Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
MAYO 1-7
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JEREMÍAS 32-34
“Israelitanakajj markaparuw kuttʼapjjañapäna”
(Jeremías 32:6-10) Jeremiasasti sarakïnwa: “Tatituw nayarojj parljjayitu, sarakituwa: 7 ‘Uñtam, Hanameel, primo jilamawa, khititejj Salum tioman yoqapäki, ukaw jutani, ukatsti kuna oraqepatejj Anatot siski uka cheqan utjki uka oraqe ‘Alasjjeta’ sarakïtamwa, jumasti uka oraqjja alasjjarakismawa, jakʼa parientepätam layku’ sasa. 8 Kunjämatejj Tatitojj sitänjja, ukhamarjamapuniw Hanameel primo jilajjajj, reyin guardiapan patiopar jutasin, kuna oraqepatejj Anatot siski uka cheqan utjki uka oraqe alasiñajjataki parljjayitu, uka oraqesti Benjamín tribun oraqepankiwa, uka oraqe alasiñatakisti nayarurakiw waktʼitänjja jakʼa parientëtajj layku. Ukajj Tatitun munañapätapa amuyasinsti, 9 (Combinado con el siguiente versículo) 10 primo jilajjatjja uka oraqjja alasjjaraktwa. Tunka paqallqoni qollqenakwa katuyaraktjja, kunjämatejj alapajj arustʼatäkän ukhamarjama, taqe uka aläwitsti mä papelarurakiw qellqsuyta, selltʼata, ukhamaraki testigonakansa firmtʼataraki.
(Jeremías 32:15) Taqe chʼamani Tatitusti, kawkïritejj Israelan Diosapäkaraki ukasti siwa: ‘Aka oraqenwa wasitat utanaksa, yapunaksa alasipjjani’ sasa.
it-1-S jana 134 § 6
Anatot
Jeremías era de Anatot, pero llegó a ser un ‘profeta sin honra’ entre su propio pueblo, y hasta le amenazaron de muerte por hablar el mensaje de verdad de Jehová. (Jer 1:1; 11:21-23; 29:27.) Como resultado, Jehová predijo calamidad para aquella ciudad, una profecía que se cumplió a su tiempo debido, cuando Babilonia invadió el país. (Jer 11:21-23.) Antes de la caída de Jerusalén, Jeremías ejerció su derecho legal de comprar en Anatot un terreno que pertenecía a su primo, una señal de que algunos volverían del exilio. (Jer 32:7-9.) Entre los primeros que regresaron del exilio con Zorobabel, se encontraba un grupo de 128 hombres de Anatot, y esta ciudad fue una de las que se repoblaron, cumpliéndose de este modo la profecía de Jeremías. (Esd 2:23; Ne 7:27; 11:32.)
(Jeremías 32:10-12) primo jilajjatjja uka oraqjja alasjjaraktwa. Tunka paqallqoni qollqenakwa katuyaraktjja, kunjämatejj alapajj arustʼatäkän ukhamarjama, taqe uka aläwitsti mä papelarurakiw qellqsuyta, selltʼata, ukhamaraki testigonakansa firmtʼataraki. 11 Uka qellqatanakatsti pä copia katurakta, mayajj suma selltʼata kunjämarutejj alasitäkän ukhamarjama qellqataraki, mayasti mä copiakiraki. 12 Ukatsti ukanakjja Baruc chacharuw churarakta, jupasti Nerías jaqen yoqapänwa, Maasías jaqen allchhiparaki, ukasti Hanameel primo jilajja nayraqatana, kawkïri testigonakatejj firmapkäna ukanak nayraqatana, ukhamaraki kawkïri judionakatejj guardianakan patiopan qontʼatäpkän ukanak nayraqatanwa katuyarakta.
w07-S 15/3 jana 11 § 3
Puntos sobresalientes del libro de Jeremías
32:10-15. ¿Cuál era la razón de hacer dos escrituras de la misma transacción? La escritura abierta servía de fuente de consulta; la sellada era una copia para comprobar la exactitud de la primera si fuese necesario. Jeremías siguió los trámites legales pertinentes incluso cuando hizo tratos comerciales con un pariente y consiervo, lo que es un buen ejemplo para nosotros.
(Jeremías 33:7, 8) Judá markana, ukhamaraki Israelan sarnaqäwipsa sumaruw tukuyjjarakï, ukatsti wasitatwa jupanakarojj saytʼayjjä: kunjämäpkäntejj qalltanjja ukhamäjjapjjañapatakiraki. 8 Kuna juchanaktejj naya toqe lurapkän taqe ukanakatsti qʼomachjjarakïwa, taqe ñanqhanaka lurapkän ukanakatsti jupanakarojj perdonjjarakïwa, ukhamaraki nayataki saytʼasitanakapatsa.
¿Diosar uñtʼatasjja kunjamsa uñachtʼaysna?
22 Kunapachatï maynejj luratanakampi jan ukajj arunakampi chuym usuchjistu ukhajja, Jehová Diosat yateqasiñasarakiwa. Khitinakatï perdonasipki ukanakarojj ‘qʼomachjjarakïwa’ sasaw Jehová Diosajj nayra judionakarojj säna (Jeremías 33:8 liytʼasiñapawa). Qʼomachkaspas ukhamjja, khitinakatï jan wali luräwinakapat arrepentisipki ukanakan juchapjja Jupajj armjjewa; janipuniw jan walinakapat amtjjeti. Maynejj Jehová Diosan perdonap jikjjatasajja, ¿janiw juchararäjjeti sañti munpacha? Janiwa. Ukhamasti, Diosajj jaqenakar qʼomachaniwa siski ukatjja, yateqäsnawa. Maynejj jan wal lurkistu ukjja perdonañasawa, ukham lurasajja kunatï chuymasan utjki uk qʼomachksnas ukhamäspawa. ¿Kunjamsa uk lursna?
23 Maynejj mä suma munkañ nayra jarro churistaspa ukham amuytʼañäni. Ukat akatjamat qʼañuchtʼasispa ukhajja, ¿jankʼakit basurar jaqtsna? Janiwa. Kuna cheqatï qʼañuchtʼatäki ukjja, wali amuyumpiw jankʼak phiskursna, kunattejj suma qʼomäñapwa muntanjja. Ukhamarakwa, kawkir jilat kullakatï chuym ustʼaykistu ukatakejj jan chuymas ustʼat qheparañasatakiw chʼamachasiñasa. Kuna arunakasa jan ukajj kuna luräwis chuym ustʼaykistu uk janiw sapa kuti amtañasäkiti. Kunapachatï armjjañäni ukhajja, kuna jan waltï jilata kullakasajj lurkistu uk pampachasaw chuymas qʼomachtanjja. Ukatsti jan wali amtanaka chuymasat chhaqtayasajja, kunjamäkayätanti nayrajj ukham sum wasitat apasjjaraksna.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Jeremías 33:15) Uka uru purinkani ukapachasti Davidatakejj mä jupan wawapwa utjayarakëjja, juparakiw aka markanjja askimpi cheqapampi utjayani;
Machaq arustʼäwitjja askinakaw katoqasi
10 Jutañapäkäna uka Mesiasarojj ‘Davitan wawapa’ sasaw Jeremiasajj säna. Profetjam yupaychkäna ukhajja, David toqe jutañapäkäna ukajja janïraw uñstkänti, ukampis janiw chhaqtayatäkänti. Tiempoparuw Jesusajj Davitan familiap toqe nasiñapäna ukat juparojj Jehová “Tatituw jiwasan atipjirisajja” jan ukajj cheqapar uñjirisajja sasaw sutichapjjañapäna, ukhamat Diosajj cheqapar uñjañ munatap amuytʼayañapäna (Jeremías 23:5, 6 liytʼasiñapawa). Jehová Diosajj jilïr sapa Yoqapan tʼaqhesiñapataki ukat aka Oraqen jiwañapatakiw khitanïna, ukhamat cheqakankañaparjam ‘Davitan wawapat’ jutki ukan loqtasitapjjar juchanak pampachañataki (Jer. 33:15). Ukajja, mä qhawqhanitakejj ‘jakañatak askit uñtʼatäpjjañapatak’ (NM) mä thakjamsa jistʼarawaykaspa ukhamawa, ukat qollan ajayump ajllitapjjänwa ukhamat machaq arustʼäwinkapjjañapataki. Jan uka arustʼäwinkapki jupanakas askinakjja katoqapjjarakispawa, ukhamatwa Diosajj cheqapar uñjañ munatapjja uñachtʼayaraki, uk jichhajj yatjjataskañäni (Rom. 5:18).
(Jeremías 33:23, 24, NM) Y la palabra de Jehová continuó ocurriéndole a Jeremías, y dijo: 24 “¿No has visto lo que han hablado los de este pueblo, al decir: ‘A las dos familias que Jehová ha escogido, también las rechazará’? Y a mi propio pueblo lo siguen tratando con falta de respeto, para que ya no continúe siendo una nación delante de ellos.
w07-S 15/3 jana 11 § 4
Puntos sobresalientes del libro de Jeremías
33:23, 24. ¿Cuáles son “las dos familias” que se mencionan en estos versículos? Una es la familia real de David, y la otra, la familia de sacerdotes que descendieron de Aarón. Con la destrucción de Jerusalén y su templo, daba la impresión de que Jehová había rechazado a las dos familias y de que ya no tendría un reino sobre la Tierra ni que reviviría su adoración.
Biblia liyiñataki
(Jeremías 32:1-12) Sedequías reyejj tunka mara Judá oraqe apnaqkäna, ukhamaraki Nabucodonosor reyis tunka kimsaqallqoni mara apnaqkarakïna uka maraw Tatitojj Jeremiasarojj akham sasa parljjayäna: 2 Uka urunakansti Babiloniankiri reyin ejercitopaw Jerusalén markarojj nuwantaskarakïna, Jeremías profetasti uka urunakajj reyin guardiapan palaciopan preso katuntatäskarakïnwa. 3 Sedequías reyiw Jeremiasarojj ukham preso katuntayatayna, Jeremiasan akham sasa parlatap layku: “Tatitojj siwa: Aka markjja Babiloniankiri reyiruw katuyä, 4 Sedequías reyisti janirakiw caldeo jaqenakan amparapatjja jaltkaniti, jan ukasti Babiloniankiri reyin nayraqataparu uñstasinwa katuyasjjarakini. 5 Nabucodonosor reyisti Sedequías reyirojj Babilonia oraqeruw apasjjarakini, ukanwa qhepararakini nayan jupat amtasiñajjkama. Jumanakajj qawqhas caldeonak toqejj saytʼasisipkam, ukampisa janiw atipapkasmati. Naya Tatituw ukjja arsta” sasa. 6 Jeremiasasti sarakïnwa: “Tatituw nayarojj parljjayitu, sarakituwa: 7 ‘Uñtam, Hanameel, primo jilamawa, khititejj Salum tioman yoqapäki, ukaw jutani, ukatsti kuna oraqepatejj Anatot siski uka cheqan utjki uka oraqe ‘Alasjjeta’ sarakïtamwa, jumasti uka oraqjja alasjjarakismawa, jakʼa parientepätam layku’ sasa. 8 Kunjämatejj Tatitojj sitänjja, ukhamarjamapuniw Hanameel primo jilajjajj, reyin guardiapan patiopar jutasin, kuna oraqepatejj Anatot siski uka cheqan utjki uka oraqe alasiñajjataki parljjayitu, uka oraqesti Benjamín tribun oraqepankiwa, uka oraqe alasiñatakisti nayarurakiw waktʼitänjja jakʼa parientëtajj layku. Ukajj Tatitun munañapätapa amuyasinsti, 9 (Combinado con el siguiente versículo) 10 primo jilajjatjja uka oraqjja alasjjaraktwa. Tunka paqallqoni qollqenakwa katuyaraktjja, kunjämatejj alapajj arustʼatäkän ukhamarjama, taqe uka aläwitsti mä papelarurakiw qellqsuyta, selltʼata, ukhamaraki testigonakansa firmtʼataraki. 11 Uka qellqatanakatsti pä copia katurakta, mayajj suma selltʼata kunjämarutejj alasitäkän ukhamarjama qellqataraki, mayasti mä copiakiraki. 12 Ukatsti ukanakjja Baruc chacharuw churarakta, jupasti Nerías jaqen yoqapänwa, Maasías jaqen allchhiparaki, ukasti Hanameel primo jilajja nayraqatana, kawkïri testigonakatejj firmapkäna ukanak nayraqatana, ukhamaraki kawkïri judionakatejj guardianakan patiopan qontʼatäpkän ukanak nayraqatanwa katuyarakta.
MAYO 8-14
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JEREMÍAS 35-38
“Ebed-melec: jan ajjsarirïña ukat khuyaptʼayasirïñwa yatichawayistu”
(Jeremías 38:4-6) Ukatsti jilïrinakajj reyirojj sapjjarakïnwa: —Aka jaqerojj jiwayañawa, ukham parlatapampejja kawkïri soldadonakatejj markar qheparapki, kawkïri jaqenakatejj aka markankapki ukanakaruw chʼama thayjtayi. Aka jaqejj janiw aka markan askipa munkiti jan ukasti aka markan aynachtʼañapwa thaqe —sasa. 5 Sedequías reyisti jupanakarojj sarakïnwa: —Walikiwa, kuntejj jumanakajj uka jaqempi lurañ munapjjta uk lurapjjam, janiw jumanakampi kunas lurañjamäkjjeti —sasa. 6 Ukhamasti jupanakajj Jeremiasaru katuntasinjja, Malquías sata jilïrin phuchʼuparuw jaqontapjjäna, kawkïritï guardianakan patiopankkäna ukaru. Wiskhanakanjamwa warkuntapjjäna, uka phuchʼunsti janiw umajj utjkänti jan ukasti ñeqʼekiw utjänjja, Jeremiasasti uka ñeqʼeruw jalantjjarakïnjja.
it-2-S jana 984 § 7
Sedequías
Sedequías era un gobernante muy débil, como se desprende del hecho de que cuando más tarde los príncipes le solicitaron que diese muerte a Jeremías porque supuestamente debilitaba la moral del pueblo sitiado, Sedequías dijo: “¡Miren! Está en la mano de ustedes. Porque no hay absolutamente nada en que el rey mismo pueda prevalecer contra ustedes”. Sin embargo, después accedió a la solicitud de Ébed-mélec de rescatar a Jeremías e hizo que llevase consigo 30 hombres para ayudarle. Luego Sedequías volvió a tener una audiencia privada con Jeremías. Le aseguró al profeta que no lo mataría ni lo entregaría en manos de los que intentaban darle muerte. Pero temía represalias de los judíos que se habían pasado a los caldeos, por lo que no obedeció el consejo inspirado de Jeremías de rendirse ante los príncipes de Babilonia. Manifestando de nuevo su temor, le solicitó a Jeremías que no revelase a los suspicaces príncipes el tema que habían tratado en privado. (Jer 38:1-28.)
(Jeremías 38:7-10) Mayni jaqew ukanjja utjarakïna Ebed-melec sata, jupasti Etiopía oraqenkirïnwa, reyin palaciopansti wali cheqa jaqet uñtʼatarakïnwa, aka jaqew ukhama Jeremiasajj jaqontatätapa istʼarakïna. Uka horasasti reyejj mä tantachasïwinkaskarakïnwa Benjaminan Punkupa siski uka cheqana. 8 Ukhamasti Ebed-melec sat jaqejj palaciot mistuwayasinjja reyir yatiyiriw jaläna, akham sasa: 9 —Jachʼa rey, kuntejj uka jaqenakajj Jeremiasampi lurapki ukajj wali jachʼa juchawa. Mä phuchʼuruw jaqontapjje ukanwa manqʼatjama jiwaskaraki, tʼantʼasti janirakiw markanjja utjkjjeti — sasa. 10 Reyisti ukspacharakiw ordenarakïna Ebed-melec jaqerojja jupampi chika kimsa tunka jaqenakaru irpasiñapataki, ukatsti uka phuchʼut Jeremiasarojj janïra jiwkipan apsuñapataki.
w12-S 1/5 jana 31 § 2, 3
Jehová recompensa a todos sus siervos
¿Quién fue Ébed-mélec? Todo parece indicar que fue un funcionario de la corte de Sedequías, rey de Judá. Vivió en los días del profeta Jeremías, a quien Dios había enviado para advertir a los infieles habitantes de Judá de la destrucción que se avecinaba. Aunque estaba rodeado de príncipes que desobedecían a Dios, él era fiel a Jehová y sentía un profundo respeto por Jeremías. Un día ocurrió algo que puso a prueba su devoción a Dios: ciertos príncipes malvados acusaron falsamente a Jeremías de sedición y lo arrojaron en una cisterna fangosa para que muriera (Jeremías 38:4-6). ¿Cómo reaccionó Ébed-mélec?
Actuó con decisión y valor. No se quedó de brazos cruzados por temor a los príncipes. Habló con Sedequías en público y se quejó del injusto trato que se le había dado a Jeremías. Tal vez señalando a los autores de la agresión, le dijo al rey: “Estos hombres han hecho mal” (Jeremías 38:9). Sedequías escuchó a Ébed-mélec y lo autorizó a rescatar al profeta con la ayuda de treinta hombres.
(Jeremías 38:11-13) Ebed-melec jaqesti ukhamaw jaqenakjja irpäna, ukatsti reyin palacioparu sarasinjja reyin isi imasiñapatwa traponaka apsusinjja, mä pitaru chinuntasinwa uka traponakjja warkoqäna, kawkhankkäntejj Jeremiasajj ukkharu, uka uma phuchʼuna. 12 Ukat Jeremiasarojj sarakïna: —Uka traponak chheqhanqararu uskusim, ukhamat wiskhanakajj jan jumaru usuchañapataki —sasa. Jeremiasasti ukhamwa luräna. 13 Ukhamasti jaqenakajj uka wiskhatwa waysupjjäna, uka uma phuchʼut apsupjjarakïna. Uka qhepatsti Jeremiasajj guardianakan patiopanwa qhepararakïna.
w12-S 1/5 jana 31 § 4
Jehová recompensa a todos sus siervos
Entonces, Ébed-mélec demostró otra valiosa cualidad: la bondad. Dice el relato que tomó “trapos gastados y pedazos de tela gastada, y se los bajó a Jeremías [...] por medio de las sogas”. ¿Para qué? Para que el profeta se los pusiera debajo de las axilas de modo que, cuando tiraran de las sogas para sacarlo del fango, no se hiciera daño (Jeremías 38:11-13).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Jeremías 35:18, 19) Ukhamarusa, Jeremiasajj recabita jaqenakarojj sarakïnwa: “Israelan Diosapa, taqe chʼamani Tatitojj siwa: ‘Jumanakajj nayra Jonadab sat awkiman arunakapa istʼapjjatam laykojja, taqe yatichäwinakapsa, kuntejj jumanakaru sapkäyätam uka arunaka laykojja, 19 janipuniw Jonadab chachan wawanakapajj tukuskaniti, jan ukasti nayaru serviriw jutapjjani. Naya Israelan Diosapa taqe chʼamani Tatituw ukjja arsta’” sasa.
it-2-S jana 793
Recabitas
A Jehová le complació la obediencia respetuosa que mostraron. Su inquebrantable obediencia a un padre terrestre contrastaba con la desobediencia de los judaítas a su Creador. (Jer 35:12-16.) Dios dio a los recabitas la alentadora promesa: “No será cortado de Jonadab hijo de Recab un hombre que siempre esté de pie delante de mí”. (Jer 35:19.)
(Jeremías 37:21) Ukhamasti Sedequías reyejj sarakïnwa, Jeremiasajj guardianakan patioparuki preso qheparjjañapa, ukatsti sapa ururaki tʼantʼa apapjjañapa, Panaderonakan callepa satäki uka calleta. Ukhamaw phoqhasïna tʼantʼajj markan utjkän uka urunakajja. Ukhamatwa Jeremiasajj guardianakan patiopana preso qhepararakïna.
w98-S 15/1 jana 18 § 16, 17
Sigamos andando con Dios
16 Jehová amorosamente nos informa sobre la liberación que experimentaremos bajo el Reino mesiánico (Salmo 72:1-4, 16; Isaías 25:7, 8). También nos ayuda a enfrentarnos a las presiones de la vida ahora dándonos consejo sobre cómo mantener nuestras prioridades en la debida perspectiva (Mateo 4:4; 6:25-34). Jehová nos conforta mediante los relatos sobre la ayuda que dio a sus siervos del pasado (Jeremías 37:21; Santiago 5:11). Nos fortalece con el conocimiento de que el amor que les tiene a sus siervos fieles es inalterable, sin importar las calamidades que tengan que afrontar (Romanos 8:35-39). A los que confían en Jehová, él les dice: “De ningún modo te dejaré y de ningún modo te desampararé” (Hebreos 13:5).
17 Fortalecidos por este conocimiento, los verdaderos cristianos siguen andando con Dios en vez de volver a los caminos de este mundo. Una filosofía común de los pobres de muchos países es que quitar a quien tiene más para alimentar a la familia no es robar. Pero los que andan por fe rechazan este punto de vista mundano. Valoran la aprobación de Dios por encima de todo lo demás y esperan que Jehová recompense su conducta honrada (Proverbios 30:8, 9; 1 Corintios 10:13; Hebreos 13:18). A una viuda de la India le ayudó la laboriosidad y la inventiva. En vez de abrigar resentimiento por su suerte en la vida, sabía que Jehová bendeciría su esfuerzo por obtener los artículos de primera necesidad para ella y para su hijo, si ponía en primer lugar el Reino de Dios y su justicia (Mateo 6:33, 34). Muchos miles de personas de toda la Tierra, sin importar las adversidades que tengan que soportar, constituyen una prueba viviente de que Jehová es un refugio y una plaza fuerte (Salmo 91:2). ¿Es este su caso?
w95-S 1/8 jana 5 § 6, 7
Se acercan tiempos mejores
Posteriormente, cuando el rey de Babilonia sitió la ciudad apóstata de Jerusalén, la gente tuvo que “comer pan por peso y con solicitud ansiosa”. (Ezequiel 4:16.) La situación se hizo tan desesperada, que algunas mujeres se comieron a sus propios hijos. (Lamentaciones 2:20.) Sin embargo, aunque el profeta Jeremías estaba en custodia debido a su predicación, Jehová se encargó de que se le diera “un pan redondo de la calle de los panaderos, hasta que todo el pan de la ciudad se agotó”. (Jeremías 37:21.)
¿Se olvidó Jehová de Jeremías cuando se agotó el pan? Al parecer no, pues una vez que la ciudad cayó ante los babilonios, a Jeremías se le dio ‘una porción designada de alimento y un presente y se le dejó ir’. (Jeremías 40:5, 6; véase también Salmo 37:25.)
Biblia liyiñataki
(Jeremías 36:27-37:2) Reyin ukhama, kuntejj Jeremiasajj Baruc qellqeriparu qellqaykatayna, uka rollo nakhantayatapatsti, Tatitojj wasitatwa Jeremiasaru parläna akham sasa: 28 “Jichhajj yaqha rollo katum, ukatsti wasitat qellqam kunatejj nayrïri rollonjja qellqatäkän uka arunaka; uka rollsti Judá oraqenkiri, Joacim reyiw nakhantayänjja. 29 Ukatsti nayan sutejjaru sarakim: ‘Jumaw uka rollo ninaru phichhanttajja, ukatsti Jeremiasarus juchañcharaktawa, uka rolloru Babiloniankir reyin jutañapjjata qellqatätap layku, aka markarusti qʼalwa tʼunjarakini, jan jaqenakani, jan uywanakanwa jaytarakëjja sasa. 30 Jichhajj walikiwa, naya, Tatituw jumar sisma, Judá oraqenkiri Joacim reyi, janiw jumatakejj wawanakamajj utjkaniti Davidan tronopar qontʼasiñatakejja. Jiwat janchimasa urojj lupiru jaqonukutäniwa, arumasti juyphiru jaqonukutarakïniwa. 31 Ukatsti jumarusa, wawanakamarusa, jachʼa jilïrinakamarusa jucha luratanakapatjja mutuyarakïwa. Jumanakjjarusti ukhamaraki Jerusalén markan utjirinakjjarusa, Judá oraqen utjiri jaqenakjjarusa, kuna casta jachʼa tʼaqhesiñatejj yatiykta ukjja apayanipunïwa, jumanakasti uka yatiyäwinakarojj janiw istʼapkaraktati’” sasa. 32 Ukhamasti Jeremiasajj yaqha rollo aptasinjja Baruc qellqeriparuw churaraki. Ukatsti kuntejj Jeremiasajj siskäna taqe uka arunakwa qellqarakïnjja, kunanakatejj qellqatäkäna kawkïri rolltejj Joacim reyejj nakhantayki uka. Ukhamarusa Jeremiasajj ukar uñtasita yaqha arunakampwa yapjjatarakïna.
37 Babiloniankiri Nabucodonosor reyisti, Josiasan yoqapa Sedequiasarurakiw uttʼayäna, Judá oraqena, Joacim jaqen Jeconías yoqapa lanti reyïñapataki. 2 Ukampisa janirakiw Sedequías reyisa, ni jilïrinakapasa, ni jaqenakasa kuntejj Tatitojj Jeremías profeta toqe parljjaykäna uka arunakarojj istʼkänti.
MAYO 15-21
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JEREMÍAS 39-43
“Jehová Diosajj luratasarjamaw uñjistani”
(Jeremías 39:4-7) Sedequias reyimpi ukhamaraki soldadonakapampejja ukanaka uñjasinsti, markatjja jaltjjapjjänwa. Arumaw mistuwayjjapjjäna, palacion jardinanakäkis uksa cheqwa mistuwayjjapjjäna, pä perqa taypinkkisa uka punkunjama, ukatsti Jordán valle toqeru sarkis uka thakinjamwa jaltjjapjjäna. 5 (Combinado con el siguiente versículo) 6 Ukampisa caldeo soldadonakajj jupanakarojj arktapjjarakïnwa, Sedequías reyirusti Jericó pamparuw jikjjatapjjäna. Katuntasinsti Nabucodonosor reyin nayraqataparuw irpapjjäna; uka reyisti Ribla siski uka cheqankaskarakïnwa, Hamat siski uka oraqena. Ukanwa Nabucodonosor reyejj Sedequiasan wawanakapataki juchañchäwi mistuyarakïna, ukatsti pachpa Sedequiasan uñjkataw wawanakaparojj jiwarayäna pʼeqe apaqayasa, ukhamaraki taqe jachʼa jilïrinakaparusa, khitinakatï Judá oraqen apnaqapkän ukanakaru. 7 Sedequias reyirusti nayranakapa apsuyañatakiw arsurakïna, ukat Babiloniaru cadenanakampi ñachʼantata apayañataki.
it-2-S jana 984 § 8
Sedequías
Caída de Jerusalén. Finalmente (607 a.E.C.), en “el año undécimo de Sedequías, en el mes cuarto, el día nueve del mes”, se abrió una brecha en los muros de Jerusalén. Sedequías y los hombres de guerra huyeron durante la noche, pero fueron alcanzados en las llanuras desérticas de Jericó y Sedequías fue llevado ante Nabucodonosor, en Riblá. Los hijos de Sedequías fueron ejecutados delante de sus ojos. Puesto que entonces Sedequías no tenía más que treinta y dos años, los muchachos no podían haber tenido muchos años. Después de haber sido testigo de la muerte de sus hijos, Sedequías fue cegado, atado con grilletes de cobre y llevado a Babilonia, donde murió en la casa de custodia. (2Re 25:2-7; Jer 39:2-7; 44:30; 52:6-11; compárese con Jer 24:8-10; Eze 12:11-16; 21:25-27.)
(Jeremías 39:15-18) Kunapachatejj Jeremías profetajj guardianakan patiopana preso katuntatäskän ukapachaw Tatitojj juparu parläna, sarakïnwa: 16 “Saram, ukatsti Ebed-melec siski uka etiope jaqeru sarakim: ‘Taqe chʼamani Israelan Diosapa Tatitojj akham siwa: kuntejj aka markataki arskta uka arunakjja phoqhapunïwa, ukasti uka markan jan waltʼañapatakïniwa, janiw askipatakïkaniti. Kunapachatejj taqe ukanakajj paskani ukapachasti jumajj ukankaskarakïtawa. 17 Ukampisa nayaw jumarojj imarakïma jan uka ñanqha jaqenakaru jaltʼañamataki, kawkïrinakarutejj jumajj wali ajjsarkta ukanakaru. Naya Tatituw ukanakjja arsta. 18 Nayaw jumarojj jiwayatäñat qhespiyäma. Jumajj jaltawayjjätawa, janirakiw jiwayata uñjaskätati, nayaru iyawsatam layku. Naya Tatituw ukjja arsta’” sasa.
w12-S 1/5 jana 31 § 5
Jehová recompensa a todos sus siervos
Pues bien, ¿valoró Jehová lo que hizo Ébed-mélec? Por supuesto que sí. Mediante Jeremías le comunicó que la destrucción de Judá era inminente y le hizo cinco promesas que garantizaban su salvación. Jehová le aseguró: “Te libraré”, “no serás dado en la mano de los hombres”, “sin falta te suministraré un escape”, “no caerás a espada” y “ciertamente llegarás a tener tu alma como despojo”. ¿Por qué le prometió salvarlo? Jehová le dijo: “Porque has confiado en mí” (Jeremías 39:16-18). Él sabía que Ébed-mélec había ayudado a Jeremías, no solo porque se preocupaba por el profeta, sino porque tenía confianza y fe en Dios.
(Jeremías 40:1-6) Tatitusti Jeremías chacharuw parläna, kunapachatejj guardianakan comandantepa Nabuzaradán sat chachajj Jeremiasaru antutnukjjäna Ramá sat oraqena ukapacha. Nabuzaradán sat comandantesti Jeremiasarojj preso ukhamaraki cadenanakampi ñachʼantatwa jikjjatatayna, Jerusalén jaqenak taypinjja, ukhamaraki Judá jaqenak taypinsa khitinakatejj Babiloniaru preso apatäñataki wakichatäpkän ukanak taypina. 2 Guardianakan comandantepasti Jeremiasarojj yaqha cheqaru irpaqasinwa jisktʼäna: “Tatitu Diosamaw aka jan waltʼañanakjja aka oraqjjaru apayaniñataki arsurakïnjja, jichhasti uka arsutapajj phoqhasiwa. 3 Jumanakarojj akajj pasapjjtamwa Tatitu toqe jucha lurapjjatamata janiraki juparu jaysapjjatamata. 4 Jichhajj uñtam, jichhpachaw aka cadenanaka jararjjäma. Jumatejj nayampi chika Babiloniaru sarañ munsta ukkhajj sarätawa; nayaw jumarojj sum uñjaskarakïma. Jan sarañ munksta ukapachasti akaruki qheparjjam. Taqe aka markpachajj jumankiwa, kawkirus munta ukaru saraskam jichhajja. 5 Kuttjjaña munsta ukapachasti Gedaliasan ukaru kuttjjam, khititejj Ahicam sat jaqena yoqapäki, Safán jaqena allchhipäkaraki ukaru. Babiloniankiri reyisti juparuw Judá oraqenkir markanaka apnaqañapataki uttʼayaraki, jupampi jakam ukhamaraki markamampi. Kawkirus sarjjañ munta ukaru saraskakim” sasa. Comandantesti jankʼakiw Jeremiasarojj mä wajjtʼäwi churarakïna, ukhamaraki kunanakatejj munaski jakañatakejj ukanaksa, ukatsti khitanukjjänwa. 6 Jeremiasasti Gedalías sat jaqempi chikaw Mizpa siski uka cheqar sarjjäna, jupampi chikaw jakarakïna kawkïri jaqenakatejj uka oraqeru qheparapkatayna ukanakampi chika.
it-2-S jana 472
Nebuzaradán
En cumplimiento de las órdenes de Nabucodonosor, Nebuzaradán puso en libertad a Jeremías y amablemente le dejó escoger lo que quería hacer. Hasta se ofreció para cuidar de él y le facilitó algunas provisiones. Nebuzaradán también actuó en nombre del rey de Babilonia cuando nombró a Guedalías gobernador de los que quedaron. (2Re 25:22; Jer 39:11-14; 40:1-7; 41:10.) Aproximadamente cinco años más tarde, en 602 a.E.C., Nebuzaradán llevó a otros judíos al exilio, posiblemente los que habían huido a los territorios circundantes. (Jer 52:30.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Jeremías 42:1-3) Taqe jilïrinakasti, Carea jaqen Johanán yoqapa, ukhamaraki Osaías jaqen Azarías sat yoqapa, taqe jaqenakampi jiskʼa jachʼa, 2 jupanakasti Jeremías profetaru jakʼachasisinsti sapjjarakïnwa: —Maya jumat mayipjjäma, janikiya janiw sapjjestati. Tatitu Diosamaru mayirapipjjeta nanaka jukʼa jaqenaka qheparapkta ukanakataki, nayrajj waljanïpjjäyätwa, jichhasti jukʼanikëjjapjjtwa kunjämtejj jumajj uñjktajja ukhama. 3 Tatitu Diosamarusti sarakim, kawki cheqsa nanakajj sarapjjä, kunsa lurapjjä ukanak toqetjja —sasa.
(Jeremías 43:2) ukapachaw Osaiasan Azarías sat yoqapajja, Carea jaqen Johanán yoqapasa, yaqha jachʼa jachʼa tukuri jaqenakampejj Jeremiasarojj sapjjäna: “¡Kuntejj jumajj parlkta uka arunakajj kʼariwa. Tatitu Diosasasti janiw jumarojj sisktamti nanakaru ‘Jan Egiptor sarapjjamti’ sañamatakejja.
(Jeremías 43:4) Ukhamapï Johanán jaqes, jilïri militaranakasa, taqe markan jaqerinakapsa janiw Judá oraqeru qheparapkänti; ukhamatwa Tatitun arsutapar jan istʼapkänti.
¿Se pregunta usted “dónde está Jehová”?
10 Después que Jerusalén fue destruida y el ejército babilonio se llevó al exilio a los cautivos judíos, Johanán se preparó para trasladar a Egipto al pequeño grupo de judíos que quedaba en Judá. Hicieron los planes para el viaje, pero antes de marcharse pidieron a Jeremías que orara por ellos y buscara la guía de Jehová. Puesto que no recibieron la contestación que deseaban, prosiguieron con lo que habían planeado (Jeremías 41:16–43:7). ¿Ve en estos relatos lecciones provechosas sobre qué hacer para que Jehová se deje hallar cuando usted busque su rostro?
(Jeremías 43:5-7) Jan ukasti Johanán jaqempi taqe jilïri militaranakampejj, khitinakatejj ananukutäkasin Judá markaru jakasiri kuttanjjapjjatayna taqe uka jaqenakaru tantachtʼasinjja: 6 Chachanaka, warminaka, wawanaka, reyin phuchanakapa, taqe jaqenaka, kawkïrinakarutejj Nabuzaradán sat guardianakan comandantepajj Gedaliasan apnaqatäpjjañapataki uttʼayawaykatayna, Jeremías, ukhamaraki Baruc sat chachamppacharu. 7 Taqe ukanakasti jan Tatitur istʼasaw Egipto toqeru jakasiri sarjjapjjäna, ukatsti Tafnes siski uka cheqaruw puripjjäna.
it-1-S jana 600 § 3
Cronología
Jerusalén fue sitiada definitivamente en el noveno año de Sedequías (609 a.E.C.) y cayó en su undécimo año (607 a.E.C.), que corresponde con el decimonoveno año del reinado de Nabucodonosor (si contamos desde 625 a.E.C., su año de ascenso al trono; 2Re 25:1-8). En el quinto mes de 607 (el mes de Ab, que correspondía a parte de julio y agosto) la ciudad fue incendiada, los muros demolidos y la mayor parte de sus habitantes llevados al destierro. Sin embargo, se permitió que quedaran “algunos de condición humilde de la gente”, quienes al final huyeron a Egipto cuando Guedalías, el gobernador nombrado por Nabucodonosor, fue asesinado, dejando de ese modo la tierra de Judá desolada por completo. (2Re 25:9-12, 22-26.) Esto ocurrió en el séptimo mes, Etanim (o Tisri, que correspondía a parte de septiembre y octubre). Por consiguiente, la cuenta de los setenta años de desolación debió haber comenzado hacia el 1 de octubre de 607 a.E.C., para finalizar en 537 a.E.C. Fue en el séptimo mes de este último año cuando los primeros judíos repatriados llegaron a Judá, justo setenta años después del comienzo de la desolación completa de la tierra. (2Cr 36:21-23; Esd 3:1.)
Biblia liyiñataki
(Jeremías 40:11-41:3) Kawkïri judionakatejj Moab, Amón, Edom sat oraqenakana jakapkäna ukanakajj istʼapjjarakïnwa Babiloniankiri reyejj, yaqhepa judionakarojj pachpa oraqeparu jaytaskatapa, ukhamaraki Gedaliasarusa marka apnaqerita uttʼayawayatapsa uka qheparirinakaru apnaqañapataki. 12 Ukhamasti Judá oraqerkamaw kuttanjjapjjäna taqe cheqanakata kawksanakarutejj aywinukuwayapkatayna uksanakata, ukatsti Gedaliasan nayraqataparuw uñstapjjäna Mizpa cheqana. Jupanakasti ukhamaraki walja vino, ukhamaraki achunaka imkatapjjarakïna. 13 Carea jaqen Johanán sat yoqapampi ukhamaraki kawkïri soldadonakan comandantenakapatejj pampa toqenakana qheparapkatayna ukanakasti Gedaliasaru uñjiriw sarapjjäna Mizpa cheqana, sapjjarakïnwa: 14 —¿Janit yatkta Baalis sata Amón oraqen reyipajj jumataki Netaniasan Ismael yoqaparu khitanitapa jumaru jiwayañataki? — sasa. Ukampisa Gedaliasajj janiw jupanakarojj yäqkarakïnti. 15 Ukhamasti Johanán jaqesti Gedaliasarojj jamasatwa saraki: —Nay sará Ismael chacharu jiwayaniñataki. Janiw khitis yatiñapäkarakiti khitin juparu jiwayatapsa. ¿Kunatsa ukhamaki uñchʼukiñäni jupan jumaru jiwayañapjja? Ukhama luratapajj taqe judionakaruw wasitat ananukuspa khitinakatejj juma jakʼaru tantachtʼasipki taqe ukanakaru, kunatejj Judá markata jiltʼki ukanakatakisti sinti jan waltʼañapunïspawa —sasa. 16 Ukampisa Gedaliasajj sarakïnwa: —¡Jan kunsa luramti! Kuntejj Ismael toqeta parlapki ukajj janiw cheqäkiti —sasa.
41 Paqallqo phajjsi pasjjepansti Netaniasan yoqapa Elisama sat jaqen allchhipa Ismael sat jaqejj, khititejj reyin familiapatäkarakïna ukajj Mizpa siski uka cheqaruw saräna Gedaliasampi jikisiñataki. Tunka jaqenakampi chiktʼataw saräna. 2 Mizpa siski uka cheqan manqʼkasinjja, Ismael ukhamaraki uka tunkanimpi sartasinwa espadampi Gedaliasarojj jiwayapjjäna, khitirutejj Babiloniankiri reyejj Judá oraqe apnaqañapataki uttʼayawaykatayna ukaru. 3 Ismael chachasti taqe judionakaruw jiwarayarakïna, qawqha caldeo soldadonakatejj Gedaliasampi chika Mizpa cheqan qheparapkatayna ukanakarusa.
MAYO 22-28
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JEREMÍAS 44-48
“Jan kunsa jumatakik thaqamti”
(Jeremías 45:2, 3) (Combinado con el siguiente versículo) 3 “Jumajj Baruc sistawa: ‘¡Ay kunakïkani nayatakejja! ¡Tatitusti tʼaqhesiñanakampi, llakisiñanakampikwa nayarojj churitu! Jachkäwisa qaritäjjaraktwa, janirakiw nayatakejj samartʼañajj utjkiti’ sasa.
Jan jachʼa yänak thaqhamti
4 Mayajj inas akächïna, taqen uñtʼapjjetaspa ukat yäqapjjetaspa sasaw Baruc chachajj llakispachäna. Jupajj Jeremiasan qellqeripjamas servchïnjja, janiw profeta sapan qellqeripakïkpachänti. Jeremías 36:32 qellqatanjja mä suma luräwinïkaspas ukham uñtʼasi, hebreo arunjja ‘qellqeri’ sasaw sutiñchasi. Arqueología toqet yatjjatatanakarjamajja, palacion mä cargonïkaspäns ukham qhanañchi. Ukatjja, Elisama chachajja uka pachpa sutirakwa api “secretariopa” jan ukajj qellqeripa sasa, jupajja Judá markan reyin servirinakap utjkäna uka sutinak taypinkarakiwa. Niyakejjay Elisama chachamp chik irnaqchïnjja, Baruc chachajj ‘reyin secretario utapan’ utjkäna uka manqʼañ utaruw mantarakirïpachäna, (Jer. 36:11, 12, 14). Taqe ukanak yatjjatasajja, Baruc chachajj palacion wali yatjjattʼat irnaqerïpachänwa sasaw sissna. Seraías (Seraya) mayni jilapajja Sedequías reyin ‘qorpachasiñapatak waktʼayañapatakiw’ uttʼayatarakïna, jupaw reyimp chikajj Babilonia markar mä suma luräwi phoqer saratayna (Jeremías 51:59 liytʼasiñapawa). Amuyatajja, reyejj viajkäna ukhajja, Seraías chachaw manqʼañanak appachäna ukat kawkhansa qorpachasini uk thaqhañapäna. Uka cargon irnaqañajj wali askipunïpachänwa.
5 Ukajj qhanawa, khititï jachʼa cargonïki ukajja, Judá markatak taripäwi arunak qellqasajj qaritaw jikjjatasispa, ukatsti Baruc chachajj Diosan profetapar yanaptʼkasajja, palacion luräwipasa ukat kuntï amtkäna ukanaksa qʼal aynachtʼayirjamäpachänwa. Ukat kuntï Jeremías 45:4 jiskʼa tʼaqan siski ukarjam Jehová Diosajj phoqaspäna ukhajj kunjamans uñjasispäna uk amuytʼañäni. Kuna ‘jachʼa yänaktï’ thaqkäna, mä arunjja, palacion wali aytatäñasa ukat walja yänakanïñasa inamayakïsapanwa. Amtañäni, judionakajj jiwapjjañapatak taripataw uñjasipjjäna, jupatï ukan sum utjnoqañ amtaskchïna ukhajja, jan ukar chuym uchañapatak Diosajj amuytʼaykäna ukajj wali askïnwa.
6 Maysa toqetjja, kawkïr ‘jachʼa yänaktï’ Baruc chachajj thaqkäna ukanakatjja, nayrar mistuñatak yänakäspawa. Judá marka jakʼanakan utjkäna uka markankirinakajja, qamir kankañarukiw atinisipjjäna. Moab markajj Amón markjamarakiw ‘chʼamaparu ukat qamir kankañar’ atinisïna. Ukat Babilonia markajj ‘qamir kankañan’ jilankiwa sasaw Jehová Diosajj Jeremías toqejj säna (Jer. 48:1, 7; 49:1, 4; 51:1, 13). Ukampis uka markanakajja Diosampi juchañchatänwa.
(Jeremías 45:4, 5a) Jichhasti Tatitojj jumjjatjja akham siwa, jumar yatiyirirakiw khitanitu: ‘Nayajj kuntejj saytʼaykta ukjja tʼunjtwa, kuntejj ayruntkta uksa jikʼinukuraktwa. Jichhajj taqe akapachampejj ukhamrakwa luräjja. 5 ¿Kuncha jumataki mayisiñ munta? ¡Jan kunsa mayimti!
Jan jachʼa yänak thaqhamti
2 “¡Ay kunakïkani nayatakejja! ¡Tatitusti tʼaqhesiñanakampi, llakisiñanakampikwa nayarojj churitu! Jachkäwisa qaritäjjaraktwa” sasaw Baruc chachajj säna. Jiwasajj ukhamarakwa qaritjam jikjjatasisajj jachʼatsa jan ukajj chuymasans sispachätanjja. Baruc chachajj kunjamjjay sischïna, ukjja Jehová Diosajj istʼaskänwa. Chuyma manqhasa uñantiri Jehová Diosajja, kunatsa ukham jikjjatasïna ukjja sum yatïna ukat uksti Jeremías toqew munasiñamp cheqañchäna (Jeremías 45:1-4 liytʼasiñapawa). ¿Kunatsa Baruc chachajj qarit jikjjataspachäna? ¿Kuna lurañanïkänti uk phoqañati jan ukajj jan walin jikjjataskäna ukanakach qariypachänjja? Ukham llakisiñapajja chuymapatwa qalltäna. Jeremías 45:5 (NM) qellqatanjja akham siwa: ‘Ukampis jumajja, jachʼa yänak jumatakikiw thaqhasktajja. Jan ukanak thaqjjamti. Nayasti taqe jaqenakjjarojj jachʼa tʼaqhesiñanakwa apayanëjja, ukampis kawkirutï sarkät ukan jumarojj jakayaskarakïmawa, naya Jehová Diosaw ukjja arsta’ sasa. Kunjamtï uñjtanjja Baruc chachajj ‘jachʼa yänakwa thaqhaskäna’. ¿Kuna ‘jachʼa yänaksa’ thaqhaskpachäna? Istʼitäta ukat ukarjam sarnaqäta ukhajj ¿kun katoqäta sasinsa Jehová Diosajj säna? ¿Kunsa jupan sarnaqäwipat yateqsna?
(Jeremías 45:5b) Nayasti taqe jaqenakjjarojj jachʼa tʼaqhesiñanakwa apayanëjja, ukampisa jumarojj jakayaskarakïmawa kawkirutejj sarkät ukana. Naya Tatituw ukjja arsta’” sasa.
Yänak thaqhañat sipansa Diosan Reinop thaqhapjjañäni
6 Baruc chachat amuytʼañäni, jupajj Jeremías profetan secretariopänwa. Baruc chachajj jupatakik ‘jachʼa cosasanaka’ thaqhañ qalltäna ukhajja, Jerusalén markajj qʼala tukjatäniwa sasaw Jehová Diosajj jupar säna. Ukatsti “jumarojj jakayaskarakïmawa” sasaw sarakïna (Jer. 45:1-5). Jerusalén markajj qʼala tʼunjatäñapänwa, janiw kunas jiltʼañapäkänti (Jer. 20:5). Jichhürunakanjja, qhep qhepa urunakanwa jakjjtanjja, niyaw akapachajj tukusjjani. Ukhamasti janiw walja cosasanak jikjjatañajj wakisjjeti. ‘Jachʼa tʼaqhesïwi tiempojj pasjjani ukhajja, jila alani cosasanakajajj utjaskakitaniwa’ sasin janiw amuyañasäkiti (Pro. 11:4; Mat. 24:21, 22; Luc. 12:15).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Jeremías 48:13, NM) Y los moabitas tendrán que avergonzarse de Kemós, tal como los de la casa de Israel se han avergonzado de Betel su confianza.
it-2-S jana 172
Kemós
Cuando el profeta Jeremías predijo la calamidad que le sobrevendría a Moab, indicó que su dios principal, Kemós, así como sus sacerdotes y príncipes, irían al exilio. Los moabitas se quedarían avergonzados de su dios debido a su impotencia, de la misma manera que los israelitas del reino de diez tribus habían quedado avergonzados de Betel, probablemente debido a la adoración del becerro que allí se practicaba. (Jer 48:7, 13, 46.)
(Jeremías 48:42) Moab markasti tukusirakiniwa, naya Tatitutaki saytʼasitap layku.
it-2-S jana 411 § 5
Moab
No se puede negar que las profecías que tienen que ver con Moab se cumplieron con exactitud. Hace siglos que los moabitas dejaron de existir como pueblo. (Jer 48:42.) Actualmente solo quedan ruinas de lo que se cree que fueron ciudades moabitas, como: Nebo, Hesbón, Aroer, Bet-gamul y Baal-meón, y muchos otros lugares son desconocidos.
Biblia liyiñataki
(Jeremías 47:1-7) Tatitusti aka arunakwa Jeremías profetaru parläna, filisteo jaqenak toqeta janïra faraonajj Gaza sat markaru nuwantkipana: 2 “Akham siw Tatitojja: Amsta toqetwa walja umanakajj mantani, jawirat jilarir umanakjama, aka markarusti qʼalwa chhaqtayi, taqe kunanakatejj jupan utjki ukanakamppacha, markanaksa, uka markan jakirinaksa. Taqe jaqenakaw arnaqasipjje, jaqenakasti walpun ayqopjjaraki. 3 Caballonakan chhukhunitap istʼasa, carronakan jutatap istʼasasa, uka carronakan ruedanakapan qhothutitapa istʼasajja awkinakajj wawanakaparojj apanukuwayjjapjjewa, janirakiw chʼamas utjkjjeti. 4 Filisteonakaru tukjañ urusti puriniwa, Tiro, Sidón markanakaru kuna yanapatejj jupanakataki utjaski uka apnaqaña horasas purinirakiwa. Jïsa, Tatitojj filisteo jaqenakarojj qʼal tukjani, khitinakatejj Creta sat islaru sarjjapjje ukanakarusa. 5 Gaza markankir jaqenakajj ñikʼutanakap qʼal mururasipjje, Ascalón markankiri jaqenakasti amutukiw qheparjjapjjaraki. Nayrapacha jachʼa jaqenakat jiltʼiri, ¿kunapachkamas jumajj janchim kharinoqasïta, usuyasitam uñachtʼayañataki? 6 ¡Ay, Tatitun espadapa! ¿Kunapachas jumajj suytʼjjäta? Espada imañamaru kutintjjam, suytʼjjam, pachparu suytʼjjam. 7 Ukampisa, ¿kunjämsa suytʼaspa Tatitutejj juparu sischi ukapachasti, Ascalón markankiri jaqenakaru nuwjañataki qota iramankiri markanakarus nuwjañataki arschi ukapachasti?
MAYO 29–JUNIO 4
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JEREMÍAS 49, 50
“Diosajj altʼat chuymaninakarojj bendisiwa, jachʼa jachʼa tukurinakarusti castigarakiwa”
(Jeremías 50:4-7) Tatitojj siwa: “Kha urunakanjja Israelankiri jaqenakajja, Judá oraqenkiri jaqenakasa jachtʼasisaw naya Tatitu Diosaparu thaqeri jutapjjetani. 5 Sión thaki toqetwa jisktʼasipjjarakini, ukatsti uksaruw akham sasa sarapjjarakini: ‘Tatitun ukaru sarjjañäni, jupampisti mä wiñayataki arustʼäwi lurarakiñäni, jan mayampitaki armaskiri’ sasa. 6 “Markajjasti chhaqat ovejanakjamaw sarani, jan wali awatirinakapan irpata, uka awatirinakasti monte toqenakanwa ananukupjjänjja. Mä qollut mä qolluruw sarapjjänjja, pachpa uyunakapatsa armasjjapjjarakïnwa. 7 Uñisirinakapasti jikjjatasajj manqʼantapjjarakïnwa, sapjjarakïnwa: ‘Janiw jiwasan juchasataki, jupanakaw Tatitutakejj jucha lurasipkejja, uka Tatitusti jupanakatakejj mä suma pastökaspas ukhamänwa, nayrapacha awkinakapan suytʼañaparakïnwa’ sasa.
(Jeremías 50:29-32) “¡Taqe arco apnaqeri jaqenakaru jawsapjjam, Babiloniaru nuwantapjjañanakapataki! ¡Markaru muyuntata purintapjjarakim, ukhamat jan maynis jaltañapataki! ¡Kunjäma lurañatejj jupanakaru wakiski ukhamarjama lurapjjarakim uka markarojja! ¡Kunjämtï jupajj lurki, ukhamaraki jumanakajj jupampi lurapjjam! Nayatakisti wali ñanqha jaqew tukurakïnjja, naya Israelan Qollana Tatitu Diosapatakejja. 30 Uka laykuw waynanakajj callenakan uka urojj jiwarapjjarakini, guerran nuwasiri jaqenakapasti uka urojj taqeniw jiwarapjjani. Naya Tatituw ukjja arsta.” 31 Taqe chʼamani Tatitu Diosajj sarakiwa: “Ñanqha lurir marka, nayajj jumatakiw saytʼtjja; juman urumajj purinjjewa, jumaru mutuyañ horasas purinjjarakiwa. 32 Ñanqha marka, lanktasisinjja liwisirakïtawa, janiw khitis waytkarakïtamti. Taqe markanakamsti ninampiw phichkatarakï, uka ninasti taqe uka jumar muytata cheqanakwa qʼala nakhantarakini.”
it-1-S jana 62
Adversario
Cuando el pueblo de Dios fue infiel, Él permitió que sus adversarios lo atacaran y derrotaran. (Sl 89:42; Lam 1:5, 7, 10, 17; 2:17; 4:12.) Sin embargo, como los enemigos sacaron conclusiones equivocadas de estas victorias, y se las atribuyeron a ellos mismos y alabaron a sus dioses, o pensaron que no tendrían que rendir cuentas por cómo habían tratado al pueblo de Jehová (Dt 32:27; Jer 50:7), Él tuvo que humillar a estos orgullosos y jactanciosos adversarios. (Isa 1:24; 26:11; 59:18; Na 1:2.) Hizo esto por motivo de su santo nombre. (Isa 64:2; Eze 36:21-24.)
(Jeremías 50:38, 39) ¡Jawiranakapas nuwjatarakïpan, wañtʼapjjarakpan! Babiloniasti ajjtaskañ idolonakaru yupaychiri markawa, ukatwa amuysa chhaqtayasirakejja. 39 “Ukatwa jichhajj Babilonianjja monte phisinaka, qamaqenaka, suri sat jachʼa jamachʼinakajj jakapjjani. Akat qheparusti janipuniw mayampisa jaqenakajj ukan utjkjjapjjaniti.
‘Jehová Diosasti amtäwinakapjja phoqewa’
15 Kawkïr markatï Egipto markar katuntañapäkäna uksa Jeremiasajj qhanañchänwa, ukajj Babilonia markänwa. Ukat Babilonia markajj akatjamat katuntatäniwa sasinjja niya patak maranak nayraw arsurakitayna. ¿Kunjamsa? Uka markar umajj jarktʼkäna ukajj ‘wañtʼañapänwa’ ukat soldadonakapas janiw nuwasipjjañapäkänti (Jer. 50:38; 51:30). Kunapachatï medonakampi persanakampi Éufrates jawir um maysar irpanukupkäna, ukhaw uka profecian phoqasitapajj sum uñjasïna, umas utjaskchïnjja ukhampachaw jupanakajj mayskatar makatapjjäna ukat akatjamatwa babilonionakar katuntapjjäna. Ukatsti, uka markajj wasar chʼusa pamparuw tukuñapäna (Jer. 50:39; 51:26). Uka nayra jachʼa munañani Babilonia markatjj kunjamtï Diosan profeciapajj siskän ukhampunwa phoqasiwayi, ukwa jichhürunakan uñjtanjja.
w98-S 1/4 jana 20 § 20
Un libro procedente de Dios
20 Isaías no vivió para ver que Babilonia quedaba deshabitada. Pero en conformidad con la profecía, la ciudad acabó siendo tan solo “montones de piedras” (Jeremías 51:37). Según el hebraísta Jerónimo, que nació en el siglo IV E.C., en su día Babilonia era un terreno de caza por el cual vagaban “fieras de todo tipo”, y permanece desolada hasta el día de hoy. Aunque la restauración de la ciudad como atracción turística atraiga a los visitantes, la “descendencia y posteridad” de Babilonia han desaparecido para siempre, como predijo Isaías (Isaías 14:22).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Jeremías 49:1, 2) Tatitun arunakapa Amón markataki: “¿Kawkinkisa Israel markan wawanakapajja? ¿Kawkinkisa herederonakapajja? ¿Kunatsa jichhajj Milcom sat diosan Gad markajj jupankejja? ¿Kunatsa amonita jaqenakajj markanakapan jakapjje? 2 “Jichhajj walikiwa, Naya Tatituw arsta: Amón oraqenkiri Rabá markan guerra toqet istʼañap urojj purininiwa, mayjaru apthapit tʼunjamaw tukurakini, markanakapansti ninaw nakharakini. Ukapachaw Israelajj wasitat markanakapa tumpasjjani. Naya Tatituw ukjja arsta.
it-1-S jana 117 § 2
Ammonitas
Parece probable que después de la deportación de los habitantes del reino norteño de Israel que llevaron a cabo Tiglat-piléser y uno de sus sucesores (2Re 15:29; 17:6), los ammonitas comenzaran a ocupar el territorio de la tribu de Gad, para lo que ya habían peleado contra Jefté, aunque sin éxito. (Compárese con Sl 83:4-8.) En consecuencia, el mensaje profético de Jehová por medio de Jeremías reprende a los ammonitas por haberse apoderado de la herencia de los gaditas y les advierte de una venidera desolación que se cierne sobre Ammón y su dios Malcam (Milcom). (Jer 49:1-5.) Los ammonitas fueron aún más lejos y enviaron partidas merodeadoras para hostigar a Judá en los años finales de ese reino, gobernado entonces por el rey Jehoiaquim. (2Re 24:2, 3.)
(Jeremías 49:17, 18) (Combinado con el siguiente versículo) 18 Tatitojj siwa: “Edom markan tʼunjatäñapajj wali jachʼäniwa, ajjsarkañarakïniwa. Taqe khitinakatejj uka cheqa pasapkani ukanakasti wali sustjasipjjani uka mutuyäwip uñjasajja, Sodoma, Gomorra sat markanakjamarakïniwa, uka jakʼanakankiri markanakjamarakïniwa, kunapachatejj tʼunjatäpkän ukhama. Janirakiw khitis uka markanakanjja jakkjjapjjaniti, ni sarkamayasa ukan utjkjjapjjaniti.
‘Jehová Diosasti amtäwinakapjja phoqewa’
18 Kawkïr markanaktï Babiloniajj katuntkani uka markanak taypinkarakiniw Edom markajja sasaw Jeremiasajj nayra patak maranakan qhanañchatayna, uka profeciajj ukhamaw phoqasïna (Jer. 25:15-17, 21; 27:1-7). Ukat Diosajj janiw ukak arskänti. Edom markajj Sodoma ukat Gomorra markanakjamaw tukuñapäna. Uka markajj wiñay chʼusa wasar oraqeruw tukuñapäna, sutipas chhaqtañapänwa (Jer. 49:7-10, 17, 18). Ukarjamaw phoqasïna. Jichhürunakanjja, ¿Edom sutejj aytatati? ¿Mapanakan uka suti jikjjattanti? Janiwa. Edom ukat edomitanaka siski uka sutinakjja, nayra sarnaqäwinakat parlir libronakana, Bibliat apstʼat sarnaqäwinakana jan ukajj uka tiempot parlir mapanakanwa uka sutejj uñsti. Edomitanakajj 190 nayrïr pacha maranakanwa judionakan yupaychäwipar mantapjjañapatak wiytat uñjasipjjäna; ukat 70 jichha pacha maran Jerusalenajj tʼunjatäkäna ukhajja, janiw markjamajj utjjänti sasaw Flavio Josefo sat chachajj qhanañcharaki.
ip-2-S jana 351 § 6
Jehová se hace un nombre hermoso
6 Ahora bien, ¿por qué ha estado luchando Jehová en Edom? Los edomitas son enemigos antiguos del pueblo del pacto divino, pues han perpetuado la animosidad que comenzó con su antepasado, Esaú (Génesis 25:24-34; Números 20:14-21). La profundidad de su odio hacia Judá se hizo patente de modo especial cuando alentaron a los soldados babilonios que estaban desolando Jerusalén (Salmo 137:7). Jehová considera tal inquina como una ofensa contra su persona. No es de extrañar que decidiera blandir la espada de su venganza contra Edom (Isaías 34:5-15; Jeremías 49:7-22).
Biblia liyiñataki
(Jeremías 50:1-10) Babilonia markataki Diosan arunakapa, caldeo jaqenakan oraqepa, Tatituw aka arunakjja Jeremías profetaru churarakïna: 2 “Aka arunak yatiyapjjam, taqe markanak taypina. Yatiyäwi unañchanaksti aptapjjarakim; jan kunsa imtʼapjjamti. Sapjjarakim: ‘¡Babiloniajj katuntatawa, Marduc diosasti aleqakiw khathatjjaraki! ¡Idolonakapasa kʼari diosanakapasti laruskaña pʼenqakëjjapjjewa, ajjsarañan phoqhantatäjjapjjarakiwa!’ sasa 3 Amsta toqetwa mä markajj jupataki jutantaraki, markapsti wasararuw tukuyarakini. Janipuniwa jaqesa, uywanakasa ukanjja wasitat jakjjapjjaniti, taqeniw jaltjjapjjarakini” sasa. 4 Tatitojj siwa: “Kha urunakanjja Israelankiri jaqenakajja, Judá oraqenkiri jaqenakasa jachtʼasisaw naya Tatitu Diosaparu thaqeri jutapjjetani. 5 Sión thaki toqetwa jisktʼasipjjarakini, ukatsti uksaruw akham sasa sarapjjarakini: ‘Tatitun ukaru sarjjañäni, jupampisti mä wiñayataki arustʼäwi lurarakiñäni, jan mayampitaki armaskiri’ sasa. 6 “Markajjasti chhaqat ovejanakjamaw sarani, jan wali awatirinakapan irpata, uka awatirinakasti monte toqenakanwa ananukupjjänjja. Mä qollut mä qolluruw sarapjjänjja, pachpa uyunakapatsa armasjjapjjarakïnwa. 7 Uñisirinakapasti jikjjatasajj manqʼantapjjarakïnwa, sapjjarakïnwa: ‘Janiw jiwasan juchasataki, jupanakaw Tatitutakejj jucha lurasipkejja, uka Tatitusti jupanakatakejj mä suma pastökaspas ukhamänwa, nayrapacha awkinakapan suytʼañaparakïnwa’ sasa. 8 “¡Caldeo jaqenakan Babilonia markapatjja jaltjjapjjam! ¡Kunjämatejj irpanakajj taman nayrapa sarejj ukham mistunjjapjjam! 9 Jichhasti nayajj amsta toqet jutiri mä qawqha chʼamani markanakampiw Babilonia markarojj mayaki nuwantayä. Formtʼasisinwa jupanakajj katuntapjjani. Uka jaqenakasti guerran nuwasiñjja wali sumwa yatipjjaraki, flechanakapsti jan pantjasaw antuttʼapjjaraki. 10 Caldeonakarusti qʼepsuwayapjjarakiniwa, ‘Ukkhaki’ sañkamaw qʼepsuwayapjjarakini. Naya Tatituw ukjja arsta.