Lagani 90 Gunanai, Lau ese Egu ‘Havaraia Tauna Badana Lau Laloatao’
Edwin Ridgwell ese ia sivarailaia
NOVEMBER 11, 1918 ai, lau sikuli gabuna dekenai natudia idia haboua Tanobada Tuarina Ginigunana ena ore idia moalelaia totona. Unai neganai egu mauri lagani be faiv sibona, bona edia moale ena badina lau lalopararalaia lasi. To, egu tama sina ese lau dekenai Dirava ena hereva idia hadibaia namonamo dainai, lau diba unai moale karana lalonai lau vareai lasi be namo. Dirava lau guriguri henia, to egu hemami lau biagua diba lasi dainai lau tai. To, unai moale karana lalonai lau vareai lasi. Unai nega amo, lau ese egu ‘Havaraia Tauna Badana lau laloatao.’—Had. 12:1, NW.
Sikuli dekenai unai moale karana idia do karaia lasi bona hua haida gunanai, egu ruma bese be Scotland ena siti badana Galsgow dekenai idia lao. Unai nega ai, egu Tamana be inai pablik tok ladana, “Hari Idia Noho Taudia Milioni Momo be Do Idia Mase Lasi” kamonai totona ia lao. Unai ese ena mauri ia haidaua. Egu Tamana bona Sinana be Baibel idia stadilaia matamaia bona nega momo idia ruaosi be Dirava ena Basileia bona do idia vara hahenamo idauidau idia kikilaia. Dirava lau tanikiu henia, badina unai nega amo egu tama sina be lau idia hadibaia Dirava lau lalokau henia bona abidadama henia totona.—Aon. 22:6.
Ful-Taim Hesiai Gaukara Lau Hamatamaia
Egu mauri lagani be 15 neganai, lau hegeregere sikuli badana do lau lao totona, to lau ura dikadika ful-taim hesiai gaukara lau karaia. Egu tamana ia laloa lau be do matamata, unai dainai nega sisina lalonai opesi gaukara ta lau karaia. To, ful-taim hesiai gaukara karaia urana ia goada dainai, nega ta revareva lau torea tadikaka J. F. Rutherford dekenai, unai neganai ia be tanobada hegegemadai haroro gaukarana ia naria. Ia lau nanadaia egu abia hidi dekenai dahaka ia laloa. Tadikaka Rutherford be lau ia tore henia neganai, ia gwau: “Bema oi hegeregere gaukara idauidau oi karaia totona, vadaeni oi be hegeregere Lohiabada ena gaukara oi karaia totona. . . . Lau diba Lohiabada ese oi do ia hanamoa bema oi gaukara goada Ia oi hesiai henia totona.” Unai revareva—March 10, 1928 ai ia torea gauna—ese egu ruma bese taudia ia durua bada. Daudau lasi murinai lau, egu Tamana, Sinana, bona kakana be ful-taim hesiai gaukara ai karaia.
Lagani 1931 ai, London ai hebouhebou badana ta idia karaia bona Tadikaka Rutherford be idau tanodia ai, sivarai namona harorolaia taudia totona boiboi ta ia karaia. Lau bona Andrew Jack be unai gaukara ai abia dae, bona Lithuania ena siti ta, Kaunas dekenai ai idia siaia lao. Unai neganai egu mauri lagani be 18.
Gabu Daudau ai Basileia Sivaraina Ai Harorolaia
Unai nega ai, Lithuania be ogogami hanuana ta, bona ena gabu ta ta ai haroro gaukara ai karaia be auka. Ai hekwarahi noho gabudia ai davaria totona, bona ai noholaia gabudia haida ai laloaboio diba lasi. Hegeregere, hanuaboi ta ai lau bona Andrew be ai mahuta namonamo lasi dainai, ai noga. Lamepa ai gabua murinai, ai itaia emai bedi dekenai darura (bedbugs) bamona gaudia momo herea idia noho. Unai gaudia ese emai kwarana amo ela bona aena idia koria! Wiki ta lalonai, daba ta ta ibounai lau be emai noho gabuna kahirakahira ia noho sinavai dekenai lau lao, bona ena ranu paraka lalonai lau gini egu hisihisi hamaragia totona. To, emai lalona ai hadaia emai haroro gaukara ai karaia noho totona. Daudau lasi murinai, ai ese headava matamata tau bona hahine ta ai davaria, idia be Baibel ena hereva momokani idia abia dae bona ai idia boiria edia ruma dekenai ai noho totona. Ena be edia ruma be maragi, to idia hagoevaia namonamo dainai, ai be foloa dekenai ai mahuta namonamo diba.
Unai nega ai, Lithuania be Roman Katolik bona Russia ena Otodoks dubu gunalaia taudia ese idia biagua. Taga taudia sibona ese Baibel idia hoia diba. Emai tahua gauna badana be teritori momo do ai karaia bona kamonai taudia dekenai Baibel buka bona magasin momo do ai rakatania. Taoni dekenai ai lao neganai, gau ginigunana be noho gabuna ai tahua. Unai murinai, ai be gunika hanuadia dekenai haroro gaukara ai karaia ela bona taoni dekenai ai ginidae. Unai amo, emai gaukara ai haorea guna, bona pris taudia ese ai idia koua diba lasi.
Hekwakwanai Ia Vara Bona Momo be Ai Idia Diba
Lagani 1934 ai, Andrew be Kaunas ena brens opesi dekenai idia siaia ia gaukara totona, bona John Sempey be lau ia bamoa. Ekspiriens namodia haida ai davaria. Dina ta, lau be loea tauna ta ena opesi dekenai lau lao. Unai tau be ia badu dainai, ena doroa amo ipidi ia abia bona lau ia hamaoroa ena opesi lau rakatania totona. Egu lalona dekenai lau guriguri bona Baibel ena hakaua herevana ta lau laloatao, ia gwau: “Mai manau danu ia haere tauna, ese badu ia koua noho.” (Aon. 15:1) Bona lau gwau, “Lau be tura namona ta bamona oi dekenai sivarai namona lau mailaia.” Unai tau be metairametaira ena ipidi ia atoa diho, bona lau be ena opesi lau rakatania.
John ida lau hedavari lou neganai, lau ia hamaoroa ia danu be unai bamona hekwakwanai ta ia davaria. Ia be haida ese idia samania koikoi, idia gwau ia haroro henia hahinena ta amo moni ia henaoa, unai dainai pulisi steiseni dekenai idia abia lao. Pulisi steiseni ai, ia idia doria ena dabua ibounai ia kokia bona idia sekea namonamo totona. To momokani, John ese unai moni ia henaoa lasi. Gabeai unai moni ia henaoa tauna idia davaria.
Ai dekenai idia vara gaudia dainai, taoni dekenai idia noho taudia ibounai be ai harorolaia sivaraina idia diba!
Hunia Dalanai Ai Gaukara
Latvia dekenai haroro gaukara idia taravatua dainai, buka bona magasin ai abia lao be auka. Unai dainai, hua ta ta lalonai, dina ta ai abia hidi bona hanuaboi ai trein dekenai ai guia bona Latvia dekenai buka bona magasin ai abia lao. Nega haida, Estonia dekenai ai lao buka bona magasin ma haida ai abia totona. Bona Lithuania dekenai ai giroa gwauraia neganai, unai buka bona magasin be Latvia dekenai ai rakatania.
Nega ta, ofesa ta be emai gaukara ena sivarai ia kamonai dainai, ai ia hamaoroa trein do ai rakatania bona iena bosi dekenai emai buka bona magasin ai abia lao. Lau bona John be Iehova ai guriguri henia ai ia durua totona. Ai hoa badina unai ofesa be ena bosi ia hadibaia lasi ai be dahaka ai mailaia, to ia gwau, “Inai tatau rua idia ura gau ta idia herevalaia.” Bona lau gwau, “Inai buka bona magasin ese sikuli bona koledi taudia do ia durua, iseda tanobada dikana lalonai idia vara gaudia idia lalopararalaia totona.” Unai ofesa ese emai laolao dalana ia koua lasi, bona emai buka bona magasin ai abidia lao.
Baltic States ai politikol siahuna ia dika ia lao dainai, momo be Iehova ena Witnes taudia idia inai henia bona Lithuania dekenai emai haroro gaukara idia taravatua danu. Gavamani ese Andrew bona John idia siaia lou edia gabu dekenai, bona Tanobada Tuarina Iharuana ia mai kahirakahira dainai, Britain taudia ibounai idia hadibaia edia tano dekenai do idia giroa lou totona. Lau danu be unai gabu lau rakatania dainai, lau lalohisihisi bada.
Northern Ireland ai Hesiai Gaukara Bona Hahenamo Idauidau
Egu tama sina be Northern Ireland dekenai idia lao, bona lagani 1937 ai, lau be unuseniai lau lao bona idia ida lau noho. Northern Ireland ai gavamani ese emai buka bona magasin idia taravatua badina taunimanima be tuari idia laloa momo bona idia gari, to ai be haroro gaukara ai karaia noho. Tanobada Tuarina Iharuana murinai, gavamani ese gwaumaoro ia henia emai gaukara ai karaia lou totona. Harold King, painia tadikaka ta bona gabeai China dekenai misinari gaukara ia karaia, be steidiam dekenai pablik tok henia karana ia gunalaia. Ia gwau, “Saturday dekenai lau be pablik tok ginigunana do lau henia.” Lau ia itaia bona ia gwau, “Vaira Saturday ai pablik tok be oi ese do oi henia.” Lau hoa.
Egu tok ginigunana lau henia negana lau do laloatao noho. Unai neganai taunimanima momo idia mai. Lau be saun gaudia lau gaukaralaia lasi, to maua ta latanai lau gini bona tok lau henia. Tok ia ore murinai, tau ta ladana Bill Smith, be lau dekenai ia mai bona egu imana ia udeudea. Ia gwau, ia itaia taunimanima momo idia hebou dainai, ia ura diba dahaka ia vara. Guna Bill be egu tamana ese haroro gaukara ai ia davaria, to egu Tamana bona ena adavana matamatana be painia gaukara totona Dublin dekenai idia lao neganai, idia hedavari lou lasi. Baibel stadi ai hamatamaia. Unai nega ai, Bill ena ruma bese taudia 9 be Iehova ena hesiai taudia ai idia lao.
Gabeai, Belfast ena hanua murimurinai idia noho ruma badadia dekenai lau haroro bona unuseniai Russia hahine ta lau davaria, guna ia be Lithuania dekenai ia noho. Ia dekenai buka bona magasin haida lau hahedinaraia neganai, ia be buka ta ia poinia bona ia gwau: “Lau dekenai unai buka ia noho. Egu vavana, ia be Kaunas iunivesiti ena profesa ta, ese lau dekenai unai buka ia henia.” Poland gado ai idia hahanaia Creation bukana be lau dekenai ia hahedinaraia. Buka ena rau momo be mai edia toretore. Lau hamaoroa unai buka be Kaunas dekenai iena vavana lau henia, bona unai ia kamonai neganai ia hoa!—Had. 11:1.
John Sempey ia kamonai lau be Northern Ireland do lau lao neganai, lau ia hamaoroa iena tadina, Nellie, do lau vadivadi henia, badina ia ura Baibel ena hereva momokani ia diba. Lau bona egu taihuna Connie be Nellie ida stadi ai karaia. Nellie ia goada ela bona Iehova dekenai ena mauri ia gwauhamatalaia. Gabeai, ai hetura bona ai headava.
Lau bona Nellie be lagani 56 lalonai Iehova ena hesiai gaukara ai karaia, bona ai moale badina taunimanima 100 mai kahana ai durua Baibel ena hereva momokani idia dibaia totona. Ai ruaosi ai ura do ai noho hebou ela bona Aramagedono amo ai roho mauri bona Iehova ena tanobada matamatana lalonai do ai noho, to madi, lagani 1998 ai Nellie ia mase. Unai dainai lau lalohisihisi bada—egu mauri lalonai unai be hahetoho badana ta.
Baltic States Gabudia Dekenai Ai Giroa Lou
Nellie ia mase bena lagani ta murinai, lau be hahenamo badana ta lau davaria. Lau idia boiria Estonia ena siti badana Tallinn, ai ia noho brens opesi lau vadivadi henia totona. Estonia tadikaka be revareva ta idia siaia, ia gwau: “Lagani 1928 bona lagani 1930 lalodiai, Baltic States ai idia siaia tadikaka 10 amo, oi sibona oi do mauri noho.” Unai revareva be ma ia gwau, unai lagani lalodiai Estonia, Latvia, bona Lithuania dekenai idia karaia hesiai gaukara ena sivarai ta idia hegaegaelaia noho, bena lau idia nanadaia: “Do oi mai, a?”
Lau bona egu bamodia ese unai lagani lalodiai ai davaria ekspiriens idauidau lau gwauraia be hahenamo badana ta! Latvia ai, guna brens opesi bamona ai gaukaralaia rumana be tadikaka dekenai lau hahedinaraia. Unai ruma ena guhi dekenai buka bona magasin ai hunia, unai amo pulisi taudia ese idia davaria diba lasi. Lithuania ena taoni maragina, Šiauliai dekenai lau idia abia lao, guna unuseniai painia gaukara lau karaia. Unuseniai ai haboua neganai, tadikaka ta be lau ia hamaoroa: “Lagani momo gunanai, lau bona egu sinana be taoni dekenai ruma ta ai hoia. Ruma ena atai daiutu maragina ta ai hagoevaia, bona lau ese The Divine Plan of the Ages bona The Harp of God bukadia lau davaria. Unai buka lau duahidia neganai, lau laloparara lau be hereva momokani lau davaria unai. Lau laloa unai buka be oi ese lagani momo gunanai unai ruma dekenai oi rakatanidia!”
Danu, taoni ta ena sekit hebouhebou ta dekenai lau lao, guna unuseniai painia gaukara lau karaia. Lagani 65 gunanai, lau be unuseniai idia karaia hebouhebou ta dekenai lau lao. Unai neganai, be 35 sibona. To, lau moale badina lau itaia taunimanima 1,500 mai kahana idia hebou! Momokani, Iehova ese unai gaukara ia hanamoa!
‘Iehova be Lau Ia Rakatania Lasi’
Vanegai, lau be hahenamo ta lau davaria, Keristani taihu namona ta, ladana Bee ia ura lau adavaia. November 2006 ai, ai headava.
Lau ura matamata taudia lau hagoadaia edia mauri lalonai inai Baibel sisiba idia badinaia totona: “Oiemu tau matamata negana ai, oi ia Havaraia Tauna Badana oi laloatao.” Hari lau moale, salamo torea tauna bamona: “Dirava e, lau be mero negana dekena amo, oi ese lau oi hadibaia vadaeni, bona unai negana ia mai bona hari, lau ese oiemu hoa karadia lau gwauraia vadaeni, bona do lau gwauraia noho. Momokani hari lau be buruka, bona egu huina idia kurokuro vadaeni. To Dirava e, lau do oi rakatania lasi. Lau ese oiemu siahu lau herevalaia noho neganai, lau dekenai do oi noho, bona oiemu goada be gabeai do idia vara besedia, dekenai do lau gwauraia hedinarai.”—Sal. 71:17, 18.
[Map on page 25]
(For fully formatted text, see publication)
Latvia dekenai buka bona magasin ai abia lao be auka
ESTONIA
TALLINN
Gulf of Riga
LATVIA
RIGA
LITHUANIA
VILNIUS
Kaunas
[Picture on page 26]
Egu mauri lagani be 15 neganai, Scotland ai painia gaukara lau hamatamaia
[Picture on page 26]
Lagani 1942 ai, Nellie ida emai headava dinana ai