Naria Karana Oi Diba, A?
LAGANI ta ta ibounai taunimanima ese naria karana dekenai idia haorea negana ena bada oi laloa diba, a? Idia be sitoa bona petrol steiseni edia laini dekenai idia naria. Aniani gabuna dekenai aniani abia totona idia naria. Doketa eiava isena doketa itaia totona idia naria. Basi bona trein guia totona idia naria. Oibe, ta be ena mauri lalonai nega bada herea ia haorea, gau haida do idia vara totona ia naria dainai. Haida idia gwau, Germany taudia be lagani tamona lalonai hora bilioni 4.7 idia haorea, motuka momo ese dala idia koua bona idia naria sibona lalonai! Ta ese ia duahia bona ia davaria unai hora ibounai be taunimanima 7,000 edia mauri laganidia hegeregerena.
Naria karana ese lalohisihisi bada ia havaraia diba. Hari inai negai, toana be gau ibounai karaia totona nega be hegeregere lasi, bona do ita karaia be namo gaudia ita laloa neganai gau ta totona ita naria be auka herea. Toretore tauna Alexander Rose be nega ta ia gwau: “Mauri ena hisihisi amo kahana ta be naria karana dainai ia vara.”
America ena gavamani tauna Benjamin Franklin ia lalo-parara naria karana dainai moni momo ita haorea diba. Lagani 250 mai kahana gunanai, ia gwau: “Nega bona moni be hegeregere.” Unai dainai bisinesi taudia be dala idia tahua gaukara ena heau idia hametaua kava gaudia idia koua totona. Nega kwadogi lalonai gau momo idia karaia dainai moni momo idia abia diba. Bisinesi idauidau idia hekwarahi taunimanima idia durua haraga totona—aniani nadua sitoa, motuka ia heau vareai diba banika, bona unai bamona gaudia—badina idia diba taunimanima hamoalea dalana ta be edia naria negana idia hakwadogia.
Iseda Mauri Ita Negea Kava
Lagani 1900 ia do abia lasi lalonai, America ena ane torea tauna Ralph Waldo Emerson be nega ta ia maumau: “Taunimanima edia mauri ena kahana badana be naria karana dekenai idia haorea kava!” Vanegai sibona, toretore tauna Lance Morrow be naria karana amo ia vara hesiku mamina bona tauanina ena hisihisi ia maumauraia. To gabeai “naria karana ese hunia dalanai ia havaraia dika” ia herevalaia. Unai be dahaka? “Ta ia diba ena dava bada gauna, nega, ena mauri ena kahana ta, be idia henaoa, ia diba unai ia haboioa bona do ia abia lou lasi.” Madi, unai be momokani. Naria karana dainai ita haboioa negana be ia boio vaitani.
Momokani, bema mauri be kwadogi lasi, naria karana do ita laloa momo lasi. To mauri be kwadogi. Lagani tausen momo gunanai, Baibel lalonai Salamo torea tauna ia gwau: “Aiemai mauri lagani be 70 sibona. Bema ai be goada neganai sedira lagani 80 do ai abia, to inai lagani ibounai lalonai, hekwarahi bona lalohisihisi ai abia noho. Aiemai mauri be idia ore haraga, vadaeni ai boio.” (Salamo 90:10) Herevana edeseniai ita noho bona ita be daidia, iseda mauri—ita vara neganai iseda vairanai idia noho dina, hora, bona miniti—be mai edia hetoana. To, unai mai anina bada negana ena kahana be do idia vara gaudia naria eiava taunimanima naria totona do ita haorea dalana ita koua diba lasi.
Naria Karana Dibaia
Ita momo be motuka ita guia neganai nega haida ita itaia taria tauna be ena vairanai ia heau motuka ia hanaia toho loulou. Nega momo unai be mai badina lasi—taria tauna be tau ta itaia totona ia leiti lasi. To, ia ura lasi taria tauna ma ta ese ena heau dalana ia biagua. Iena haheauka lasi karana ese ia hahedinaraia naria karana ia do dibaia lasi. Dibaia, a? Oibe, naria karana oi dibaia be namo. Ta be ia vara neganai naria karana ia diba vadaeni lasi. Beibi idia hitolo eiava edia mamina ia namo lasi neganai, idia ura maoromaoro ta ese do idia durua. To idia tubu neganai idia lalo-parara nega haida edia ura gauna abia totona namona be idia naria. Oibe, naria karana be mauri ena kahana ta dainai, ta be mai haheauka ida ia naria diba ese ia hahedinaraia ia be lo tauna.
Momokani, ita lalo-parara nega haida mai anina bada gaudia dainai ta ia haheauka lasi. Bema beibi ia vara gwauraia dainai headava matamata tauna be hospital dekenai ena adavana ia abia lao haraga gau ta totona ia naria diba lasi be maoro. Sodoma ia rakatania totona Lota idia hagoadaia anerudia be Lota ia haraga lasi neganai idia ura lasi idia naria. Kahirakahira dika do ia vara, bona Lota bona ena ruma bese ese edia mauri idia haboioa gwauraia. (Genese 19:15, 16) To, nega momo, gau ta totona taunimanima idia naria neganai, edia mauri be idia haboioa gwauraia lasi. Unai negadiai, taunimanima edia hemami do ia namo bema iboudiai ese haheauka karana idia dibaia—herevana ta ena diba lasi eiava ura lasi karana dainai idia naria. Danu, bema iboudiai ese naria negana gaukaralaia namonamo karana idia dibaia, idia haheauka be auka lasi. Rau 5 dekenai ia noho mauana dekenai heduru herevadia haida idia noho, gau ta oi naria noho lalonai oi haheauka diba sibona lasi to unai amo namo oi abia dalana idia hahedinaraia.
Ita laloaboio diba lasi, haheauka lasi karana ese hekokoroku toana ia hahedinaraia, reana ta ia laloa ia be mai anina bada bona ma haida dainai ia naria be namo lasi. Unai bamona lalohadai ia hahedinaraia tauna ese inai hereva Baibel amo ia laloa be namo: “Haheauka kara ese hekokoroku kara ia hereaia noho.” (Hadibaia Tauna 7:8) Hekokoroku karana be kara dikana, bona Baibel ena aonega herevana ta ia gwau: “Hekokoroku taudia ibounai, be Lohiabada ese ia badu henidia momokani.” (Aonega Herevadia 16:5) Unai dainai, reana haheauka dalana dibaia—naria karana dibaia—ena anina be sibona eda kara bona iseda hetura karana ita kahirakahira idia noho taudia ida ita tahua namonamo.
Haheauka be mai Davana
Nega momo ita davaria naria karana be ia auka lasi bema ita diba momokani ita naria gauna be mai anina bada bona dokonai do ia mai momokani. Unai dainai, namona be ita laloatao mai momokani ida Dirava idia tomadiho henia taudia ibounai be iena gwauhamata namodia, Baibel lalonai idia hedinarai, edia guguru negana idia naria noho. Hegeregere, Dirava ena lauma amo ia vara salamo ese ita ia hamaoroa: “Kara maoromaoro taudia ese, Dirava ia henidia tano dekenai do idia noho ela bona hanaihanai.” Aposetolo Ioane ese unai gwauhamata ia gwauraia lou neganai, ia gwau: “Dirava ena ura ia karaia noho tauna be do ia noho ela bona hanaihanai.” (Salamo 37:29; 1 Ioane 2:17) Ia hedinarai goevagoeva, bema ita mauri hanaihanai diba, gau ta ita naria be hekwakwanai badana lasi. To harihari ita mauri hanaihanai lasi. Mauri hanaihanai ita herevalaia be mai anina, a?
Ita do haere lasi neganai, namona be oi laloatao Dirava ese iseda tama sina ginigunadia ia karaia neganai edia helaro be do idia mauri hanaihanai. Idia kara dika dainai, idia ruaosi bona edia natudia ese unai bamona mauri idia haboioa—ita ese ita haboioa danu. To, idia kara dika murinai maoromaoro Dirava ese ena palani ia hahedinaraia, ia gwau edia gwau-edeede amo ia vara gauna be do ia hamaoromaoroa. Ia ese “garana” do ia mai ia gwauhamatalaia, bona gabeai ia hedinarai unai be Iesu Keriso.—Genese 3:15, NW; Roma 5:18.
Ita ta ta ese ena gwauhamata do idia guguru amo namo ita davaria eiava lasi be ita sibona ese do ita abia hidi. Namo do ita abia totona ita haheauka be namo. Unai bamona haheauka karana ita dibaia totona Baibel ese ita ia hagoadaia biru tauna ena haheitalai do ita laloa. Ia ese uhe ia hadoa bona dala tamona be mai ena haheauka ida do ia naria—ia hadoa gaudia ia gimaia totona do ia gaukara—ela bona haboua ena nega. Bena iena haheauka ena davana ia abia, bona ena hekwarahi ena anina ia vara. (Iamesi 5:7) Aposetolo Paulo ese haheauka karana ena haheitalai ma ta ia herevalaia. Ita ia hagoadaia idaunegai abidadama tatau bona hahine edia haheitalai do ita laloa lou. Idia ura bada Dirava ena palani do ia guguru negana idia itaia, to namona be Dirava ena nega korikori do idia naria. Paulo ese ita ia hagoadaia unai ‘abidadama bona haheauka amo Dirava ia gwauhamatalaia davana idia abia’ taudia edia kara do ita tohotohoa.—Heberu 6:11, 12.
Oibe, mauri lalonai naria karana ita koua diba lasi. To unai kara dainai ita lalohisihisi loulou be mai badina lasi. Dirava ena palani ia guguru totona idia naria taudia dekenai, unai kara be moale gauna. Idia naria negana lalonai edia hetura karana Dirava ida idia hagoadaia diba bona edia abidadama idia hahedinaraia karadia idia karaia. Bona guriguri, stadi, bona laloa dobu karadia amo, edia abidadama idia hagoadaia bena idia diba momokani Dirava ese ia gwauhamatalaia gaudia ibounai be ia abia hidi negana ai do idia vara momokani.
[Box/Pictures on page 5]
NARIA KARANA ENA LALO-HEKWARAHI HAMARAGIA!
Palani oi karaia guna! Bema oi diba gau ta totona do oi naria, namona be oi hegaegae, duahiduahi, toretore, varo turia, eiava gau namodia ma haida oi karaia totona.
Unai nega oi gaukaralaia oi laloa dobu totona, inai tanobada dekenai ita bisi bada dainai nega momo unai totona nega ita davaria be auka.
Emu telefon kahirakahira ai duahiduahi gaudia haida oi atoa, bena bema oi idia hamaoroa oi naria do oi duahia diba; miniti 5 o 10 lalonai, rau haida oi duahia diba.
Ma haida ida oi naria neganai, bema ia hegeregere, unai nega oi gaukaralaia, idia ida oi herevahereva bona hagoadaia gaudia oi gwauraia totona.
Emu motuka lalonai noutbuk eiava duahiduahi gaudia oi atoa oi naria negana lalonai oi gaukaralaia diba totona.
Emu matana oi koua, oi laga-ani, eiava oi guriguri.
NARIA KARANA NAMONA BE LALOHADAI MAORONA BONA HEGAEGAE KARANA AMO IA VARA.