LISTWA SÈVITÈ JÉOVA
« Sé Jéova ki ka désidé manniè konba-a kéy bout »
SÉ TÉ 28 janvié 2010, i té ka fè frèt toubannman, é man té pa koté Strasbou, an bèl vil Frans. Men pwonmnen adan vil-la, sé dènié bagay man té anvi fè. Man té la pas man té adan an létjip yo té vréyé pou défann sé Témwen Jéova-a douvan la Cour européenne des droits de l’homme (ouben CEDH). Tribinal-tala té pou désidé si gouvènman Lafrans té pé oblijé sé frè é sè-nou an péyé an bidim taks, ki té ka fè près 64 milion léwo. Men pli enpòwtan ankò, yo té ka lité pou non Jéova, pou répitasion sèvitè’y, épi pou yo té ni dwa adoré Jéova san piès bwa-koré. Sa ki rivé jou lodians-lan montré aklè « sé Jéova ki ka désidé manniè konba-a kéy bout » (1 Sam. 17:47).
Polémik-lan koumansé alafen sé lanné 1990-la, lè gouvènman Lafrans mandé lafilial péyé an taks enjis asou sé ofwann-lan yo té risivrè ant 1993 épi 1996. Nou éséyé trapé jistis douvan tribinal Lafrans, men sa pa maché. Nou pa rivé fè lakou-a anilé prèmié jijman-an, alò gouvènman-an sézi pasé 4,5 milion léwò asou an kont filial-la té ni. Men nou té rété an dènié ti limiè : CEDH-la. Avan i té jijé afè-a, lakou-tala oblijé nou alé douvan an gréfié, ki té ka otjipé sé kèsion-an asou ladministrasion épi lajistis, pou éséyé touvé an akò épi étjip jiridik gouvènman-an.
Nou té sav moun-tala té ké fè présion anlè nou, pou nou té asèpté péyé an pati lajan-an pou réglé afè-a. Men nou té bien konprann Jéova pa té kèy kontan si nou té ba yo menm an sèl santim. Ofwann sé frè é sè-a, sé té pou soutienn aktivité Wayòm-lan. Kidonk lajan-tala, sé pa té lajan gouvènman-an (Mat. 22:21). Magré sa, nou asèpté alé adan lodians-lan pou rèspèkté CEDH-la.
Étjip jiridik nou an douvan CEDH-la (2010).
Pou lodians-tala, nou jwenn adan an bèl sal konférans Palè dwa lòm. Men sa mal koumansé. Kon nou té ka atann kònou, adan prèmié pawòl-li, gréfié-a ègzijé ki Témwen Jéova Lafrans péyé an pati taks-la gouvènman-an té ka mandé yo. Sibitman, an bagay pousé nou mandé’y : « Ès ou sav gouvènman-an ja sézi pasé 4,5 milion léwo asou kont-nou ? »
Alò fidji riprézantan CEDH-la anni chanjé koulè, pas ou sé di i pa té menm o kouran. Lè létjip jiridik gouvènman-an konfirmé yo té ja pran lajan-an anlè nou, i koumansé wè afè-a an lòt manniè. I palé rèd ba yo épi i anni bout lodians-lan. Sé la man réyalizé, Jéova tounen pwosé-a an manniè nou pa té ké janmen imajinen, pou nou té genyen afè-a. Nou rété ababa douvan sa nou té fini tann, kifè nou té ka soté anlè lè nou pati.
30 jwen 2011, tout lakou CEDH-la rann an jijman an favè-nou. Jijman-tala té ka anilé taks-la, i té ka oblijé gouvènman-an ranbousé lajan-an yo té pran, épi yo té pou ba nou lentéré anplis di sa ! Dépi jijman-tala ki matjé listwa, vré adorasion-an pwotéjé an Frans. Menm manniè wòch-la tjwé Goliat, ti kèsion senp tala nou pa té menm préparé, anni chalviré sitiyasion-an. Poutji nou genyen ? Pas kon David di Goliat, « sé Jéova ki ka désidé manniè konba-a kéy bout » (1 Sam. 17:45-47).
Sé pa prèmié fwa nou ka genyen an konba konsa. Jik jòdi, magré an gwo lopozision politik épi rèlijié, lotorité ki pli wo adan 70 péyi épi pliziè tribinal entèwnasional rann 1 225 désizion an favè sé Témwen Jéova-a. Sé viktwa-tala ka pwotéjé dwa fondal-natal nou ni, kontèl admèt nou sé an rèlijion, dwa-nou di préché an piblik, dwa-nou di rifizé partisipé adan sérémoni nasionalis, épi dwa-nou di rifizé pran san.
Poutji yo mandé mwen ba an pal adan an pwosé ki té ka fèt Léwòp, alòs ki man té ka sèvi adan biwo mondial sé Témwen Jéova-a Nouyòk, pa koté Lézétazini ?
MAN ÉLIVÉ ÉPI PARAN KI TÉ NI ANPIL BALAN
Lè paran-mwen, George épi Lucille, suiv 12ièm klas Lékòl Galaad, é lè man fèt an 1956, yo té Létiopi. Yo kriyé mwen Philip, kon évanjélizatè-a ki té ka préché o 1ié sièk (Akt 21:8). Lanné-a ki vini apré a, gouvènman-an entèwdi nou viv lafwa-nou o gran jou. Menmsi man té piti, man ka sonjé lafanmi-mwen té ka adoré Jéova an sikré. Men, man té an timanmay é man té ka pran sa pou an jé. Malérèzman, an 1960, gouvènman-an oblijé nou kité péyi-a.
Nathan Knorr (agòch) ka vizité fanmi-mwen pa koté Adis Abéba, an Étiopi (1959).
Fanmi-nou déménajé pou alé Wichita, pa koté Kannsas, Lézétazini. Men paran-mwen pa jenmen pèd lanmou yo té ni pou laprédikasion. Lanmou-a yo té ni lè yo té misionnè. Tousa ki té ka konté an lavi-yo, sé té lavérité. Yo aprann mwen enmen Jéova épi sèvi’y épi tout tjè-mwen. É yo fè menm bagay-la épi gran sè-mwen, Judy, é ti frè-mwen, Leslie. Yo tou lé dé wè jou Létiopi tou. Man pran batenm a trèzan. Twazan plita, fanmi-mwen pati viv Arékipa, pa koté Péwou, oti i té ni bizwen plis pwoklamatè.
An 1974, lè mwen té ni dizuitan sèlman, Bétèl Péwou nonmen mwen épi 4 dòt frè, pionié èspésial. Koté yo té ka vréyé nou préché ? An koté pèsonn pòkò té jen préché adan montann lé Zand. Nou té pou préché bon nouvèl-la èspésialman ba moun ki té ka palé kéchwa épi aymara. Pou déplasé kònou, nou té ni an karavàn. Nou té ni labitid kriyé’y Larch, pas i té ka sanm an brèt. Man enmen sonjé tan-an lè mwen té ka montré sé moun-lan ki té ka viv la, ki talè, Jéova kèy tiré lanmizè, lamaladi épi lanmò (Rév. 21:3, 4). Anlo adan yo koumansé sèvi Jéova.
« Larch-la » (1974).
YO KA VRÉYÉ MWEN SÈVI ADAN BIWO MONDIAL LA
An 1977, lè i pasé Péwou, Albert Schroeder, an frè Komité santral sé Témwen Jéova-a, ankourajé mwen plen an dimann pou sèvi adan Bétèl Lézétazini. Sé sa mwen fè. Tibren plita, 17 jwen menm lanné-a, man koumansé sèvis-mwen adan Bétèl Bwouklin-lan. Pandan katran, man té ka travay adan sé sèvis-la ki té ka nétwayé épi antritienn Bétèl-la.
Jou mariyaj-nou (1979).
An jwen 1978, mwen jwenn Elizabeth Avallone adan an lasanblé entèwnasional ki té ka fèt Lanouvèl-Òwléyan, an Lwiziàn. Kon paran-mwen, paran’y té ka viv lavérité. I té pionié pèwmanan dépi katran. Sèvis a plen tan-an té ni anlo valè ba’y, é sé té an manniè viv. Nou rété an kontak, é pa lontan apré, nou tonbé fou amouré yonn di lòt. Nou mayé 20 òktòb 1979, épi Elizabeth koumansé sèvi an Bétèl-la épi mwen.
Lé frè é sè prèmié lasanblé-nou an, lasanblé panyòl Bwouklin, ouvè tjè-yo tou gran ba nou. Apré, 3 lòt lasanblé ki té enmen nou anpil, akéyi nou épi soutienn nou adan sèvis-nou o Bétèl. Nou pa ka oubliyé tousa yo fè ba nou. Nou ni anpil rikonésans ba zanmi-nou épi fanmi-nou ki pran swen di paran-nou ki té ajé.
Bétélit adan lasanblé panyòl Bwouklin (1986).
MAN KA PRAN PA ADAN KONBA-A
Man rété èstébékwé lè yo vréyé mwen adan sèvis jiridik Bétèl-la, an janvié 1982. Twazan apré, yo mandé mwen alé linivèsité pou divini avoka. Pandan létid-mwen, man té tou kontan aprann ki popilasion Lézétazini, ouben dòt péyi, ni dwa ouben libèté fè anlo bagay gras a pwosé sé Témwen Jéova-a genyen. É nou pran tan dékatiyé sé pwosé enpòwtan tala.
An 1986, lè mwen té ni 30 an, yo nonmen mwen rèsponsab sèvis jiridik la. Man té kontan, pas sa té ka montré Bétèl-la té ka fè mwen konfians, menmsi man té jenn. Men, sé té konsidiré man té ka néyé anba rèsponsabilité, pas té ni anpil bagay man pa té konnèt, é man té sav sa té kèy rèd ba mwen.
Man divini avoka an 1988. Men man pa té réyalizé manniè tout sé lanné létid-tala té ni an mové lenfliyans asou rilasion-mwen épi Jéova. Lè’w ka fè gran létid, sa pé ba’w anvi fè moun wè’w, é sa pé ba’w lenprésion ou pli enpòwtan pasé sé lézòt moun-lan, pas yo pa ni menm wotè enstriksion ki’w. Elizabeth sové mwen. I endé mwen viré-pran bon labitid èspiritièl man té ni avan man koumansé alé linivèsité. Sa pran tan, men piti-a-piti, man ritouvé rilasion-mwen épi Jéova. Atjèlman man pé di zòt, ni anpil konésans, sé pa sa ki pli enpòwtan adan lavi-a. Sa ki ka ba lavi-a an sans, sé ni an bèl rilasion épi Jéova, épi ni anpil lanmou an fon tjè-nou ba’y épi ba sèvitè’y.
MAN KA TRAVAY POU DÉFANN BON NOUVÈL-LA ÉPI POU FÈ’Y RIKONNÈT DOUVAN LAJISTIS
Lè man trapé diplòm-mwen, man té ni plis tan pou òwganizé travay-la ki té pou fèt adan sèvis jiridik Bétèl-la, épi pou défann aktivité Wayòm-lan douvan tribinal. Travay-mwen té ka pasionnen mwen, men sa té rèd tou, pas bagay-la té ka chanjé adan an bat zié adan òwganizasion-nou. Pa ègzanp, an 1990, yo mandé sèvis jiridik la touvé an solision ki té ké pèwmèt nou arété mandé sé moun-lan lajan pou ni piblikasion. Chanjman-tala rann travay-la pli fasil ba Bétèl-la épi ba ministè-nou, é jik jòdi, i ka pwotéjé aktivité-nou kont taks ki pa jis. Yonn-dé moun té ka pansé ki akòz di chanjman-tala, nou té kèy ni mwens lajan, kifè nou pa té kèy ni asé piblikasion pou préché. Men sé pa sa ki fèt. Dépi 1990, i ni pasé 2 fwa plis Témwen Jéova ki avan, é jòdi-a, tout moun pé ni piblikasion asou Labib san péyé ayen. Man aprann, si gran chanjman nou ka fè adan òwganizasion-nou ka maché, sé sèlman pas Jéova ka endé nou, épi pas nou ka suiv dirèksion-an lèsklav fidèl ka ba nou (Ègz. 15:2 ; Mat. 24:45).
Si nou ka genyen afè adan tribinal, sé pa sèlman pas nou ni bon avoka. Bien souvan, sa ki ka pousé sé lotorité-a endé nou, sé bon konduit sèvitè Jéova ni. Sé sa man konstaté an 1998, lè 3 frè Komité santral la vini épi madanm-yo adan pliziè lasanblé èspésial ki fèt Kiba. Yo té plen dousè épi rèspé. Sa matjé sé lotorité-a plis ki tousa nou té di yo avan, é sa ba yo lasirans nou pa ka mélanjé adan lapolitik.
Men délè, pou réparé an lenjistis, nou pa ni dòt mwayen ki « défann bon nouvèl-la épi fè’y rikonnèt douvan lajistis » (Fil. 1:7). Kontèl, pandan an patjé lanné, adan pliziè péyi Léwòp épi an Koré li-Sid, menmsi nou té ni dwa rifizé fè sèvis militè-a, yo pa té lé rikonnèt sa. Kisa sa ba ? Yo mété lajòl, oliwon 18 000 frè an Éwòp é pasé 19 000 an Koré li-Sid, pas konsians-yo pa té ka pèwmèt yo sèvi zam.
Anfinaldikont, 7 juiyé 2011, adan afè-a Bayatyan kont Arméni, CEDH-la pran an désizion enpòwtan adan listwa. I ka oblijé tout péyi Léwòp pèwmèt sé moun-lan ki pa lé fè sèvis militè a akòz di rèlijion-yo, fè an sèvis sivil pou ranplasé’y. 28 jwen 2018, Lakou konstitisionèl Koré li-Sid pran menm désizion-an. Nou pa té kèy genyen sé afè-tala si tout sé jenn frè-a pa té rivé rété fidèl.
Sèvis jiridik biwo mondial la épi ta sé diféran filial-la ka travay rèd pou défann dwa nou di adoré Jéova épi préché Wayòm-lan. Ba nou, sé an lonnè défann frè é sè-nou douvan tribinal, lè yo ka jwenn lopozision sé gouvènman-an. Menm lè nou pa ka genyen an afè, nou ka ba an témwayaj douvan sé gouvènè-a, sé wa-a, épi ba sé nasion-an (Mat. 10:18). Ki jij, ki riprézantan gouvènman, ki média, épi tout sé moun-lan an jénéral, yo tout oblijé li oben tann sé vèsé-a nou ka mété adan sé dosié-a nou ka dépozé adan tribinal-la, ouben nou ka di adan plodari-nou. Gras a sa, sé moun-lan ki sensè ka aprann ki modèl moun sé Témwen Jéova-a yé, épi yo ka aprann kwayans-yo apiyé asou Labib. Yonn-dé adan yo vini frè é sè-nou.
MÈSI, JÉOVA !
Pandan sé 40 dènié lanné-tala, man té ni lonnè travay épi diféran filial pou jéré kèsion jiridik, épi man palé douvan an patjé gran tribinal épi gran majistra. Man enmen épi man ka admiré frè é sè-mwen ki ka travay adan sèvis jiridik biwo mondial la épi adan tout sé filial-la oliwon monn-lan. Lavi-mwen bèl épi plen bénédision.
Elizabeth ka soutienn mwen dépi karannsenkan épi lanmou èk fidélité, adan tout kalté sitiyasion. Man ni anpil admirasion ba’y, pas i la, magré i ka soufè anba an maladi ka fatidjé’y anlo.
Adan lavi-nou, nou aprann si nou ni lafòs épi si nou ka genyen, sé pa gras a kapasité-nou. Kon David di, « Jéova sé an lafòs ba pèp-li » (Sòm 28:8). É « sé Jéova ki ka désidé manniè konba-a kéy bout ».