ukhamarak qollanak alasipjje. Ukampis ukanakajj inamayakiwa, janiw jarkʼaqkaspati. Bibliajj akham sistuwa: “[Jehová Diosan nayranakapajja] sumwa uñjaski taqe akapachana kunanakatejj lurasiski ukanakjja, ukhamata chʼama churañataki khitinakatejj cheqpachana juparu iyawsasipki ukanakaru” sasa (2 Crónicas 16:9). Jehová Diosakiw cheqpach Diosajja, jupajj Supayat sipansa jukʼamp chʼamaniwa, jumatï Jupar confiyäta ukhajja jan walinakat jarkʼaqätamwa.

Diosampi jarkʼaqayasiñatakejja, kunas Jupar kusisiyi ukwa yateqañama ukat ukarjamaw sarnaqañamaraki. Amuytʼañataki, khä nayra patak maranakanjja, Éfeso markankir cristianonakajj layqasiñ libronak apthapisinjja ninaruw phichhantapjjäna (Hechos 19:19, 20). Ukhamajja Diosampi jarkʼaqayasiñatakejja idolonaksa, amuletonaksa, layqasiñ libronaksa, demonionakat “jarkʼaqasiñatak” pitanaksa, jan ukajj chʼankhanaksa ukhamarak kunanakatï demonionakampi mayachasitäki taqe ukanakwa apanukjjañama.

w19.04 pág. 17 párr. 13

¿Kuna kʼarinakas jiwatanakat yatichasi?

Mä costumbrejj Diosatak walikïskiti janicha uk jan sum yatkstan ukhajja, ‘yatiñanïñatak yanaptʼita’ sasaw Diosar taqe chuym mayisiñasa (Santiago 1:5 liytʼañataki). Ukatjja, qellqatanakasatwa yatjjatañasa. Wakisini ukhajja, jilïr irpirinakaruw jisktʼasiraksna. Jupanakajj kunsa lurañäni uk janis sapkchistanejja, aka yatichäwin yateqawayktan niya ukham textonakampiw amuytʼayapjjestani. Ukanak lurañajja, ‘kunatï walïki jan walïkaraki ukanak amuytʼañ yateqañasatakiw’ yanaptʼistani (Heb. 5:14).

w18.11 pág. 11 párr. 12

‘Kunatï cheqäki ukarjamaw sarnaqä’

Jan Bibliarjamäki uka costumbrenaka. Inas familiaranakasasa, yateqer masinakasasa jan ukajj jiwasamp chik trabajirinakas cumpleañonak amtañataki, jan ukajj yaqha ukham fiestanakar invitapjjchistaspa. Niyakejjay Jehová Diosajj ukanak uñischejja, ¿kunas ukar jan sarañatak yanaptʼistaspa? Jehová Diosajj kunatsa uka fiestanakar uñisi uk sum amuyañaw yanaptʼistaspa. Bibliat apstʼat qellqatanakasas uka toqet kamsisa ukanak wasitampi liytʼañas yanaptʼarakistaspawa. Uka fiestanakar kunatsa jan sarktan ukanak amttan ukhajja, kunatï Diosatak walïki ukarjam sarnaqaskataswa amuytanjja (Efes. 5:10). Jehová Diosar confiyañasa Arupar confiyañasa, ‘jaqenakajj kamsapjjanisa’ sasin jan ajjsarayasiñatakiw yanaptʼistani (Prov. 29:25).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Lisonja” párr. 1

“Lisonja”

Alabanza afectada o adulación para ganar la voluntad de una persona. Por lo general se hace para satisfacer el amor propio o la vanidad de quien es lisonjeado, y por eso es perjudicial. Con la lisonja se pretende ganar el favor o los beneficios materiales de otra persona, o crear en ella un sentimiento de obligación para con el adulador. A menudo la intención es poner una trampa a aquel que es objeto de la adulación. (Pr 29:5.) La lisonja no es una característica de la sabiduría de arriba, sino de la de este mundo, puesto que su raíz es el egoísmo, las distinciones y la hipocresía. (Snt 3:17.) La falta de sinceridad, la mentira, la adulación y la glorificación de hombres con el fin de sacar partido de su vanidad, son cosas que desagradan a Dios. (2Co 1:12; Gál 1:10; Ef 4:25; Col 3:9; Rev 21:8.)

8-14 SEPTIEMBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 30

“Jan pobre jaqer tukuyistati, janirak qamir jaqerus tukuyistati”

w18.01 págs. 24, 25 párrs. 10-12

Diosar munasiñaw cheqpach kusisiñ churistu

Cheqas taqeniw qollqjja muntanjja, qollqejj yanaptʼarakistuwa (Ecl. 7:12). Ukampis ¿kunatï wakiski ukampik jakasisajj maynejj kusisitäspati? Jïsa, kusisitäspawa (Eclesiastés 5:12 liytʼañataki). Jaqué sat chachan Agur yoqapajj akham sasaw qellqäna: “Janiraki uywistati qamirsa, jan kunansa, jan ukasti kunatejj jakañajjataki manqʼañajj wakiski ukak churita” sasa. Kunatsa uka chachajj ukham mayïna ukajj qhana amuytʼkañawa. Jupa pachpaw akham sarakïna: “Inas lunthatasjjerista, ukhamat qollan sutimwa nayajj pʼenqachayirista” sasa. Ukampis ¿kunatsa ‘jan qamir uywistati’ sasin sispachäna? Akham sarakïnwa: “Nayajj qamirëjjerista ukajja inas jumatjja armasjjerista: ‘¿Khitirak Diosasti?’” sasa (Pro. 30:8, 9). Yaqhep jaqenakajja, Jehová Diosar confiyañat sipansa qollqeparukiw confiyapjje, ¿jumajj ukham jaqenakar uñtʼtati?

Qollqer wal munirinakajja, janiw Diosan chuymapar purtʼapkaspati. Jesusajj akham sänwa: “Janiw khitis pä patronar esclavot sirvkaspati. Maynirojj uñisiniwa, maynirusti munasirakiniwa; maynirojj jakʼachasiniwa, maynirusti yaqhacharakiniwa. Janiw jumanakajj Diosampir Qollqempir esclavot servipkasmati” sasa. Ukatsti akham sarakïnwa: “Jan jumanakajj kunatï valoranïki ukanak aka oraqen jukʼamp imkatapjjamti. Aka oraqenjja, thuthan thuthantata, saruntata ukhamaw tukusipjje jan ukajj lunthatanakaw mantasin qʼepsupjje. Antisas kunatï valoranïki ukanak alajjpachar imkatapjjam. Ukanjja janiw thuthas thuthantkiti, ni saruntkisa, janirakiw lunthatanakas mantasin qʼepsupkiti” sasa (Mat. 6:19, 20, 24).

Kunatï utjkistu ukampiki jakasiñajja, janiw jukʼamp kusisita jakasiñatakik yanaptʼkistuti, jan ukasti Jehová Diosar serviñatakejj jukʼamp tiempow utjaraki sasaw waljanejj sapjje. Estados Unidos markankir Jack jilatajja, mä jachʼa utani, suma negocioni ukhamänwa, ukampis precursorat esposapamp chika serviñatakejja, taqe ukanak alj-jjänwa. Jupajj akham siwa: “Suma utajasa, oraqejasa wali munatänwa, ukanak aljañajj janiw munañjamäkänti. Nayajja, walja maranakaw trabajot qʼala aynachtʼata kuttʼanirïyäta. Ukampis esposajajj precursorätap laykojja, wali kusisitänwa. Jupajj akham siriwa: ‘Jefejajj taqet sipansa munasiriwa’ sasa. Jichhajja, nayajj precursoratwa serviskarakta, panpachaniw mä sapa jefetaki, mä arunjja, Jehová Diosataki irnaqasipkta” sasa.

w87-S 15/5 pág. 30 párr. 8

Tema a Jehová y será feliz

◆ 30:15, 16—¿Qué enseñan estos ejemplos?

Ilustran que la avidez es insaciable. Las sanguijuelas se llenan de sangre, tal como las personas ávidas, codiciosas, siempre desean más dinero o poder. De igual modo, el Seol nunca queda satisfecho, sino que permanece abierto para recibir más víctimas de la muerte. Una matriz estéril ‘clama’ por hijos. (Génesis 30:1.) La tierra azotada por la sequía embebe el agua de la lluvia y pronto da la apariencia de estar seca de nuevo. Y el fuego que ha consumido las cosas que se han arrojado en él envía llamas que lamen otra materia combustible que se halle cerca. Así sucede con los ávidos y avaros. Pero los que tienen como guía la sabiduría piadosa no son impulsados incesantemente por tal egoísmo.

w11-S 1/6 pág. 10 párr. 3

Cómo vivir dentro de sus posibilidades

Ahorre primero, compre después. Aunque este consejo parezca anticuado, es una de las fórmulas más sabias para evitar el endeudamiento. Además, lo ayudará a librarse de otras cargas, como los altos tipos de interés, que lo único que hacen es elevar el costo de lo adquirido. La Biblia pone como ejemplo a las hormigas y dice que son sabias porque guardan “alimento aun en la siega” en previsión para el futuro (Proverbios 6:6-8; 30:24, 25).

w24.06 pág. 13 párr. 18

¡Wiñayatak Jehová Diosan carpapankapjjañäni!

Kunjam chuymampis qollqer uñjtan uk amuytʼasiñasajj wali askiwa. Akham sasaw jisktʼassna: “¿Qollqetakt piensasktjja, kunsa alasirista ukakt piensasktjja? Maynit qollq maytʼasisajj ¿janiw uka qollq necesitkpachat sasin amuyasakit jan jankʼas kuttʼayktjja? ¿Qollqenïsajj jukʼamp importantëkiristsa ukhamt amuyastjja? ¿Wajjtʼasirïñajj nayatak chʼamakiti? ¿Qollqen jilat kullakanakajj qollqe chuymäpkaspas ukhamt amuytjja? ¿Qollqeninakan amigopäñ munasajj janit pobrenakan amigopäñ munktjja?” sasa. Cheqas Jehová Diosan carpapankañajj mä jachʼa bendicionawa. ¡Janipun uk aptʼasiñäniti! Ukhamajj jan qollq sinti munañamp apayasipjjañäniti. Ukhamtï lurañänejja, Jehová Diosajj janipuniw jaytjkistaniti (Hebreos 13:5 liytʼäta).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w09 4/15 pág. 17 párrs. 11-13

Jehová Diosan luratanakapajj wali yatiñanïtapwa uñachtʼayistu

Jichhajj damán sat mä animalat yatjjatarakiñäni (Proverbios 30:26 liytʼasiñapawa). Damanajj mä jachʼa wankʼur uñtatawa, jiskʼa kayitunakani ukat jiskʼa jiñchuniraki. Ukat wali ari nayraniwa. Kawkhantï jachʼa qalanakajj utjki uka cheqanakanwa jakapjje, ukat kunapachatï aycha manqʼan animalanakajj jutki ukhajj uka qala manqhanakaruw imantasipjje. Uka wankʼunakajj wali jakʼapuraw jakañ yatipjje, ukhamat juyphipachan jan thayat jiwarañataki.

¿Kunsa uka wankʼut yateqassna? Amuytʼañataki, uka wankʼojj aycha manqʼani animalanakatjja wal amuyasi. Ari nayritapampejj jayaruw uñji ukat imantasiñatakejja, mä qarqa jan ukajj putu jakʼankapuniwa. Jiwasajj ukhamäñasarakiwa, Supayan apnaqat akapachat jarkʼaqasiñatakejj ari nayraniksnas ukham wal amuyasiñasawa. Apóstol Pedrojj akham sasaw cristianonakarojj ewjjtʼäna: “Wali amuytʼasirïpjjam, jankʼakïpjjarakim, jumanakar uñisir Supayasti mä leonar uñtataw warartʼasisa sarnaqaski khitiru manqʼantañatakisa” sasa (1 Ped. 5:8). Kunapachatï Jesusajj aka Oraqenkkäna ukhajja, Diosat jitheqtayañ muniri Supayan sipitanakapatjja wal amuyasirïna (Mat. 4:1-11). Ukhamajj jupat yateqasiñasawa.

¿Kunas uka sipitanakat amuyasiñ yanaptʼistaspa? Jehová Diosan ewjjanakapar istʼañaw yanaptʼistaspa. Ukatwa Biblia liyiñsa tantachäwinakar sarañsa jan armasiñasäkiti (Luc. 4:4; Heb. 10:24, 25). Jïsa, kunjamtï wankʼunakajj jakʼapura jakapkejja, ukhamarakiw jiwasajj jilat kullakanakasat jan jitheqtañasäkiti, ukham lurañäni ukhajja, ‘maynit mayniruw’ yanaptʼasiñäni (Rom. 1:12). Ukham phoqañäni ukhajja, salmonak qellqer Davidjamaw sañäni: “Jumaw arjjatirijätajja, imantasiñajätasa, jumaw qhespiyirijätasa, Diosajätasa, nayar imantir qarqajätasa, imir jarkʼaqasiñajätasa, qhespiyir chʼamajätasa” sasa (Sal. 18:2).

15-21 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA PROVERBIOS 31

¿Mä taykan ewjjtʼanakapat kunanaksa yateqsna?

w11-S 1/2 pág. 19 párrs. 7, 8

Inculquen en sus hijos valores que los protejan

Denles un cuadro completo. Es cierto que a los hijos hay que advertirles sobre los peligros del sexo (1 Corintios 6:18; Santiago 1:14, 15). Pero recuerden que en la Biblia el sexo se presenta como un regalo del Creador, y no como una trampa de Satanás (Proverbios 5:18, 19; El Cantar de los Cantares 1:2). Si al hablar del tema con sus hijos siempre resaltan los aspectos negativos, ellos se harán un concepto de la sexualidad que ni es el correcto ni se basa en las Escrituras. Fíjense en lo que dice Corrina, una joven de Francia: “Como mis padres me daban muchos sermones sobre la inmoralidad sexual, llegué a mirar el sexo con malos ojos”.

Así que procuren que sus hijos conozcan toda la verdad sobre el sexo. Nadia, una madre mexicana, dice: “Siempre he querido que mis hijos comprendan que las relaciones sexuales son algo natural, un hermoso regalo que Jehová ha hecho a los casados. Quiero que entiendan que el sexo puede traerles alegrías o disgustos; todo depende de lo que decidan hacer con ese regalo”.

ijwhf-S artículo 4 párrs. 11-13

Cómo hablar con los hijos sobre el alcohol

Tomen la iniciativa y hablen del asunto. “El alcohol puede ser un tema que confunda a los jóvenes”, comenta un padre de Gran Bretaña llamado Mark. “Le pregunté a mi hijo de 8 años si beber alcohol estaba bien o mal. Mantuve un ambiente relajado e informal, lo que le ayudó a decir lo que pensaba”.

El asunto quedará más claro si hablan de ello en varias ocasiones. Dependiendo de la edad de su hijo, hablen del alcohol junto con otros temas importantes, como la seguridad vial o la educación sexual.

Pongan un buen ejemplo. Los niños son como esponjas: absorben todo lo que los rodea. Hay estudios que indican que los padres son quienes más influyen en los hijos. Por lo tanto, si su primera opción para calmarse o combatir el estrés es tomar alcohol, su hijo entenderá que esa es la solución ante los problemas de la vida. Así que pónganle un buen ejemplo y consuman alcohol de manera responsable.

g17.6-S pág. 9 párr. 5

Enseñe a sus hijos a ser humildes

Enseñe a su hijo a ser generoso. Muéstrele que “hay más felicidad en dar que en recibir” (Hechos 20:35). Una manera de hacerlo es preparando juntos una lista de personas que necesiten ayuda con las compras, el transporte o alguna reparación. Y, entonces, que su hijo lo acompañe cuando las ayude para que él vea cuánto disfruta usted de hacer cosas por otros. Así le enseñará a ser humilde de la mejor manera posible: dándole el ejemplo (texto bíblico clave: Lucas 6:38).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w25.01 pág. 13 párr. 16

Chachanaka, esposanakamar jachʼar aptapjjam

Qhawqha valoranisa uk sasina, yuspärasaraki. Mä chachajj kunatsa esposapar wali valoranit uñji uk sasaw jupar jachʼar apti, chʼamañchtʼarakiwa. Esposaparojj yanaptʼatapats yuspärarakiwa (Col. 3:15). Esposopan taqe chuym jachʼañchtʼatajja, esposapajj sumaki, wali munata, respetata ukhamaw jikjjatasi (Prov. 31:28).

22-28 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ECLESIASTÉS 1, 2

Waynanakar yatichaskakiñäni

w17.01 págs. 27, 28 párrs. 3, 4

Jilatanakar jukʼamp luräwinak churapjjañäni

Jehová Diosar servisasa, Jupat luräwinak katoqasas wal kusistanjja. Uka luräwinakjja kawkhakamatï puedkañäni ukhakamaw phoqañ muntanjja. Ukampis jilïrëjjasajj janiw kunjamtï waynäkasin lurirïkayätan ukham lurirjamäjjtanti (Ecl. 1:4). Ukanakaw kunanaktï Diosan markapan phoqañasäki ukanak jan phoqaykistaspati. Ukhamäkchisa, Diosan suma yatiyäwinakapajj taqe cheqanwa yatiyasiski. Ukatakejj Diosan markapajj Internet toqe, jichhak uñstir aparatonak toqew yanaptʼasi. Ukampis jilïrinakatakejja, ukanak apnaqañajj chʼamakïspawa (Luc. 5:39). Janiw ukakïkiti, chuymankipstasin qaritaw jikjjatasjjapjjaraki (Pro. 20:29, NM). Ukatwa jilïr jilatanakajj waynanakar yanaptʼapjjañapa, ukhamat taman jukʼamp luräwinak katoqapjjañapataki (Salmo 71:18 liytʼañataki).

Taman walja luräwinakanïpki ukanakatakejja, wayna jilatanakar jukʼamp luräwinak churañajj chʼamakïspawa. Inas luräwinakap jaytasajj llakisipjjchispa, ukhamarus uk jaytañajj jupanakatak chʼamakïspawa. Ukatjja, waynanakajj janiw sum lurapkaspati sasaw llakisipjjaspa. Mayninakar yanaptʼañatakejj janis tiempojj utjkaspa ukhamwa amuyapjjarakispa. Maysa toqetjja, waynanakajj mä luräwi katoqañatak suykasajj paciencianïpjjañapawa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Eclesiastés, Libro de” párr. 1

“Eclesiastés, Libro de”

El nombre hebreo Qo·hé·leth (que significa “Congregador; Agrupador; Juntador; Convocador”) describe con propiedad el papel que desempeñaba el rey en el gobierno teocrático de Israel. (Ec 1:1, 12.) La responsabilidad del gobernante consistía en mantener al pueblo dedicado de Jehová unido en fidelidad a su verdadero Rey y Dios. (1Re 8:1-5, 41-43, 66.) Por esta razón, lo que determinaba si un rey era bueno o malo para la nación era si dirigía o no a su pueblo en la adoración a Jehová. (2Re 16:1-4; 18:1-6.) El congregador, es decir, Salomón, ya había congregado a Israel y sus compañeros, los residentes temporales, en el templo. En este libro procuró congregar al pueblo de Dios para que evitara las obras vanas e infructíferas del mundo y efectuara las obras que eran dignas del Dios al que estaba dedicado como nación. El nombre que se usa en nuestras Biblias españolas se toma de la traducción que da la Versión de los Setenta griega de la palabra Qo·hé·leth, a saber, Ek·klē·si·a·stḗs (Eclesiastés), que significa “miembro de una eclesia [congregación; asamblea]”.

29 DE SEPTIEMBRE A 5 DE OCTUBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ECLESIASTÉS 3, 4

Kimsat kʼanat chʼankha jukʼamp chʼamanir tukuyapjjam

ijwhf-S artículo 10 párrs. 2-8

Cómo mantener la tecnología bajo control

● Usar bien la tecnología puede ayudar al matrimonio. Por ejemplo, algunos matrimonios la usan para mantenerse en contacto durante las horas que no están juntos.

“Es genial recibir un simple mensaje de texto que diga ‘te quiero’ o ‘te extraño’” (Jonathan).

● Usar mal la tecnología puede perjudicar al matrimonio. Por ejemplo, algunos utilizan el teléfono o la tableta a todas horas y, claro, eso significa que le dedican menos tiempo y atención a su cónyuge.

“Estoy segura de que ha habido veces en las que mi esposo habría hablado más conmigo si yo no hubiera estado pegada al teléfono” (Julissa).

● Algunas personas dicen que pueden tener una buena conversación con su cónyuge mientras usan el teléfono o la tableta. La socióloga Sherry Turkle llama a eso “el mito de la multitarea”. Por eso, aunque muchos crean que hacer más de una tarea al mismo tiempo es algo bueno, en realidad, no lo es. La misma socióloga dice que “nuestro rendimiento decrece con cada nueva tarea que añadimos a la combinación”.

“Me encanta hablar con mi esposo, pero no cuando se pone a hacer otras cosas al mismo tiempo, porque eso me da a entender que estaría igual de feliz si estuviera solo con su teléfono” (Sarah).

Conclusión: La forma en la que usamos la tecnología puede ayudar a nuestro matrimonio o hacerle daño.

w23.05 pág. 23 párrs. 12-14

‘Jah Diosan ninap’ janipun jiwarayapjjamti

¿Kunjamsa casadonakajj Aquilampit Priscilampit yateqasipjjaspa? Kunanakatï sapa maynir lurañajj waktʼapktam uka toqet amuytʼapjjam. Juma sapak lurañat sipans ¿janit ukanakat mayaksa esposomampi jan ukajj esposamampejj lurkasma? Aquilampi Priscilampejj juntuw predicapjjäna. ¿Jumanakajj ukhamti lurapjjta? Aquilampi Priscilampejj juntuw trabajipjjäna. Cheqas inas chacha warmjamajj jan mä pachpa trabajonïpkstati. Ukampis ¿janit utan utjki uka lurañanak juntuk lurapkasma? (Ecl. 4:9). Purapat yanaptʼasipjjäta ukhajja, mayachtʼatäpjjätawa, wali sum parltʼasipjjarakïta. Robert jilatampi Linda kullakampejj 50 jila maranakaw casaratäjjapjje. Jilatajj akham siwa: “Cheqas juntukïñatakejj janiw walja tiempojj utjapkituti. Ukampis kunapachatï nayajj platonak jarthapiskta, esposajajj platonak wañsuyaski jan ukajj nayajj jardinan trabajiskta esposajajj nayar yanaptʼir jutkaraki ukhajja, walpun kusista. Kunanaktï juntuk lurapjjta ukajj mayachtʼapjjetuwa, munasipkta ukas jiltaskakiwa” sasa.

Ak janipun armapjjamti: chacha warmjam juntukis jakasipkstajja, ukajj janiw mayachtʼatäpkasmas ukham sañ munkiti. Brasil markankir casarat mä kullakajj akham siwa: “Niyakejjay walja lurañanakampi ocupatästanjja, mä pachpa utan jakasajj walja tiempow juntüsktan sasin amuyañajj facilakïspawa. Ukampis akwa nayajj amuyasta, esposojamp juntüsajj chikataksa thak sarkirista ukhamakiwa. Chikat thakimp sarañatakejj kunanaktï esposojajj necesitki uk churañawa” sasa. Bruno jilatampit Tays esposapampit amuytʼañäni, jupanakat sapa maynejj kunjamäsipkisa uk amuyañatakejj kunsa lurapjje uk akham sasaw jilatajj qhanañchi: “Chacha warmjam juntukïpkta ukaratonak disfrutañatakejj celularanak imjjapjjtwa” sasa.

Ukampis inas chacha warmjam juntüñatak tiemp apstʼasiñajj jan gustapkstamti. Inas jumarojj yaqhanak lurañajj guststam, jan ukajj inas awisajj jumanakkam colertʼayasipjjsta. ¿Ukhaman uñjasisajj kunsa lurapjjasma? Nakhaskir ninat parlaniwayktan uka toqet parltʼaskakiñäni. Nin naktayktan ukhajja, ninajj mä jukʼakiw aqe, ukampis jukʼamp aqtañapatakejja, jukʼat jukʼatwa jukʼamp jachʼa lawanakamp apjjatañasa. Casarat chacha warminaka, jumanakajj ukhamarakiw sapüru chacha warmjam mä rato juntüñatakejj chʼamachasipjjañama. Kunatï panimarojj gustapktam, kunatï jan chʼajjwayapkiristam uk lurapjjam (Sant. 3:18). Mä jukʼak lurasas qalltapkchïtajja, ninar uñtasit munasiñanakamajj utjki ukajj jukʼampiw aqtani.

w23.05 pág. 20 párr. 3

‘Jah Diosan ninap’ janipun jiwarayapjjamti

‘Jah Diosan ninapan’ jan jiwarañapatakejja, panpachaniw casadonakajj Jehová Diosamp suma amigöñatakejj chʼamachasipjjañapa. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Panpachanitï Jehová Diosamp sum apasiñ wali valoranit uñjapjjanejja, taqe chuymaw ewjjtʼanakaparjam sarnaqapjjarakini. Ukhamatwa kuna jan walinakatï munasiñ thayaraykaspa ukanakat jitheqtapjjani, saykatapjjarakini (Eclesiastés 4:12 liytʼäta). Khitinakatï Jehová Diosan amigopäpki ukanakajja, jupjamäñatakiw chʼamachasipjje, jupajj kunjam chuymanisa ukham chuymanïñatakiw chʼamachasipjjaraki. Jupanakajj suma chuymani, pacienciani, perdonasiri ukhamäpjjewa (Efes. 4:32-5:1). Casadonakajj ukham chuymanïpjje ukhajj janiw munasiñajj thayarkiti. 25 jila maranak casarat Lena sat kullakajj akham siwa: “Khititï Diosamp sum apaski ukar munasiñas respetañas facilakiwa” sasa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Amor” párr. 39

“Amor”

“Tiempo de amar.” El amor solo se retiene de aquellos a quienes Jehová señala como indignos de ser amados, o de los que están resueltos a seguir en un proceder de maldad. De otro modo, ha de hacerse extensivo a todas las personas, mientras estas no demuestren odiar a Dios. Tanto Jehová Dios como Jesucristo aman la justicia y odian el desafuero. (Sl 45:7; Heb 1:9.) No se debe mostrar amor a los que odian intensamente al Dios verdadero. De hecho, no se conseguiría nada aunque se les siguiera mostrando amor, pues los que odian a Dios no responderán a su amor. (Sl 139:21, 22; Isa 26:10.) Por lo tanto, Dios merecidamente los odia y tiene un tiempo para tomar acción contra ellos. (Sl 21:8, 9; Ec 3:1, 8.)

6-12 DE OCTUBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ECLESIASTÉS 5, 6

Jachʼa Jehová Diosarojj wali respetompiw adortanjja

w08 8/15 págs. 15, 16 párrs. 17, 18

Respetomp sarnaqasa Jehová Diosar jachʼañchapjjañäni

Kunapachatï Diosar yupaychasktan ukhajja wali respetompiw taqe kunsa lurañasa sasaw Bibliajj qhanañchistu. “Kunapachatï Diosan temploparu saräta ukkhajja, sarnaqañanjja sum amuyasim” sasaw Eclesiastés 5:1 qellqatanjja amtayistu. Moisés ukat Josué chachanakajj janïr qollan oraqe taktʼkasajja wiskhunakap apsusisaw Jehová Diosar jachʼañchapjjatapsa, respetapjjatapsa uñachtʼayapjjañapäna (Éxo. 3:5; Jos. 5:15). Ukat israelit sacerdotenakajj lino hilot lurata calzoncillonakanïpjjañapänwa, ukhamat ‘lankhu charanakap imtʼasipjjañapataki’ (Éxo. 28:42, 43). Uka kamachir istʼañajja askïnwa, kunattejj altaran loqtkasajja phenqʼachataw uñjasipjjasapäna. Ukhamarakiw sacerdoten familiapajj Diosan mayitanakaparjam sarnaqapjjañapäna ukhamatwa sacerdotjam irnaqtʼataparojj respeto uñachtʼayapjjañapäna.

Cheqpachansa, Diosar respetañasawa ukat Jupar yupaychkasajj respetompiw sarnaqañasaraki. Ukat yaqhanakarus respetompiw uñjañasaraki ukhamatwa jiwasas respetompi uñjatarakïñänejja. Cheqasa ukham respetompi mayninakar uñjatasjja janiw pata chuymäñapäkiti jan ukasti taqe chuymäñapawa. Taqe chuymaw mayninakar respetompi uñjañasa kunattejj ukwa Diosajj uñji (1 Sam. 16:7; Pro. 21:2). Jiwasatï respetompi sarnaqañatak chʼamachasiñänejja amuyusansa, sarnaqäwisansa ukat jaqe masisarojj kunjams uñjañasa ukaruw yanapistani, ukhamaraki jiwas pachpas kunjamsa uñjasiñäni ukarus yanaptʼarakistaniwa. Ukatsti taqe luratanakasansa, parlatanakasansa qhanaw amuyasini. Isthaptʼasisasa kʼachachtʼasisasa respetompipuni sarnaqtan ukhajj apóstol Pablon aka arunakapar istʼataswa uñachtʼaytanjja: “Janirakiw khitirus kuna jan walsa lurapkti, ukhamata nanakan luräwinakajat jan walinak parlasipkañapataki. Ukat sipansti taqenirus uñachtʼayañ munapjjta cheqpachansa nanakajj Diosar servirinakäpjjatajja” sasa (2 Cor. 6:3, 4). “Jakäwinaka[sanjja] taqens uñjkata, Qhespiyir Diosan yatichäwipajj sumätapa yatipjjañapataki.” (Tito 2:10.)

w09 11/15 pág. 11 párr. 21

Bibliat yatjjatañaw Diosat sum mayisiñasatakejj yanaptʼistu

Jesusajj iyawsäwimpi ukat wali respetompiw Diosat mayisïna. Amuytʼañataki, Lazaror janïr jaktaykasajj alajjpachar uñtasin akham sasaw arsüna: “Awkiy, yuspagarsmawa nayar istʼatamata. Yattwa jumajj nayarojj istʼapunistawa” sasa (Juan 11:41, 42). ¿Jumajj taqe chuyma jan pächasisa mayisiraktati? Jesusajj yatichkäna uka mayisïwit amuytʼäta ukhajja, Jehová Diosan sutipa jachañchasiñapa, Apnaqäwip jutañapa ukat munañap lurasiñapajj wali wakiskirïtapwa amuyäta (Mat. 6:9, 10, NM). Jichhajj juman mayisïwinakamat mä jukʼa amuytʼarakim. ¿Mayisïwinakamajj Diosan Apnaqäwipata, Diosan munañap lurasiñapataki ukhamarak sutipajj qollanjam uñjatäñapatak mayitamti uñachtʼayi?

w17.04 pág. 6 párr. 12

“Phoqham kuntï lurañatak arskta ukjja”

Bautisasktan uka urojja, ‘munañam lurañatakiw jakäjja, mayitanakam phoqañatakiw chʼamachasëjja’ sasaw Jehová Diosar sayätanjja. Bautisasitasajj arsutasar phoqañatak qalltakiwa. Tiempompejj uka arsutas phoqasktanti janicha uk amuytʼasiñaw wakisi. Ukatakejj akham jisktʼasiñasawa: ‘¿Bautisaskta uka urut sipansa Jehová Diosarojj jukʼampit munastjja? ¿Taqe chuymat Jehová Diosar servisktjja? (Col. 3:23). ¿Sapürut Diosar mayistjja? ¿Sapürut Biblia liytjja? ¿Tantachäwinakarojj jan faltasisat sartjja? ¿Diosan arunakap yatiyirejj sarapuntti? ¿Ukanakjja taqe chuymat phoqasktjja?’ sasa. Apóstol Pedrojj Diosar serviñan qarjtañaw utjaspa, amuyasiñasawa sasaw ewjjtʼäna. Jan qarjtañatakejj Diosar jukʼamp confiyañataki, jukʼamp yatjjatañataki, aguantaskakiñataki, Diosar taqe chuyma serviskakiñataki chʼamachasiñasawa (2 Pedro 1:5-8 liytʼañataki).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w20.09 pág. 31 párrs. 3-5

Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa

Eclesiastés 5:8 textojja, pobre jaqenakar tʼaqesiyiri, jan cheqapar uñjiri mä gobernantetwa parli. Uka jaqejj jupat sipansa jukʼamp jilïrin uñchʼukitäskatapwa amtañapa. Cheqas jupat sipan jukʼamp jilïrinakaw utjaskaspa. Ukampis akapachankir taqe jilïrinakajj jan wali luririnakkamakïpjjewa, ukatwa jaqenakajj wal tʼaqesipjje.

Jan waltʼäwinakajj janis askichasirjamäkchejja, Jehová Diosaw ‘marka apnaqerinakarojj uñchʼukiski’ ukaw wal chuymachtʼistu. Ukhamajja, Jehová Diosaruw yanaptʼa mayisiñasa, ukatsti taqe llakinakasjja juparuw katuyañasa (Sal. 55:22; Filip. 4:6, 7). Jehová Diosajja, “sumwa uñjaski taqe akapachana kunanakatejj lurasiski ukanakjja, ukhamata chʼama churañataki khitinakatejj cheqpachana juparu iyawsasipki ukanakaru” (2 Crón. 16:9).

Ukhamajja, ¿Eclesiastés 5:8 textojj kunsa amuytʼayistu? Aka oraqenkir gobernantenak taypinjja, jukʼamp jilïrejj utjapuniwa. Ukampis taqe uka apnaqerinakat sipansa Jehová Diosaw jukʼamp jilïrejja ukwa uka textojj amtayistu. Jichha tiemponjja, Reinopan uttʼayatäki uka Jesús toqew Diosajj apnaqaski. Taqe kun uñjiri Taqe Chʼamani Diosajj cheqaparjamaw taqenirus uñji, Yoqapas jupjamarakiwa.

13-19 DE OCTUBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ECLESIASTÉS 7, 8

Kawkïr utantï “maynin jiwatapat llakitäsipki uka utar” sarapjjañäni

it-S “Duelo” párr. 9

“Duelo”

Un tiempo para estar de duelo. Eclesiastés 3:1, 4 dice que hay “tiempo de llorar y tiempo de reír; tiempo de plañir y tiempo de dar saltos”. Y dado que la humanidad se halla en una condición moribunda, se dice en la Biblia que el corazón de la persona sabia se halla “en la casa de duelo” y no en la “del banquete”. (Ec 7:2, 4; compárese con Pr 14:13.) En consecuencia, la persona sabia manifiesta su condolencia por el dolor ajeno y busca oportunidades para impartir consuelo, en lugar de desatender al doliente por dar prioridad a su satisfacción personal. Esto, a su vez, le ayuda a tener presente la transitoriedad de la vida y también a mantener una buena predisposición de corazón hacia su Creador.

w19.06 pág. 24 párr. 15

Llakitanakar yanaptʼapjjañäni

William jilatan esposapajj mä qhawqha maranak nayrakiw jiwäna, jupajj akham siwa: “Esposajajj kunanaksa lurirïna uka toqet parltʼapjjetu ukhajja, wal kusista, qhawqsa jupar munasipjjäna ukwa amtayitu. Ukajj jan sint llakisiñatakiw yanaptʼitu, chuymachtʼarakituwa. Esposajar wal munasiyäta, jupajj nayatak wali wakiskirïnwa” sasa. Bianca kullakajj akham sarakiwa: “Jilat kullakanakajj nayamp chik Diosar mayisipjje, Bibliatsa maya jan akajj pä textonak liytʼarapipjjetu ukhajja, wal chuymachtʼapjjetu. Yaqhanakar esposojat parlir istʼañasa, jupat parlir sum istʼapkitu ukhasa, wal chuymachtʼitu” sasa.

w17.07 pág. 16 párr. 16

“Jachapki ukanakampejj jachapjjarakim”

Wali llakitäpki ukanakatakejj Diosat mayirapiñasawa, jan ukajj jupanakamp chikaw mayissna. Ukham llakinakan orañajj chʼamakïspawa. Inas maykasajj chuym chʼalljjtayaschiñäni, arusas mayjtʼarakchini. Ukampis taqe chuyma mayirapiñäni ukajj llakitarojj wal chuymachtʼani. 12 parrafon parltʼaniwayktan uka Dalene kullakajja, akham siwa: “Kullakanakajj nayar chuymachtʼir jutapjjeri ukhajja, ¿janit orasksna? sasaw awisajj jisktʼirïta. Mayiñ qalltapjjeri ukhajj janiw arsuñ puedipjjerïkiti. Ukampis jukʼat jukʼatjja, sum arsjjapjjeri, chuymar purtʼkirwa tuktʼayjjapjjeri. Jehová Diosar taqe chuyma confiyapjjatapasa, Jupar wal munasipjjatapas walpun chʼamañchtʼitu” sasa.

w17.07 pág. 16 párrs. 17-19

“Jachapki ukanakampejj jachapjjarakim”

Niyakejjay taqenis mayj mayjästanjja, yaqhepatakejj jiwat familiapar armañajj wali chʼamäspawa. Ukhamajj janiw familiaranakapas amigonakapas jupampïski ukhakejj chuymachtʼir sarañasäkiti, jan ukasti qhepa phajjsinakkamas saraskakiñasawa. Kunattejj janiw yaqhanakajj visitirejj sarjjapjjaniti. Proverbios 17:17 qellqatajj akham siwa: “Mä amigojj taqe horasan munasiripuniwa; llakisiñansti mä jiljamaw chuymachasi” sasa. Jupanakar chuymachtʼañajj qhawqhakamay wakischini ukhakam chuymachtʼaskakiñasawa (1 Tesalonicenses 3:7 liytʼañataki).

Mä akatjamatwa wasitampi llakisjjaspa uk amtañasapuniwa. Inas casarasipki uka urusa, jan ukajj mä fotosa, kun muktʼañasa, kun istʼañasa jan ukajj yaqha ukhamanakas amtaychispa. Qalltanjja, mä viudotakisa jan ukajj mä viudatakis sapaki kun lurañas wali chʼamäspawa. Sañäni, jachʼa tantachäwinakar sarañasa, Jesusan jiwatap amtir sarañas wali chʼamäspawa. Mä viudo jilatajj akham siwa: “Casarasipkta uka aniversario uru purinini ukajj wali llakkañäniwa sasaw jayäkipan suyjjayäta, uka urojj cheqapuniw ukhamäna. Ukampis walja jilat kullakanakaw uka urojj munat amigonakajampi tantachtʼasiñajataki waktʼayapjjäna, ukhamat sapakïsin jan llakisiñajataki” sasa.

Ukampis janiw uka urunakakejj jupanakar chuymachtʼir sarañasäkiti, uk amtañasapuniwa. Junia kullakajj akham siwa: “Akatjamat visittʼir jutapjje ukajj wali wakiskiriwa. Ukham visittʼatäñajj wal chuymachtʼasi” sasa. Cheqas llakitäpki ukanakajj munat familiapat amtasipjjapuniniwa, janiw llakipjja apaqkapunsnati. Ukampis kunayman toqetwa jupanakar chuymachtʼsna (1 Juan 3:18). Gaby kullakajj akham siwa: “Walpun Jehová Diosar yuspärta, jilïr irpir jilatanakajj wali munasiñampiw yanaptʼapjjetu, llakin uñjaskayäta ukhajj janipuniw sapak jaytapkitänti. Jehová Diosas wali munasiñampi amparapar qhomjjarkitaspa ukhamänwa” sasa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w23.03 pág. 31 párr. 18

“Taqeniw nayan discipulonakajäpjjatam yatipjjani”

Inas awisajj chuym ustʼaykistu uka jilatampi jan ukajj kullakampi parlañ amtstan. Ukampis janïr parlkasajja, akham sasin jisktʼasiñasawa: “¿Kunatï paski uk sumpacht amuytjja? (Prov. 18:13). ¿Chuym ustʼayañpunt munpachïtu? (Ecl. 7:20). ¿Nayajj mä kutis uka kikpajj lurarakirïtti? (Ecl. 7:21, 22). Jupamp parlasajj ¿cheqapunit kunatï paski uk askichäjja?” sasa (Proverbios 26:20 liytʼäta). Jiwasatï uka jisktʼanak sum amuytʼañatak tiempo apstʼasiñäni ukhajja, inas maynir munasiñamp uñjañ amtchiñäni, kunatï paski uk armjjañ amtarakchiñäni.

20-26 DE OCTUBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ECLESIASTÉS 9, 10

Problemanakasar jan amuyusarjamak uñjañäniti

w13 8/15 pág. 14 párrs. 20, 21

Jehová Diosarojj janipun juchañchapjjañäniti

Khitis cheqpachapun juchani uk amtañasawa. ¿Kunatsa? Kunattejj jiwas pachpaw awisajj jan walinakar purtʼasitasat juchanïtanjja (Gál. 6:7). Ukhamajj janiw Jehová Diosar juchañchañasäkiti. Kunatsa ukham sistan uk amuytʼañäni, yaqhep autonakajj wal tʼijuñapatak lurtʼatäspawa. Ukampis auto apnaqeritï jukʼamp tʼijuyasin thaki qewtʼki uka cheqar moqentaspa ukhajja, ¿ukhamar purtʼasitapat auto luririrut juchañchaspa? ¡Janiwa! Jiwasampejj ukhamarakiwa, Jehová Diosajj amtasarjam sarnaqerwa lurawayistu. Ukat kunjamsa suma amtanakar pursna uksa yaticharakistuwa. Ukhamajj pantjasitanakasat Jehová Diosar juchañchañajj janiw walïkaspati.

Cheqas jan walinakan uñjasktan ukhajja, janiw pantjasitasata jan ukajj jan wal luratasat ukhaman uñjasktanti. Jan ukasti awisajj “jan amuykay horasaw mä jan waltʼañan” uñjassna (Ecl. 9:12). Ukampis ak amtapuniñäni, akapachan jan walinak utjatapat Supayaw juchani (1 Juan 5:19; Apo. 12:9). Ukhamajj ¡Supayaw uñisirisajja, janiw Jehová Diosäkiti! (1 Ped. 5:8.)

w19.09 pág. 4 párr. 10

Jehová Diosajj humilde servirinakapar wal munasi

Humilde chuymanïñajj jan waltʼäwinakar saykatañatakis yanaptʼarakistuwa. Awisajja, inas jan walinakan uñjaschiñäni, jan ukajj yaqhanakar ukhaman uñjasir uñjchiñäni. Wali yatiñani Salomón reyejj akham sänwa: “Uñjaraktwa esclavo jaqenakar caballota saraskiri, jilïrinakarusti kayuki saraskiri, esclavöpkaspas ukhama” sasa (Ecl. 10:7). Awisajja, taqe kun suma lurtʼirinakajj janiw suma uñjatäpkapuniti, jan ukasti menos yatiñani jaqenakaw suma uñjatäpjje. Salomonajj uk yatïnwa, ukatwa jan waltʼäwinak utjipan jan sint llakisiñatak ewjjtʼäna (Ecl. 6:9). Ukhamajj jiwasatï humilde chuymanïstanjja, janiw kunanakatï akapachan paski ukanakat sint llakiskañäniti, akapachajj janiw kunjamtï jiwasajj munktan ukhamapunïkaniti.

w11 10/15 pág. 8 párrs. 1, 2

Askïki ukampi kusisipjjañäni

KUNJAMTÏ Biblian uñachtʼayaskejja, wali kusisit jakassna ukwa Jehová Diosajj muni. Jupaw “oraqet manqʼañ apsusiñapataki, chʼamanchir tʼantʼa jikjjatañapataki, chuymapar kusisiyir vino apsusiñapataki, ajanupar lliphipiyir aceite jikjjatañapataki” jaqerojj luri sasaw Salmo 104:14, 15 qellqatajj qhanañchi. Ukajj cheqäskapuniwa, Jupaw jakañasatakejj manqʼañsa, aceitsa ukat kunatï munaski ukanaksa churistu. Ukat ‘chuymasan kusisit’ jikjjatasiñasatakejj vino churarakistu (Ecl. 9:7; 10:19). Ukhamasti, kʼuchiki sarnaqassna ukat chuymasajj ‘kusisiñampi’ phoqtʼatäspa ukwa alajjpach Awkisajj muni (Hech. 14:16, 17).

Ukhamajja, chuym qhanartʼayasiñatakisa kusistʼañatakis tiempo apstʼasiñajj walikïskiwa. Kunjamsa “jamachʼinakajj jalaski” ukat kunjamsa “panqaranakajj jilaski” ukanak uñtapjjam sasaw Jesusajj säna (Mat. 6:26, 28; Sal. 8:3, 4). Cheqasa, kusisit ukat kʼumar jakasiñajj Diosan mä bendicionapawa (Ecl. 3:12, 13). Ukhamajj Dios nayraqatan askïki ukanakampi kusistʼañasawa, ukhamatwa chuymapsa kusisiyarakiñäni.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Chisme, calumnia” párrs. 4, 8

“Chisme, calumnia”

El chisme puede llevar a la práctica desastrosa de la calumnia. La sabiduría de las palabras de Eclesiastés 10:12-14 es obvia: “Los labios del estúpido se tragan a este. El comienzo de las palabras de su boca es tontedad, y el fin de su boca, posteriormente, es locura calamitosa. Y el tonto habla muchas palabras”.

Mientras que el chisme puede ser más o menos inofensivo (aunque puede convertirse en calumnia o conducir a ella), la calumnia siempre es perjudicial y causa daño y contienda. Sea que el calumniador lo haga con un motivo malicioso o no, se coloca en una mala posición ante Dios, pues “cualquiera que envía contiendas entre hermanos” practica una de las cosas que Dios odia. (Pr 6:16-19.) La palabra griega para “calumniador” o “acusador” es di·á·bo·los. Ese término también se usa en la Biblia como título de Satanás, “el Diablo”, el gran calumniador de Dios (Jn 8:44; Rev 12:9, 10; Gé 3:2-5), con lo que se indica quién fue el originador de la calumnia, este tipo de acusación difamatoria.

27 DE OCTUBRE A 2 DE NOVIEMBRE

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ECLESIASTÉS 11, 12

Kʼumara ukat kusisita jakasiñäni

g-S 3/15 pág. 13 párrs. 6, 7

El aire fresco y el sol, ¿son “antibióticos” naturales?

La luz solar también tiene propiedades desinfectantes. La publicación científica Journal of Hospital Infection explica que “la mayoría de los microbios que transmiten infecciones por el aire no tolera la luz del sol”.

¿Cómo puede usted sacar provecho de todo esto? Salga fuera, tome el sol con moderación y respire aire fresco. Seguro que le sentará bien.

w23.02 pág. 21 párrs. 6, 7

Jakäwisajj Diosan regalopawa wali sum uñjapjjañäni

Bibliajj janiw kʼumaräskakiñatakejj kunanaksa lurañasa, kunanaksa manqʼañasa uka toqet parlir mä librökiti, ukampis kunsa taqe ukanakat Jehová Diosajj amuyi ukwa qhanañchistu. Amuytʼañataki, Diosajj akham sasaw ewjjtʼistu: “Kunanakatï cuerpomar jan waltʼaykaspa ukanakampejj jan jakʼayasimti” sasa (Ecl. 11:10). Jiljas manqʼañasa machantasiñas janiw walïkiti sasaw Bibliajj qhanañchi, ukham lurasajj usuntsnawa, jiwaraksnawa (Prov. 23:20). Ukhamajj kunsa manqʼañäni, qhawqsa manqʼañäni umarakiñäni ukanak amtañajj wakiskani ukhajja, Jehová Diosajj jan jiljañaswa muni (1 Cor. 6:12; 9:25).

Jehová Diosajj jakañ vida regalot churkistu ukat yuspäratas uñachtʼayañatakejja, wal amuytʼasisaw kuns amtañasa (Sal. 119:99, 100; Proverbios 2:11 liytʼäta). Kunsa manqʼañäni uk janïr amtkasinjja, amuytʼasirïñasaw wakisi. Mä manqʼatï wal gustchistu ukampis jiwasar usuyirïtap yatstan ukhajj ¿kunsa lurañäni? Amuytʼasirïtasat janiw manqʼkañäniti. Amuytʼasirïñäni ukhajja, qhawqhatï wakiski ukhwa iktʼasiñäni, sapa kutiw ejercicio lurañäni, cuerpossa jarisiñäniwa, utassa qʼomacharakiñäniwa.

w24.09 pág. 2 párrs. 2, 3

“Diosan arunakap phoqapjjam”

Jehová Diosan servirinakapajj wali kusisitätanwa, ukham kusisitäñatakejj walja razonanakaw utjistu, janiw ukakïkiti, Diosan Arup sapür liytʼatasata, kuntï liytʼasajj yateqktan ukarjam phoqañatak chʼamachasisaw wali kusisitarakïtanjja (Santiago 1:22-25 liytʼäta).

‘Diosan arunakap phoqañajj’ walja toqenakanwa yanaptʼistu. Mä toqetjja, Jehová Diosaruw kusisiytanjja, uk yatiñajj wal kusisiyistu (Ecl. 12:13). Maysa toqetjja, Diosan Aruparjam sarnaqañajj familiasansa congregacionans mayninakamp sum apasiñatakiw yanaptʼistu. Inas jumarojj ukham yanaptʼarakstam. Janiw ukakïkiti, Jehová Diosan mandatonakapar jan istʼirinakajj kunayman jan walinakanwa uñjasipjje, ukampis jiwasajj janiw ukhamanakan uñjasktanti. Jehová Diosan leyinakapampita, mandatonakapampita, juicionakapampit mä cancionan parlasajja, David reyejj akham sarakïnwa: “Ukanak phoqañanwa jachʼa bendicionajj utji” sasa (Sal. 19:7-11).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Inspiración” párr. 10

“Inspiración”

Es obvio que los hombres que Dios usó para registrar las Escrituras no fueron simples autómatas que únicamente se limitaron a registrar información dictada. Leemos concerniente al apóstol Juan que la Revelación “respirada por Dios” le fue presentada por medio de un ángel “en señales”, y que Juan luego “dio testimonio de la palabra que Dios dio y del testimonio que Jesucristo dio, aun de todas las cosas que vio”. (Rev 1:1, 2.) Fue “por inspiración [literalmente, “en espíritu”]” como Juan “[llegó] a estar en el día del Señor” y se le dijo: “Lo que ves, escríbelo en un rollo”. (Rev 1:10, 11.) Por lo tanto, Dios consideró oportuno permitir que los escritores bíblicos dieran uso a sus facultades mentales a la hora de seleccionar las palabras y expresiones para describir las visiones que recibieron (Hab 2:2), aunque siempre suministró la dirección necesaria a fin de que el resultado final no solo fuese exacto y verdadero, sino que también encajase con su propósito. (Pr 30:5, 6.) En Eclesiastés 12:9, 10 se indica que el escritor tenía que poner de su parte, es decir, meditar, escudriñar y ordenar las ideas a fin de presentar “palabras deleitables y la escritura de palabras correctas de verdad”. (Compárese con Lu 1:1-4.)

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki