Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
5-11 DE SEPTIEMBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 9, 10
“Jehová Diosar yatiñanïtapat jachʼañchapjjañäni”
w99-S 1/7 pág. 30 párr. 6
Una visita bien recompensada
Después de encontrarse con Salomón, la reina comenzó a probarle con “preguntas de las que causan perplejidad” (1 Reyes 10:1). El término hebreo correspondiente a esta expresión también puede traducirse por “acertijos”. Esto no quiere decir que la reina entretuviese a Salomón con juegos banales. Es interesante notar que en el Salmo 49:4 se utiliza la misma palabra hebrea para referirse a preguntas importantes relacionadas con el pecado, la muerte y la redención. Por lo tanto, lo más probable es que la reina de Seba conversara con él sobre temas profundos que pusiesen a prueba la grandeza de su sabiduría. La Biblia cuenta que ella “procedió a [...] hablarle todo lo que se hallaba junto a su corazón”. Salomón, a su vez, “fue declarándole todos los asuntos de ella. Resultó que no hubo asunto escondido al rey que él no le declarara” (1 Reyes 10:2b, 3).
w99-S 1/11 pág. 20 párr. 6
Cuando la generosidad abunda
Sorprendida por todo lo que oyó y vio, la reina respondió humildemente: “¡Felices son estos siervos tuyos que están de pie ante ti constantemente, escuchando tu sabiduría!” (1 Reyes 10:4-8). No pronunció felices a los siervos de Salomón por vivir en la opulencia, aunque así era, sino porque podían escuchar constantemente la sabiduría que Salomón había recibido de Dios. La reina de Seba es un buen ejemplo para los siervos de Jehová de la actualidad, que se benefician de la sabiduría del Creador mismo y la de su Hijo, Jesucristo.
w99-S 1/7 pág. 30 párr. 7
Una visita bien recompensada
A la reina de Seba le impresionaron tanto la sabiduría de Salomón y la prosperidad de su reino que “no hubo más espíritu en ella” (1 Reyes 10:4, 5). Algunos entendidos piensan que esta oración significa que la reina “se quedó sin aliento”. Un experto cree incluso que se desmayó. Sea como fuere, a ella le sorprendió mucho lo que vio y oyó. Pronunció felices a los siervos de Salomón porque podían oír la sabiduría del rey y bendijo a Jehová por haberle entronizado. Entonces le hizo regalos muy costosos; solo en oro le dio lo que equivaldría hoy a unos 40.000.000 de dólares. Salomón también le entregó obsequios, “todo lo que la deleitó que ella pidió” (1 Reyes 10:6-13).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
w08-S 1/11 pág. 22 párrs. 4-6
¿Lo sabía?
¿Cuánto oro poseía el rey Salomón?
Según las referencias bíblicas, Hiram —el rey de Tiro— envió a Salomón cuatro toneladas de oro, la reina de Seba le regaló una cantidad similar y la flota comercial del propio Salomón le llevó 14 toneladas de oro de Ofir. El relato explica que “el peso del oro que vino al rey Salomón en un año ascendió a seiscientos sesenta y seis talentos [unas 22 toneladas] de oro” (1 Reyes 9:14, 28; 10:10, 14). ¿Son exageradas estas cifras? Comparémoslas con las reservas de oro de otros reyes de la antigüedad.
Una inscripción muy antigua —que los expertos consideran fiable— indica que el faraón Tutmosis III (segundo milenio antes de nuestra era) donó 12 toneladas de oro al templo de Amón-Ra, en Karnak. En el siglo VIII antes de nuestra era, el rey asirio Tiglat-piléser III recibió cuatro toneladas de oro como tributo de Tiro, y Sargón II entregó esa misma cantidad como ofrenda a los dioses de Babilonia. Por otro lado, se dice que Filipo II de Macedonia (359-336 antes de nuestra era) extraía anualmente unas 25 toneladas de oro de las minas del monte Pangeo, en la región de Tracia.
También se dice que su hijo, Alejandro Magno (336-323 antes de nuestra era), reunió un botín de unas 1.000 toneladas de oro al ocupar la ciudad persa de Susa y más de 6.000 toneladas durante su conquista de toda Persia. En vista de estas cifras, es obvio que la Biblia no exagera al hablar de la cantidad de oro que poseía el rey Salomón.
12-18 DE SEPTIEMBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 11, 12
“Khitimpis casarasïta uk sumwa ajlliñama”
¿Khitinakas Jehová Diosampïpjjta?
7 Salomón reyit parltʼarakiñäni. Waynäskäna ukhajja, Jehová Diosan yanaptʼapwa thaqäna, ukatwa Jehová Diosajj yatiñ churäna, Jerusalenan mä suma templo lurañapatakis mayirakïna. Ukampis qhepatjja, Salomonajj Jehová Diosamp sum apasiñ aptʼasïnwa (1 Rey. 3:12; 11:1, 2). Diosan Leyiparjamajja, israelit reyinakajj janiw walja warminakamp casarasipjjañapäkänti, ukhamat Jehová Diosat jan jitheqtapjjañapataki (Deut. 17:17). Ukampis Salomonajj janiw uka leyir istʼkänti. Tiempompejja, 700 warminakampiw casarasïna, 300 uñtʼatanakapaw utjarakïna (1 Rey. 11:3). Uka warminakat waljanejj janiw israelitäpkänti, yaqha diosanakaruw adorapjjäna. Ukhamasti, ‘janiw yaqha markankir warminakampi casarasipjjätati’ siskäna uka leyirus janiw Salomonajj istʼkänti (Deut. 7:3, 4).
¿Kunjamsa chuymas jarkʼaqsna?
6 Supayajj jupjam sarnaqañaswa muni, jupajj Dios contra saytʼiri, jan istʼasiri, jupatakik taqe kuns muniri ukhamawa. Ukampis janiw munkir jan munkir jan walinak luraykistaspati, ukatwa kunayman toqet Diosat jitheqtayañ munistu. Sañäni, Supayan amuyunakapamp qʼañuchata jaqenak taypinwa jaktanjja (1 Juan 5:19). Jupanakamp chikachasiñajj janis jiwasatak walïkchejja, uk lurañaswa Supayajj muni (1 Cor. 15:33). Salomón reyirojj ukhamwa pantjasiyäna, jupajj Diosar jan serviri walja warminakampiw casarasïna. Jupanakajj jukʼat jukʼatwa Diosat jitheqtañapatakejj ‘chuymap mayjtʼayapjjäna’ (1 Rey. 11:3).
¿Khitinakas Jehová Diosampïpjjta?
9 Ukampis Jehová Diosajj janiw juchanak ukhamak uñchʼukkiti. Bibliajj akham siwa: “Israelan Tatit Diosapajj colerasïnwa Salomonataki, jupa Diosar munañ chuymapajj jan utj-jjatapata, kunjämatejj Diosajj pay kuti uñstasina, siskäna jan yaqha diosanakar yupaychañapataki. Ukampis jupajj janiw istʼkänti kuntejj Tatitojj siskäna ukjja” sasa. Ukhamïpanjja, Jehová Diosajj janiw Salomón reyir sum uñj-jjänti ni yanaptʼjjarakïnsa. Israel markajj payaruw jaljtäna, ukhamasti Salomonat jutir reyinakajj janiw markpachar apnaqjjapjjänti, walja maranakaw kunayman jan walinakan uñjasipjjarakïna (1 Rey. 11:9-13).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
Diosampejj sumwa apasispäna
Jaqenakajj jupa contra saytʼapjjäna ukhajja, Roboam reyejj ejercitoparuw tantachthapïna. Ukampis Jehová Diosajj Semaías profeta toqew akham säna: “Nayaw sapjjsma jan nuwasipjjamti israelita jilanakapampi. Taqenisa utanakaparkama kuttʼjjapjjpan, nayajj ukhamwa waktʼayta uka layku” sasa (1 Rey. 12:21-24).
Roboam reyitakejja, Jehová Diosar istʼañajj chʼamäpachänwa. Ukampis ¿kunsa jaqenakajj jupat amuyapjjpachäni? Reyejj ‘hierro puntan chicotempiw asotʼipjjäma’ sasaw jupanakar säna, ukampis jupa contra saytʼasirinakarojj janiw kunsa lurjjänti (2 Crónicas 13:7 uñjjattʼarakïta). Cheqas reyisa ejercitopasa Diosan “arunakap istʼasinjja, kuttʼawayjjapjjänwa, kunjämtï Tatitojj siskäna ukhamaru phoqhasina”.
¿Kunsa jiwasajj ukat yateqsna? Phenqʼachatas uñjaskchiñänejja, Diosar istʼañasapuniwa. Ukham lurañäni ukhajja, Jupampejj sumwa apasiñäni, bendisirakistaniwa (Deut. 28:2).
¿Jehová Diosajj ukham luratapat Roboam reyir bendisïnti? Jïsa, Judá tribumpiru Benjamín tribumpirojj apnaqaskakïnwa, machaq markanak lurañsa, uka markanakar ‘wal wakichañsa’ amtarakïnwa (2 Crón. 11:5-12). Ukat sipansa Jehová Diosan leyinakap istʼañatakiw mä qhawqha tiempojj chʼamachasïna. Maysa toqetjja, Jeroboam reyin apnaqat 10 tribunakajj kʼari diosanakarus servipkchïnjja, waljaniw jupanakat cheqpach Diosar serviñatak Jerusalén markar sarapjjäna, ukhamatwa “Judá ukankir reinor chʼamañchapjjäna” (2 Crón. 11:16, 17). Ukhamasti Roboam reyin Diosar istʼatapajj jukʼampiw reinopar chʼamañchäna.
19-25 DE SEPTIEMBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 13, 14
“Utjkistu ukampejj kusisitakïñäni humildëpjjarakiñäni”
Mä amtaniki Diosar taqe chuym loqtapjjañäni
4 Ukjjarusti, Jeroboam reyejj Diosan profetapar akham säna: “Jutam nayamp chika utajjaru, mä kunsa manqʼañamataki, ukatjja mä wajjtʼäwi churanirakïma” sasa (1 Rey. 13:7). ¿Kunsa uka profetajj lurañapa? Diosan taripäwipat yatiykasasa, ¿reyin jawstʼatapar sarañapati? (Sal. 119:113.) Jan ukasti, reyejj arrepientiskaspas ukham uñjkasasa, ¿janich sarañapäki? Jeroboamajj munañaniwa, qamirirakiwa, amigonakaparojj suma churäwinak churaspa. Diosan profetapatejj yänak munir chuymanïchejja, reyin jawstʼatapajj jupatakejj mä yantʼjamäspawa. Ukampisa, Jehová Diosajj akham sasaw juparojj ewjjtʼi: “Janiw tʼantʼa manqʼätati, ni umsa umätati, ni kawkir thakinjamtï sarktajj ukanjamasa kuttʼanïtati” sasa. Ukatwa, profetajj jan payachasisaw reyirojj säna: “Jumajja palaciomatjja chikatpacha churkitasma ukasa, janiw jumampejj sarkäti, janirakiw manqʼkarakïsa, ni umsa umkarakïti aka cheqanjja” sasa. Ukjjarusti Betelatjja yaqha thaknämwa kuttʼawayjjäna (1 Rey. 13:8-10). ¿Profetan amtatapajj kunsa Diosat jan jitheqtañat yatichistu? (Rom. 15:4.)
Mä amtaniki Diosar taqe chuym loqtapjjañäni
15 ¿Kunampsa Judá toqet jutir profetan pantjasitapatjja yateqsna? Proverbios 3:5 siwa: “[Jehová] Tatitur taqe chuymamampi katuyasim; juman chʼikhi kankañamarukejj jan alkatasimti” sasa. Uka profetajj ukürkamaw Jehová Diosar alkatäna, ukampisa Diosar alkataskakiñat sipansa jupan amuyuparukiw atinisjjäna. Ukham pantjasitapatwa, jiwañar purtʼasïna ukat Diosar loqtäwipas ina chʼusarukiw tukusïna. Wakisipuniw altʼat chuymampi jan jitheqtasa Jehová Diosar yupaychañajja ukwa aka sarnaqäwejj yatichistu.
Mä amtaniki Diosar taqe chuym loqtapjjañäni
10 Judá toqet jutir profetajja uka awkejj sallqjaskatapjja amuyasiñapänwa. Jupajja jisktʼasiñapänwa: “Jehová Diosatï kun yatiyañ munchitasapänjja, ¿kunatsa yaqha jaqempi parlañatakejj mä angelar khitanispa?” sasa. Ukhamarusa, kun amtañatakisa Jehová Diosaruw jisktʼasiñapäna, ukampis janiw uk lurkänti jan ukasti “[awkimp] chikawa sarawayäna, ukatsti manqʼänwa, ukhamarak umarakïna utapana” sasaw Qollan Qellqatanakajj yatiyistu. Ukham luratapajj Jehová Diosatakejj janiw walikänti. Uka profetajj Judá oraqer kuttʼjjäna ukhajja, mä leonampiw jikintasïna ukasti juparojj jiwayänwa. ¡Ukhamwa profetjam loqtäwipanjja jan jiwañat jiwäna, ukajj wali llakkañawa! (1 Rey. 13:19-25.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
w10-S 1/7 pág. 29 párr. 5
Jehová busca lo bueno de cada persona
Sin embargo, lo más importante de 1 Reyes 14:13 es lo que nos enseña sobre la fascinante personalidad de Jehová y sobre lo que él busca en nosotros. Este versículo dice que ‘se había hallado’ algo bueno en Abías. Al parecer, Jehová examinó a fondo su corazón hasta que encontró una buena cualidad. Comparado con su familia, Abías resultó ser, según cierto experto, “una perla entre un montón de piedras”. Jehová valoró lo bueno que había en este miembro de una familia infiel; por esa razón fue compasivo y le concedió un entierro digno.
26 DE SEPTIEMBRE A 2 DE OCTUBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 15, 16
“¿Asá reyjam jan ajjsartʼirïtati?”
“Luratanakamatsti katoqapjjätawa”
Asá chachajj 977 nayra pacha maranwa reyit uttʼasïna. Uka tiempotakejj Israelampi Judá markampejj 20 maranakaw pä reinor jaljat sarnaqjjapjjäna. Uka maranakanjja, Reyin yanapirinakapajj Canaán markankir mirayir diosanakaruw yupaychapjjäna. Ukat kunjamtï Biblian siskejja, Asá reyejj “aski cheqapänwa [Jehová] Diosapa nayraqatanjja. Jupasti yaqha diosanakana altaranakapjja aparpayänwa, ukhamarak idolonakan santuarionakapsa, ajjsarata qalanaksa jiskʼa jiskʼa tʼunjayäna, ukhamarak Asera idolon lantinakapsa tʼunjayarakïnwa” (2 Cró. 14:2, 3). Ukat Judá “oraqetjja jaqonukünwa idolopataki amtani chacha pura jan wali luriri chachanakarojja”. Ukat mayirakïnwa, “Judá markajj Tatituru makhatjjañapataki nayra awkinakapan [Jehová] Diosaparu, ukhamarakiw leyinakapsa mandamiento arunakapsa phoqhayäna” (1 Rey. 15:12, 13; 2 Cró. 14:4).
Jehová Diosar taqe chuyma serviñäni
7 ¿Jehová Diosarojj taqe chuymat servisktan janicha uk kunjamatsa yatsna? Sapa mayniw akham jisktʼasiñasa: ‘¿Jan walinakan uñjaskasas Jehová Diosar istʼaskakïti? ¿Diosan markapan qʼomäñapatakejj yanaptʼapunïti?’ sasa. Asá reyit amtañäni, Maaca sat awichapar tayka reina sutip apaqañatakejj jan ajjsarirïñapänwa. Awisajja Asá reyjam jan ajjsarirïñaw wakisirakini. Amuytʼañäni, mä munat amigomasa jan ukajj mä familiaramas juchapat jan arrepentisitapat tamat jaqsuta uñjasispa ukhajja, ¿kunsa lurasma? ¿Jupampejj parlaskakismati, chuymamarjamajj kun lurañsa munasma?
it-1-S pág. 222 párr. 5
Asá
A pesar de la insensatez y la falta de discernimiento espiritual que manifestó en algunas ocasiones, sus buenas cualidades y el no haber apostatado sin duda pesaron más que sus errores, y se le considera uno de los reyes fieles de la línea de Judá. (2Cr 15:17.) Los cuarenta y un años de su reinado coincidieron total o parcialmente con los reinados de ocho reyes de Israel: Jeroboán, Nadab, Baasá, Elah, Zimrí, Omrí, Tibní (que gobernó sobre una parte de Israel en oposición a Omrí) y Acab. (1Re 15:9, 25, 33; 16:8, 15, 16, 21, 23, 29.) Al morir Asá, su hijo Jehosafat le sucedió en el trono. (1Re 15:24.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
w98-S 15/9 pág. 21 párr. 8
¿Es Dios real para usted?
Por ejemplo, lea la profecía sobre el castigo por la reconstrucción de Jericó y luego analice su cumplimiento. Josué 6:26 dice: “Josué hizo que en aquel tiempo en particular se pronunciara un juramento, y dijo: ‘Maldito sea delante de Jehová el hombre que se levante y de veras edifique esta ciudad, aun a Jericó. Pagando con la pérdida de su primogénito eche los fundamentos de ella, y pagando con la pérdida del menor de los suyos ponga sus puertas’”. El cumplimiento llegó unos quinientos años más tarde, pues leemos en 1 Reyes 16:34: “En sus días [del rey Acab] Hiel el betelita edificó a Jericó. Pagando con la pérdida de Abiram, su primogénito, colocó el fundamento de ella, y pagando con la pérdida de Segub, el menor de los suyos, puso sus puertas, conforme a la palabra de Jehová que él había hablado por medio de Josué hijo de Nun”. Solo un Dios real pudo inspirar esas profecías y hacer que se cumplieran.
3-9 DE OCTUBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 17, 18
“¿Kunapachkamas jumanakajj payachasipjjäta?”
Diosar confiyas suma amtanakar puripjjañäni
6 Israelitanakajj Suma Oraqen jakapkäna uka tiemponjja, Jehová Diosaruti jan ukajj yaqha diosanakaruch servipjjani ukwa ajllipjjañapäna (Josué 24:15 liytʼañataki). Uk ajlliñajj faciljamakïnwa ukampis kuns amtapjjani ukarjamaw walinsa jan walinsa uñjasipjjañapäna. Juezanak tiemponjja israelitanakajj jan walinak lurañ amtasipkakïnwa. Jehová Diosar serviñat sipansa kʼari diosanakaruw servipjjäna (Jue. 2:3, 11-23). Elías profetan tiempopanjja Diosan markapajj ukhamarakiw Jehová Diosarut servipjjani jan ukajj Baal diosaruch servipjjani uk ajllipjjañapäna (1 Rey. 18:21). Jehová Diosar serviñ amtañajj facilakïspänwa kunattejj jupar serviñaw jukʼamp askejja. Mä amuytʼasir jaqejj janipuniw jaqen lurat diosar serviñ amtkaspati. Ukampis israelitanakajj pächasisipkänwa ukatwa ‘jupanakajj pä chuymaw sarnaqapjje’ sasin Bibliajj qhanañchi. Elías profetajj Jehová Diosar serviñ amtapjjañapatakiw jupanakar chʼamañchtʼäna.
Cheqa yupaychäw arjjatäna
15 Eliasar istʼasajj jukʼampiw uka profetanakajj arnaqasipjjäna, “ukhamarak cuchillompisa, lancetampisa kharinoqasipjjäna, kunjamatï jupanakajj lurapjjerïkäna ukhama, wilamayjtaki lurjasiñkama”. Ukampis inamayakïnwa, “janiw kuna arusa utjkänti. ¡Janiw khitis istʼankänti, ni jayskarakïnsa!” (1 Rey. 18:28, 29.) Janiw kuna Baal diosas utjkänti. Jaqenakaru Diosat jitheqtayañatak Supayan uñstayat mä diosakïnwa. Cheqansa, Jehová Diosakiw suma uywirïsäspa. Yaqha diosanakar arkapki ukanakajja, phenqʼachata chuymas pʼakintata ukhamaw jikjjatasipjjani (Salmo 25:3 ukat 115:4-8 liytʼasiñapawa).
Cheqa yupaychäw arjjatäna
18 Eliasajj oracionan mayiskäna ukhajja, “¿Jehová Diosajj uka kʼari Baal diosjamäpachati?” sasaw waljanejj jisktʼasipjjpachäna. Ukampis mayisiñ tukuyäna ukhaw taqe kunas sum qhanstjjäna. Jehová Diosan ninapaw ‘saraqanïna, ukatsti naktayañatak loqtäwirojj qʼal nakhantäna, lawanakarusa, ukhamarak qalanakamppacha, laqʼamppacha, ukhamarak qʼawankkäna uka umamppachawa wañsuyäna’ (1 Rey. 18:38). ¡Wali muspharkañapunïpachänwa! ¿Israelitanakajj kamsapjjpachänsa?
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
w08 7/1 pág. 16, recuadro
Jan qarjtasaw suyäna
¿Qhawqha tiempos jallojj jan purkäna?
Uka jaya tiempo machʼajja niyaw tukusjjani sasaw Jehová Diosan Elías profetapajj Acab apnaqerir säna. “Kimsa mara” machʼäjjänwa ukhaw uk säna, cheqpachansa kunapachatï Eliasajj janiw jallojj purkaniti säna ukhat aksarojj kimsa maräjjänwa (1 Reyes 18:1). Machʼaw utjani siskäna ukat mä qhawqharojj janiw Jehová Diosajj jallu puriyjjänti. Ukatwa yaqhepajja, uka kimsïr maranwa machʼajj tukuspachäna sapjje, ukatwa machʼajj janis kimsa maräkaspa ukham sapjje. Ukampis “kimsa mara chikani[w]” jallojj jan purkänti sasaw Lucasas Santiagos sapjjaraki (Lucas 4:25; Santiago 5:17). ¿Ukhamajj may mayti parlapjjpacha?
Janiwa. Amtañäni, Israel markanjja wali jaya tiempow waña pachajj utjirïna, niya chika maraw utjiri. Uka waña tiempojj niya tukusiskän ukhaw Eliasajj machʼaw utjani sispachänjja. Ukhamasti niya sojjta phajjsiw jallojj jan purjjpachänati. Ukhamasti, kunapachatï Eliasajj ‘kimsa marat’ machʼajj tukusjjaniwa sasa qhanañchäna ukhajja, niya kimsa mara chikataniw jallojj jan purjjänti. Kunapachatï walja jaqenakajj Carmelo qollun wali jachʼa uñachtʼäwi uñjapkäna ukhakamajja ‘kimsa mara chikatajjänwa’.
Ukampis kunapachas ukjja Eliasajj Acabar yatiyäna uka toqet amuytʼarakiñäni. Uka Baal diosajj qenayanakan diosapäkaspas ukat jupas waña pacha tukusiñapatakejj jallu apankaspa ukham amuyapjjäna. Ukat niyakejjay walja tiempo wañantjjchïnjja ukhamajj akham sasaw jisktʼasipjjpachäna: “¿Baalajj kawkinkisa, kunapachas jallu apayanini?” sasa. Ukampis Eliasajj janiw jallojj jutkaniti, nayan satakiw jutani sasaw säna, ukajj janipuniw Baal diosar yupaychirinakatakejj walïkpachänti (1 Reyes 17:1).
10-16 DE OCTUBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 19, 20
“Jehová Diosaw yanaptʼätam”
Wali llaktʼatäsajja, Jehová Diosar confiyapjjañäni
5 (1 Reyes 19:1-4 liytʼañataki). Ukampis Jezabel reinajj “jiwayämawa” sasin Eliasar säna ukhajja, walpun profetajj ajjsarayasïna. Ukatwa Beerseba sat cheqar sarjjäna. Wali llakitäsajja, “jakañaj apaqjjeta” sasaw Diosar säna. ¿Kunatsa ukham jikjjatasïna? Jupajj “jiwasjam jaqekirakïnwa”, ukatwa ukham jikjjatasïna (Sant. 5:17). Eliasajj wali llaktʼata, qarita uñjasitap laykuw aynachtʼpachäna. Amuyatajja, Jehová Diosar yupaychapjjañapataki kuntï Israelan lurkäna ukajj inamayakïkaspasa, jupakis cheqpach Diosar yupaychkaspa ukhamwa amuyasïna (1 Rey. 18:3, 4, 13; 19:10, 14). Eliasajj kunjamas jikjjatasïna uk janis sum amuykstanjja, Jehová Diosajj amuyänwa.
Diosampiw chuymachtʼayasïna
13 Munat profetapajj mä retama ali kʼuchur qontʼatäsin ‘jakañajj apaqjjeta’ sasin säna ukhajja, ¿kunjamakis Jehová Diosajj jikjjataspachäna? Wal llakispachäna. Eliasajj ikjjänwa, ukhaw Diosajj mä angelap khitäna, uka angelajj kʼachitat llamktʼasaw akham säna: “Sartasim, ukatjja manqʼasim” sasa. Eliasajj iyaw sasaw manqtʼasïna, uka angelajj jichhak lurat tʼantʼampi ukat umampwa aparapitayna. ¿Angelar yuspärpachänti? Manqtʼasisa ukat umtʼasisajja, wasitampiw iktʼasiwayjjäna sasakiw Bibliajj qhanañchi. ¿Chuyma ustʼatätap laykut jan parlañ munkpachäna? Janiw yatktanti, ukampis Diosan angelapajj mayampiw sartayäna, inas qhantatirüchïna, llamktʼasajj akham sänwa: “Sartasim, ukatjja manqʼasim” sasa. Ukat aka suma arunakwa sarakïna: “Thaki sarañamajja wali jayäskiwa” sasa (1 Rey. 19:5-7).
Diosampiw chuymachtʼayasïna
21 Bibliarjamajja, Jehová Diosajj janiw thaya taypinsa, oraq khathatinsa ni nina taypinsa jikjjataskänti. Jupajj janiw Baal diosjam jaqenakan uñstayat Diosäkiti, uk sumwa Eliasajj yatïna. Baal diosarojj “qenayankir caballor latʼjjatata dios” sasaw yupaychirinakapajj sapjjerïna, jupas jallu puriykaspa ukhama. Jehová Diosakiw thaysa, ninsa ukat yaqha ukhamanaksa utjayaspa ukat juparakiw taqe luratanakapat sipansa jukʼamp chʼamanejja. Alajjpachas janiw Juparojj apjjäskaspati (1 Rey. 8:27). Uk yatiñajj ¿kunjamsa profetar yanaptʼpachäna? Jupajj wal ajjsarayasïna. Ukampis taqe chʼamani Diosajj jupampïskatap amuyasajja, ¡Acab reyirusa ukat Jezabel warmirusa janiw kunat ajjsarañapas utjjänti! (Salmo 118:6 liytʼasiñapawa.)
Diosampiw chuymachtʼayasïna
22 Nina jiwatatjja, taqe kunas chʼujukëjjänwa. Ukatsti, Eliasajj ‘mä qoña jiskʼa aru’ istʼäna, uka aruw wasitat kunjamsa jikjjatasïna uk arsuñapatak yanaptʼäna, ukhamajj mayampiw profetajj llakinakap arsüna. Wali chʼamañchtʼataw Eliasajj jikjjatasjjpachäna, ukampis uka ‘qoña jiskʼa aru’ istʼasaw jukʼamp chuymachtʼat jikjjatasïna. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj wali askit uñjatap uñachtʼayäna? Kunsa Baal diosar yupaychirinakaparojj lurañ amtäna ukwa Diosajj yatiyäna. Uka arunakapajj phoqhasiñapapunïnwa, ukhamajj Eliasan luratanakapajj janiw inamayäkänti. Ukat Jehová Diosajj yaqha luräwimpiw churäna ukat kunjamsa uk phoqhañapäna uksa qhanañcharakïnwa (1 Rey. 19:12-17).
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
w97-S 1/11 pág. 31 párr. 1
Un ejemplo de abnegación y lealtad
En la actualidad, muchos siervos de Dios manifiestan un espíritu de abnegación semejante a aquel. Algunos han dejado sus “campos”, es decir, sus medios de vida, para predicar las buenas nuevas en territorios distantes o para ser miembros de una familia Betel. Otros han viajado a países extranjeros a fin de trabajar en proyectos de construcción de la Sociedad. Muchos han aceptado lo que podrían considerarse tareas humildes. Sin embargo, ningún esclavo de Jehová efectúa un servicio insignificante. Jehová aprecia a todos los que le sirven de buena gana, y bendecirá su espíritu de abnegación. (Marcos 10:29, 30.)
17-23 DE OCTUBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 1 REYES 21, 22
“Mä wakiskir luräwi katoqasajj Jehová Diosat yateqasim”
it-2-S pág. 51 párr. 2
Jehová de los ejércitos
Cuando Josué vio a un visitante angélico cerca de Jericó y le preguntó si estaba del lado de Israel o del enemigo, la respuesta fue: “No, sino que yo... como príncipe del ejército de Jehová he venido ahora”. (Jos 5:13-15.) El profeta Micaya les dijo a los reyes Acab y Jehosafat: “Ciertamente veo a Jehová sentado sobre su trono, y a todo el ejército de los cielos de pie junto a él, a su derecha y a su izquierda”, refiriéndose con claridad a los hijos celestiales de Jehová. (1Re 22:19-21.) El uso del plural en la expresión “Jehová de los ejércitos” es apropiado, puesto que a las fuerzas angélicas no solo se las representa divididas en querubines, serafines y ángeles (Isa 6:2, 3; Gé 3:24; Rev 5:11), sino también formando grupos organizados, de manera que Jesucristo pudo decir que a su llamada acudirían “más de doce legiones de ángeles”. (Mt 26:53.) En la súplica que Ezequías dirigió a Jehová por ayuda, le llamó “Jehová de los ejércitos, el Dios de Israel, sentado sobre los querubines”, lo que debía ser una alusión al arca del pacto y a las figuras de querubines que había sobre la cubierta, y que simbolizaban el trono celestial de Jehová. (Isa 37:16; compárese con 1Sa 4:4; 2Sa 6:2.) Se tranquilizó al temeroso siervo de Eliseo con una visión milagrosa en la que vio las montañas que rodeaban la ciudad sitiada, donde residía el profeta, ‘llenas de caballos y carros de guerra de fuego’, parte de las huestes angélicas de Jehová. (2Re 6:15-17.)
“Taqe chachan pʼeqepajj Cristowa”
9 Humilde chuymanïña. Jehová Diosakiw taqe yatiñanejja, ukhamäkchisa kuntï servirinakapajj mayipki uk istʼiwa (Gén. 18:23, 24, 32). Jupanakan amuyuparjamas lurarakiwa (1 Rey. 22:19-22). Jehová Diosajj perfectökchisa, janiw perfectöñas suykiti, antisas pantjasir servirinakaparojj sum lurapjjañapatakiw yanaptʼi (Sal. 113:6, 7). ‘Jehová Diosajj yanapirisawa’ sasaw Bibliajj qhanañcharaki (Sal. 27:9, TNM; Heb. 13:6). David reyejja, Jehová Diosan humilde chuymanïtapata, nayar yanaptʼatapatwa taqe kuns lurawayta sasaw säna (2 Sam. 22:36, TNM).
it-2-S pág. 368 párr. 7
Mentira
Jehová permite que se produzca una “operación de error” en aquellas personas que prefieren la falsedad, a fin de que “lleguen a creer la mentira” y no las buenas nuevas acerca de Jesucristo. (2Te 2:9-12.) Un ejemplo de este principio es lo que sucedió hace siglos en el caso del rey israelita Acab. Unos profetas mentirosos le aseguraron a Acab que vencería en la batalla contra Ramot-galaad, mientras que Micaya, el profeta de Jehová, predijo calamidad. Como se le reveló en visión a Micaya, Jehová permitió que una criatura celestial actuara como un ‘espíritu engañoso en la boca de los profetas’ de Acab, es decir: esta criatura celestial influyó sobre ellos para que no hablaran la verdad, sino lo que ellos mismos deseaban decir y Acab deseaba oír. Aunque recibió advertencia, Acab prefirió que le engañaran, y eso le costó la vida. (1Re 22:1-38; 2Cr 18.)
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
¿Kunas cheqpachapun arrepentisiñajja?
4 Tiempompejja Jehová Diosan pacienciapajj tukusjjänwa. Acab reyimpi Jezabel esposapampejj kunjam castigatas uñjasipjjañapäna uk jupanakar yatiyañapatakiw Elías profetapar khitäna. Taqpach familiapaw jiwayatäñapäna. Elías profetan arunakapajj Acab reyirojj wal llakisiyäna. Jupajj jachʼa jachʼa tukurïkchïnsa jankʼakiw humillasïna (1 Rey. 21:19-29).
5 Uka ratojj Acab reyejj humillaskchïnsa, kuntï qhepat lurkäna ukajj jan cheqpachapun arrepentisitapwa uñachtʼayäna. Israel markan Baal diosar adorañ janiw chhaqtayañ amtkänti, janirakiw Jehová Diosar adorapjjañapatakis markar chʼamañchkänti. Yaqha luratanakapampiw jan arrepentisitap uñachtʼayarakïna.
6 Qhepatjja sirionak contra nuwasiñataki Judá markankir suma chuymani Jehosafat reyir yanaptʼa maykäna ukhajja, Jehosafat reyejj Jehová Diosan mä profetapar nayraqat jisktʼañasaw walïspa sasaw säna. Qalltanjja Acab reyejj janiw munkänti, ukatwa akham säna: “Jehová Diosat jisktʼasiñatakejj mä chachaw utjaskaraki, ukampis janiw nayatakejj suma profecía arunak arsurïkiti, jan ukasti jan walinakak arsuri, ukatwa nayajj jupar uñista” sasa. Ukhamäkchïnsa, Micaya profetar jisktʼapjjänwa, jupasti jan walinwa uñjasïta sasaw Acab reyir yatiyäna. Uka jan wali reyejja janiw arrepentiskänti, janirakiw Jehová Diosarus perdón mayiskänti, antisas Micaya profetarojj carcelaruw llawintayäna (1 Rey. 22:7-9, 23, 27). Uka reyejj Jehová Diosan profetapar carcelarus llawintaykchïnjja, profecía phoqasiñap janiw jarkʼkänti. Guerrar saräna ukhajj jiwayataw uñjasïna (1 Rey. 22:34-38).
24-30 DE OCTUBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 REYES 1, 2
“Elías profetatwa maynir wakichtʼañ yateqassna”
¿Kunjamsa irpir chuymaninakajj jilatanakar wakichtʼapjjaspa?
15 Irpir chuymanimp wakichtʼat jilata, ¿kunampsa Eliseo chachat yateqasisma? Irpir chuymaninakar respetañajj wali wakiskiriwa, ukwa uka sarnaqäwejj uñachtʼayi. Jericó markan mä qawqha profetanakar visittʼasajja, Eliasampi Eliseompejj Jordán jawiraruw sarapjjäna. “Ukatsti Eliasajj capapa llawtʼasinjja, ukampiwa umaru jisktäna, ukatjja jawir umajja payaruwa jaljtäna, ukatsti panpachaniw jawirjja waña oraqenjama makhatapjjäna.” Parlasisa sarasipkäna ukhajja, Eliseojj wali amuyumpiw Eliasan arunakap istʼäna ukat yateqarakïna. Janipuniw Eliseojj taqe kuns yatkaspa ukham amuykänti. Kunapachatï Jehová Diosajj thaya tutukanjam Eliasar apasjjäna uka qhepatjja, Eliseojj wasitampiw Jordán jawirar kuttʼäna, ukatjja Eliasan capapa katusinsti umaruw jisktäna, ukat akham artʼasïna: “¿Kawkinkis Eliasan [Jehová] Diosapajja?” sasa. Ukjjarojj mayampiw umajj payar jaljtäna (2 Rey. 2:8-14).
¿Kunjamsa irpir chuymaninakajj jilatanakar wakichtʼapjjaspa?
16 Eliseon nayrïr milagropajja, Eliasan qhepïr milagropjamänwa ¿uk amuytati? ¿Kunsa uka luräwit yateqasisma? Eliseojj profetjam uttʼayatäjjäna ukhajja, kunjamtï Elías profetajj lurirïkäna ukhamwa luraskakïna, janiw mayjtʼaykänti. Ukhamatwa wakichtʼiripar respetatap uñachtʼayäna. Ukham luratap uñjasaw mayni profetanakajj jupar confiyapjjarakïna (2 Rey. 2:15). Eliseojj 60 maranakaw profetjam servïna, ukatjja Jehová Diosajj Eliasat sipansa jukʼamp milagronak lurañapatakiw chʼam churäna. Irpir chuymaninakamp wakichtʼatäsipki uka jilatanakajj ¿kunsa uka sarnaqäwit yateqasipjjaspa?
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
w05-S 1/8 pág. 9 párr. 1
Puntos sobresalientes del libro de Segundo de los Reyes
2:11—¿A qué “cielos” “fue ascendiendo [Elías] en la tempestad de viento”? No fue ni a alguna parte lejana del universo físico ni al lugar espiritual en que habitan Dios y sus hijos angélicos (Deuteronomio 4:19; Salmo 11:4; Mateo 6:9; 18:10). En realidad, Elías ascendió a los cielos atmosféricos (Salmo 78:26; Mateo 6:26). Parece ser que el carro de fuego lo transportó a través de la atmósfera a otro lugar de la Tierra, donde vivió algún tiempo. De hecho, años después, Elías escribió una carta a Jehoram, el rey de Judá (2 Crónicas 21:1, 12-15).
31 DE OCTUBRE A 6 DE NOVIEMBRE
BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | 2 REYES 3, 4
“Wawamar waytjjam”
‘Nayajj jaktaniñap yattwa’
7 Payïri. Kunjamtï Biblian siskejja, Eliseo profetaw mä jiwatar jaktayarakïna. Sunem markanjja, wali uñtʼat mä israelita warmiw chuymankipstat esposopampi jakasïna, jupajj janiw wawanïñ puedkänti. Uka israelitajja, sumwa Eliseo profetar katoqäna. Ukatwa Diosajj mä wawa churasin bendisïna. Mä qhawqha maranakatjja, uka wawapaw jiwjjäna. Uka warmejj walpun llakispachäna. Esposopar jisktʼasasti, 30 kilometronak jaywa Carmelo qollukam Eliseo profetan ukar saräna. Eliseojj Giezi (Guehazí) yanapiriparuw Sunem markar nayraqat khitäna. Ukampis jupajj janiw jaktayañ puedkänti. Ukatsti Eliseompi wawan mamapampiw purinipjjäna (2 Rey. 4:8-31).
‘Nayajj jaktaniñap yattwa’
8 Eliseo profetajj utar mantasaw jiwat wawa nayraqatan orasïna. Ukatsti, Jehová Diosaw uka wawar jaktayäna. Uk uñjasajja mamapajj walpun kusisïna (2 Reyes 4:32-37 liytʼañataki). Anajj Diosar oraskäna uk inas amtaschïna. Anajj janiw wawanïñ puedkänti. Ukampis Jehová Diosan bendicionapampiw Samuel sat wawapar ususïna. Tabernáculo utar apkäna ukhajja, akham sänwa: “[Diosajj] sepulturkamaw puriyarakistu, juparakiw jakatatayarakistu” sasa (1 Sam. 2:6). Diosajj Sunem markankir warmin wawapar jaktayasajja, jiwatanakar jaktayañatak wali chʼamanïtapwa uñachtʼayäna.
Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni
it-2-S pág. 728 párr. 3
Profeta
“Hijos de los profetas.” Como explica la obra Gesenius’ Hebrew Grammar (Oxford, 1952, pág. 418), el término hebreo ben (hijo de), o benéh (hijos de), puede indicar “pertenencia a un gremio o sociedad (o a una tribu o clase definida)”. (Compárese con Ne 3:8, donde “miembro de los mezcladores de ungüentos” es literalmente “hijo de los mezcladores de ungüentos”.) Por consiguiente, la expresión “hijos de los profetas” puede que designe una escuela de instrucción para los que habían sido llamados a esta vocación o simplemente un grupo de profetas que se ayudaban entre sí. Se menciona que había dichos grupos en Betel, Jericó y Guilgal. (2Re 2:3, 5; 4:38; compárese con 1Sa 10:5, 10.) Samuel presidía un grupo en Ramá (1Sa 19:19, 20), y parece que Eliseo ocupaba una posición similar en su día. (2Re 4:38; 6:1-3; compárese con 1Re 18:13.) El registro menciona que edificaban su propio lugar donde morar y que utilizaban herramientas prestadas, lo que parece indicar que vivían modestamente. Aunque a menudo compartían el alojamiento y la comida, es posible que también recibiesen asignaciones individuales para salir en misiones proféticas. (1Re 20:35-42; 2Re 4:1, 2, 39; 6:1-7; 9:1, 2.)