Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr18 noviembre págs. 1-8
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2018)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • NOVIEMBRE 5-11
  • NOVIEMBRE 12-18
  • NOVIEMBRE 19-25
  • NOVIEMBRE 26 - DICIEMBRE 2
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2018)
mwbr18 noviembre págs. 1-8

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

NOVIEMBRE 5-11

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JUAN 20, 21

“¿Jumajj akanakat sipansa jukʼampit nayar munasista?”

(Juan 21:1-3) Uka qhepatjja mä kutimpiw Jesusajj discipulonakar Tiberíades Qotan uñstäna. Jupajj akhamwa uñstäna. 2 Simón Pedrompi, Ispa sat Tomasimpi, Galileankir Caná markat jutir Natanaelampi, Zebedeon yoqanakapampi, Jesusan pä yaqha discipulopampiw tantachatäsipkäna. 3 Simón Pedrojj akham sasaw jupanakar säna: “Chawlla katuriw nayajj sarä” sasa. Jupanakajj sapjjarakïnwa: “Nanakajj jumamp chikaw sarapjjarakëjja” sasa. Ukhamajj mistusaw jupanakajj boter sarjjatapjjäna. Ukampis uka arumajja janiw kuns katupkänti.

(Juan 21:4-14) Qhantatëjjäna ukhajja, Jesusajj qota thiyan saytʼatäskänwa, discipulonakajj janiw Jesusätap amuyapkänti. 5 Jesusajj akham sasaw jupanakar säna: “Wawanaka, ¿janejjay jumanakan kuna manqʼañas utjkitejja?” sasa. Jupanakajj sapjjarakïnwa: “¡Janiw utjapkituti!” sasa. 6 Jupajj sarakïnwa: “Chawlla katuñ qänjja botet kupi toqer jaqontapjjam, katupjjätawa” sasa. Ukatwa jupanakajj jaqontapjjäna. Walja chawllanak katupjjatap laykojja, janiw apsurjamäpkänti. 7 Jesusan munat discipulopajj akham sasaw Pedror säna: “¡Jupajj Tatiturakisä!” sasa. Tatitütap istʼasasti Simón Pedrojj qʼalal cuerpopar patjja isipamp uskusisaw qotar thoqontäna. 8 Mayni discipulonakajj botetwa jutapjjäna, chawllamp phoqtʼat qänwa qatatinipjjäna. Jupanakajj janiw waña oraqet jayankapkänti, jan ukasti niya llätunk tunka metronak jayankapjjakïnwa. 9 Jupanakajj botet waña oraqer mistjjapjjäna ukhajja, kʼillimampi nakhaskir ninwa ukan uñjapjjäna, uka patjjarojj chawllanakaw uchatäskäna, tʼantʼas utjarakïnwa. 10 Ukatsti Jesusajj akham sasaw jupanakar säna: “Jichhak katunipkta uka chawllanakat mä qhawqha apanipjjam” sasa. 11 Ukatwa Simón Pedrojj boter makatäna, ukatjja jachʼa chawllanakamp phoqtʼat qänwa qota thiyar qatatsunïna. Patak phesqa tunka kimsani chawllanakas qänan utjkchïnjja, janiw chʼiyjaskänti. 12 Ukatsti Jesusajj akham sasaw jupanakar säna: “Jutapjjam, manqʼasipjjam” sasa. Discipulonakatjja, janiw maynis “¿jumajj khitïtasa?” sasajj jupar jisktʼirjamäkänti, jupan Tatitütap yatipjjatap layku. 13 Jesusajj tʼantʼanak aptasaw jupanakar churäna, chawllanaksa ukhamarakiw jupanakar churäna. 14 Ukampejj kimsa kutiw Jesusajj discipulonakar jiwatanak taypit jaktanisajj uñstjjäna.

(Juan 21:15-19) Jupanakajj manqʼañ tukuyjjapjjäna ukhajja, akham sasaw Jesusajj Simón Pedror säna: “Simón, Juanan yoqapa, ¿jumajj akanakat sipansa jukʼampit nayar munasista?” sasa. Pedrojj jupar sarakïnwa: “Jïsa, Tata, jumajj yatisktawa, nayajj jumar munassmawa” sasa. Jesusajj jupar sarakïnwa: “Jiskʼa ovejanakajar manqʼayarapita” sasa. 16 Mayampiw jupajj Pedror akham säna: “Simón, Juanan yoqapa, ¿jumajj nayar munasistati?” sasa. Ukampejj pä kutiw ukham jisktʼjjäna. Pedrojj jupar sarakïnwa: “Jïsa, Tata, jumajj yatisktawa, nayajj jumar munassmawa” sasa. Jesusajj jupar sarakïnwa: “Jiskʼa ovejanakajar awatirapita” sasa. 17 Mayampiw jupajj Pedror akham säna: “Simón, Juanan yoqapa, ¿jumajj nayar munasistati?” sasa. Ukampejj kimsa kutiw “¿jumajj nayar munasistati?” sasin jisktʼjjäna. Ukatwa Pedrojj wal llaktʼasïna, jupar sarakïnwa: “Tata, jumajj taqe kunwa yattajja, nayajj jumar munassma uksa sumwa yatiraktajja” sasa. Jesusajj jupar sarakïnwa: “Jiskʼa ovejanakajar manqʼayarapita. 18 Cheqpachapuniw sissma, jumajj waynäskayäta ukhajja, juma pachpaw isthapisiyätajja, kawkirutï sarañ munkayäta ukaruw sarayätajja. Chuymanëjjäta ukhajja, ampar loqatatasaw yaqhamp isiyasjjäta, kawkirutï jan sarañ munkta ukaruw jupajj aparakïtam” sasa. 19 Cheqansa kunjam jiwasinsa jupajj Diosar jachʼañchañapäna uk qhanañchañatakiw ukham saskäna. Uk sasasti, jupajj akham sasaw Pedror sarakïna: “Jumajj nayar arkaskakita” sasa.

nwtsty Jn 21:15, 17 textotak notanaka

akham sasaw Jesusajj Simón Pedror säna: Pedrojj kimsa kuti Jesusar jan uñtʼir tuküna uka qhepatwa Jesusajj jupar akham jisktʼäna: “¿Jumajj nayar munasistati?” sasa. Ukham kimsa kuti jisktʼatapatwa “Pedrojj wal llaktʼasïna” (Jn 21:17). Juan 21:15-17 qellqatanjja, agapáo ukhamarak filéo siski uka griego arunakaw uñsti, ukanakajj “¿munasistati?” sasaw aymara arun jaqokipasiwayi. Jesusajj kimsa kutiw Pedrorojj “¿munasistati?” sasin jisktʼäna, Pedrosti kimsa kutirakiw “munassmawa” sasin Jesusar säna. Jesusar munasitapatwa Pedrojj discipulonakar ‘manqʼayañapäna’ ukhamarak ‘awatiñapäna’, uk sum amuyañapwa Jesusajj munäna, ukatwa “jumar munassmawa” sasin Pedrojj sapa kuti siskäna ukhajja, “jiskʼa ovejanakajar awatirapita”, “manqʼayarapita” sasin Jesusajj säna (Jn 21:16, 17; 1Pe 5:1-3). Jesusajj qhawqsa jupar munasïna uk sañapatakejja, kimsa kutiw Pedrorojj “¿munasistati?” sasin jisktʼäna, ukatjja ovejanakaparu, mä arunjja, discipulonakapar uñjañapatakiw mayirakïna. Ukhamatwa jupar jan uñtʼir tukutapat perdonatap uñachtʼayarakïna.

¿jumajj akanakat sipansa jukʼampit nayar munasista?: Griego arut “akanakat sipansa” sasin jaqokipasiwayki uka arunakajj kunaymanitwa amuytʼasispa. Yaqhep yatjjattʼat jaqenakajj akham sasaw jaqokipapjje: “¿Jumajj aka discipulonakat sipansa jukʼampit nayar munasista?” sasa. Ukampis Jesusan uka arunakapajj ak sañwa munpachäna: “¿Jumajj aka cosasanakat sipansa jukʼampit nayar munasista?” sasa. Ukham sasinjja, chawllanakata jan ukajj chawllanak katuñ negociotwa Jesusajj parlaskpachäna. Ukhamasti, ak sañwa Jesusajj Pedror munaskäna: “¿Jumajj cosasanakat sipansa, jan ukajj walja qollqe ganañat sipansa jukʼampit nayar munasista? Ukhamächi ukhajja, ovejanakajar manqʼayarapita” sasa. Pedror ukham jisktʼañapajj walikïskänwa. ¿Kunatsa? Pedrojj Jesusan nayrïr discipulopäkchïnsa (Jn 1:35-42), janiw jupar arkañatakejj chawllanak katuñ negociop jankʼak jaytkänti. Ukatwa Jesusajj mä qhawqha phajjsinak qhepatjja, ‘jaqenak katurïñapatakejj’ suma negociop jaytañap mayïna (Mt 4:18-20; Lu 5:1-11). Jesusajj jiwjjäna uka qhepatjja, mayampiw Pedrojj chawllanak katuñ negociopar kuttʼjjäna, mayni apostolonakajj jupamp chikaw sarjjapjjarakïna (Jn 21:2, 3). Ukhamajja, kunsa jakäwipan lurani uk amtañapajj wali wakiskirïnwa, ukwa Jesusajj Pedror amuytʼayañ munaskpachäna. ¿Chawllanak katuñ negociopat Pedrotakejj nayrankañapäna? Jan ukajj ¿Jesusan arkirinakapar manqʼayañacha, mä arunjja, Diosar jakʼachasipjjañapataki yanaptʼañach nayrankañapäna? (Jn 21:4-8).

Mayampiw [...] akham säna: Pedrojj kimsa kutiw Cristor jan uñtʼir tuküna, jichhajj qhawqsa jupar munasïna uk sañapatakejj kimsa kutirakiw Jesusajj “¿nayar munasistati?” sasin jisktʼäna. Sapa kuti jisktʼkasajja, “Diosan Reinop nayrar uchasaw nayar munasitam uñachtʼayäta” sasaw Jesusajj Pedror amuytʼayäna. Ukarjamaw Pedrojj Diosar sum serviri yaqha cristianonakampejja, Jesusan discipulonakapar sum awatïna, yatichäna, ukhamarak chʼamañchtʼäna. Jesusan uka discipulonakapajj alajjpachar sarañataki ajllit cristianonakäpjjchïnsa, Diosat yateqasipkakiñapänwa (Lu 22:32).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Juan 20:17) Jesusajj akham sasaw jupar säna: “Jan nayar katjjäsistati. Janïraw nayajj alajjpachankir Awkin ukar makatkti. Antisas jilatanakajan ukar saram, akham sasaw jupanakar säta: ‘Nayajj Awkijan ukaruw makataskta, jumanakan Awkimäkis ukaru, nayan Diosajäkis ukaru, jumanakan Diosamäkis ukaruraki’ sasa”.

nwtsty Jn 20:17 textotak nota

Jan nayar katjjäsistati: Háptomai siski uka griego arojja, “llamktʼaña” jan ukajj “katuntaña” sañwa munaspa. Yaqhep Biblianakanjja, Jesusan uka arunakapajj akham sasaw jaqokipasiwayi: “Jan katuntistati” sasa. Ukampis Jesusatakejja, María Magdalenan jupar katuntasiñapajj janiw jan walïkänti, ¿kunatsa ukham sistanjja? Jesusajj jaktankäna ukhajja, “jupan kayupat katuntasipjjäna” uka warminakarojj janiw jarkʼkänti (Mt 28:9). Amuyatajja, María Magdalenajj “niyaw Jesusajj alajjpachar sarjjani” sasaw amuypachäna, ukatwa jan sarjjañapatakejj jupat wal katuntasïna. Jesusajj janïraw alajjpachar sarañapäkänti, ukatwa “jan nayar katjjäsistati” sasin María Magdalenar säna, “Jesusajj jaktanjjewa” sasin arkirinakapar yatiyañapatakiw mayirakïna.

(Juan 20:28) Uk satasti Tomasejj sarakïnwa: “¡Nayan Tatituja, nayan Diosaja!” sasa.

nwtsty Jn 20:28 textotak nota

¡Nayan Tatituja, nayan Diosaja!: Yaqhep yatjjattʼat jaqenakajja, kuntï uñjkäna ukat wal musparatapatwa Tomás chachajj uka arunak sispachäna sasaw sapjje, ukampis janiw Jesusar uka arunak siskänti, jan ukasti Jehová Diosaruw ukham saskäna sasaw sapjjaraki. Ukampis yaqhepajja, nayra griego arurjamajj Jesusaruw ukham saskäna sasaw amuyapjje. Ukhamäspa ukhajja, “¡nayan Tatituja, nayan Diosaja!” sasin Tomasejj siskäna uka arunakajj kuntï taqpach Bibliajj siski ukarjamäñapawa. Bibliarjamajja, arkirinakapar akham sañapatakiw Jesusajj María Magdalenar khitäna: “Nayajj Awkijan ukaruw makataskta, jumanakan Awkimäkis ukaru, nayan Diosajäkis ukaru, jumanakan Diosamäkis ukaruraki” sasa. Ukhamasti, Tomás chachajj janiw Jesusajj taqe chʼamani Diosawa sasin amuykpachänti (Jn 20:17). Jupapachpaw Jesusarojj oracionan Diosar akham sir istʼäna: ‘Jumajj sapa cheqpach Diosätawa’ sasa (Jn 17:1-3). Ukhamajj ¿kunatsa Tomasejj “nayan Diosaja” sasin Jesusar sispachäna? Jupatakejja, Jesusajj mä “diosäkaspas” ukhamänwa, ukampis janiw taqe chʼamani Diosarjam uñjkänti (Jn 1:1 textotak nota uñjjattʼarakïta). Maysa toqetjja, inas Tomasejj nayra tiemponakan Diosar serviri jaqenakjam Jesusamp parlchïna. Hebreo Arut Qellqatanakarjamajja, yaqhep chachanakasa, warminakasa, Biblian libronakap qellqeri yaqhep chachanakasa, Jehová Diosan mä angelapamp parlkasajja, pachpa Jehová Diosampis parlapkaspa ukhamwa amuyasipjjerïna, Tomás chachajj uk yatpachänwa (Gé 16:7-11, 13; 18:1-5, 22-33; 32:24-30; Jue 6:11-15; 13:20-22 uñjjattʼarakïta). Ukatwa Jesusajj Diosan sutipjjaru parlirïtap yatisajja, “nayan Diosaja” sasin sispachäna.

(Juan 1:1) Qalltanjja Arojj utjänwa. Arusti Diosampïnwa, uka Arojj mä diosarakïnwa.

nwtsty Jn 1:1 textotak nota

Arojj mä diosarakïnwa: Jan ukajja, “mä diosjamarakïnwa”. Aka versiculon “Aru” siski ukajja, Jesusat parlañatakiw apnaqasi (Arojj siski uka nota uñjjattʼarakïta). Juan apostolojj janiw “Arojj” taqe chʼamani Diosaw sañ munkänti. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Uka pachpa versiculonwa jupajj akham säna: “Arusti Diosampïnwa” sasa, ukhamajj “Arumpi” Diosampejj janiw pachpäpkiti. Jesusajj Diosan jilïr wawapawa, jupa taypirakiw Diosajj aka oraqen taqe kun luräna, ukatwa Jesusajj mä diosäkaspas jan ukajj Diosar uñtasitäkaspas ukham apóstol Juanajj säna. Kunjamtï Diosan Arunakapa sat Biblian uka versiculojj jaqokipaskejja, ukhamarakiw inglés, francés, alemán arunakan utjki uka Biblianakan jaqokipasi, ukanjja “Arojj” jan ukajj Jesusajj Diosar uñtasitäkaspas ukhamaw qhanañchasi. Ukarjamaw Colosenses 2:9 textojj akham saraki: “Kunjamäkitejj Diosajj ukajja Cristonwa phoqatpach qhan uñjasi” sasa. Septuaginta sat qellqatan “Diosar uñtata” (theós) sasin jaqokipaski uka griego arojja, ’el ’elohím siski uka hebreo arunak jaqokipañatakiw apnaqasi, uka arunakajj “chʼamani” sañwa munaspa. Ukhamajj “Arojj” “Diosar uñtatawa” jan ukajj “chʼamaniwa” sañajj walikïskiwa, ukajj kuntï Isaías 9:6 qellqatan siski ukarjamawa, ukanjja Mesiasajj “jan atipjkay Dios” satäniwa sasaw qhanañchi (janiw “taqe chʼamani Dios” siskiti).

Biblia liyiñataki (Juan 20:1-18)

NOVIEMBRE 12-18

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 1-3

“Cristiano congregacionajj espíritu santo katoqäna”

(Hechos 2:1-8) Pentecostés Fiesta uröjjäna ukhajja, taqeniw mä cheqanak tantachatäsipkäna. 2 Ukhamaruw mä akatjamat wali chʼaman thayas thaytʼankaspa ukham alajjpachat istʼasïna, kawkjantï qontʼatäsipkäna uka utansa wal suynarakïna. 3 Ukatjja lajjranakar uñtat nakhaskir ninanakwa jupanakajj uñjapjjäna, jaljtasasti sapaqat maynjjaruw mayakam purïna. 4 Taqenirakiw espíritu santompi phoqtʼatäpjjäna, jupanakajj kunayman arunakat parlañwa qalltapjjäna, kunjamtï espíritu santojj parlaykäna ukhama. 5 Uka urunakanjja oraqpachankir taqe markanakat jutir Dios chuyma judionakaw Jerusalenankasipkäna. 6 Wal suynir istʼasajja walja jaqenakaw tantachasipjjäna. Sapa mayniw pachpa arupat parlir istʼapjjäna, ukatwa jupanakajj walpun musparapjjäna. 7 Cheqas jupanakajj walpun musparapjjäna, sapjjarakïnwa: “Uñjapjjam, taqe khitinakatï akan parlasipki ukanakajj ¿janit Galileatäpki? 8 ¿Kunjamaraki nasïwitpach parlktan uka pachpa arusat parlir sapa maynis istʼtansti?

(Hechos 2:14) Ukampis Pedrojj tunka mayani apostolonakamp chikaw saytʼasïna, jupanakarojj akham sasaw jachʼat säna: “Judeankir tatanaka, Jerusalenan jakir taqe jaqenaka, jumanakajj ak yatipjjam, arunakajsa sum istʼapjjarakim.

(Hechos 2:37, 38) Ukanak istʼasasti, jupanakajj chuymas wali ustʼatäpjjänwa, Pedrompiru mayni apostolonakampirojj akham sapjjarakïnwa: “Tatanaka, jilatanaka, ¿kun lurapjjañajas wakisispa?” sasa. 38 Pedrosti jupanakar sarakïnwa: “Arrepentisipjjam, sapa maynis Jesucriston sutipjjar bautisasipjjam, ukhamat juchanakamat perdonatäpjjañamataki. Kuntï Diosajj inak churki uka espíritu santwa jumanakajj katoqapjjäta.

(Hechos 2:41) Ukhamasti khitinakatï arunakap taqe chuyma katoqasipkäna ukanakajj bautisatäpjjänwa. Uka urunjja niya kimsa waranqa jaqenakaw jupanakar yaptʼasïna.

(Hechos 2:42-47) Jupanakajj wali amuyumpiw apostolonakan yatichäwinakap istʼasipkäna, juntukiw tantachtʼasipjjäna, manqʼanaksa manqʼasipjjäna, Diosatsa mayisipjjarakïnwa. 43 Cheqpachansa taqe jaqenakaw wal ajjsarapjjäna, apostolonakajj walja milagronakampi señalanakampwa lurapjjäna. 44 Taqe khitinakatï creyentëjjapjjäna ukanakajja, juntukiw tantachasipjjäna, kunanaktï jupanakajj churapkäna ukanakas taqenitakïnwa, 45 utjirinakapsa oraqenakapsa aljapjjänwa, qhawqtï aljatampejj jikjjatapkäna ukjja taqeniruw lakinoqapjjäna, qhawqhatï sapa maynitak munaski ukarjama. 46 Mä amtakiw jupanakajj templor sapüru sarapjjäna, maynin maynin utanakapanwa manqʼasipjjäna, wali kusisita, suma chuymampi ukhamaw manqtʼasipjjäna, 47 Diosar jachʼañchasina ukhamarak taqe jaqenak nayraqatan suma uñjatäsina. Jehová Diosajj sapüruw jupanakan ukarojj jaqenak jawsthapiskäna, kawkïrinakatï salvatäsipkäna ukanakaru.

w86-S 1/12 pág. 29 párrs. 4, 5, 7

Contribuciones que regocijan el corazón

En el mismísimo día que fue formada la congregación cristiana en el año 33 E.C., los 3.000 recién bautizados se sintieron movidos a “compartir unos con otros, a tomar comidas y a [hacer] oraciones”. ¿Con qué propósito? Para fortalecer su fe tierna por medio de ‘continuar dedicándose a la enseñanza de los apóstoles’. (Hechos 2:41, 42.)

Los judíos y los prosélitos habían ido a Jerusalén con planes de quedarse sólo durante la fiesta del Pentecostés. Pero los que llegaron a ser cristianos deseaban quedarse por más tiempo para aprender más y poder fortalecer su nueva fe. Esto creó una emergencia con relación al alimento y alojamiento. Algunos de los visitantes no tenían suficientes fondos, mientras que a otros les sobraban. De manera que se hizo un fondo común temporal y se distribuyeron cosas materiales entre los que estaban en necesidad. (Hechos 2:43-47.)

La venta de propiedades y la distribución en común de todas las cosas era estrictamente voluntaria. Nadie estaba obligado a vender o a donar algo; esto tampoco promovía la pobreza. La idea que se expresa no es que los miembros más ricos vendieron todas sus propiedades y se hicieron pobres. Más bien, movidos por la compasión que sentían por sus compañeros de creencia que estaban en aquellas circunstancias, vendieron propiedades y contribuyeron todas las ganancias para proveer lo que se necesitaba para el adelantamiento de los intereses del Reino. (Compárese con 2 Corintios 8:12-15.)

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 3:15) jakañ churañataki Jachʼa Irpirïki ukarojj jiwayapjjtawa. Ukhamarus Diosaw juparojj jiwatanak taypit jaktayäna, nanakajj ukat testigöpjjtwa.

it-2-S pág. 88 párr. 1

Jesucristo

“Agente Principal de la vida.” Por bondad inmerecida de su Padre, Cristo Jesús entregó su vida humana perfecta en sacrificio, lo que hizo posible que sus seguidores escogidos pudiesen estar en unión con él reinando en el cielo y que hubiera súbditos terrestres de dicho Reino. (Mt 6:10; Jn 3:16; Ef 1:7; Heb 2:5; véase RESCATE.) De este modo llegó a ser el “Agente Principal [“Príncipe”, ENP; Ga; NC, 1981; Besson; “Caudillo”, BC] de la vida” para toda la humanidad. (Hch 3:15.) El término griego que se usa en este pasaje significa básicamente “caudillo principal”, y es una palabra emparentada con la que se aplicó a Moisés (Hch 7:27, 35) en su papel de “gobernante” de Israel.

(Hechos 3:19) ”Ukhamajj arrepentisipjjam, kuttʼanjjapjjarakim juchanakamajj qʼomachatäñapataki, ukhamat samarañ tiemponakajj Jehová Diosat jutañapataki,

cl pág. 265 párr. 14

Diosajj ‘juchanak pampachiriwa’

14 Kunjamsa Diosajj perdoni uka toqet qhanañchaskakiñatakejja, Bibliajj akham sarakiwa: “Ukhamasti, arrepentisipjjam, kutikipstapjjarakim, juchanakama phiskhuratäñapataki” sasa (Hechos 3:19, MT). “Phiskhuratäñapataki” siski uk arojja, griego arunjja “qʼomachaña” “qʼal chhaqtayaña” sañ munarakispa. Ukat kunatï tintampi qellqasiwayi uk phiskhuraña sañ munarakispa sasaw yatjjatat jaqenakajj sapjjaraki. ¿Kunjamsa uk lurapjjerïna? Tintjja, gomampi umampi ukat kʼillimampi jan ukajj carbonampi kittasaw lurapjjerïna, ukhamajj uka tintampi qellqasïna uka letranakajja, jichhak qellqataskchïna ukhajj chʼarañ esponjampiw chhaqtayasisapäna. Bibliajj ukham suma arunakampiw Diosajj kunja khuyapayasirisa uk qhanañchtʼistu. Kunapachatï juch pampachkistu ukhajja, mä esponjampis uka juch qʼal phiskhurkaspa ukhamawa.

Biblia liyiñataki (Hechos 2:1-21)

NOVIEMBRE 19-25

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 4, 5

“Jan ajjsarasaw Diosan arunakap yatiyapjjerïna”

(Hechos 4:5-13) Qhepürusti judionakan marka apnaqerinakapampi, jilïr irpirinakampi, escribanakampiw Jerusalén markan tantachasipjjäna. 6 Anás sat jilïr sacerdotesa, Caifasasa, Juanasa, Alejandrosa, jilïr sacerdoten taqe familiaranakapas ukankapjjarakïnwa. 7 Jupanak taypir Pedrompiru Juanampir saytʼayasajja, akham sasaw jisktʼañ qalltapjjäna: “¿Jumanakajj kuna munañampisa jan ukajj khitin sutipjjarus uk lurapjjta?” sasa. 8 Pedrosti espíritu santompi phoqtʼataw jupanakar akham säna: “Marka apnaqerinaka, jilïr irpirinaka, 9 ¿kuna suma luräwtejj nanakajj aka cojo jaqer qollasajj lurapkta uk yatiñti munapjjta, khitis aka jaqerojj waliptayi uk yatiñti munapjjarakta? 10 Taqe jumanakasa Israel markankir taqe jaqenakasa ak yatipjjam, khitirutï jumanakajj mä lawar chʼakkatas jiwayapkta, Diosajj jiwatanak taypit jaktaykaraki uka Nazareno Jesucriston sutipjjaruw aka jaqejj walipti, ukatwa aka jaqejj jumanak nayraqatansa sanoki saytʼatäskaraki. 11 ‘Kawkïr qalarutï janis kunäkaspa ukham jumanakajj uta lurirïkasin apanukupkta, ukampis esquin jachʼa qalar tukki’ ukajja, Jesusawa. 12 Ukhamarus jupat sipanjja yaqha salvirejj janiw utjkiti, janirakiw Diosan ajllit yaqha sutejj aka oraqen utjkiti, ukhamat jiwasan salvasiñasataki” sasa. 13 Ukhamajja Pedrompir Juanampir qhana arunakampi parlir uñjasasa, jan yatjjatata aleq jaqekïpjjatap amuyasasa, wal musparapjjäna. Jesusamp chik sarnaqerïpjjatapwa amuyapjjarakïna.

w08-S 1/9 pág. 15, recuadro

De la palabra hablada al texto sagrado: La escritura y los primeros cristianos

¿Eran analfabetos los apóstoles?

La Biblia dice lo siguiente acerca de los gobernantes y los ancianos de Jerusalén: “Al contemplar la franqueza de Pedro y de Juan, y al percibir que eran hombres iletrados y del vulgo, se admiraban” (Hechos 4:13). En español, la palabra iletrado significa “con poca instrucción” e incluso “analfabeto”. ¿Serían analfabetos los apóstoles? Un comentario bíblico da la siguiente explicación: “Es poco probable que estas expresiones se usaran en sentido literal, como si Pedro no hubiera recibido educación o no supiera leer y escribir [y lo mismo cabe decir de Juan]. No son más que un reflejo de las profundas diferencias sociales existentes entre aquellos jueces y los apóstoles” (The New Interpreterʼs Bible).

w08 6/1 pág. 8 párr. 6

Hechos libron aski yatichäwinakapa

4:13 Pedrompi Juanampejja, ¿jan liytʼasiri jan qellqtʼasiri jan yatiñan jaqëpjjänti? Janiwa. Rabinonakar yatichaskäna uka yateqañ utanakar jan sarapjjatap laykuw “jan suma yatichata” jaqëpjjew sasin sapjjäna.

(Hechos 4:18-20) Ukatjja jupanakar jawsasajj akham sasaw sapjjäna: “Janipuniw uka Jesusan sutipjjarojj kunsa arsupjjätati ni yatichapjjätasa” sasa. 19 Uk satajja akham sasaw Pedrompi Juanampejj jupanakar sapjjäna: “Diosar istʼañat sipansa jumanakar istʼañatejj Dios nayraqatan walïchejja, jumanak amuytʼjjapjjam. 20 Kunanaktï nanakajj uñjapkta, istʼapkarakta ukanakat parlañjja janiw amuktʼapkiristti” sasa.

(Hechos 4:23-31) Antutatäjjapjjäna uka qhepatjja, arkir masinakapan ukaruw jupanakajj sarapjjäna, kuntï jilïr sacerdotenakasa jilïr irpirinakas sapkäna ukwa jupanakar yatiyapjjäna. 24 Uk istʼasasti mä amtakiw taqe jupanakajj Diosar artʼasipjjäna, akham sasa: “Taqe Kunjjar Munañani Tatitu, jumaw alajjpachsa, oraqsa, lamar qotsa lurtajja, kunanakatï ukanakan utjki ukanakas juman luratarakiwa. 25 Jumarakiw espíritu santo taypejj David nanakan nayra awkijan lakapat arsuwaytajja, uka servirim taypejj akham sistawa: ‘¿Kunatsa markanakajj chʼajjwasipki, kunatsa jaqenakajj inamayäki ukanakat lupʼisipki? 26 Aka oraqenkir reyinakajj nuwasiñatak wakichtʼatäpjjewa, marka apnaqerinakasa Jehová Dios contra, ajllitap contra ukhamaw mayachtʼat tantachasipjje’ sasa. 27 Cheqpachansa Herodesasa Poncio Pilatosa yaqha markankir chachanakampi Israel markankir jaqenakampiw aka markan tantachasipjjäna. Khitirutï jumajj ajlliskta uka santo servirim Jesús contraw jupanakajj tantachasipjjäna, 28 ukhamat kunanaktï chʼamamasa amtamasa ukanakan pasañapatakejj janïräkipan siskäna ukajj phoqasiñapataki. 29 Jichhasti Jehová Dios, kunjamsa jupanakajj ajjsarayapjjetu uk istʼam, esclavonakamarus yanaptʼam, ukhamat arunakamat jan ajjsaras parlasipkakiñapataki. 30 Jumajj usutanak qollañatakejj amparam loqtaskakim, santo serviriman Jesús sutipjjarojj señalanakasa musparkañanakas lurasiskakpan” sasa. 31 Jupanakajj Diosar taqe chuyma ruwtʼasiñ tukuyapjjäna ukhajja, kawkintï tantachasipkäna uka cheqajj walpun khatatïna. Taqpachaniw espíritu santompi phoqtʼatäpjjäna, jan ajjsarasarakiw Diosan arunakapat parlapjjäna.

it-1-S pág. 160 párr. 7

Apóstol

Actividad en la congregación cristiana. El derramamiento del espíritu de Dios en el Pentecostés fortaleció de forma muy notable a los apóstoles. Los primeros cinco capítulos de Hechos de Apóstoles dan testimonio de la gran intrepidez y denuedo con que estos hombres declararon las buenas nuevas y la resurrección de Jesús, a pesar de que los gobernantes los encarcelaron, golpearon y amenazaron de muerte. En aquella primera época que siguió al Pentecostés, la dirección dinámica de los apóstoles bajo el poder del espíritu santo resultó en una expansión sorprendente de la congregación cristiana. (Hch 2:41; 4:4.) En un principio su ministerio se concentró en Jerusalén, más tarde se extendió a Samaria y, con el tiempo, a todo el mundo conocido. (Hch 5:42; 6:7; 8:5-17, 25; 1:8.)

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 4:11) ‘Kawkïr qalarutï janis kunäkaspa ukham jumanakajj uta lurirïkasin apanukupkta, ukampis esquin jachʼa qalar tukki’ ukajja, Jesusawa.

it-2-S pág. 662 párr. 4

Piedra angular

El Salmo 118:22 revela que la piedra que los edificadores rechazaron “ha llegado a ser cabeza del ángulo” (heb. roʼsch pin·náh). Jesús citó y se aplicó esta profecía a sí mismo como “la principal piedra angular” (gr. ke·fa·lḗ gō·ní·as, cabeza del ángulo). (Mt 21:42; Mr 12:10, 11; Lu 20:17.) Tal como la piedra que corona un edificio, Jesucristo es la piedra de remate de la congregación cristiana de ungidos, semejante a un templo espiritual. Pedro también aplicó el Salmo 118:22 a Cristo, indicando que era “la piedra” rechazada por los hombres, pero escogida por Dios para ser “la cabeza del ángulo”. (Hch 4:8-12; véase también 1Pe 2:4-7.)

(Hechos 5:1) Ukatjja Ananías sutini mä chachaw Safira sat warmipamp chikajj oraqe aljapjjäna.

w13 3/1 pág. 15 párr. 4

Pedrompi ukat Ananiasampejj kʼarisipjjänwa ¿kuns yateqsna?

Ananiasampi ukat warmipampejja, jichhak bautisasirinakar yanaptʼañ laykuw oraqep aljapjjäna. Ukat Ananiasajj apostolonakar qollqe churasajja, akaw taqpach qollqejja sasaw säna, ukampis ukajj janiw cheqäkänti, kunattejj chikatjja imaqapjjänwa. Ukat kuntï amtapkäna ukjja, Pedrojj Diosan yanaptʼapampiw yatjjäna ukatwa akham säna: “Cheqpachansa Diosaruw kʼarinttajja, janiw jaqenakaruti” sasa. Ukspachaw Ananiasajj jiwat liwitatti. Ukat warmipajj kimsa hora pasatat mantani. Cheqas kuntï chachapamp paskatayna uk janiw yatkänti, ukat kʼarisitapatjja ukhamarakiw jiwäna.

Biblia liyiñataki (Hechos 5:27-42)

NOVIEMBRE 26 - DICIEMBRE 2

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 6-8

“Machaq cristiano congregacionajj jan waltʼäwinakanwa uñjasïna”

(Hechos 6:1) Discipulonakajj uka urunakan wal jiljjattaskäna ukhajja, griego arut parlir judionakaw hebreo arut parlir judionak contrajj parlañ qalltapjjäna, sapüru lakiraskäna uka manqʼat viudanakapajj jan katoqapjjatap layku.

bt-S pág. 41 párr. 17

“Tenemos que obedecer a Dios como gobernante”

17 Pero la joven congregación tendría que enfrentarse a un peligro más sutil, una amenaza desde el interior. ¿De qué se trataba? Pues bien, recordemos que muchos de los recién bautizados eran extranjeros que se habían quedado temporalmente en Jerusalén para profundizar su fe. Y los discípulos de la ciudad habían donado con gusto fondos para proporcionarles alimentos y cubrir otras necesidades (Hech. 2:44-46; 4:34-37). Llegados a este punto, se produjo una situación delicada: mientras que las viudas de lengua hebrea se beneficiaban de “la distribución diaria [de comida]”, no ocurría igual con las de lengua griega, sino que “se las pasaba por alto” (Hech. 6:1). Al parecer, eran víctimas de trato discriminatorio, una de las formas de conducta que más divisiones puede crear.

(Hechos 6:2-7) Ukatwa tunka payan apostolonakajj taqe discipulonakar jawsthapipjjäna, ukatjja akham sasaw sapjjäna: “Janiw nanakatakejj walïkiti Diosan arunakap jaytasin manqʼanak mesanakar lakiskañajja. 3 Jilatanaka, ukhamajj jumanak taypitjja suma sarnaqerit uñtʼata paqallqo chachanak ajllisipjjam, espíritu santompi yatiñampi phoqtʼat chachanakaru, ukhamat uka wakiskir luräwjjar uttʼayapjjañajataki. 4 Nanakajj oración lurañaru Diosan arunakapat yatichañaruw uchasipjjäjja” sasa. 5 Kuntï jupanakajj sapkäna ukajj taqenitakis walikïnwa, ukatwa Diosar taqe chuyma confiyiri, espíritu santon phoqtʼata Estebanar ajllipjjäna, ukhamarak Felipe, Prócoro, Nicanor, Timón, Parmenas, judionakan religionapar mantir Nicolás, jupajj Antioquía markatänwa. 6 Jupanakarojj apostolonakan ukaruw irpanipjjäna, jupanakajj oración lurasaw amparamp jupanakar loqjjatapjjäna. 7 Diosan arunakapajj yatiyasiskakïnwa, discipulonakas walipuniw Jerusalén markan jiljjattaskäna. Walja sacerdotenakaw creyentëjjapjjarakïna.

bt-S pág. 42 párr. 18

“Tenemos que obedecer a Dios como gobernante”

18 Los apóstoles, actuando como el consejo, o cuerpo, que gobernaba la creciente congregación, señalaron que sería imprudente que ellos “[dejaran] la palabra de Dios para distribuir alimento” (Hech. 6:2). Así que explicaron a los discípulos que, para atender este “asunto necesario”, querían nombrar a siete varones “llenos de espíritu y de sabiduría” y les pidieron sus recomendaciones (Hech. 6:3). Hacían falta hombres capacitados, pues no se trataba tan solo del servicio de comidas, sino del manejo de fondos, la adquisición de provisiones y la contabilidad. Todos los seleccionados tenían nombres griegos, lo que tal vez los hiciera más aceptables para las viudas ofendidas. Los apóstoles analizaron las recomendaciones a la luz de la oración y luego designaron a estos siete hermanos para que atendieran este “asunto necesario”.

(Hechos 7:58-8:1) Ukatsti marka anqäjjar wayunukusaw juparojj qalanakampi kʼupjapjjäna, falso testigonakajj patjja isinakapwa Saulo sat waynan kayupar uchapjjäna. 59 Estebanar qalanakampi kʼupjasipkäna ukhajja, akham sasaw jupajj ruwtʼasïna: “Tatit Jesús, espirituj katoqtʼasita” sasa. 60 Ukatsti killptʼasisaw jupajj wali jachʼat akham sasin artʼasïna: “Jehová Dios, aka juchatjja janikiy jupanakar juchañchamti” sasa. Ukanak arsusasti jiwañanwa jupajj iktʼawayjjäna.

8 Saulotakejj Estebanar jiwayañajj walikïskänwa. Uka urunwa Jerusalenankir congregacionarojj jan waltʼayañatak wal arknaqañ qalltapjjäna. Taqeniw Judea ukhamarak Samaria uksa toqenakar ananukut uñjasipjjäna, apostolonakakiw Jerusalenan quedasipjjäna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 6:15) Taqe khitinakatï Sanedrinan qontʼatäsipkäna ukanakajja, walpun Estebanar uñchʼukipjjäna, jupan ajanupajj mä angelan ajanupäkaspas ukhamwa uñjapjjarakïna.

bt-S pág. 45 párr. 2

“Esteban, lleno de gracia y de poder”

2 Lo extraordinario del caso es que su semblante no refleja ningún miedo. Hasta los magistrados no pueden menos que notar que es “como el rostro de un ángel” (Hech. 6:15). En efecto, refleja la valentía, la paz y la serenidad que caracteriza a los mensajeros celestiales de Jehová. Tan evidente es su tranquilidad que la ven hasta estas autoridades cegadas por el odio. Pero ¿cómo es posible que esté tan calmado?

(Hechos 8:26-30) Ukampis Jehová Diosan angelapaw Feliper parläna, akham sasa: “Sartasin aynach toqer saram, Jerusalenat Gaza markar saraqki uka thakir saram” sasa. (Ukajj wasarankir thakiwa.) 27 Ukatwa jupajj sartasin saräna. Etiopía markankir mä jilïr oficialaw utjarakïna, jupajj Etiopía marka apnaqer Candace reinan mä jilïr yanapiripänwa, juparakiw taqpach qollqep apnaqäna. Jupajj Diosar adoririw Jerusalén markar saratayna. 28 Kuttʼaskäna ukhajja, carropan qontʼataw jupajj Isaías profetan qellqatanakap jachʼat liytʼaskäna. 29 Ukatsti espíritu santojj akham sasaw Feliper säna: “Saram, uka carror jakʼachasim” sasa. 30 Ukatwa Felipejj uka carror jakʼachasisajj carromp chik tʼijüna, Isaías profetan qellqatanakapat jachʼat liytʼaskirwa istʼarakïna, ukatjja akham sasaw säna: “¿Kuntï jumajj liyiskta uk cheqpachapunit amuyta?” sasa.

bt-S pág. 58 párr. 16

“Declaró las buenas nuevas acerca de Jesús”

16 Nosotros tenemos el honor de participar en la misma obra que Felipe. No tenemos por qué limitarnos a la predicación en un marco formal. Para hablar del mensaje, podemos aprovechar otras ocasiones, entre ellas los viajes. Y a menudo resulta obvio que la conversación con una persona de buen corazón no ha sido mera casualidad. Esto no debería extrañarnos, pues la Biblia señala que los ángeles dirigen la predicación a fin de que las “noticias gozosas” lleguen “a toda nación y tribu y lengua y pueblo” (Rev. 14:6). Además, el propio Jesús predijo que ellos intervendrían en la evangelización. Al dar su parábola del trigo y la mala hierba, mencionó que durante la cosecha —la conclusión del actual orden mundial— “los segadores” serían “los ángeles”. En cumplimiento de su labor, arrancarían del Reino “todas las cosas que hacen tropezar, y a los que cometen desafuero”, pero también recolectarían a los futuros herederos del gobierno celestial y a la “gran muchedumbre” de “otras ovejas” que Jehová atraería a su organización (Mat. 13:37-41; Rev. 7:9; Juan 6:44, 65; 10:16).

Biblia liyiñataki (Hechos 6:1-15)

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki