“Dirava Ena Ororo” Ena Tano ai “Hereva Hedinarai Senuna” Ia Noho
TANO badana ena mapu dekenai, bema West Africa ena kone oi itaia lao bona ist kahana dekenai Gulf of Guinea oi badinaia lao, kone ia giroa bona saut kahana dekenai do ia lao gabuna ai, Cameroon do oi davaria. Bema saut kahana ena kone oi badinaia lao, kone lata herea mai ena miri korema gabuna dekenai do oi ginidae. Unai miri korema be lahi ororona Mount Cameroon amo.
Unai ororo ena latana be mita 4,070, unai gabu dekenai ia hedinarai namonamo. Dina ia diho neganai, ia ese Mount Cameroon ia hadiaria bona kala idauidau momo idia hedinarai—mauve, orensi, golo, bona kakakaka. Davara bona ia kahirakahira idia noho gohu ese unai kala idauidau be hevarivari bamona idia hahedinaraia dainai, guba bona tanobada edia idau oi itaia be auka. Haraga ita lalo-parara dahaka dainai unai gabu ai idia noho, lauma idia tomadiho henia iduhu idauidau ese unai ororo ena ladana idia hatoa Mongo Ma Loba, ena anina be “dirava edia Kariota,” eiava nega momo idia gwau “Dirava Ena Ororo.”
Saut kahanai, miri kone kurokuro idia noho, edia lata be kilomita momo bona idia be mai edia niu audia. Unai kone mai hairaina sibona lasi, to equator (tanobada ena siahu gabuna) ena uda ese tano ena kahana badana ia koua, ela bona Congo bona Central African Republic edia tano hetoana ai bona not kahanai Nigeria bona sub-Saharan Chad dekenai. Tano ena west kahana be ororo momo gabuna, laolao tauna ese ia itaia neganai, Europe ena kahana haida ia laloa. To, siahu bada dainai oi laloaboio diba lasi oi be equator kahirakahira momokani oi noho. Tano ena toana idauidau dainai, laolao taudia idia durua bukadia momo idia gwau, dala maragina ai Cameroon ese Africa ia hahedinaraia. Iena bese idauidau momo bona idia rejista gado bona edia gwauraia dala idauidau 220 mai kahana ese unai lalohadai idia hagoadaia.
Bema Cameroon oi vadivadi, kone hanuana Douala ai, eiava siti badana Yaoundé ai, hotel badana ta ai oi noho diba. To unai neganai, taunimanina edia mauri dalana do oi dibaia lasi. Inai “Dirava ena Ororo” ena tano ai “hereva hedinarai senuna” haginia gaukarana idia goadalaia Iehova ena Witness taudia 24,000 mai kahana edia mauri dibaia dalana danu, do oi reaia.a Namona be tano ena kahana ibounai oi loaloa bona idia haida oi hedavari henia, ani? Inai West Africa ena tano oi tahua loaloa neganai, hahenamo momo do oi davaria.
Vanagi, Uda Taksi, Eiava Baisikele, Edena?
Cameroon ena sinavai lata hereana, Sanaga, be davara kahirakahira ai ia parara bona sinavai maragimaragi momo edia gabu badana ai ia lao. Unai gabu badana ai idia noho taudia iboudiai idia vadivadi totona, nega momo Iehova ena Witness taudia be vanagi amo idia loaloa. Mbiako ai ia noho grup maragina ena Basileia haroro taudia 9 be unai bamona idia karaia. Idia rua be kilomita 25 unai gabu amo, Yoyo ena hanua dekenai, idia noho. Idia ruaosi be Mbiako dekenai idia lao totona do idia bara goadagoada, to nega ibounai Keristani hebou dekenai idia noho. Loaloa naria tauna ese unai grup ia vadivadi neganai, ia gwau Jehovah’s Witnesses—The Organization Behind the Name vidio do ia hahedinaraia. To unai ia karaia be auka. Unai bamona daudau hanuana dekenai, vidio rikoda, televisen, bona unai gaudia idia gaukaralaia paua be edeseni amo ia davaria diba?
Unai vadivadi purana ai, pablisa haida ese dubu ena pasto idia vadivadi henia. Idia hoa badina pasto ese mai ena moale ida idia ia abia dae, bona ia ida Baibel idia kikilaia namo herea. Pasto dekenai VCR sibona lasi, to jenareita danu idia itaia neganai, edia gari idia rakatania bona idia noia bema ena gaudia idia gaukaralaia diba. Guna edia Baibel herevahereva ia moalelaia dainai, unai pasto ia ura idia ia durua. Saturday adorahi ai, taunimanima 102 idia mai vidio idia itaia totona, unai pasto bona ena dubu taudia momo idia mai danu. Yoyo ena Witness taudia rua be vanagi rua amo kamonai taudia momo idia hakaua mai. Ranu ia daekau dainai sinavai ia aru haraga lalonai idia bara idia laloa bada lasi. Unai vidio idia itaia ese edia lalona ia hamarerea bona idia ia hagoadaia, bona idia moale Iehova ena ladana ia hanamoa oreana badana ai idia noho dainai.
Vanagi idia lao diba lasi gabudia ai lao totona, ta ese uda taksi ia gaukaralaia diba. Unai taksi be edia guia taudia idia naria gabudia be regerege amo idia honu. Ranu keruma idia hoihoilaia taudia, biku idia hoihoilaia taudia, bona basi memerodia bogaraginai, oi daradara haraga diba. Basi memero edia gaukara be guia taudia edia lalona idia veria idia naria uda taksi dekenai do idia vareai, idia gwau idia iboudiai idia “hegeregere hari idia lao totona.” To, unai be “hegeregere” ena anina korikorina ai lasi. Laolao taudia be hora momo, nega haida dina momo lalonai idia naria. Guia taudia ibounai idia vareai murinai bona taria tauna ese kohu, aniani pusedia, bona nega haida idia mauri kokoroku bona nanigosi danu, guhi ena kohu atoa gauna dekenai ia atoa murinai, uda taksi be kahu bada ia havaraia dala dikana dekenai ia lao.
Unai bamona laolao ia hesikulaia loaloa hesiai tauna ta ese sibona ena laolao dalana ia abia hidi. Hari ena laolao ibounai be baisikele amo ia karaia. Ia gwau: “Kongregesen ta amo ma ta dekenai lau lao totona baisikele lau abia hidi negana amo, nega ibounai vadivadi totona nega maorona ai lau ginidae. Momokani, reana laolao ena lata be hora momo, to dina ta o rua lalonai uda taksi lau naria lasi. Medu ena nega ai, abata dainai dala haida be kahirakahira idia boio. Unai kopukopu bona ranu gabudia hanaia totona, tamaka oi kokia be namo. Dina ta ai, egu tamaka kahana be sinavai maragina lalonai ia moru bona lau davaria lasi ela bona pura haida murinai, Witness ta ena natuna kekeni be ia kimai neganai ia veria! Lau moale badina unai tamaka idia hegeregere lau karaia lou diba, idia ta be gwarume ida nega sisina ia noho murinai. Nega haida, lau be Iehova ena Witness taudia idia haroro lasi gabudia ai lau loaloa. Nega ibounai hanua taudia idia nanadaia, dahaka lau abia mai. Unai dainai magasin bona buklet lau hegaegaelaia. Unai gabudia ai lau ginidae neganai, nega ibounai unai Baibel bukadia lau hariharilaia bona nega sisina lalonai lau haroro henia. Lau abia dae Iehova ese unai hereva momokani ena uhe do ia hatubua.”
Gunika Lalonai Momokani
Iehova ena Witness taudia idia ura Basileia ena sivarai namona be Cameroon ena gunika gabudia, uda lalonai idia hunia hanuadia dekenai idia harorolaia. Unai idia karaia totona idia hekwarahi bada, to ia havaraia anina ese kudouna ia hamoalea.
Marie, ful-taim hesiai taihu ta, ese kekeni matamata, Arlette ida, Baibel stadi ia hamatamaia. Stadi ia ore murinai, Marie ese Arlette ia noia iduara dekenai ia ida do ia raka lao, Africa ena kastom ta hegeregerena. To, kekeni matamata ia gwau ena aena idia hisihisi dainai, ia raka diba lasi. Arlette ena aena be sei idauna ese idia hadikaia, bona unai bamona sei hahine ese hidio dekenai ia vareai bona toto dikana ia havaraia. Mai ena boga-auka ida Marie ese sei ta ta ibounai ia kokia. Gabeai, ia dibaia hanuaboi neganai, demoni ese unai kekeni matamata idia hahisia. Mai ena haheauka ida Marie ese ia hadibaia edena bamona Iehova ita abidadama henia, dala namona be ita guriguri badabada lalonai ena ladana do ita boiboilaia.—Aonega Herevadia 18:10.
Arlette be lauma dalanai ia tubu haraga. Matamanai ena famili ese stadi idia dadaraia lasi badina idia itaia Arlette be tauanina dalanai ia namo bona ena diba ia habadaia dainai. To, gabeai idia lalo-parara ia ura Iehova ena Witness ai ia lao neganai, ena stadi dalana idia koua. Pura toi murinai, ena natuna kekeni ia lalo-metau ia itaia neganai, Arlette ena sinana ese Marie ia tahua bona ia noia stadi do ia hamatamaia lou.
Sekit hebouhebou neganai, Marie ese motuka taria tauna ta dekenai moni ia henia, ia ese dina rua lalonai Arlette ia udaia totona. To, taria tauna ia ura lasi Arlette ena ruma dekenai ia lao, badina ia gwau ruma amo dala dekenai ia mai dala maragimaragi be ia dika momokani. Unai dainai Marie ese dala dekenai unai kekeni ia mailaia. Iehova ese unai hekwarahi ia hanamoa momokani. Hari, Arlette ese kongregesen hebou iboudiai dekenai ia lao. Marie ese heduru ia henia bona mai hesiku lasi ida Arlette ia abia mai. Idia ruaosi be unai dala idia raka hebou, miniti 75 idia raka lao bona idia raka mai. Sunday ena hebou be 8:30 dabai ia matamaia dainai, Marie be 6:30 dabai ruma ia rakatania; to hanaihanai nega korikori ai idia ginidae. Arlette ia ura nega sisina murinai ena gwauhamata ena toana hegeregerena bapatiso do ia abia. Marie ia gwau: “Stadi ia hamatamaia neganai ia idia itaia lasi taudia ese ena idau do idia lalo-pararalaia diba lasi. Iehova lau tanikiu henia bada, ia ese Arlette unai bamona ia hanamoa dainai.” Marie be sibona ena namo ia tahua lasi lalokauna ena haheitalai namona.
Not Kahana Ai
Not Cameroon ai idau gaudia bona hoa gaudia momo idia noho. Medu negana ai, ia be uma badana namo hereana ai ia lao. To dina ena siahu ia bada ia lao neganai, rei idia kakoro. Dina tubua ai, dina be ataiai momokani bona keru gabuna davaria be auka neganai, mamoe be kopukopu kakakakana amo idia karaia ruma edia haba kahirakahira idia lao. Miri bona rei kakoro bogaraginai idia do grin gaudia be baobab audia edia rau haida sibona. Ena be unai au edia bada be edia varavara equator ena uda ai idia tubu audia edia bada hegeregerena lasi, to idia bamona auka gabudia dekenai idia tubu diba. Unai au ese Witness taudia haida edia goada bona gari lasi karana idia laulaulaia namo herea, unuseniai idia lao hereva momokani ese unai gabu ia hadiaria totona.
Kongregesen haida edia padana be kilomita 500 ia lao 800 bamona, bona sibona idia noho ena mamina ia goada. To kamonai taudia momo idia noho. Gabu ma haida amo Witness taudia idia mai heduru idia henia totona. Edia haroro lalonai idia kwalimu totona, Foufouldé, unai gabu dekenai gado idia gwauraia dalana idia diba be namo.
Garoua dekenai ia noho Witness ta ia laloa dina haida lalonai ena hanua dekenai do ia haroro, ena daudau be kilomita 160 bamona. Kamonai taudia ia davaria, to motuka ena davana ia bada dainai, hanaihanai ia giroa be hegeregere lasi. Pura haida idia hanaia, bona unai Witness ese kamonai tauna ta amo revareva ia abia, ia ese ia noia goadagoada do ia giroa vadivadi totona. Iena moni ia do hegeregere lasi dainai, ia lao lasi. Mani oi laloa, unai Witness ia hoa bada herea, kamonai tauna be iena ruma Garoua dekenai ia mai neganai, bona ia hadibaia hanua dekenai taunimanima 10 ese ena vadivadi idia naria noho!
Hanua ma ta ai, Chad ena tano hetoa kahirakahira, kamonai taudia 50 edia grup ta ese sibona edia Baibel stadi idia karaia. Idia hegaegae idia toi be Chad ena kahirakahira ia noho kongregesen ena hebou dekenai idia lao. Idia giroa neganai, idia ese grup ibounai ena Baibel stadi idia karaia. Oibe, iniseniai Iesu ena hereva idia momokani, ia gwau: “Uiti ena anina abia negana ia ginidae vadaeni, to utua taudia be momo lasi. Uma ena biaguna dekenai umui noinoi, ia ese utua taudia ma haida do ia siaia, iena uiti do idia utua.”—Mataio 9:37, 38.
Haroro Gaukara Siti Dekenai
Lagani momo lalonai, Cameroon dekenai idia dabu, to lagani rua bamona gunanai, Gima Kohorona bona Noga! magasin idia abia be hekwarahi lasi. Taunimanima momo ese nega ginigunana ai unai magasin idia duahia dainai, idia ura bada. Siti ta dekenai idia siaia spesel painia matamata rua ese edia daba ginigunana dekenai magasin 86 idia hariharilaia. Pablisa haida ese hua tamona lalonai magasin 250 idia hariharilaia! Edia kwalimu ena badina be dahaka? Taunimanima iboudiai dekenai magasin idia hariharilaia.
Witness ta be taunimanima be idia vadivadi opesina dekenai ia gaukara bona nega ibounai magasin ia atoa taunimanima idia itaia totona. Hahine ta be magasin ia itaia to ta ia abia lasi. Unai Witness ese iena ura ia itaia bona kopi ta ia hariharilaia bena hahine ese ia abia. Ia hoa badina kerukeru unai hahine ia giroa lao. Ia ura guna ia abia magasin ena davana ia henia sibona lasi to ma haida ia ura abia. Dahaka dainai? Guna tau ta ese ia hadikaia dainai unai gauna ia herevalaia magasin ia abia hidi. Hanuaboi ibounai ia ese unai sisiba ia duahia loulou. Iena mamina ia namo ia lao dainai, ia ura Iehova ena Witness taudia ia dibaia namonamo.
Natuna maragidia danu be Baibel helaro ena sivarai idia harorolaia diba. Lagani 6 Witness kekenina ena tisa ese ia noia Katolik ane ta do ia abia neganai, kekeni ia gwau ia be Iehova ena Witness kekenina ta dainai ia karaia diba lasi. Tisa be ia gwau unai kekeni be iena tomadiho anena ta do ia abia be namo, tisa ese maka do ia henia totona. Ia ese ane “Dirava ese Paradaiso Ia Gwauhamatalaia” ia abia hidi bona ena lalona amo ia abia. Tisa ese ia nanadaia: “Oiemu ane lalonai oi be paradaiso oi gwauraia. Unai paradaiso be edeseniai?” Unai kekeni ese Dirava ena ura nega daudau lasi murinai Paradaiso do ia karaia tanobada ai ia gwauraia. Tisa ese unai haere ia hoalaia dainai, kekeni ena tama sina amo kekeni ese ia stadilaia bukana ia noia. Ia ura unai buka amo ia abia dibana hegeregerena iena maka do ia henia, sikuli dekenai idia hadibaia gaudia amo lasi. Kekeni ena tama sina idia gwau bema ia ura maka maorona do ia henia namona be ia sibona ese unai buka ia stadilaia guna. Ia ida Baibel stadi idia hamatamaia.
Oi Vadivadi Totona Oi Hegaegae, A?
Tanobada ena kahana momo dekenai, taunimanima be Basileia ena sivarai namona idia laloa bada lasi. Dirava bona Baibel idia ura bada lasi. Ma haida be idia gari bada dainai, idia diba lasi tauna ia mai neganai, iduara idia kehoa lasi. Unai be hekwakwanai Iehova ena Witness taudia edia haroro gaukara lalonai. To Cameroon dekenai ia idau momokani!
Iniseniai ruma-ta-ruma-ta haroro gaukarana be mai ena moale bada. Imana amo ai pidipidi lasi to uduna amo ai boiboi, “Kong, kong, kong.” Lalona amo gado ta ia haere, “Daika ia mai?” bena ai gwau ai be Iehova ena Witness taudia. Nega momo, tama sina ese natudia idia siaia helai gabudia idia abia bona au, reana vaivai auna ena henunai idia atoa. Bena nega namona ai moalelaia Dirava ena Basileia be dahaka, bona ia be dahaka do ia karaia taunimanima edia noho dikana do ia hanamoa totona idia ai hadibaia.
Unai bamona hereva murinai, hahine ta ese ena lalona ena hisihisi ia gwauraia: “Lau lalohisihisi badina lau itaia lau tahua hereva momokanina be lau vara amo ela bona lau buruka neganai lau noho tomadihona lalonai lau davaria lasi. Dirava lau tanikiu henia badina ia ese hereva momokani lau dekenai ia hadibaia. Guna lau be egu dubu ena diakono ta. Pura ta ta iboudiai, Maria Haneulato Rami-hebouna ena kaivakuku be unai diakono taudia ta ta edia ruma dekenai ia noho, idia ta ta ese idia noia totona. Nega ibounai, lau ese Maria lau noia lau ia durua hereva momokani do lau diba totona. Hari Dirava ese lau ia hadibaia hereva momokani be Maria ida lasi. Iehova lau tanikiu henia.”
Unai dainai, bema dina ta, oi laloa namona be Dirava ena Basileia sivarai namona haroro gaukarana ena moale do oi mamia, reana oi ura inai kahana West Africa tanona dekenai oi vadivadi henia, ani? Unai neganai, oi be vanagi, uda taksi, eiava baisikele amo “Africa ena laulau maragina” do oi itaia sibona lasi, to “Dirava ena Ororo” ena tano ai “hereva hedinarai senuna” idia haginia gaukarana do oi durua danu.
[Footnotes]
a Idia laloa “Hereva Hedinarai Senuna” be Heberu herevana “Gilead” idia hahanaia ena anina. Lagani 1943 amo, Watchtower Bible School of Gilead ese misinari taudia ia siaia tanobada hegegemadai haroro gaukara idia hamatamaia totona, Cameroon dekenai danu.
[Picture Credit Line on Page 22]
Map: Mountain High Maps® Copyright © 1995 Digital Wisdom, Inc.