Taravatu Hereadaena—Dahaka Dainai Ia be Do Mai Ena Siahu?
GOLO korikori be ia miro diba lasi, unai dainai golo taia heraheradia eiava ageva be dava bada gaudia. Golo idia gaukaralaia taudia ese idia dika golo gaudia idia negea lasi, to idia ese unai golo idia gaukaralaia lou ela bona herahera gauna matamatana ma ta idia karaia, badina golo ena dava be bada.
Unai hegeregerena, ena be lagani 2000 idia ore vadaeni Iesu ese unai Taravatu Hereadaena ia harorolaia, to ena siahu ia do ore lasi. Bema ita ese dahaka dainai ia do siahu noho ena anina ita tahua, do ita moale bada badina ia be mai anina bada hari iseda mauri lalonai.
Iesu ese unai Taravatu Hereadaena ita ia henia, ia gwau: “Unai dainai, gau ibounai umui ura taunimanima ese do idia karaia umui dekenai, umui ese unai bamona do umui karaia idia dekenai.” Ma ia hereva lou, ia gwau: “Badina be Mose ena taravatu bona peroveta taudia edia hereva anina korikori be unai.” (Mataio 7:12) Iesu ena aposetolo taudia bona idia kamonai noho taudia be unai hereva dekenai edena bamona idia laloa?
“Taravatu bona Peroveta Taudia edia Anina”
Unai “taravatu” be Bible buka ginigunadia 5 lalonai ita davaria, Genese ela bona Deuteronomi. Unai Taravatu ese Iehova ena palani ia hahedinaraia, Iehova ese garana ta do ia havaraia bona inai garana ese kara dikadia ibounai do ia haorea. (Genese 3:15) Unai buka ginigunadia lalonai Taravatu, eiava hahegani iboudiai idia noho, lagani 1513 B.C.E. ai, Sinai Ororona dekenai, Iehova ese Mose amo, Israel besena ia henia.
Unai Dirava ena Taravatu ese Israel besena be bese idaudia amo ia hapararadia, bona namo lasi Israel taudia be kara ta do idia karaia edia gini namona Iehova vairanai idia hadikaia totona. Idia be ena kohu korikori dainai, unai bamona do idia noho bena Ia ese do ia hanamodia. (Esodo 19:5 Deuteronomi 10:12, 13) Unai Taravatu sibona do idia badinaia lasi, to ma Mose ena Taravatu ese idia ia hagania idau bese taudia, idia danu idia noho taudia, do idia kara namo henia. Ia gwau: “Noho-hedoa tauna be emui bese tauna korikori hegeregerena do ia noho umui bogaraginai. Do umui lalokau henia, oi sibona oi lalokau henia hegeregerena; badina be umui danu Aigupito tanona amo umui lau hakaua lasi.” (Levitiko 19:34) Israel edia pavapava edia nega lalonai, idau bese taudia ese hahenamo momo idia davaria, hegeregere idia danu be Iehova ena Dubu idia haginia Ierusalem dekenai.—1 Sisiga 22:2.
Mose ena Taravatu ese Israel besena ia hagania do idia heudahanai lasi, idia ala-ala lasi, idia henao-henao lasi bona ma ta ena kohu totona do idia mama lasi. Unai oda bona ma “taravatu oredia ibounai” be inai taravatu tamona lalonai idia haboua, “Oiemu dekena tauna do oi lalokau henia oi sibona oi lalokau henia bamona.” Aposetolo Paulo ma ia gwau: “Daika ese iena badibadinai tauna ia lalokau henia, be do ia hadikaia diba lasi. Unai dainai bema ita lalokau henia, be taravatu ibounai ita badinaia inai.”—Roma 13:9, 10.
Vadaeni, bema unai Taravatu ese Taravatu Hereadaena ena badina ia atoa, vadaeni “peroveta taudia” be edena bamona?
Peroveta herevadia, Heberu gado dekenai idia toredia Bible bukadia ese Taravatu Hereadaena ena siahu idia hamomokania. Idia hahedinaraia Iehova Dirava be ena palani ibounai ia hagugurua. Ia ese ena abidadama hesiai taudia ia hanamodia, ena be idia be mai edia kara dika, to idia hahedinaraia ena ura idia karaia toho bona edia kara kerere amo idia helalo-kerehai. “Sibona umui huria; sibona umui hagoevaia; lauegu matana amo emui kara dikadia umui kokidia; kara dika umui karaia lasi. Kara namo karadia dalana umui tahua; hahemaoro maoromaoro dalana umui tahua; taunimanima hahisia tauna umui koua; tamana lasi natudia umui naria; vabu totona umui hereva.”—Isaia 1:16, 17.
Dirava ena taunimanima be Dirava bona taunimanima dekenai idia kara maoromaoro neganai, Iehova ese idia ia gwauhamata henidia do ia durudia. “Iehova be inai bamona ia gwau: ‘Hahemaoro do oi karaia goevagoeva, kara maoromaorodia do oi karaia . . . Unai bamona do ia karaia tauna be namo, bona ia badinaia momokani taunimanima natuna danu do ia namo.”—Isaia 56:1, 2.
Keriso ese ena Kongregesen Ia Hakaua
Keriso be tanobada dekenai ia mai, badina Mose ena Taravatu bona Peroveta Taudia edia peroveta herevadia ia hamomokania totona, bona unai nega ema bona hari, Iehova ena palani be ia do guguru noho. (Mataio 5:17; Efeso 3:10, 11, 17-19) Unai gwauhamata matamatana ese Mose ena Taravatu gunana ena gabu ia abia, unai taravatu matamatana ese Iuda taudia bona Idau Bese horoa Keristen taudia danu ia abidia. (Ieremia 31:31-34) Unai dainai, Keristen kongregesen hari iseda nega lalonai, be unai Taravatu Hereadaena idia do badinaia noho. Taravatu Hereadaena be do ia siahu noho ena badina ma ta be inai: Keriso be ia gaukara noho Keristen kongregesen ena Kwarana hegeregerena. Ena hahediba herevadia ia haidaudia lasi. Lauma amo ena sisiba herevadia be idia do namo noho.
Tanobada ia rakatania gwauraia neganai, Iesu ese ena aposetolo taudia ia oda henidia bese iboudiai do idia haroro henidia, hahediba taudia ai do idia halaodia bona ena “hereva ibounai be do idia badinaia” totona. Taravatu Hereadaena be unai hahediba herevadia lalonai ia noho. Iesu ese ena aposetolo taudia ia haganidia, ia gwau: “Bona do umui kamonai bona laloa noho, lau be hanaihanai umui danu ita noho ela bona tanobada dokona.”—Mataio 28:19, 20.
Luka 6:31 dekenai, Iesu ia gwau: “Umui be umui ura taunimanima ese umui dekenai idia karaia hegeregerena, umui danu inai bamona do umui karaia idia dekenai.” Iesu be haheitalai namo herea badina ia ese taunimanima ia durudia!
Iesu be tanobada dekenai ia haroro neganai, taunimanima idia haheaukalaia hetoho idauidau ia itaia neganai, ia hebogahisi idia dekenai. Nega ta ia be hanua ta hanua ta amo ia haroro lao neganai, hutuma bada ia itaia bona ia hebogahisi henidia. Unai sibona lasi, to dala ia tahua ia durudia totona. Edena dala amo? Ia ese ruma ta ruma ta haroro gaukara ia gunalaia, unai amo ena aposetolo taudia be unai taudia edia ruma dekenai idia lao idia haroro henidia. Ia gwau: “Hanua maragina ta dekenai o hanua badana ta dekenai do umui ginidae neganai, kara namona tauna ta do umui tahua. Vadaeni ia dekenai do umui noho ela bona unai gabu umui rakatania.” Iesu ena heduru bona ena Tamana ena siahu ese unai gaukara idia durua badina Iesu ma ia gwau: “Umui ia abia dae tauna ese lau danu ia abia dae, bona lau ia abia dae tauna ese lau ia siaia Diravana danu ia abia dae. . . . Bema tau ta ese ranu keruma kapusi tamona sibona ia henia lauegu murinai ia raka tau maragina ta dekenai, umui lau hamaoroa momokani ia be davana do ia abia momokani.”—Mataio 9:36–10:42.
Taravatu Hereadaena ena anina badana be taunimanima dekenai do ita kara namo hegeregere Iesu ia hereva bamona, ia gwau: “Bema umui idia lalokau henia taudia sibona do umui lalokau henia, umui emui namo be dahaka? Kara dika taudia ese idia dekenai idia lalokau henia taudia be idia lalokau henia danu. Bona umui dekenai idia hanamoa taudia sibona bema umui hanamoa, umui emui namo be dahaka? Kara dika taudia danu unai bamona idia karaia. To umui dekenai idia badu taudia do umui lalokau henia, bona idia dekenai durua do umui henia, . . . vadaeni emui davana do ia bada.” (Luka 6:32, 33, 35) Unai dainai, Taravatu Hereadaena do ita badinaia noho dainai, ita do ia doria ita ese do ita dibadia namonamo lasi taudia dekenai kara namo danu do ita karaia.
Ia Siahu Noho, Ia Gaukara Noho
Sedira Taravatu Hereadaena ia do siahu noho ena hamomokania gauna badana be, unai taravatu idia badinaia taudia ese hahenamo momo idia davaria vadaeni. Keristen taudia ese nega ibounai Dirava ena taravatu idia badinaia neganai, moale bona hoa dalanai hahenamo momo idia davaria. Keristen hahine ta ese hemataurai bona hebogahisi dalana ai idia noho kliniki ena gaukara taudia ia kara namo henidia dainai, unai kliniki ena doketa bona nesi ese idia naria namo herea.
Iehova ena Witness taudia ese dina rua lalonai Kingdom Hall idia haginia gwauraia neganai, idia ese unai Taravatu Hereadaena idia laloa bona idia badinaia. Hemataurai dalana ai idia ese unai gabu badibadinai idia noho taudia idia vadivadi henia, bona idia hadibaia dahaka gaukara do ia vara bena unai taunimanima momo idia moale badina idia hadibaia dainai. Witness idia ura lasi taudia ese Witness edia kara namo edia dekena taudia dekenai idia itaia, bona edia matana momokani dekenai idia itaia Dirava ena taunimanima idia gaukara hebou namo herea. Unai dainai, haida idia ura idia heduru, Witness taudia danu idia gaukara hebou eiava kohu idia henia gaukara durua totona.—Sekaria 8:23 oi itaia.
Nega ta Iran ena Witness tauna ta, London, England dekenai ia noho, bona sitoa dekenai aniani ia hoia neganai, sitoa naria tauna ese ia hereva dika henia badina ia be idau bese tauna ta dainai. Witness tauna ia badu lasi, to manau bona aonega dalanai ia ese unai sitoa naria tauna ia hamaoroa ia be Iehova ena Witness tauna ta, unai dainai ia ese idau bese taudia ia badu henidia lasi. To ia hamaoroa, ia ese ena dekena taudia ia vadivadi henidia Bible ena sivarai ia henidia totona. Dahaka ia vara? Unai sitoa naria tauna ese ma aniani haida Witness tadikaka ia henia.
To momokani, Taravatu Hereadaena badinaia karana be unai kara maragidia sibona lasi. Momokani, unai Taravatu Hereadaena ena toana badana ta be Iehova ena Witness taudia ese edia kara namo idia hahedinaraia, badina sivarai namona, Dirava ena Basileia ena sivarai unai, edia dekena taudia edia ruma dekenai idia abia lao.
Taravatu Hereadaena Ita Badinaia Iseda Mauri Lalonai
Taravatu Hereadaena oi badinaia anina be taunimanima oi lalodia. Unai be hakaua dalana namona. Namona be dala do oi tahua oi badibadinai idia noho taudia oi kara namo henidia totona. Taunimanima danu oi herevahereva, oi lalodia bona edia ura oi tahua! (Filipi 2:4) Bema unai bamona oi karaia, hahenamo momo do oi davaria. Oi be Iesu ena sisiba oi badinaia, ia gwau: “Umui emui diari taunimanima edia vairana dekenai unai bamona do umui hedinaraia, vadaeni umui emui kara namodia do idia itaia neganai umui emui Tamana guba dekenai do idia hanamoa.” (Mataio 5:16) Unai amo, Iehova be oiemu Davana Henia Tauna, oi ese ia oi tahua bona nega ibounai Taravatu Hereadaena oi badinaia noho neganai.—Heberu 11:6.