Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
MAYO 7-13
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | MARCOS 7, 8
“Tʼaqesiñ lawap apjjarusisin jan qheparas arkitpan”
(Marcos 8:34) Ukatsti jaqenakampiru discipulonakapampir jawsasajja, akham sasaw säna: “Maynitejj nayar arkañ munchitojja, jupa pachpat armtʼaspan, tʼaqesiñ lawap apjjarusisin jan qheparas arkitpan.
nwtsty nota (Mr 8:34)
jupa pachpat armtʼaspan: Jan ukajj “derechonakap maysar apanukpan”. Uka arunakajja, munañanakasat sipansa Jehová Diosan munañap thaqaña, jan ukajj Jupar dueñosarjam katuyasiña sañwa muni. “Jupa pachpat armtʼaspan” sasin griego arut jaqokipasiwayki uka arunakajja, “munañanakasar ‘janiw’ saña” sasaw jaqokipasirakispa. ¿Kunatsa? Awisajj munañanakasa, jiwasatakik jukʼamp munaña jan ukajj kunatï jiwasatak walïki ukanak apanukuñasaw wakisini (2Co 5:14, 15). Pedrojj Jesusar jan uñtʼiriw tuküna sañatakejja, Marcosajj uka pachpa arunakwa griego arun aytarakïna (Mr 14:30, 31, 72).
¿Cómo está corriendo usted la carrera de la vida?
14 “Si alguien quiere venir en pos de mí —dijo Jesucristo a un grupo de discípulos y otras personas—, repúdiese a sí mismo (o, “que se niegue a sí mismo”, La Nueva Biblia, Latinoamérica) y tome su madero de tormento y sígame de continuo.” (Marcos 8:34.) Cuando aceptamos esta invitación, debemos estar preparados para cumplir con ella “de continuo”, no porque haya ningún mérito especial en la abnegación, sino porque una indiscreción momentánea, un error de buen juicio, puede malograr todo lo que se ha conseguido, incluso poner en peligro nuestro bienestar eterno. El progreso espiritual por lo general se logra lentamente, ¡pero con cuánta rapidez puede perderse si no estamos siempre en guardia!
(Marcos 8:35-37) Khititejj jakañap salvasiñ munki ukajja, aptʼasiniwa, khititejj naya layku, suma yatiyäwinak layku jakañap aptʼaskani ukajja, salvasiniwa. 36 Mä jaqetï akapachan taqe kuns jikjjatani, ukanak jikjjatañ laykojj jakañapsa aptʼasini ukhajja, ¿kuna walirakïnisti? 37 Jan ukajj ¿kunsa mä jaqejj jakañap alasiñatakejj churaspa?
w08 10/15 págs. 25, 26 párrs. 3, 4
¿Kunsa wiñay jakañ jikjjatañatakejj luraskta?
3 Ukharakiwa, Jesusajj pä jisktʼa luräna uka jisktʼanakapatjja sum amuykiptʼañaw wakisirakispa: “¿Kuna askïspas jaqetakejja, taqe akapach yänakas jupankjjaspa, ukatsti almap aptʼasispa ukajja?” ukat “¿qawqharak jaqesti almap [jan ukajj jakäwip] qhespiyasiñatakejj churaspasti?” (Mar. 8:36, 37). Waljaniw Jesusan aka nayrïr jisktʼaparojj akham sapjjaspa, janiw kunatakis askïkaspati taqe akapach yanäk jikjjatsna ukat ukanak jikjjatañ laykojj almassa jan ukajj jakäwissa aptʼassna ukhajja, kunattejja jakkasakiw akapach yänakajj maynitakejj askejja. “¿Qawqharak jaqesti almap qhespiyasiñatak churaspasti?” sasinwa Jesusajj payïr jisktʼapan jisktʼäna, ukat khitinakatejj jupar ischʼukisipkäna ukanakajj inas kuntï Supayajj Job chachat siskäna uk amtapjjarakchïna: “Mä jaqejja jakañapa qhespiyasiña laykojja kunsa lurakispawa” sänwa (Job 2:4). Jehová Diosar jan yupaychir walja jaqenakarakiwa kuntï Supayajj siskäna ukhamarjam amuyapjjarakispa, kunattejja kuns lurapjjakispaw jakäwip jan aptʼasiñatakejja, Diosan kamachinakapsa pʼakintapjjaspawa. Ukampisa cristianonakajja janiw ukham amuyunïktanti.
4 Jesusajja janiw aka Oraqeru kʼumaräñasataki qollqenïñasataki ukat walja maranak akapachan jakaña churir jutkataynati. Jan ukasti, mä machaq oraqen wiñay jakañ jikjjatañasatakiw jupajj jutäna, ukajja taqe kunat sipans jukʼamp valoraniwa (Juan 3:16). Ukhamasti, Jesusan nayrïr jisktʼap liytʼasinjja, mä cristianojj akham amuyarakispa: “¿Jaqetakejj kuna askirakïspasti taqe akapach yänak jikjjataspa, ukampis wiñay jakañ suytʼäwip aptʼasispa ukhasti?” sasa. Cheqpachansa, janiw kunatakis askïkiti (1 Juan 2:15-17). Ukat payïr jisktʼat amuykiptʼasajja, jiwasajj jisktʼasiraksnawa: “¿Kunsa nayajj machaq oraqen wiñay jakañ jikjjatañatakejj luriristjja?” sasa. Aka jisktʼar jaysañatakejja, kunjamas sarnaqäwisajja ukat suytʼäwisajj chuymasan chʼollqëskakit janicha ukwa amuytʼayistu (Juan 12:25 uñjjattʼarakismawa).
(Marcos 8:38) Khititejj nayatsa arunakajatsa phenqʼaskani, Diosat jitheqtir aka tiempon jakir jucharar jaqenak taypinjja, jaqen Yoqapajj jupat phenqʼasirakiniwa, Awkipan jachʼa munañapampi santo angelanakampi jutkani ukapachajja” sasa.
¿Khitis jaqen Yoqapajja?
Jesusamp suma uñjatäñatakejja, arkirinakapajj janiw ajjsarapjjañapäkiti, tʼaqesiñatakis jankʼakïpjjañaparakiwa. Jupajj sänwa: “Khititejj nayatsa arunakajatsa phenqʼaskani, Diosat jitheqtir aka tiempon jakir jucharar jaqenak taypinjja, jaqen Yoqapajj jupat phenqʼasirakiniwa, Awkipan jachʼa munañapampi santo angelanakampi jutkani ukapachajja” sasa (Marcos 8:38). Jesusajj jutkani ukhajja, “sapa mayniruw luratanakaparjam kunatï wakiski uk churani” (Mateo 16:27).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Marcos 7:5-8) Ukhamasti akham sasaw uka fariseonakasa escribanakas Jesusar jisktʼapjjäna: “¿Kunatsa discipulonakamajj nayra awkinakasan yatichäwinakap maysar apanukupjje? ¿Kunatsa qʼañu amparamp manqʼapjje?” sasa. 6 Uk satasti akham sasaw jupanakar säna: “Kʼari chuyman jaqenaka, Isaías profetajj qhanpun jumanakat parläna, jupajj akham sasaw qellqäna: ‘Aka jaqenakajj lakampikiw jachʼañchapjjetu, ukampis chuymanakapajj nayat wali jayankiwa. 7 Jaqenakan yatichäwinakap arunakajäkaspas ukham yatichapjjatap laykojja, inamayaw adorasipkitu’ sasa. 8 Jumanakajj Diosan mandamientonakap maysaruw apanukupjjtajja, jaqenakan yatichäwinakap phoqañatakiw wal chʼamachasipjjtajja” sasa.
Aka revista liytʼirinakan jisktʼäwinakapa
Jesusan uñisirinakapajja, ¿kunatsa ampar jarisipjjerïna?
▪ Jesusarusa, arkirinakaparusa kunayman toqetwa uñisirinakapajj juchañchañ munapjjäna. Ukanakat mayajj ampara jareqasiñ toqetänwa. Moisesan Leyinakapanjja, kunjamsa maynejj bañor sarasinsa, lepra usunïsinsa, jiwat animalanaka, jan ukajj jiwat jaqenak apnaqasin qʼomachasispa uka toqenakatwa qhanañchäna. Maynejj sacrificionak loqtasina, umampi jareqasisinwa qʼomachasispäna, jan ukajj sacrificion loqtat animalanakan wilapwa chʼalltʼayañapäna (Lev. 11-15 jaljanaka; Núm. 19 jalja).
Judío religionanakan pʼeqtʼirinakapajj uka leyinakarjamaw sarnaqapjjäna, ukampis uka leyinak mayjtʼayapjjänwa. Mä qellqatajj akham siwa: “Kunjamatsa maynejj qʼañuchasiwayi, kunjamsa mayninakar jan waltʼayaspa, jan ukajj llamktʼasajj kuna cosasanaksa qʼañuchaspa, taqe ukanakwa uñjapjjerïna. Ukjjarusti kun lurasas qʼomachasiñapa ukwa amtapjjarakirïna” sasa.
Mä kutejja, uñisirinakapajj akhamwa Jesusar jisktʼapjjäna: “¿Kunatsa discipulonakamajj nayra awkinakasan sarnaqäwinakaparjama jan phoqhapjje? ¿Kunatarak manqʼañatakisti amparanakap jan jareqasipjjesti?” sasa (Mar. 7:5). Uka arunakampejja, ‘qʼañu amparampi manqʼasin maynejj usuntaspawa’ sasin janiw sañ munapkänti. Judionakatakejja, janïr manqʼkasin ampar jareqasiñajj mä costumbrekïnwa. Uka toqet parlir qellqatajj akham saskakiwa: “Ampar jareqasiñatak lamanajj kunjamäñapänsa, kuna kasta umäñapänsa, khitis amparar um warjjatañapäna, kawkhakamas jareqasiñapäna taqe ukanakatwa judionakajj parlapjjerïna” sasa.
Uka leyinakajj jaqen uñstayatakïnwa. Ukatwa Jesusajj religión pʼeqtʼirinakar akham säna: “Isaías profetajj cheqwa arsüna jumanakan pä amtañan jaqëpjjatamat qhanañchasajja: ‘Aka jaqenakajj lakampikiw yupaychapjjetu, ukampis chuymanakapajj nayatjja jayankaskiwa, inamayakiw nayar yupaychatapajja, yatichäwinakapajj jaqen amtäwipakiwa’ sasa. Jumanakajj Diosan mandamiento arunakapjja apanukupjjtawa, jaqenakan sarnaqäwinakapar phoqhañataki” sasa (Mar. 7:6-8).
(Marcos 7:32-35) Ukatjja mä oqar jaqeruw jupan ukar irpanipjjäna, uka jaqejj khakharakïnwa, amparamp loqjjattʼañapatakiw jaqenakajj Jesusar wal ruwtʼasipjjäna. 33 Ukatwa Jesusajj jaqenak taypit yaqha cheqar irpäna. Ukatsti lukʼanapampiw jiñchut loqantäna, thusjjattʼasisajja lajjrapatwa llamktʼarakïna. 34 Ukatsti alajjpach uñtasaw samsüna, sarakïnwa: “Éffatha” sasa. Ukajja “Jistʼartam” sañ muni. 35 Uka jaqen jiñchupasti jistʼartjjänwa, kunatï jan sum arsuykäna ukas chhaqtjjarakïnwa, jupajj sumakiw parlasjjäna.
w00-S 15/2 págs. 17, 18 párrs. 9-11
¿Tenemos “la mente de Cristo”?
9 El hombre era sordo y casi no podía hablar. Es posible que Jesús se fijara en el nerviosismo o la vergüenza particulares de ese hombre, e hizo algo poco usual. Se lo llevó a un lugar privado, lejos de la muchedumbre. Allí le comunicó por gestos lo que iba a hacer. “Puso sus dedos en los oídos del hombre y, después de escupir, le tocó la lengua.” (Marcos 7:33.) Luego, Jesús miró al cielo y suspiró profundamente. Estas acciones dieron a entender al hombre que lo que se iba a hacer por él se debía al poder de Dios. Finalmente, Jesús dijo: “Sé abierto” (Marcos 7:34). En ese momento, el hombre recuperó el oído y pudo hablar con normalidad.
10 Jesús fue muy considerado con los demás. Era sensible a los sentimientos ajenos, lo cual lo motivó a actuar de manera acorde con esos sentimientos. Como cristianos, hacemos bien en cultivar y demostrar la mente de Cristo a este respecto. La Biblia nos exhorta: “Todos ustedes sean de un mismo ánimo y parecer, compartiendo sentimientos como compañeros, teniendo cariño fraternal, siendo tiernamente compasivos, de mente humilde” (1 Pedro 3:8). Esto realmente requiere que hablemos y actuemos de tal modo que se tengan en cuenta los sentimientos ajenos.
11 En la congregación podemos demostrar consideración por los sentimientos de los demás tratándolos con dignidad y como nos gustaría que se nos tratara a nosotros (Mateo 7:12). Eso supone tener cuidado con lo que decimos y cómo lo decimos (Colosenses 4:6). Recordemos que ‘las palabras irreflexivas pueden ser como estocadas de una espada’ (Proverbios 12:18). ¿Y qué decir de la familia? El esposo y la esposa que verdaderamente se aman son sensibles a los sentimientos de su pareja (Efesios 5:33). Evitan las palabras duras, la crítica constante y el sarcasmo mordaz, pues no es fácil curar sentimientos heridos. Los hijos también tienen sentimientos, y los padres amorosos los tienen en cuenta. Cuando se necesita corrección, tales padres la dan respetando la dignidad de sus hijos y no haciéndoles pasar vergüenza innecesaria (Colosenses 3:21). Cuando demostramos consideración por los demás, evidenciamos que tenemos la mente de Cristo.
Biblia liyiñataki (Marcos 7:1-15)
MAYO 14-20
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | MARCOS 9, 10
“Jesusan kʼajkir tukutapajj Diosar jukʼamp confiyañatakiw yanaptʼistu”
(Marcos 9:1) Ukatsti akham sasaw arkirinakapar säna: “Qhanakwa sapjjsma, Diosan Reinopajj wali chʼamampi jutkani uk uñjañkamajja, akan saytʼatäsipki ukanakat mä qhawqhanejj janiw jiwapkaniti” sasa.
w05-S 15/1 pág. 12 párrs. 9, 10
Cristo: el centro de las profecías
9 Ha transcurrido más de un año desde que Jesús demostró que era el Mesías, y ya ha tenido lugar la Pascua del año 32 E.C. Muchos de los que creían en Jesús han dejado de seguirle, tal vez debido a la persecución, el materialismo o las inquietudes de la vida. Puede que otros estén confundidos o decepcionados porque no accedió a los deseos del pueblo de hacerlo rey. Además, ante el desafío de los guías religiosos judíos, se negó a suministrar una señal del cielo para glorificarse (Mateo 12:38, 39). Tal proceder quizá haya desconcertado a algunos. Por otro lado, Jesús ha comenzado a revelar a sus discípulos algo que encuentran muy difícil de entender, a saber, que debe “ir a Jerusalén y sufrir muchas cosas de parte de los ancianos y de los sacerdotes principales y de los escribas, y ser muerto” (Mateo 16:21-23).
10 Jesús sabe que dentro de nueve o diez meses llegará el momento de “irse de este mundo al Padre” (Juan 13:1). Profundamente interesado en sus discípulos leales, promete a algunos de ellos precisamente lo que había negado a los judíos infieles: una señal del cielo. “En verdad les digo que hay algunos de los que están en pie aquí que de ningún modo gustarán la muerte hasta que primero vean al Hijo del hombre viniendo en su reino.” (Mateo 16:28.) Lógicamente, Jesús no está afirmando que algunos de sus discípulos vivirán hasta la instauración del Reino mesiánico en 1914. Lo que se propone es dar a tres de sus discípulos más allegados un anticipo espectacular de la gloria que tendrá como Rey mediante una visión conocida como la transfiguración.
(Marcos 9:2-6) Sojjta urunak qhepatjja, Pedrompiru, Santiagompiru, Juanampir irpjjarusaw Jesusajj mä jachʼa qollur makatäna, jupanakakiw ukankasipkäna. Ukanwa Jesusajj jupanak nayraqatan kʼajkirir tuküna, 3 patjja isinakapas wal kʼajtäna, wali janqʼorupuniw tuküna, ukham janqʼor tukuyirejj janiw khitis aka oraqen utjkiti. 4 Ukatsti Eliasampi Moisesampiw jupanakar uñstäna, Jesusampiw parlasipkarakïna. 5 Ukatwa Pedrojj Jesusar akham säna: “Rabí, nanakatakejj akankañajj wali sumapuniwa. Nanakajj kimsa carpanakwa saytʼayapjjerista, mayajj jumataki, mayajj Moisesataki, mayasti Eliasatakiraki” sasa. 6 Pedrosti janiw kamsirjamäkänsa, jupanakajj walpun ajjsarapjjäna.
w05-S 15/1 pág. 12 párr. 11
Cristo: el centro de las profecías
11 Seis días después, Jesús se lleva a Pedro, Santiago y Juan a una montaña alta, probablemente una de las estribaciones del monte Hermón. Allí es “transfigurado delante de ellos, y su rostro resplandec[e] como el sol, y sus prendas de vestir exteriores se [hacen] esplendorosas como la luz”. Además, se aparecen los profetas Moisés y Elías, y conversan con Jesús. Es posible que este asombroso suceso tenga lugar de noche, lo que hace que la experiencia sea particularmente impactante. De hecho, es tan real que Pedro se ofrece a levantar tres tiendas para alojar a Jesús, a Moisés y a Elías. El apóstol aún no ha acabado de hablar, cuando los cubre una nube brillante, de la cual sale una voz que dice: “Este es mi Hijo, el amado, a quien he aprobado; escúchenle” (Mateo 17:1-6).
(Marcos 9:7) Ukjjarusti mä qenayaw apthaptanïna, jupanakaruw chʼamaktʼayarakïna. Mä aruw uka qenay taypit istʼasïna, akham siri: “Jupajj Wawajawa, wali munatawa. Jupar istʼapjjam” sasa.
nwtsty nota (Mr 9:7)
Mä aruw: Evangelionakajj qhanañchki ukarjamajja, Jehová Diosajj kimsa kutiw jaqenakamp alajjpachat parläna, ukanakatjja akaw payïr kutejja (Mr 1:11; Jn 12:28).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Marcos 10:6-9) Qalltanjja ‘Diosajj jaqenakarojj chacha warmi luräna. 7 Ukatwa mä chachajj awkiparus taykaparus jaytjjani, 8 panipasti mä jañchikëjjapjjaniwa’. Ukhamasti janiw paninëjjapjjeti, jan ukasti mä jañchikëjjapjjewa. 9 Ukhamajj kuntï Diosajj mä yukur mayachki ukjja, jan khiti jaqes jaljtaypanti” sasa.
Marcos libron aski yatichäwinakapa
10:6-9. Taqe jaqechasitanakajj jan jaljtasa sarnaqapjjaspa ukwa Diosajj muni. Ukhamasti, chacha warmi jakäwin kuna jan waltʼäwi utjipanjja Biblian yatichäwinakaparjam askichañatakiw chʼamachtʼasipjjañapa, janiw divorciasiñak amtapjjañapäkiti (Mat. 19:4-6).
(Marcos 10:17, 18) Thak saraskäna ukhajja, mä jaqew jupan ukar tʼijunïna, nayraqatapar killptʼasisasti, akham sasaw jupar jisktʼäna: “Suma Yatichiri, ¿wiñay jakañ katoqañatakejj kun lurañajas wakisi?” sasa. 18 Jesusasti juparojj sänwa: “¿Kunatsa suma Yatichiri sista? Janiw khiti jaqes sumäkaspati, jan ukasti Diosakiw sumajja.
nwtsty notanaka (Mr 10:17, 18)
Suma Yatichiri: Uka jaqejj Jesusar jachʼañchañatakiw “Suma Yatichiri” sasin säna, cheqas religión pʼeqtʼirinakaw ukham uñjatäñ munapjjerïna. “Yatichiri”, “Tatitu” sasaw Jesusar sapjjerïna (Jn 13:13), ukajj jupatak walikïskchïnsa, Jehová Diosarupuniw taqe kunat jachʼañchirïna.
Janiw khiti jaqes sumäkaspati, jan ukasti Diosakiw sumajja: Uka arunakampejja, Jehová Diosakiw kunatï walïki uk saspa sañwa Jesusajj munaskäna. Jehová Diosajj Taqe Kunjjar Munañani Diosawa, ukhamajj Jupakiw kunatï walïki jan walïkaraki uk amtaspa. Adanampi Evampejja, walïki jan walïkaraki uk yatiñ churir arbolat manqʼasajj Dios contraw saytʼasipjjäna, jupanakakiw kunatï walïkaspa uk amtañsa munapjjäna. Jesusajj janiw ukhamäkiti, Awkijakiw kunatï walïki jan walïkaraki uk amtaspa sasaw humilde chuymamp amuyi. Jehová Diosajj Biblia taypiw kunas walïspa jan walïkarakispa uk yatichistu (Mr 10:19).
CRISTIANJAM JAKAÑATAKI
“Kuntï Diosajj mä yukur mayachki ukjja...”
(Marcos 10:4) Jupanakajj akham sapjjarakïnwa: “Warmir khitjjañatak divorcio papel lurañajj walikïskiwa sasaw Moisesajj säna” sasa.
nwtsty nota (Mr 10:4)
divorcio papel: Moisesan Leyiparjamajja, divorciasiñ munir chachajj mä documento wakichañapäna, ukatakejj inas markan jilïrinakapar jisktʼasiñajj wakischïna, ukhamat sum amuytʼasisin mä suma amtar puriñapataki. Moisesan Leyipajj jan jankʼak divorciasipjjañapataki, warminakas leyinakarjam jarkʼaqatäpjjañapatakiw yanaptʼäna (Dt 24:1). Ukampis Jesusan tiempopanjja, religión pʼeqtʼirinakan yatichäwiparjamajj janiw divorciasiñajj chʼamäkänti. Nayrïr patak maranakan jakiri Josefo sat qellqerejja, fariseönwa, divorciatarakïnwa. Jupajj akham sänwa: “Kuna jiskʼa jan waltʼäwinakatsa maynejj divorciasikispawa, yamas chachanakatakejj kunat divorciasiñajj utjakispawa” sasa.
(Marcos 10:11) Jupasti sarakïnwa: “Khititejj warmipat divorciaski, ukatsti yaqhampi casaraski ukajja, adulterio juchwa warmip contrajj luri.
nwtsty notanaka (Mr 10:11)
warmipat divorciaski: Jan ukajj “warmipar sarjjam siski uka”. Uka arunak sum amuytʼañatakejja, kuntï Jesusajj Mateo 19:9 qellqatan siskäna uka arunakatwa amuytʼañasa, ukanjja “khititejj jan qʼañu jucha utjkipan warmipat divorciaski” sasaw Jesusajj sarakïna. Marcos qellqatanjja, “jan qʼañu jucha utjkipan” divorciasipkäna ukanakatwa Jesusajj parlaskäna (griego arunjja porneía).
adulterio juchwa warmip contrajj luri: Rabinonakajja, ‘mä jaqejj kun utjipans warmipat divorciasikispawa’ sasaw yatichapjjerïna, Jesusajj janiw ukham amuykänti (Mt 19:3, 9). Mä chachajj janipuniw adulterio juchat juchanchatäkaspati sasaw jilaparte judionakajj amuyapjjäna. Rabinonakan amuyuparjamajja, warminakakiw adulterio jucha lurapjjatapat juchañchatäpjjaspäna. Kuna leyinaktï warminakajj phoqapjjañapäki ukanakwa chachanakas phoqapjjañapa sasajja, Jesusajj warminakaruw jachʼañchaskäna, respetompiw uñjarakïna.
Biblia liyiñataki (Marcos 9:1-13)
MAYO 21-27
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | MARCOS 11, 12
“Taqe ukanakat sipansa jukʼampwa uchi”
(Marcos 12:41, 42) Ukatjja kawkjantï qollqe uchañanakajj utjki uka uñkatasinwa Jesusajj qontʼasïna, kunjamsa jaqenakajj qollqe uchasipki ukwa uñjarakïna. Ukansti qamirinakajj walja sencill qollqenakwa uchasipkäna. 42 Ukatjja mä viuda warmiw jutarakïna, jupasti wali pobrënwa, wali jukʼa valorani pä jiskʼa sencill qollqenakwa ucharakïna.
nwtsty notanaka (Mr 12:41, 42)
kawkjantï qollqe uchañanakajj utjki: Judionakan nayra qellqatanakaparjamajja, uka qollqe uchañanakajj mä trompetaru jan ukajj mä pututur uñtatänwa, patjjarojj qollqe uchañatak mä pʼiyanirakïnwa. Ukaruw jaqenakajj kunayman gastonakataki qollqe uchapjjerïna. Marcos 12:41 texton uñstki uka griego arojj Juan 8:20 qellqatanwa uñstaraki, ukanjj akham sasaw jaqokipasiwayi: “Kawkintï qollqe uchapjjerïkäna uka cheqanwa” sasa. Amuyatajja, uka arunakajj warminakan patiopan utjkäna uka qollqe uchañanakatwa parlaski (sgd 15 yatichäwi uñjjattʼäta). Rabinonakan qellqatanakaparjamajja, 13 qollqe uchañanakaw warminakan patiopan utjäna. Uka qollqejja, templon qollqe imañatak mä cuartojj utjkäna ukaruw apasjjäna sasaw sapjjaraki.
pä jiskʼa sencill qollqenakwa: Griego arunjja, “pä leptón”. Leptón arojj jiskʼa, sillpʼa sañwa muni. Mä leptón qollqejj cobreta jan ukajj broncet lurata mä jiskʼa monedänwa, Israel tiemponwa uka qollqejj apnaqasïna (1 denario = 128 leptones) (sgd 18 yatichäwi uñjjattʼäta).
wali jukʼa valorani: Griego arunjja, “mä cuadrante”. Kodrántes siski uka arojja (latín arun quadrans), cobreta jan ukajj broncet lurat mä monedat parlañatakiw apnaqasi (1 denario = 64 cuadrantes), ukajj Roma markan qollqepänwa. Aka textonjja, judionakan qollqepajj qhawqha valoranïnsa uk amuytʼayañatakiw Marcosajj uka qollqet parläna (sgd 18 yatichäwi uñjjattʼäta).
(Marcos 12:43) Ukatwa Jesusajj discipulonakapar jawsasin akham säna: “Qhanakwa sapjjsma, aka pobre viuda warmejja qollq uchapki taqe ukanakat sipansa jukʼampwa uchi.
w97-S 15/10 págs. 16, 17 párrs. 16, 17
Jehová valora su servicio de toda alma
16 Un par de días después, el 11 de Nisán, Jesús pasó una larga jornada en el templo, donde se cuestionó su autoridad y tuvo que sortear preguntas problemáticas sobre los impuestos, la resurrección y otros asuntos. Denunció a los escribas y fariseos, entre otras cosas, por ‘devorar las casas de las viudas’. (Marcos 12:40.) Luego Jesús se sentó, probablemente en el atrio de las Mujeres, donde, según la tradición judía, había trece arcas de la tesorería. Se sentó un rato observando atentamente a la gente cuando echaba sus contribuciones. Acudieron muchos ricos, algunos quizá con aires de superioridad, o incluso, con ostentación. (Compárese con Mateo 6:2.) Jesús se fijó en una mujer en particular. Unos ojos comunes quizá no hubieran notado nada extraordinario en ella o en su dádiva. Pero Jesús, que conocía el corazón, sabía que era una “viuda pobre”. También conocía la cantidad exacta de su don: “Dos monedas pequeñas, que tienen muy poco valor”. (Marcos 12:41, 42.)
17 Jesús llamó a sus discípulos porque quería que oyeran personalmente la lección que iba a enseñar. Ella “echó más que todos los que están echando dinero en las arcas de la tesorería”, dijo Jesús. A su juicio, había echado una cantidad mayor que todos los demás juntos. Dio “cuanto poseía”, el último dinero que le quedaba, y así se puso en las bondadosas manos de Jehová. De esta manera se singularizó como ejemplo de dar a Dios a una persona cuya dádiva carecía prácticamente de valor material. Sin embargo, a los ojos de Dios fue inestimable. (Marcos 12:43, 44; Santiago 1:27.)
(Marcos 12:44) Taqe uka jaqenakajj jiltʼakwa uchapjje, ukampis uka warmejj wali pobrëkasas qhawqhatï jakañapatak utjkäna ukanak qʼal uchi” sasa.
w97-S 15/10 pág. 17 párr. 17
Jehová valora su servicio de toda alma
17 Jesús llamó a sus discípulos porque quería que oyeran personalmente la lección que iba a enseñar. Ella “echó más que todos los que están echando dinero en las arcas de la tesorería”, dijo Jesús. A su juicio, había echado una cantidad mayor que todos los demás juntos. Dio “cuanto poseía”, el último dinero que le quedaba, y así se puso en las bondadosas manos de Jehová. De esta manera se singularizó como ejemplo de dar a Dios a una persona cuya dádiva carecía prácticamente de valor material. Sin embargo, a los ojos de Dios fue inestimable. (Marcos 12:43, 44; Santiago 1:27.)
¿Es sacrificio su contribución?
De este relato podemos aprender muchas lecciones valiosas. Quizás la más sobresaliente es que, aunque todos tenemos el privilegio de apoyar la adoración verdadera mediante las posesiones materiales, lo que en verdad es precioso a la vista de Dios no es que demos o contribuyamos lo que, de todos modos, no nos hace falta, sino que demos lo que es valioso para nosotros. En otras palabras ¿estamos dando algo que en realidad no echaremos de menos, o es un verdadero sacrificio nuestra contribución?
Diosan yatiñapajj Biblian uñjasi
15 Uka urojj waljaniw templor sarapjjäna, ukampis Biblianjja uka viuda warmitak qhanañchasi. ¿Kunsa ukajj uñachtʼayistu? Kunapachatï taqe chuym churtan ukhajja, Jehová Diosaruw wal kusisiyi, ukat Jupajj janiw kuntï yaqhanakajj churapki ukampejj igualaykiti, ukwa viuda warmin sarnaqäwipajj uñachtʼayistu. Ukhamatwa Diosajj uka sarnaqäwimpejj wali qhana yatichawayistu.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Marcos 11:17) Ukatjja akham sasaw jupanakar yaticharakïna: “‘Utajajj oración lurañ uta satäniwa, taqe markanakataki’, ¿janit ukajj qellqatäki? Ukampis jumanakajj lunthatanakan utaparuw tukuyapjjtajja” sasa.
nwtsty nota (Mr 11:17)
‘Utajajj oración lurañ uta satäniwa, taqe markanakataki’: Mateo, Lucas, Marcos chachanakaw Isaías 56:7 qellqatat aytapjjäna, ukampis jupanakatjja Marcos chachakiw “taqe markanakataki [jaqenakataki]” sasin säna (Mt 21:13; Lu 19:46). Jerusalenan utjkäna uka templojja, israelitanakana ukhamarak yaqha markankir jaqenakana Diosar mayisipjjañapataki, adorir sarapjjañapataki mä lugaräñapänwa (1Re 8:41-43). Ukatwa Jesusajj templon aljiri judionakatakejj wal colerasïna, jupanakajj lunthatanakan utaparuw templo tukuyapjjäna. Uk uñjasajja, yaqha markankir jaqenakajj janiw Jehová Diosan templopar sarjjapjjänti, ukatwa Diosarus jan uñtʼjjapjjänti.
(Marcos 11:27, 28) Ukatjja mayampiw Jerusalén markar jutapjjäna. Jupajj templon sarnaqaskäna ukhajja, jilïr sacerdotenakampi, escribanakampi, jilïr irpirinakampiw jutapjjäna. 28 Ukatjja akham sasaw jupar sapjjäna: “¿Khitin munañapampis jumajj taqe ukanak lurta? Jan ukajj ¿khitis jumarojj ukanak luram sistam?” sasa.
Higot parlasaw Diosar confiyañ yatichäna
Uka qhepatjja, Jesusampi discipulonakapampejj Jerusalenaruw mantapjjäna. Jesusajj temploruw saräna, ukanwa yaticharakïna, kunjamtï lurirïkäna ukhama. Jilïr sacerdotenakasa markan jilïr irpirinakapasa akham sasaw sapjjäna: “¿Khitin munañapampis jumajj taqe ukanak lurta? Jan ukajj ¿khitis jumarojj ukanak luram sistam?” sasa (Marcos 11:28). Jupanakajja inas kuntï Jesusajj uka uru nayrajj qollqe turkirinakar lurkäna uk amtasin ukham sapjjchïna.
Biblia liyiñataki (Marcos 12:13-27)
MAYO 28 - JUNIO 3
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | MARCOS 13, 14
“Jaqerojj jan ajjsarapjjañäniti”
(Marcos 14:29) Pedrojj sarakïnwa: “Taqenis jumar jaytjapkchïtamjja, janiw nayajj jaytjkämati” sasa.
(Marcos 14:31) Ukampis Pedrojj saskakïnwa: “Jumamp chik jiwañ wakisini ukhasa, janipuniw nayajj kunäkipansa jumar jan uñtʼirejj tukkäti” sasa. Mayninakas uka pachpwa sapjjarakïna.
(Marcos 14:50) Ukatjja discipulonakapajj taqeniw jupar jaytanukusajj escapjjapjjäna.
(Marcos 14:47) Uka cheqan sayaskir mä jaqejja, espadapwa apsusïna, jachʼa jilïr sacerdoten esclavoparuw espadamp jawqʼatatasin jiñchu thoqoqayäna.
(Marcos 14:54) Pedrosti jachʼa jilïr sacerdoten patiopar puriñkamaw jayat arkäna, utan servirinakamp chikaw qontʼasirakïna. Ukansti qhankir nina jakʼanwa juntʼurasiskäna.
(Marcos 14:66-72) Pedrojj pationkaskäna ukhajja, jachʼa jilïr sacerdoten sirvientanakapat mayniw jutäna. 67 Pedror nina jakʼan juntʼurasiskir uñjasajja, cheqak jupar uñkatäna, sarakïnwa: “Jumajj aka Nazareno Jesusamp chikarakiw sarnaqayätajja” sasa. 68 Jupajj jan uñtʼiriw tuküna, sarakïnwa: “Janiw nayajj jupar uñtʼkti, kunpun parlasksta, janiw amuyksmati” sasa. Ukatsti sawan punku toqeruw mistüna. 69 Uka cheqan jupar uñjasajja, mayampiw sirvienta tawaqojj uka jakʼan sayaskir jaqenakarojj akham säna: “Aka jaqejj jupan arkiripawa” sasa. 70 Pedrojj mayampiw jan uñtʼir tuküna. Mä jukʼampitjja, uka cheqan sayaskir jaqenakajj mä kutimpiw jupar akham sapjjarakïna: “Cheqas jumajj jupanak chik sarnaqerïtawa. Jumajj Galileankirïtawa” sasa. 71 Jupasti maldisiñwa qalltäna, juramentompiw akham sarakïna: “¡Kawkïr jaqettejj jumanakajj parlasipkta ukarojj janiw uñtʼkti!” sasa. 72 Ukaratpachaw mä wallpajj artʼasïna, ukampejj pä kutiw artʼasjjäna. Kuntï Jesusajj siskäna ukwa Pedrojj amtasïna, jupajj sänwa: “Janïr wallpajj pä kuti artʼkani ukhaw kimsa kuti nayar jan uñtʼir tuküta” sasa. Ukatwa Pedrojj chuymapan wal llaktʼasïna, wal jacharakïna.
Perdonañwa yateqäna
14 Pä apostolonakajj kʼachatwa Caifás sat qamiri munañan jilïr sacerdoten suma utapar puripjjäna, Jerusalén markanjja yaqha ukham suma utanakajj utjarakïnwa. Uka utanakan cuartonakapajj patior muytatäpjjänwa ukat nayräjjar punkunïpjjänwa. Punku uñjir warmejja, jilïr sacerdoter uñtʼatap laykuw Juanaruk mantayäna, ukatwa Juanajj Pedror mantayaniñapatakejj uka warmimpi parlir kuttʼäna. Niyak mantjjasajja, Pedrojj janjamakiw Juanampi chiktʼatäkänti ni Jesusarus jakʼachaskänti. Pationakwa qheparäna, ukanwa esclavonakasa uywatanakas uka thaya aruman nina jakʼan juntʼuchasisipkäna, ukañkamaw kʼari testigonakajj Jesús contra arsuñatak mist mantasipkäna (Mar. 14:54-57; Juan 18:15, 16, 18).
it-2-S pág. 624 párr. 2
Pedro
Una vez que Pedro llegó a la casa del sumo sacerdote, otro discípulo que debía haberle seguido o acompañado le ayudó para que pudiese entrar hasta el mismo patio. (Jn 18:15, 16.) Una vez allí, no permaneció discretamente callado en algún rincón oscuro, sino que fue y se calentó en el fuego. El resplandor hizo posible que se le reconociese como compañero de Jesús, y su acento galileo dio pábulo a las sospechas. Al ser acusado, Pedro negó por tres veces que conociese a Jesús, y, finalmente, llevado por la vehemencia de su negación, llegó a echar maldiciones. Desde alguna parte de la ciudad se oyó a un gallo cantar por segunda vez, y Jesús “se volvió y miró a Pedro”. Este, abatido, salió fuera y lloró amargamente. (Mt 26:69-75; Mr 14:66-72; Lu 22:54-62; Jn 18:17, 18; véanse CANTO DEL GALLO; JURAMENTO.) Sin embargo, la súplica que Jesús había hecho a favor de Pedro con anterioridad recibió respuesta, y su fe no desfalleció por completo. (Lu 22:31, 32.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
(Marcos 14:51, 52) Qʼara jañchiparu linot lurat mä suma isimpi istʼat waynaw juparojj jakʼat arkaskäna, juparus katuntañ munapjjarakïnwa. 52 Uka waynajj linot lurat isip apanukusajj qʼalalakiw escapjjäna.
Marcos libron aski yatichäwinakapa
14:51, 52. “Qʼalalakiw jaltjjäna” siski uka waynajja, ¿khitïpachänsa? Marcos cristianokiw uka toqet arsu, ukhamasti jupa pachpatwa parlaskpachäna.
(Marcos 14:60-62) Ukatsti jupanak taypinwa jachʼa jilïr sacerdotejj kayut saytʼasïna, akham sasaw Jesusar jisktʼäna: “¿Janit kuns kamskäta? ¿Kunsa aka jaqenakajj juma contra parlasipki?” sasa. 61 Jupajj amukïskänwa, janiw kamskänsa. Ukatwa jachʼa jilïr sacerdotejj jupar mayamp akham sasin jisktʼäna: “¿Jumätati Cristojja, Santo Diosan Yoqapajja?” sasa. 62 Jesusasti jupar sarakïnwa: “Jïsa, nayätwa. Jumanakajj jaqen Yoqaparuw uñjapjjäta, khititejj taqe chʼamanïki ukan kupëjjapan qontʼata ukhamaraki alajjpach qenayanakamp chika jutaskiri” sasa.
Anás, Caifás sat chachanakan ukaruw apapjjäna
Maynejj Diosan Yoqapätwa sirïna ukhajja, judionakajj wal colerasipjjerïna. Kunapachatï Jesusajj Diosaw Awkijajja siskäna ukhajja, judionakajj Jesusar jiwayañwa munapjjäna, “Diosjamäkaspas ukhamaw tuku” sasaw sapjjarakïna (Juan 5:17, 18; 10:31-39). Ukanak yatisaw Caifasajj akham sasin Jesusar jan wali amtamp jisktʼäna: “¡Jakkir Diosan sutipjjar juramentompi sapjjeta, ¿jumätati Diosan Yoqap Cristojja?!” sasa (Mateo 26:63). Jesusajj sänwa: “Jïsa, nayätwa. Jumanakajj jaqen Yoqaparuw uñjapjjäta, khititejj taqe chʼamanïki ukan kupëjjapan qontʼata ukhamaraki alajjpach qenayanakamp chika jutaskiri” sasa (Marcos 14:62). Jesusajja Diosan Yoqapatwa sasajj nayratpachwa sirïna (Juan 3:18; 5:25; 11:4). Janitejj ukham siskaspänjja, janis jupajj Diosan Yoqapäkaspa, janis Cristökaspa ukhamaw amuyasispäna.
Biblia liyiñataki (Marcos 14:43-59)