Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr26 enero págs. 1-11
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2026)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • 5-11 DE ENERO
  • 12-18 DE ENERO
  • 19-25 DE ENERO
  • 26 DE ENERO A 1 DE FEBRERO
  • 2-8 DE FEBRERO
  • 9-15 DE FEBRERO
  • 16-22 DE FEBRERO
  • 23 DE FEBRERO A 1 DE MARZO
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2026)
mwbr26 enero págs. 1-11

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

5-11 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 17-20

“Khitinakatejj jiwasar lunthatapkistu ukanakajja [kuns] katoqapjjani”

w18.06 pág. 7 párr. 16

“Reinojajj janiw akapachankirïkiti”

16 Jakäwis ukham mayjtʼayañajj wali wakiskiriwa. Akapachankir “jaqenakajj mä qhothutir qotar uñtatäpjjewa” sasaw Bibliajj qhanañchi (Is. 17:12; 57:20, 21; Apoc. 13:1). Politicajj jukʼampikiw jaqenakar tʼaqjjtayi, nuwasiñanaksa utjayi. Ukampis Diosan servirinakapajj sumankañana, mayachtʼata ukhamaw jakastanjja. Diosajj servirinakapar ukham jakasir uñjasajj wal kusispacha (Sofonías 3:17 liytʼañataki).

w16.04 pág. 28 párr. 4

Janipun akapachar mitisiñäniti

4 Kawkhantï jakastan ukanjja, inas jaqenakajj politicar mitisiñatak jan sint chʼamañchapkchistuti, ukatsti inas Diosan arunakap istʼañsa munapjjarakchi. Ukampis Supayan apnaqat akapachajj niyaw tukjatäni, ukhamasti sapürutjamaw akapachar jan mitisiñatakejj jukʼampi chʼamachasiñasa. Niyakejjay akapachajj amtaparjam sarnaqer jaqenakampi, ukhamarak mä amtarus jan purirjam sarnaqer jaqenakamp phoqantatächejja, sapürutjamaw tʼaqjjtaski (2 Tim. 3:3, 4). Yaqhep markanakanjja, jilat kullakanakasajj akapachar jan mitisiñatakejj wal chʼamachasiwayapjje. ¿Kunatsa? Uka markanakanjja, akatjamatwa marka apnaqerinakajj mayjtʼawayi. Jiwasajja, jan waltʼäwinakar saykatañatakejj jichjatpachaw wakichtʼasiñasa, jan ukhamäkaspa ukajja, akapachan luräwinakaparu mitisiñaruw purtʼassna. Ukhamajja, ¿kunjamsa akapachar jan mitisiñatakejj wakichtʼassna? ¿Kunsa akapachar jan mitisiñatakejj lurañasa? Ukwa aka yatichäwin pusi toqet yatjjataskañäni.

ip-1-S pág. 198 párr. 20

El consejo de Jehová contra las naciones

20 ¿Con qué resultado? Isaías lo indica: “Al tiempo del atardecer, pues, ¡miren!, hay terror repentino. Antes de la mañana... ya no es. Esta es la parte que corresponde a los que nos despojan, y la suerte que pertenece a los que nos saquean” (Isaías 17:14). Muchos están saqueando a los siervos de Jehová, es decir, tratándolos con dureza y falta de respeto. Dado que estos no son —ni quieren ser— parte de las religiones mayoritarias del mundo, críticos tendenciosos y opositores fanáticos los consideran presa fácil. Pero el pueblo de Dios tiene plena confianza en que “la mañana” en la que terminarán sus tribulaciones se acerca con rapidez (2 Tesalonicenses 1:6-9; 1 Pedro 5:6-11).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w06-S 1/12 pág. 11 párr. 1

Puntos sobresalientes del libro de Isaías (parte 1)

20:2-5. ¿Anduvo Isaías completamente desnudo por tres años? Es posible que solo se despojara de su prenda exterior y anduviera “vestido con muy poca ropa” (1 Samuel 19:24, nota).

12-18 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 21-23

¿Kunatï Sebná chachar paskäna ukat kunsa yateqsna?

w18.03 págs. 24, 25 párrs. 7-9

Jehová Diosajj munasiñatwa cheqañchistu

7 Cheqañchatäñajj kunja wakiskirisa uk amuyañatakejja, kunjamsa Jehová Diosajj pä chachanakar cheqañchäna uk uñjañäni. Maynïrejj Sebna satänwa, jupajj Ezequías reyejj apnaqkän uka tiemponwa jakäna. Maynisti Graham satarakiwa, jupajj jichha tiempon jakasir jilatawa. Nayraqatajj Sebna chachat parltʼañäni, amuyatajja Ezequías reyin utapanwa mayordomot servïna, ukhamajj respetat jaqëpachänwa (Is. 22:15). Ukampis qhepatjja, jachʼa jachʼaw tukjjäna, jachʼañchatäñwa thaqjjarakïna. Mä suma sepultura kunwa lurayasïna, wali suma carruajetwa jachʼa jachʼa tukusa sarnaqarakirïna (Is. 22:16-18).

8 Niyakejjay Sebna chachajj jachʼañchatäña munchïnjja, Jehová Diosajj cargopat apaqänwa, Eliaquim chacharuw jupa lanti uttʼayäna (Is. 22:19-21). Asirio marka apnaqeri Senaquerib chachajj Jerusalén markar tukjañ amtaskäna, ukapachaw ukajj pasäna. Qhepatjja, Senaquerib reyejj jilïr oficialanakaru, walja soldadonakampiruw judionakar ajjsarayañatak khitäna, ukhamat Ezequías reyis jupar katuyasjjañapataki (2 Rey. 18:17-25). Ezequías reyejja, uka chachanakampi jikisir sarañapatakejj Eliaquim chacharuw pä chachanakampi khitäna. Jupanakat maynejj Sebna chachänwa, ukhajja jupajj reyin secretariopakëjjänwa. Ukhamajj Sebna chachajj janiw wiñayatak chuyma ustʼayaskpachänti, antisas jukʼamp humilde chuymanëjjpachänwa, ukatwa secretariot irnaqañatakis iyaw sispachäna. Kunsa uka chachat yateqassna, uk jichhajj kimsa toqet uñjañäni.

9 Maya. Sebna chachajj cargop aptʼaskäna ukajja, “jachʼa jachʼa tukuñanjja aynachtʼañawa utji; pʼeqe waytat sarnaqañansti tinkuñaw utji” sasin Bibliajj siski ukwa amtayistu (Prov. 16:18). Congregacionan inas jumajj suma luräwinak katoqsta, ukhamïpan yaqhanakajj wali wakiskirïkasmas ukham uñjapjjstam. Ukhamächi ukhajja, ¿humilde chuymanïskakiñatakejj chʼamachasïtati? ¿Ukham wali suma luräwinak katoqatamat Jehová Diosarut jachʼañchäta? (1 Cor. 4:7). Apóstol Pablojj akham sasaw qellqäna: “Nayajj sapa mayni[ruw] akham sapjjsma: jan maynis jupa pachpatjja amuypati kunatï amuyañäki ukat jukʼampjja. Antisas suma amuytʼasir jaqjam amuyapjjam” sasa (Rom. 12:3).

w18.03 pág. 25 párr. 10

Jehová Diosajj munasiñatwa cheqañchistu

10 Paya. Sebna chachajj cambianiwa sasin inas Jehová Diosajj cheqañchchïna (Prov. 3:11, 12). Kunatï Sebna chachar paskäna ukajja, congregacionan luräwinakap aptʼasipki ukanakatakejj wali yateqaskayawa. Wiñayataki chuyma ustʼata sarnaqañat sipansa, Jehová Diosarojj taqe chuyma servisipkakiñapawa, ‘munasiñatwa Jehová Diosajj ukham cheqañchitu’ sasaw amuyapjjañapa. Jiwasatï humilde chuymanïñänejja, munasir Awkisajj bendisistaniwa (1 Pedro 5:6, 7 liytʼañataki). Jupan amparapanjja, mä suma ñeqʼëksnas ukhamäñwa muntanjja, ukhamat jiwasar cheqañchañapataki.

w18.03 pág. 26 párr. 11

Jehová Diosajj munasiñatwa cheqañchistu

11 Kimsa. Jehová Diosajj Sebna chachar kunjamtï cheqañchkäna ukajja, awk taykanakatakisa, jilïr irpirinakatakisa wali yateqaskayawa. Jehová Diosajj jucha lurañar uñiskchisa, juchar purtʼasipki ukanakarojj munasiskakiwa. Jupajj kunanaktï sum lurktan ukanakakwa uñji. Jumatï mayniru cheqañchañamächi ukhajja, ¿Jehová Diosjamarakit munasiñampi cheqañchäta? (Jud. 22, 23).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w06-S 1/12 pág. 11 párr. 2

Puntos sobresalientes del libro de Isaías (parte 1)

21:1. ¿A qué región se llama “el desierto del mar”? A pesar de no estar nada cerca del mar, la expresión designa a Babilonia, que se convertía todos los años en un “mar” pantanoso por el desbordamiento de los ríos Éufrates y Tigris.

19-25 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 24-27

“¡Jupaw jiwasan Diosasajja!”

cl pág. 16 párr. 21

“¡Uñtapjjam! ¡Jupaw jiwasan Diosasajja!”

21 Jiskʼa wawanakajj awkipar uñjasajja, amigonakaparojj wali kusisitaw akham sañ yatipjje: “¡Jupaw nayan papitojajja!” sasa. Ukham sasajja wawanakajj qhawqsa awkipar munasipjje, respetapjjaraki ukwa uñachtʼayapjje. Jehová Diosan servirinakapajj ukhamarakiw jikjjatastanjja. Bibliarjamajj Diosar taqe chuyma servirinakajja, jutïrin akham sasaw wali kusisit artʼasipjjani: “¡Uñtapjjam! ¡Jupaw jiwasan Diosasajja!” sasa (Isaías 25:8, 9). Jehová Diosajj kuna cualidadanakanisa uk jukʼamp uñtʼañäni ukhajja, jukʼampiw juparojj munasiñäni, taqe chuymaw respetarakiñäni.

w24.12 pág. 6 párr. 14

Jesusajj mä milagro toqew tʼantʼanak churäna

14 Jesusajj “jichhürutak tʼantʼa churapjjeta” sasin orasiñ yatichkäna ukhajja, “alajjpachana ukhamarak aka oraqen” Diosan munañap lurasiñap tiempotwa parlarakïna (Mat. 6:9-11). Ukajj ¿kunjamaw phoqasini sasmasa? Diosan munañapajj luraskani ukan suma manqʼanakaw oraqen utjani sasaw Bibliajj qhanañchi. Isaías 25:6-8 textonjja, Jehová Diosan Reinopan walja suma manqʼañanakaw utjani sarakiwa. Ukat Salmo 72:16 textonjja, “oraqenjja grano yapunakajj waljapunïniwa qollu patjjanakansa jilarkir waljapunïniwa” sasaw qhanañchi. Uka granonakampejj kawkïr tʼantʼatï wal gustktam ukwa lurasïta ukat yaqha ukhamanaks lurasirakïtawa, uvas yapunaksa yapuchasirakïtawa, uka uvasanakampejj suma vinonakwa lurasirakïta (Is. 65:21, 22). Cheqas oraqpachanwa uka bendicionanakajj utjani.

w25.01 págs. 28, 29 párrs. 11, 12

¿Kunjamsa Jehová Diosan munasirïtapajj yanaptʼistu?

11 Paraison kunjamsa jakasiñäni uk amuytʼam. Usuntañatsa jiwañats janiw llakisjjañäniti (Is. 25:8; 33:24). Kunanaktï munktan ukanakwa Jehová Diosajj churistani. ¿Kunanak yateqañas gustiristam? ¿Animalanakat yatjjatañajj gustiristamti? ¿Mä instrumento tukañ yateqañajj gustiristamti? ¿Dibujañ yateqañajj gustiristamti? Paraisonjja, arquitectonaka, utanak luririnaka, yapuchirinaka, manqʼa phayirinaka, herramientanak luririnaka, panqar ayrurinaka, ukanak cuidirinaka, ukat yaqha ukhamanakaw munasini (Is. 35:1; 65:21). Niyakejjay wiñay jakchiñänejja, ¡kuntï yateqañ munkañäni ukwa yateqañäni!

12 ¡Jiwatat jaktirinakar katoqañajj wali kusiskañäniwa! (Hech. 24:15). Jehová Diosata, taqe luratanakapat yateqaskakiñas wali kusiskañarakïniwa (Sal. 104:24; Is. 11:9). Ukampis akaw jukʼamp sumäni: Jehová Diosar servisajj janiw kuna jan wali luratats juchañchasjjañäniti. ¿Janejjay taqe uka bendicionanak ‘juchanakan mä qhawqha tiempo kusistʼañ’ laykojj jaytkasmatejja? (Heb. 11:25). Aka tiempon mä kun katoqañat sipansa, Paraison wali sum jakaskañäni ukaw jukʼamp sumäni. Ak amtapunim: janiw Paraison jakañ suyjjañäniti, jan ukasti ukanwa jakjjañäni. Taqe ukanakajj Jehová Diosan jiwasar wal munasitapatwa phoqasini, jupajj jiwasar wal munasitap laykuw Yoqaparus sacrificiot loqtäna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w24.12 pág. 24 párr. 18

Jehová Diosajj janiw jachaqtʼasitamat armaskiti

Ezequías reyirojj Jehová Diosan arunakapaw chuymachtʼäna, jiwasarojj ukhamarakiw Bibliankir arunakapajj chuymachtʼistaspa. Jehová Diosaw arunakap Bibliar qellqayawayi, ukaw wali llakitäktan ukhajj chʼamañchtʼarakistu (Rom. 15:4). África Occidental toqenkir mä kullakat parltʼañäni. Juparojj cáncer usunïtap yatiyapjjäna ukhajja, walpun jachäna. Kullakajj akham siwa: “Isaías 26:3 textow wal chʼamañchtʼitu. Jilapartejj janis problemanakas askichañ puedkchiñänejja, uka textorjamajj Jehová Diosaw llakinakan tranquilokïñatakisa aguantañatakis yanaptʼistu” sasa. Inas jumajj sinti jan walin uñjaschiyäta, jan kun kamachtʼirjam amuyasirakchiyäta, ¿kawkïr textos uka horasan jumar yanaptʼayätam?

26 DE ENERO A 1 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 28, 29

Jehová Diosarojj janiw lakampikejj jachʼañchañasäkiti

ip-1-S pág. 299 párr. 23

Isaías predice el ‘hecho extraño’ de Jehová

23 Los guías religiosos de Judá afirman que son sabios en sentido espiritual, pero han dejado a Jehová. Prefieren enseñar sus propios conceptos torcidos de lo bueno y lo malo, con los que justifican su falta de fe, sus actos inmorales y el hecho de que encaminan a la gente a incurrir en la desaprobación de Dios. Jehová empleará “algo maravilloso” —su ‘hecho extraño’— para ajustarles las cuentas por su hipocresía. Dice: “Por razón de que este pueblo se ha acercado con su boca, y me ha glorificado meramente con sus labios, y ha alejado de mí su corazón mismo, y su temor para conmigo llega a ser mandamiento de hombres que se está enseñando, por lo tanto, aquí estoy yo, Aquel que volverá a obrar maravillosamente con este pueblo, de manera maravillosa y con algo maravilloso; y la sabiduría de sus sabios tiene que perecer, y el mismísimo entendimiento de sus discretos se ocultará” (Isaías 29:13, 14). La sabiduría y el entendimiento que Judá se atribuye desaparecerán cuando Jehová dirija los acontecimientos de modo que la potencia mundial babilónica borre de la existencia todo el sistema religioso apóstata. Lo mismo sucedió en el siglo primero, cuando los caudillos judíos, que se creían sabios, extraviaron a la nación. Y algo similar le ocurrirá en nuestros tiempos a la cristiandad (Mateo 15:8, 9; Romanos 11:8).

w21.05 pág. 9 párr. 7

Cheqapar sarnaqer jaqenakarojj janiw kunas Diosar serviñat jarkʼkaniti

7 Jesusajj kuntï religión pʼeqtʼirinakajj lurapkäna uk jan ajjsartʼasaw juchañchäna. Sañäni, fariseonakajj awk taykanakapar cuidañ toqet mandamientonakar istʼañat sipansa, ampar jarisiñ costumbrenakapatakwa llakisipjjäna. Ukatwa jupanakarojj kʼari chuyman jaqenaka sasin säna (Mat. 15:1-11). Amuyatajja, uk istʼasajj Jesusan discipulonakapajj musparapjjpachänwa, ukatwa “kuntï siskta uk istʼasajja fariseonakajj colerasipjjewa” sasin Jesusar sapjjäna. Jesusasti akham sarakïnwa: “Kawkïr alitejj alajjpachankir Awkijan jan ayrutäki uka alejj jikʼinukutäniwa. Jan yäqapjjamti, jupanakajj juykhu irpirinakäpjjewa. Mä juykhutejj yaqha juykhuru irpaspa ukhajja, panpachaniw pʼiyar jalantapjjaspa” sasa (Mat. 15:12-14). Religión pʼeqtʼirinakajj walsa colerasipkchïnjja, Jesusajj kunatï cheqäki ukjja, jan ajjsartʼas qhanañchaskakïnwa.

w24.06 pág. 10 párr. 8

¡Wiñayatak Jehová Diosan carpapankapjjañäni!

8 ‘Chuymapan kunatï cheqäki uk parlir’ jaqejja, janiw mayninakan uñjatakejj Diosan leyinakap istʼir tukkiti, ukat sapäki ukhajj janirak istʼkiti (Is. 29:13). Ukham lurañajj janipuniw walïkaspati. ¿Kunjamatsa maynejj ukar purtʼasispa? Jehová Diosan yaqhep leyinakapajj janis walïkaspa ukham amuyasaw ukar purtʼasispa (Sant. 1:5-8). Kunanakatï amuyuparjam jan sinti importantëki ukanakan janiw Diosar istʼjjaspati. Diosar jan istʼatapat janis kuna jan walis paskaspa ukham amuyasajja, jan ajjsartʼasaw jukʼamp jan walinak lurañ qalltjjaspa. Diosarus sirvkaspa ukhamsa jupajj amuyaskchinejja, Jehová Diosajj janiw ukham adoratap katoqkaniti (Ecl. 8:11). Ukampis jiwasajj taqe kunanwa honradöñ muntanjja.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Ariel” párr. 1; it-S “Ariel” núm. 3

Ariel

(Hogar [o Fogón] del Altar de Dios, o: León de Dios).

3. Nombre críptico que se usa en Isaías 29:1, 2, 7 para referirse a Jerusalén. En esta ciudad se hallaba el templo de Dios, en cuyo recinto estaba el altar de sacrificios. Por esta causa, la ciudad era con toda propiedad el hogar (o fogón) del altar de Dios. También se la consideraba el centro de la adoración pura de Jehová. Sin embargo, el mensaje que se encuentra en Isaías 29:1-4 tiene un sentido ominoso y predice la inminente destrucción de la ciudad a manos de Babilonia (en 607 a. E.C.), cuando se convertiría en fogón del altar, pero en un sentido diferente: una ciudad en la que correría la sangre derramada y a la que consumiría el fuego, de modo que quedaría sembrada de cadáveres, víctimas de la ardiente destrucción. Las causas subyacentes de esta calamidad se mencionan en los versículos 9 al 16. No obstante, en Isaías 29:7, 8, se muestra que las naciones que infligiesen a Jerusalén dicha destrucción no alcanzarían su objetivo final.

2-8 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 30-32

Jehová Diosar imantasiñwa thaqañasa

w01-S 15/11 pág. 16 párr. 7

Jehová es nuestro refugio

7 Como Jehová es nuestro refugio, nos consuelan las siguientes palabras: “Con sus plumas remeras obstruirá el acceso a ti, y debajo de sus alas te refugiarás. Su apego a la verdad será un escudo grande y baluarte” (Salmo 91:4). Dios nos ampara como el ave que se cierne por encima de sus polluelos para protegerlos (Isaías 31:5). ‘Con sus plumas remeras obstruye el acceso a nosotros.’ Las “plumas remeras” de las aves son, en sentido general, sus alas, con las que cubren a sus crías para resguardarlas de los depredadores. Como simples polluelos, nos sentimos seguros bajo las “plumas remeras” de Jehová porque nos hemos refugiado en la verdadera organización cristiana (Rut 2:12; Salmo 5:1, 11).

w24.01 pág. 24 párr. 13

Jehová lo ayudará en los malos momentos

13 ¿Kunsa lurañasa? Mayninakat jan yaqhaqtañatakejj chʼamachasiñasawa. Mayninakat yaqhachasjjtan ukhajja, jiwas pachpataki ukhamarak problemanakasatakwa llakisjjsna. Ukham lursna ukhajj janiw suma amtanakar purjjsnati (Prov. 18:1). Cheqas awisajj taqeniw sapakïñ munsna, jukʼampis mä jan walin uñjasisaw sapakïñ munsna. Ukampis walja tiempo sapakëjjsna ukhajja, Jehová Diosajj khitinak toqetï yanaptʼañ munkistu ukanaks rechazksna ukhamäspawa. Ukhamajj jan walin uñjasisajj yanaptʼa katoqañajj chʼamäkchinisa, familiasana, amigonakasana, ancianonakan yanaptʼap katoqasiñäni. Jehová Diosaw jupanak toqejj yanaptʼaskistu (Prov. 17:17; Is. 32:1, 2).

w23.10 pág. 17 párr. 19

Jehová Diosaw ‘chʼamanir tukuyapjjätam’

19 ¿Kunsa taqe chuym suytʼaskakiñatakejj lurasma? Jumatï aka oraqen wiñayatak jakasiñ suytʼasksta ukhajja, kuntï Bibliajj Paraisot parlki uk liytʼam, ukankkasmas ukham amuytʼarakim (Is. 25:8; 32:16-18). Machaq mundon jakasiñajj kunjamänisa uk amuytʼam. ¿Ukankkasmas ukhamti amuyta? ¿Khitirus ukan uñjta? ¿Kunsa istʼta? ¿Kunjamas jikjjatasta? Bibliat apstʼat qellqatanakasanjja, Paraíso uñachtʼayir dibujonakaw utji ukanakaw jutïrin kunjamänisa uk amuytʼañatak yanaptʼätam. Ukatsti musicani videonak uñtasma, ukanakat mä qhawqhajj akanakawa: Paraison kusisitaw jakasjjañäni, Sinti jakʼankiwa jan ukajj Suma uru uñjta sat videonaka. Machaq mundon kunjamas jakasiñäni uka toqet lupʼipuniñäni ukhajja, amuyusarjamajj tʼaqesiñanakajj ‘mä qhawqha tiempokïniwa’, janirakiw kunäkanisa (2 Cor. 4:17). Kuna suytʼäwtï Jehová Diosajj churktam ukaw chʼamanir tukuyätam.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Pan” párr. 8

Pan

Uso figurado. En la Biblia, el término “pan” se usa también en sentido figurado. Por ejemplo, Josué y Caleb informaron a los israelitas que los habitantes de Canaán ‘eran pan para ellos’, con lo que al parecer querían decir que podrían conquistarlos fácilmente y que aquella experiencia sostendría y fortalecería a Israel. (Nú 14:9.) El Salmo 80:5 parece reflejar un profundo pesar, quizás debido al disfavor divino, pues se dice de Jehová, el Pastor de Israel: “Les has hecho comer el pan de lágrimas”. También se dice que Jehová daría a su pueblo “pan en la forma de angustia y agua en la forma de opresión”, lo que debía referirse a las condiciones que tendrían durante el sitio y que llegarían a ser tan comunes como el pan y el agua. (Isa 30:20.)

9-15 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 33-35

“Jupaw jumarojj salvtamjja”

w24.01 pág. 22 párrs. 7, 8

Jehová Diosaw jan waltʼäwinakan yanaptʼätam

7 Jiwasatï sinti jan walin uñjasiskstan ukhajja, janiw kunjamtï jikjjatasirïktan, amuyirïktan jan ukajj lurirïktan ukham lurañ puedjjsnati. Kunjamtï oladanakajj mä barcor uksar aksar jaqnaqkejja, ukhamarakiw jiwasajj chuymasan jikjjatassna. Ana kullakajj Luis esposopan jiwatapat ukhamaw jikjjatasïna. Kullakajj akham siwa: “Awisanakajj sapakiw jikjjatasirïta, wali llakitapunïyätwa. Esposojan jan nayampëjjatapat awisajj wal colerasirakirïta” sasa. Yaqhep urunakajj sapakiw kullakajj jikjjatasirïna, kunanakattï Luis esposopajj wali sum encargasirïkäna uka toqenakat mä amtar puriñajj waktʼkäna ukhajja, janiw kamachañs puedkänti. Kullakajj lamar qota taypins jallumpi thayampi jan waltʼayatäkaspa ukhamänwa. Llakinakajj aynachtʼaykistu ukhajj ¿kunjamsa Jehová Diosajj yanaptʼistu?

8 ¿Kunsa Jehová Diosajj luri? Jupajj suma saytʼatäñasatak yanaptʼañwa arsuwayi (Isaías 33:6 liytʼäta). Mä barcojj jallu taypinkki thaya taypinkki ukhajja, uksar aksar jaqnaqataw uñjasispa. Jan ukham jaqnaqatäñatakejja, walja barconakajj purap lador uma manqhankir chheqanakanïpjjewa. Ukhamatwa barcojj jan sinti jaqnaqatäjjeti, pasajeronakas sumakiw seguro viajipjjaraki. Ukampis uka chheqanakajj barcojj saraski ukhakiw jilpachajj yanaptʼaspa. Jiwasampejj ukhamarakiwa, jiwasatï jan waltʼäwinakan uñjaskasas suma saytʼatäñ munstan ukhajja, nayrar sarantaskakiñasawa, mä arunjja Jehová Diosarojj jan jitheqtas serviskakiñasawa.

w21.02 pág. 29 párrs. 10, 11

¿Jan walinakan uñjaskasas kunjamsa kusisitäsna?

10 Kunsa lurañasa: Jehová Diosaruw yatiñanïña mayiñasa. Yantʼanakan uñjaskasas kusisitäskakiñatakejja, nayraqatajj yatiñanïñatakiw Diosar oracionan mayisiñasa, ukhamat suma amtanakar puriñataki (Santiago 1:5 liytʼañataki). Ukampis Jehová Diosajj janis oracionanakas jankʼak contestkistaspa ukham amuyañäni ukhajj ¿kunsa lurañasa? Santiagojj “Diosar mayisisipkakim” sasaw ewjjtʼistu. Jehová Diosajj kutin kutin jan waltʼäwinak aguantañatak yatiñanïñ mayitasatjja, janiw jiwasatak coleraskaniti. Jan ukasti jan michʼasisaw yatiñanïñ churistani (Sal. 25:12, 13, TNM). Jupajja, kuna yantʼanakansa uñjastan uk sumwa yatiski, jiwasat sinttʼasiwa, yanaptʼañwa munarakistu. ¿Uk yatiñajj kusiskañajjaya? Kunjamsa Jehová Diosajj yatiñanïñ churistu uk jichhajj uñjañäni

11 Jehová Diosajj Arup toqew yatiñanïñ churistu (Prov. 2:6). Ukatakejj Biblia estudiañasawa, Bibliat apstʼat qellqatanakatsa yatjjatañasarakiwa. Ukampis janiw yatjjatañakejj wakiskiti, jan ukasti kuntï Jehová Diosajj ewjjtʼkistu ukarjamaw sarnaqañasaraki. Discípulo Santiagojj akham sänwa: “Diosan arunakap phoqerïpjjam, jan aleq ischʼukirikïpjjamti” sasa (Sant. 1:22). Diosan ewjjtʼanakapar istʼtan ukhajja, sumankir jaqeru, amuytʼasiri, khuyaptʼayasir jaqeruw tuktanjja (Sant. 3:17). Ukham jaqëñajja, kuna kasta yantʼan uñjaskasas kusisitäskakiñatakiw yanaptʼistu.

ip-1-S págs. 352, 355 párrs. 21, 22

“Ningún residente dirá: ‘Estoy enfermo’”

21 La profecía de Isaías tiene también un cumplimiento moderno. Los siervos de Jehová de nuestros días han experimentado igualmente una curación espiritual. Se les ha liberado de enseñanzas falsas tales como la inmortalidad del alma, la Trinidad y el infierno. Han recibido guía moral que les ayuda a evitar prácticas inmorales y a tomar buenas decisiones. Y, gracias al sacrificio redentor de Jesucristo, disfrutan de una posición limpia ante Dios y una buena conciencia (Colosenses 1:13, 14; 1 Pedro 2:24; 1 Juan 4:10). Esta curación espiritual tiene asimismo beneficios físicos. Por ejemplo, al abstenerse de las relaciones sexuales inmorales y el consumo de tabaco, los cristianos se protegen de las enfermedades de transmisión sexual y ciertos tipos de cáncer (1 Corintios 6:18; 2 Corintios 7:1).

22 Pero después de Armagedón, en el nuevo mundo de Dios, habrá un cumplimiento más grandioso aún de las palabras de Isaías 33:24. Bajo el Reino mesiánico, los seres humanos experimentarán una gran curación física junto con la curación espiritual (Revelación 21:3, 4). Poco después de la destrucción del sistema de cosas de Satanás, sin duda tendrán lugar a escala mundial milagros como los que realizó Jesús cuando estuvo en la Tierra. Los ciegos verán, los sordos oirán y los cojos caminarán sin dificultad (Isaías 35:5, 6). De este modo, todos los sobrevivientes de la gran tribulación podrán participar en la magnífica obra de convertir la Tierra en un paraíso.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w23.05 pág. 16 párr. 8

‘Santo thakin’ sarnaqaskakim

8 Inas yaqhepajj akham amuyapjjchispa: “Kunanakatï judionakar paskäna ukanakajj wali musparkañawa. Ukampis ¿jichhürunakan uk yatiñajj yanaptʼistaspati?” sasa. Jïsa, yanaptʼistaspawa. Jiwasajj ‘Santo Thakinsa’ sarnaqasksna niya ukhamarakiwa. Uka thakiw Jehová Diosar mä paraisonjam adorañatakejj yanaptʼistu. Jutïrinjja Reinon bendicionanakapat disfrutañatakiw yanaptʼarakistani. Ukatwa ajllitanakasa ‘yaqha ovejanakas’ uka thakinkaskakiñasa (Juan 10:16). 1919 marat aksarojja, millón millón chachanakampi, warminakampi, wawanakampiw Jachʼa Babiloniat mistunipjje, mä arunjja oraqpachankir taqe falso religionanakatwa mistunipjje, ukhamatwa uka santo thakinjam sarnaqañ qalltapjjaraki. Jumajj uka taypinkarakpachätawa. Niya 100 maranakas jaqenakajj uka thakinjam sarnaqañ qalltjjapjjchejja, jukʼamp walja maranak nayratwa uka thakejj wakichasjjäna.

16-22 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 36, 37

“Jumajj istʼkarakta uka arunakar jan ajjsaramti”

it-S “Ezequías” núm. 1 párr. 14

Ezequías

Fracaso de Senaquerib en Jerusalén. Tal como Ezequías había previsto, Senaquerib decidió atacar Jerusalén. Durante el sitio de Lakís, ciudad bien fortificada, Senaquerib envió parte de su ejército con una delegación de jefes militares para pedir la capitulación de Jerusalén. El vocero del grupo era Rabsaqué (título militar, no nombre propio), que hablaba hebreo con soltura. A voz en cuello, ridiculizó a Ezequías y desafió a Jehová, jactándose de que Él no podría librar a Jerusalén, tal como los dioses de otras naciones no habían podido salvar la tierra de sus adoradores del rey de Asiria. (2Re 18:13-35; 2Cr 32:9-15; Isa 36:2-20.)

ip-1-S pág. 387 párr. 10

Un rey ve recompensada su fe

10 Rabsaqué pasa a recordar a los judíos la abrumadora superioridad militar de los asirios. Con arrogancia lanza este desafío: “Déjame darte dos mil caballos, para ver si puedes, por tu parte, poner jinetes sobre ellos” (Isaías 36:8). Ahora bien, ¿en realidad importa que la caballería adiestrada de la nación sea numerosa o sea escasa? No, pues la salvación de Judá no depende de que su poderío militar sea superior. Proverbios 21:31 lo explica así: “El caballo es algo preparado para el día de la batalla, pero la salvación pertenece a Jehová”. Luego, Rabsaqué afirma que la bendición de Jehová está con los asirios, no con los judíos. De otro modo —arguye—, Asiria no podría haberse adentrado tanto en el territorio de Judá (Isaías 36:9, 10).

ip-1-S pág. 388 párrs. 13, 14

Un rey ve recompensada su fe

13 El portavoz asirio utiliza otra arma verbal de su arsenal de argumentos. Advierte a los judíos que no crean a Ezequías si les dice: “Jehová mismo nos librará”. Rabsaqué les recuerda que los dioses de Samaria fueron incapaces de impedir que los asirios vencieran a las diez tribus. ¿Y qué decir de los dioses de las demás naciones que Asiria ha conquistado? “¿Dónde están los dioses de Hamat y Arpad? —pregunta—. ¿Dónde están los dioses de Sefarvaim? ¿Y han librado ellos a Samaria de mi mano?” (Isaías 36:18-20.)

14 Claro está que Rabsaqué, siendo adorador de dioses falsos, no comprende que existe una gran diferencia entre la apóstata Samaria y la Jerusalén gobernada por Ezequías. Los dioses falsos del reino norteño de diez tribus no tenían poder para librarlo (2 Reyes 17:7, 17, 18). En cambio, durante el reinado de Ezequías, Jerusalén les ha vuelto la espalda a los dioses falsos y sirve de nuevo a Jehová. Pero los tres representantes judíos no tratan de explicárselo a Rabsaqué. “Continuaron callados y no le respondieron palabra, pues fue el mandamiento del rey, que dijo: ‘No deben contestarle’.” (Isaías 36:21.) Eliaquim, Sebná y Joah regresaron para presentar a Ezequías un informe oficial de las palabras de Rabsaqué (Isaías 36:22).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-S “Freno” párr. 4

Freno

Jehová dijo a Senaquerib, el rey de Asiria: “Y ciertamente pondré mi garfio en tu nariz y mi freno entre tus labios, y realmente te conduciré de vuelta por el camino por el cual has venido”. (2Re 19:28; Isa 37:29.) Senaquerib tuvo que renunciar al sitio de Jerusalén y volver a Nínive, donde más tarde sus propios hijos lo asesinaron, no por su propia voluntad, sino por la mano de Jehová. (2Re 19:32-37; Isa 37:33-38.) El que Jehová ponga un freno en las mandíbulas de los pueblos enemigos indica que llegan a estar bajo su control absoluto, al igual que se domina a los animales por medio del freno. (Isa 30:28.)

23 DE FEBRERO A 1 DE MARZO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA ISAÍAS 38-40

“Jupajj mä awatirjamaw uywanakap sum uñjani”

w23.02 págs. 2, 3 párrs. 3, 4

Kunsa Bibliajj qellqayiripat yatichistu

3 (Isaías 40:8 liytʼäta). Diosan Arupajja, walja waranqa maranakaw Diosan servirinakaparojj yanaptʼawayi. ¿Kunjamatsa jichhürunakkam utjaskaki? Biblian qellqasitapat walja maranakaw pasawayjje, tukusir materialanakar qellqatarakïnwa, janirakiw Biblian mä original qellqatapas utj-jjeti. Ukampis Jehová Diosaw sagrado qellqatanakat copianak lurasiñapatakejj yanaptʼawayi. Bibliat copianak luririnakajj pantjasirïpkchïnsa, wali amuyumpiw copianak lurapjjerïna. Hebreo Arut Qellqatanakat parlkasinjja, Biblia toqet yatjjatat mä jaqejj akham siwa: “Nayra qellqatanakatjja, Hebreo Arut Qellqatanakakiw jan kun yaptʼasa, jan kun apaqas cheqapar copiasiwayi” sasa. Pantjasir chachanakaw walja maranak nayrajj uka copianak lurapjjäna, tukusir materialanakaruw qellqapjjarakïna. Ukampis Bibliat liytʼktan ukhajja, Biblia qellqayiri Jehová Diosan amuyunakapwa liytʼasktanjja.

4 “Taqe suma regalonakasa perfectöki taqe uka regalonakasa [Jehová Diosatwa] juti”, Diosajj churkistu taqe uka regalonakatjja, Bibliaw jukʼamp suma regalojja (Sant. 1:17). Mä regalojja, regalo churirejj jiwasar wali sum uñtʼatapa, kunanaktï necesitktan ukanak sum yatitapwa uñachtʼayistu. Bibliampejj ukhamarakiwa. Bibliat yatjjatktan ukhajja, Jehová Diosat waljanakwa yateqtanjja. Jupajj jiwasar wali sum uñtʼatapa, kunanaktï necesitktan ukanak yatitapwa amuytanjja. Jehová Diosajj kunjam chuymanisa ukanak wali sumwa Bibliajj qhanañchistu. Aka yatichäwinjja, yatiñanïtapata, cheqapar uñjirïtapata, munasirïtapatwa yatjjataskañäni. Nayraqatjja, Diosan yatiñapat Bibliajj kamsisa uk yatjjatapjjañäni.

cl pág. 82 párr. 7

Diosajj jiwasar jarkʼaqañatakejj wali chʼamaniwa

7 Jehová Diosajj uka awatirjamarakiw taqe chuyma jarkʼaqañ munistu (Ezequiel 34:11-16). Kunjamtï aka libronkir capítulo 2 ukan yatjjataniwayktanjja, Isaías 40:11 textojj Jehová Diosat akham siwa: “Jupajj mä awatirjamaw uywanakap sum uñjani. Amparapampiw corderonakarojj juntthapini, ichjjartʼasaw aparakini” sasa. ¿Kunjamatsa mä jiskʼa ovejitajj awatiripamp ichjjaruyasi? Nayraqatajj awatiriparuw jakʼachasi ukat awisajj kayupatwa moqtaraki, ukhamat awatiripamp ichjjaruyasiñataki. Ukampis uka jiskʼa ovejar ichjjaruñatakejja, awatirejj qonqortʼasisaw munasiñamp pechop jakʼar ichjjarusi. Uka uñachtʼäwejja, qhawqsa Jehová Diosajj munasistu, qhawqsa yanaptʼañ munarakistu ukwa uñachtʼayistu.

w18.01 pág. 8 párrs. 4-6

Jehová Diosaw “qaritarojj chʼam churi”

4 (Isaías 40:26 liytʼañataki). Alajjpachan qhawqha warawaranakas utji uk janiw khitis jaktʼañ puedkiti. Vía Láctea sat galaxianjja, mä 400.000 millón warawaranakaw utjpacha sasaw cientificonakajj sapjje. Ukampis Jehová Diosajj sapa mayniruw suti uchi. ¿Kunsa ukajj yatichistu? Diosatï jan vidani warawaranakatsa llakiskchejja, ¿janit jiwasat jukʼamp llakiskpacha? Jiwasajj munasiñatwa Diosar sirvtanjja, janiw obligataki sirvktanti (Sal. 19:1, 3, 14). Munasir Awkisajj taqe kunwa jiwasat yati. Jesusajj uka toqet akham sänwa: “Pʼeqenakaman utjki uka ñikʼutanakas taqpach jakhutarakiwa” sasa (Mat. 10:30). Salmonak qellqerinakat maynejj akham sarakïnwa: “Tatituw aski jaqen jakañ urunakap imaski” sasa (Sal. 37:18). Cheqas kuna jan walinakantï uñjasktan ukjja, sum yati, taqe ukanakar saykatañatakejj chʼam churistaspawa.

5 (Isaías 40:28 liytʼañataki). Jehová Diosaw chʼama churirejja. Uk amuytʼañatakejj qhawqha chʼamsa Intir churi uk uñjañäni. Ciencia toqet qellqeri David Bodanis chachajj akham sänwa: ‘Intinjja, sapa segundon walja kutiw millón millón bombanakas phallkaspa ukham phalli’ sasa. Yaqha cientificojj Inti toqet akham sarakïnwa: ‘Mä segundon Intin energiapajja, jaqenakarojj mä 200.000 maranakatakiw yanaptʼaspa’ sasa. Niyakejjay Jehová Diosajj Intirojj chʼam churchejja, jiwasarojj ukhamarakiw taqe jan walinakar saykatañatakejj chʼam churistani.

6 (Isaías 40:29 liytʼañataki). Jehová Diosar serviñajj wal kusisiyistu. Jesusajj discipulonakapar akham sänwa: “Nayan yugojja apapjjam [...] ukatwa almaman samarañapjja jikjjatapjjäta. Nayan yugojjasti jasa apañakiwa, khumojjasti sinti phisnakirakiwa” sasa (Mat. 11:28-30). Uka arunakajj cheqäskapuniwa. Awisajj qaritaw tantachäwinakarus predicacionarus sartanjja, ukampis ¿kunjamsa kuttʼanjjtanjja? Jan walinakar saykatañatak chʼamañchtʼata, suma wakichtʼata ukhamaw kuttʼanjjtanjja. Cheqas Jesusan yugop apañajj janiw chʼamäkiti, antisas phisnakiwa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

ip-1-S pág. 400 párr. 7

“Consuelen a mi pueblo”

7 La restauración que se produjo en el siglo VI a.E.C. no fue el único cumplimiento de esta profecía. Hubo otro en el siglo I E.C. Juan el Bautista fue la voz que estuvo “clamando en el desierto”, tal como se predijo en Isaías 40:3 (Lucas 3:1-6). Bajo inspiración, Juan se aplicó a sí mismo las palabras de Isaías (Juan 1:19-23). En el año 29 E.C. empezó a preparar el camino para Jesucristo. Su proclamación previa indujo al pueblo a buscar al Mesías prometido para escucharlo y seguirlo (Lucas 1:13-17, 76). Por medio de Jesús, Jehová conduciría a los arrepentidos a la libertad que solo el Reino de Dios puede otorgar: libertad de la esclavitud al pecado y la muerte (Juan 1:29; 8:32). La profecía de Isaías tuvo un cumplimiento aún mayor cuando el resto del Israel espiritual fue liberado de Babilonia la Grande en 1919 y restaurado a la adoración verdadera.

    Aymara qellqatanaka (2005-2026)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki