TANAJ 06
¿Achike rubʼanik xtikïr pe ri kʼaslem?
«Kan awikʼin rat Dios, kʼo wi ri tzʼukubʼäl yaʼ richin kʼaslem» (Salmo 36:9). ¿Nanimaj rat riʼ? E kʼo winäq nkibʼij chi ri kʼaslem ruyon xtzʼukutäj pe, y majun jun ta ri xbʼanon richin. We xa ke riʼ xkʼojeʼ qakʼaslem, nel chi tzij chi majun achoj ruma ta oj kʼäs. Ja kʼa, we ri Jehová xbʼanon ronojel ri kʼo rukʼaslem, nel chi tzij chi kʼo jun achoj ruma xerubʼän, ¿pejaʼ?a Tatzʼetaʼ achike nubʼij ri Biblia chi rij ri rubʼanik xtikïr pe ri kʼaslem chuqaʼ achike ruma ütz nanimaj rat reʼ.
1. ¿Achike rubʼanik xtikïr pe ri universo?
Ri Biblia nubʼij chi: «Ri pa rutikiribʼal, ri Dios xubʼän ri kaj y ri ruwachʼulew» (Génesis 1:1). Jubʼama konojel ri etamanelaʼ nkibʼij chi kʼo jun akuchi xtikïr pe. ¿Achike rubʼanik xubʼän ri Dios ri universo? Rijaʼ xukusaj ri «ruloqʼoläj espíritu» richin xubʼän ronojel ri kʼo chuwäch ri universo: ri galaxias, ri chʼumilaʼ, ri planetas... (Génesis 1:2).
2. ¿Achike ruma ri Dios xubʼän ri Ruwachʼulew?
Ri Jehová xubʼän richin «ri winaqiʼ yekʼojeʼ chuwäch» (Isaías 45:18). Rijaʼ kan jebʼël ok xubʼän chi re ri Ruwachʼulew, richin chi ri winaqiʼ yekʼojeʼ chi riʼ richin jantapeʼ (tasikʼij Isaías 40:28 chuqaʼ 42:5). Ri etamanelaʼ nkibʼij chi majun jun ta chik planeta ri junan rikʼin ri Ruwachʼulew. Majun etaman ta wi kʼo jun chik planeta akuchi ri winaqiʼ yetikïr yekʼaseʼ.
3. ¿Achike ruma man e junan ta ri chikopiʼ kikʼin ri winaqiʼ?
Toq xukʼis rubʼanik ri Ruwachʼulew, ri Jehová xuyaʼ kikʼaslem konojel ri e kʼo chuwäch. Nabʼey, xunojisaj ri Ruwachʼulew rikʼin jalajöj kiwäch kotzʼiʼj chuqaʼ chikopiʼ. Chi rij riʼ «ri Dios xubʼän ri winäq [...] achiʼel rubʼanik rijaʼ» (tasikʼij Génesis 1:27). ¿Achike ruma man oj junan ta kikʼin ri chikopiʼ? Ruma ri Dios xojrubʼän achiʼel rijaʼ, röj yojtikïr nqakʼüt ri runaʼoj, achiʼel ri rajowabʼäl chuqaʼ ri ruchojmilal. Rijaʼ chuqaʼ xojrubʼän richin yojtikïr nqetamaj chʼaqa chik chʼabʼäl, yojkʼastan rikʼin ri rubʼanon kan, chuqaʼ ri ütz nqanaʼ yeqakʼaxaj qʼojom. Chuqaʼ man oj junan ta kikʼin ri chikopiʼ ruma röj yojtikïr nqayaʼ ruqʼij ri Dios.
TQANIKʼOJ RIJ
Tqatzʼetaʼ jujun tzʼetbʼäl ri nkikʼüt chi ri Dios xubʼän ronojel kiwäch kʼaslem y achike ruma ütz nqanimaj chi ri nubʼij ri Biblia kan qitzij wi. Chuqaʼ tqetamaj achike nkikʼüt ri kinaʼoj ri winaqiʼ chi rij ri Dios.
4. Ronojel ri kʼo kikʼaslem kʼo jun ri xbʼanon kichin
Kʼïy mul nyaʼöx kiqʼij ri winaqiʼ ruma toq kʼo jun ri nkibʼän nkelesaj kinaʼoj rikʼin ri e kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew. Ja kʼa ¿achoj chi re kʼo ta chi nyaʼöx ruqʼij ruma ronojel ri e kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew? Titzʼetaʼ ri VIDEO chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:
¿Achike ri kibʼanon ri winaqiʼ ri kikʼamon kibʼanik chi kij ri chikopiʼ?
Konojel achoch kʼo jun ri xsamajin chuqaʼ ri xpabʼan richin. Ja kʼa ¿achike xsamajin chuqaʼ xbʼanon ronojel ri kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew? Tisikʼij Hebreos 3:4 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:
¿Achike ri más nqa chawäch chi rij ri kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew?
¿La ütz nqanimaj chi kʼo jun ri xbʼanon ri universo chuqaʼ ronojel ri kʼo? ¿Achike ruma?
¿La awetaman rat reʼ?
Chupam ri jw.org xtawïl chʼaqa chik naʼoj chuqaʼ videos chi rij ri tzijonem reʼ. Takanoj chupam ri peraj «¿La kʼo jun ri xbʼanon richin?» chuqaʼ «Ri nbʼïx chi rij ri rubʼanik xtikïr pe ri kʼaslem».
«Ronojel jay, winäq ri nbʼanon, ja kʼa ri nimaʼq taq bʼanobʼäl ri yeqatzʼët, ja ri Dios ri bʼanayon».
5. Ri Biblia nubʼij ri rubʼanik xbʼan ronojel ri kʼo
Chupam ri Génesis capítulo 1, ri Biblia nubʼij achike rubʼanik xtikïr pe ri Ruwachʼulew chuqaʼ ronojel ri kʼaslem ri kʼo chuwäch. ¿La kan qitzij reʼ o xa jun tzʼukun naʼoj? Titzʼetaʼ ri VIDEO chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:
¿La nukʼüt ri Biblia chi ri Ruwachʼulew chuqaʼ ri kʼaslem ri kʼo chuwäch xbʼan pa 6 qʼij, ri kʼo 24 horas chupam?
¿La ütz nqanimaj ri nubʼij ri Biblia chi rij ri rubʼanik xbʼan ronojel? ¿Achike ruma?
Tisikʼij Génesis 1:1 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:
Jubʼama konojel ri etamanelaʼ nkibʼij chi ri universo kʼo jun akuchi xtikïr pe. ¿La rukʼwan riʼ ri nkibʼij rijeʼ rikʼin ri kʼa riʼ xasikʼij chupam ri Biblia?
E kʼo winäq nkikʼutuj chi kiwäch we ri Dios xubʼän jun ruwäch kʼaslem richin nupoʼ riʼ jun chik ruwäch kʼaslem. Tisikʼij Génesis 1:21, 25, 27 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:
¿La nukʼüt ri Biblia chi ri Dios xubʼän jun ruwäch kʼaslem chi rij riʼ xuyaʼ kan richin ruyon xupoʼ riʼ jun chik ruwäch kʼaslem achiʼel ri kär, ri chikopiʼ, chuqaʼ winaqiʼ? ¿O xubʼän rijaʼ konojel kiwäch kʼaslem?
6. Ri winaqiʼ man e junan ta kikʼin ri chʼaqa chik e rubʼanon kan ri Dios
Röj winaqiʼ man oj junan ta kikʼin chikopiʼ. Tisikʼij Génesis 1:26 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:
Röj winaqiʼ yojtikïr nqakʼüt ajowabʼäl chuqaʼ joyowanïk ruma ri Dios xojrubʼän achiʼel rijaʼ. ¿Achike nukʼüt reʼ chawäch chi rij ri runaʼoj ri Jehová?
E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ri nubʼij ri Biblia chi rij ri rubʼanik xtikïr pe ri kʼaslem xa choj jun nojin tzij».
¿Achike nachʼöbʼ rat chi rij reʼ? ¿Achike ruma?
TQAKAMULUJ
Ri Jehová xubʼän ri universo chuqaʼ ronojel ri kʼo kikʼaslem.
Ri xawetamaj
¿Achike nubʼij ri Biblia chi rij ri rubʼanik xtikïr pe ri universo?
¿La xuyaʼ kan ri Dios jun ruwäch kʼaslem richin xupoʼ riʼ chʼaqa chik kiwäch kʼaslem, o la xubʼän rijaʼ konojel kiwäch kʼaslem?
¿Achike ruma man oj junan ta kikʼin ri chʼaqa chik e rubʼanon kan ri Dios?
RICHIN NAWETAMAJ MÁS
Tatzʼetaʼ jujun tzʼetbʼäl ri e kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew ri nkikʼüt chi kʼo jun ri xbʼanon kichin.
«¿Achike nukʼüt chi qawäch ronojel ri kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew?» (¡Despertad!, septiembre de 2006)
Tatzʼetaʼ achike rubʼanik jun tataʼaj nuqʼalajrisaj chuwäch rukʼajol ri nubʼij ri Biblia chi rij ri rubʼanik xtikïr pe ri kʼaslem.
Tatzʼetaʼ we ri evolución rukʼwan riʼ rikʼin ri nukʼüt ri Biblia.
Tatzʼetaʼ ri nukʼüt chi qawäch ri kibʼaqil ri chikopiʼ ri xekʼojeʼ ojer kan chuqaʼ ri e kibʼanon ri etamanelaʼ wakami, we ri kʼaslem ruyon xupoʼ riʼ o kʼo jun ri xbʼanon kichin.
Ri rubʼanik xtikïr pe ri kʼaslem. Woʼoʼ kʼutunïk ri kan kʼo kejqalem richin ninikʼox kij (Folleto)