Latin-America Ena Dubu Orea Idia Lalohisihisi—Dahaka Dainai Milion Momo Idia Rakatanidia?
MEXICO ena mirigini tano hetoana amo ia mai Chili ena diho kahanai, Latin-America siti bona hanua kahirakahira iboudiai dekenai Roman Katolik dubu ia noho. To, Joseph E. Davis be Katolik gaukara habadaia orea ena dairekta, bona ia gwau: “Latin-America ai, edia kara idia haidaua bada.” Danu ia gwau Latin America be lagani 300 bona ma haida lalodiai Roman Katolik Dubu ena siahu henunai ia noho, to hari unai kara ia idau gwauraia.
Taunimanima momo idia diba Katolik Dubu ena siahu ia maragi ia lao. Vanegai, Latin America taudia 100 100 iboudiai amo 15 15 sibona be Katolik tomadiho idia badinaia. Lagani 1991 Britannica Book of the Year lalonai ia gwau: “Roman Katolik Bisop taudia bona pope danu idia gwau idia gari badina Latin America taudia momo be edia idaunegai Katolik tomadiho idia rakatania dainai.” Dahaka dainai unai ia vara? Dahaka dainai momo ese Katolik orea idia rakatania? Idia rakatania taudia be edena bamona?
Ena Badina Tahua Karana
Katolik orea gunalaia taudia idia gwau hekwakwanai ia vara badina “orea maragidia” momo idia tubu dainai. Bolivia dekenai ia gaukara European pris tauna ta ia maumau, ia gwau: “Dubu be au ta hegeregerena bona ava dikadia bamona orea maragidia be ena goada idia haorea.”
Argentina ai, idia gwau lagani ta ta iboudiai tomadiho matamatadia 140 idia haginidia, unai dainai Katolik Dubu memba taudia edia namba ia diho, guna taunimanima 100 100 amo 90 90 be Katolik taudia, to lagani 1975 murinai taunimanima 100 100 amo 60 60 eiava 70 70 sibona be Katolik taudia. Tijuana, Mexico ai, taunimanima milion rua amo 200,000 be Katolik tomadiho idia rakatania bona idia noho tomadiho idauidau 327 dekenai idia vareai. Time magasin ia gwau: “Inai oi laloa, Brazil dekenai, Sunday dinadiai dubu dekenai idia lao Protestan taudia edia namba be Katolik taudia edia namba ia hanaia.” Vadaeni ita hoa lasi niuspepa ta ia gwau neganai “Latin-America kadinal taudia be pope danu idia hebou Vatican City ai, hari inai negai dubu dekenai mai anina bada gaudia rua idia kikilaia totona,” unai gau ta be “orea maragidia ena hekwakwanai.”
Mexico ena bisop taudia ida ia hebou neganai, pope ia gwau tomadiho orea matamatadia idia kwalimu badina “dubu natudia be edia tomadiho idia laloa bada lasi bona edia haroro gaukara idia karaia namonamo lasi.” Latin America taudia momo be Baibel idia matauraia bada, dahaka dainai “dubu natudia” be lauma dalanai durudia karana idia laloa bada lasi? Toretore ta Última Hora niuspepa La Paz, Bolivia ai, ia gwau: “Inai dubu be tanobada dekenai ia vareai bada dainai, ia sibona ena hahediba ia rakatania bamona. Ia vara gauna ita hoalaia lasi, ia vara gauna be inai, pris taudia be hekwakwanai edia badina idia tahua, tano ena kohu bona moni gaukaralaia dalana idia stadilaia, sivarai idia torea, eiava idia be politik taudia, idia be haroro taudia lasi.”
Idia be Politik Taudia, Haroro Taudia Lasi, A?
Lagani 1970 amo ia lao 1989 ai dubu be politik lalonai ia vareai dainai Latin America taudia momo be reana hari Katolik tomadiho idia lalo-dika henia. Lagani 1985 ai, Maryknoll, unai be Catholic Foreign Mission Society of America oreana, mai ena Latin-America misini momo, idia kikilaia inai bamona: “Maryknoll ia kwalimu badina Marx bona Lenin idia gwauraia gavamani hamorua dagedage sivaraina ia hadibaia namonamo taunimanima idia abia dae totona, unai ia karaia diba badina Katolik Dubu amo dagi ia abia dainai. Ena sivarai be dubu taudia idia abia dae sibona lasi, to America gavamani ai taravatu karaia taudia idia abia dae danu.”
Danu, idia gwauraia tuari mirona oi laloa, lagani 1975 murinai Argentine taudia 10,000 ia lao 30,000 idia abidia bona kota lasi dekenai idia hamasedia. National Catholic Reporter niuspepa ai, “Argentina ai Rara ese Dubu Ia Hamiroa” kwarana herevana henunai ia gwau: “Katolik Dubu ena kara Argentine dekenai be guna ena kara Nazi Germany dekenai bamona, bona daradara ia havaraia lou, dubu dekenai siahu abia idia laloa bada, to mai anina bada Hereva Momokani Harorolaia Karana idia laloa bada lasi.”
Dubu ia ura tanobada gavamani dekenai siahu idia abia bona unai ese ia hahedinaraia idia be Dirava ena turana lasi. Baibel ia gwau: “Umui diba lasi, a, bema umui ura tanobada danu umui turana karaia neganai Dirava umui tuari henia noho?” (Iakobo 4:4) Vadaeni ita hoa lasi taunimanima momo be Katolik Dubu dekenai lauma dalanai hakaua hereva idia tahua lasi neganai. To Katolik dubu idia rakatania taudia be edena bamona?
Edia Hakaua Tauna be Lasi Mamoedia
Lauma dalanai idia be idaunegai Iuda tomadiho gunalaia taudia idia naridia lasi taudia bamona. Baibel ia gwau Iesu be “ia bogahisihisi idia dekenai, badina be edia tauanina idia manokamanoka, bona idia lao idau gabu idau gabu dekenai, mamoe idia naria lasi bamona.” (Mataio 9:36) Momo ese Katolik Dubu idia rakatania bona sibodia idia gwauraia evangelistic orea idauna ta dekenai idia vareai. Unai oreadia ese idia boio mamoedia idia naridia namonamo, a? Protestan orea taudia bona Iesu ena hahediba momokani taudia idia hegeregere, eiava? Ia gwau: “Idia be tanobada ena lasi, lau hegeregerena, lau be tanobada ena lasi.”—Ioane 17:14.
Katolik lasi tomadiho orea momo idia ura hahedinaraia idia be dubu ena hereva lasi, to Baibel ena hereva idia badinaia. To, nega momo unai be koukouna sibona. Protestan bona Katolik edia hahediba hereva badadia be idia idau momokani lasi, unai dainai taunimanima be inai Andes hereva idia herevalaia diba: “Es la misma cholita con otra pollera” (Ia be India hahine tamona to ena dabua be ia idau).
Hegeregere, Protestan orea kahirakahira iboudiai edia hahediba be Dirava be Toi Tamona lalonai ia noho, to unai be Baibel ena hahediba ta lasi. The Encyclopedia of Religion bukana ia gwau: “Hari inai negai, Baibel hereva edia anina bona tomadiho idia stadilaia taudia idia lalo-tamona, idia gwau Heberu Baibel lalonai Toi Tamona hahedibana ia noho lasi . . . Danu, Taravatu Matamatana lalonai Toi Tamona hahedibana ia noho lasi.”a
Protestan oreadia be Katolik oreadia bamona inai tanobada mai ena politik dekenai idia tabekau. Encyclopedia of Latin America bukana ia gwau: “Latin America ai, Protestan orea be . . . politikol pati memba taudia idia abia dae. Nega momo unai gabu diakono taudia be politikol biagudia idia tabekau henidia bona gavamani ese edia dubu do ia durudia totona unai taudia dekenai idia vouti.” Latin American Research Review bukana ia gwau: “Protestan tomadiho bona politik be Guatemala ai idia matamaia negana amo idia gaukara hebou,” ma ia gwau “unai orea be tomadiho kara sibona lasi to politik bona hanua taudia edia mauri kara ia hadibadia danu.”
Protestan orea taudia be politik dekenai idia vareai dainai, nega momo Protestan taudia be tuari dekenai idia lao. Ia mase vadaeni tauna Harry Emerson Fosdick, ia be America ena siahu bada Protestan haroro tauna, ia gwau: “Iseda West kahana histori lalonai tuari momo idia vara. Taunimanima ita havaraia idia tuari totona, tuari ita hadibadia; tuari ita hanamoa; tuari taudia ita lalodia bada bona iseda dubu lalodiai tuari pepedia ita atodia . . . Iseda uduna kahana ta amo Maino Lohiana ita hanamoa bona iseda uduna kahana ma ta amo tuari ita hanamoa.”
Dahaka Do Oi Karaia be Namo?
Tomadiho koikoi be ariara hahine bamona ia gwauraidia badina tanobada gavamani idia turana henia, bona murinai Baibel buka Apokalupo ia gwau: “Lauegu orea taudia e, ia dekena amo do umui raka siri, ia danu do umui kara dika hebou garina, bona ia danu panisi do umui abia hebou garina!”—Apokalupo 18:4.
Taunimanima momo idia diba dubu ena kara kerere be momo, to Roman Dubu be idaunegai amo ia noho dainai idia ura lasi idia rakatania. To, inai oi laloatao, Iuda taudia edia tomadiho be idaunegai amo ia noho, to Dirava ese ia abia hidi Iuda besena be ena tomadiho maorona idia dadaraia neganai, ia ese idia ia dadaraidia. Dirava ena abidadama hesiai taudia idia lalo-parara Dirava ese Keristen kongregesen ia gaukaralaia neganai, idia be Iuda tomadiho idia rakatania. Hari inai negai, Keristen kongregesen momokanina be edena bamona oi diba?
Ia hanaia lagani 20 lalodiai, Latin America taudia kahirakahira milion rua be Iehova ena Witness taudia ai idia lao. Dahaka dainai edia tomadiho idia haidaua? Martínez de la Torre, Veracruz, Mexico ai, niuspepa ta be inai hereva ia kikilaia. Ia gwau: “Inai Baibel stiuden taudia kahirakahira iboudiai be tomadiho idauidau amo idia mai, guna idia momo be Katolik, idia itaia tomadiho orea be politik dekenai ia vareai bona Baibel ia gwauraia dika karadia ia gwauraia namo, hegeregere, tomadiho idauidau idia hebou tamona, sihari kava, bona dagedage karadia. Idia moale badina Baibel ena taravatu idia badinaia to kaivakuku tomadiho henia eiava dubu edia idaunegai sene karadia idia karaia lasi. Abidadama dekenai idia lalo-tamona bona herevana edeseniai idia noho, idia be taunimanima iboudiai amo idia idau.”
Latin-America niuspepa ma ta ia gwau: “Iehova ena Witness be gaukara momo taudia, idia henaohenao lasi, bona Dirava idia gari henia. Edia kara idia haidaua momo lasi, idaunegai sivarai idia laloa bada bona Baibel ena hahediba herevadia be edia tomadiho lalonai idia badinaia.” Oi ai hagoadaia oi noho gabunai Iehova ena Witness taudia ida Baibel stadi oi abia totona. Unai amo do oi diba edia helaro bona edia mauri ibounai dekenai Baibel ena hereva idia badinaia. Oibe, Dirava tomadiho henia “mai Lauma bona mai momokani” dalana do oi diba.—Ioane 4:23, 24.
[Footnotes]
a Toi Tamona Oi Abia Dae be Namo, Eiava? buklet oi itaia, halasia oreana be Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc.
[Chart on page 21]
IEHOVA ENA WITNESS TAUDIA LATIN-AMERICA TANO HAIDA AI
1971 1992
Country Publishers Publishers
Argentina 20,750 96,780
Bolivia 1,276 8,868
Brazil 72,269 335,039
Chile 8,231 44,067
Colombia 8,275 55,215
Costa Rica 3,271 14,018
Dominican Republic 4,106 15,418
Ecuador 3,323 22,763
El Salvador 2,181 20,374
Guadeloupe 1,705 6,830
Guatemala 2,604 13,479
Honduras 1,432 6,583
Mexico 54,384 354,023
Panama 2,013 7,732
Paraguay 901 4,115
Peru 5,384 43,429
Puerto Rico 8,511 25,315
Uruguay 3,370 8,683
Venezuela 8,170 60,444
TOTAL 212,156 1,143,175