Duahia Taudia Edia Henanadai
Dahaka dainai Baibel ia gwau ta idia reipia gwauraia neganai ia boiboi be namo?
Bema oi be tau ta ese ia do hadikaia lasi, unai bamona kara ese ta ena mauri ia hadikaia, be do oi lalo-pararalaia momokani diba lasi. Unai dika ia davaria hahinena dekenai gari bada ia havaraia dainai, ena mauri ibounai lalonai do ia lalohisihisilaia.a Lagani haida gunanai, tau ta ese ia reipia Keristani hahine matamatana ta ia gwau: “Unai hanuaboi ai lau mamia gari bada bona unai nega amo ema bona hari lau hanaia lalo-metau be hereva ta amo lau gwauraia hedinarai diba lasi.” Ita lalo-parara diba, momo idia ura lasi unai gari ia havaraia gauna idia laloa. To, inai tanobada dikana lalonai reipi karana ia vara diba.
Baibel ese idaunegai idia reipia taudia bona idia reipia gwauraia taudia edia sivarai ia hunia lasi. (Genese 19:4-11; 34:1-7; 2 Samuela 13:1-14) To danu ta dekenai sisiba ia henia, dahaka ia karaia be namo ta ese ia reipia gwauraia neganai. Taravatu ese unai kara dekenai ia gwauraia herevana be Deuteronomi 22:23-27 ai ita davaria diba. Idia vara gaudia rua ia herevalaia. Sivarai ginigunana dekenai, tau ta ese hanua lalonai hahine ta ia davaria bona ia ida ia mahuta hebou. To, unai hahine be heduru totona ia boiboi lasi. Gabeai, idia davaria ia kara dika “badina ia be hanua lalonai, to ia boiboi lasi.” Bema ia boiboi, kahirakahira idia noho taudia be reana ia durua totona do idia mai diba. Sivarai iharuana dekenai, tau ta ese hanua ena murimurinai hahine matamatana ta ia davaria, “bona ia ese ia fosia, bona ia sihari henia kava.” Unai hahine “ia boiboi bada, to tau ta ese ia durua lasi.” Inai hahine ese ia do ia reipia gwauraia tauna ena kara ia abia dae lasi, ia be sivarai ginigunana dekenai ia noho hahinena bamona lasi. Ia ese mai goada ida unai tauna ia dadaraia, heduru totona ia boiboi, to unai tauna ena goada ese iena goada ia hanaia. Iena boiboi amo ia hamomokania ia ura lasi unai kara ia karaia; unai kara dika dainai unai hahine ia kerere lasi.
Ena be hari Keristani taudia be Mose ena Taravatu henunai idia noho lasi, to unai taravatu lalonai idia noho hakaua herevadia ese hakaua dalana ia hahedinaraia. Ataiai ia noho sivaraina ese ia hahedinaraia ta amo ita heau siri bona ita boiboi be gau badana. Ta ese oi ia reipia gwauraia neganai, oi boiboi be aonega karana. Taravatu utua karana koua totona ia gaukara diba bada tauna ta ia gwau: “Bema hahine ta idia reipia gwauraia, iena tuari gauna namo hereana be, mai ena goada ibounai ida ia boiboi.” Hahine ta ena boiboi dainai taunimanima haida be ia durua totona do idia mai, eiava ena boiboi ese unai tauna ia hagaria bona ia do ia rakatania. Tau ta ese ia reipia gwauraia Keristani hahine matamatana ta ia gwau: “Lauegu goada ibounai ida lau boiboi, bona ia raka siri. Ia giroa mai lou neganai, lau boiboi bona lau heau. Guna, nega momo lau laloa, ‘Bema tauna goadana ta ese lau ia rosia bona iena lalona ai gau tamona sibona ia ura, edena dala ai boiboi karana ese lau ia durua diba?’ To hari lau diba boiboi karana be mai ena heduru bada!”
Nega haida hahine ta ena goada ia hegeregere lasi bona ia idia reipia, heduru abia totona ia hekwarahi bona ia boiboi karana be hekwarahi kava lasi. To, unai ese ia hahedinaraia ia karaia diba gaudia ibounai ia karaia unai tauna ia dadaraia totona. (Deuteronomi 22:26) Herevana hahine ta be idia reipia, to ena lalona ena mamina do ia goeva noho, sibona do ia matauraia noho, bona namona be ia diba Dirava ena matana ai ia be goeva. Ia dekenai ia vara gauna dainai ia hoa bada bona nega daudau lalonai ena hemami do ia dika, to bema ia diba ia ese gau ibounai ia karaia unai tauna ia dadaraia totona, unai ese ia do ia durua bada metairametaira ia namo ia lao totona.
Deuteronomi 22:23-27 ena hereva ita lalo-pararalaia lalonai, namona be ita diba unai sivarai kwadogina ese dala ibounai lalonai ita do ia durua lasi. Hegeregere, hahine ta ia boiboi diba lasi badina ia hereva diba lasi, ia maserea, eiava ia gari dikadika dainai gau ta ia karaia lasi eiava imana o stiki teipi amo ena uduna idia koua dainai ia boiboi lasi, be unai Baibel ena siri ese ia gwauraia lasi. To, Iehova ese gau ibounai, iseda ura danu, ia lalohadailaia namonamo diba dainai, mai lalo-parara bona hahemaoro maoromaoro ida gau ibounai ia kara henia, badina “iena dala ibounai be maoro.” (Deuteronomi 32:4) Ia vara gauna ia diba bona unai hahine ena hekwarahi ia itaia danu. Unai dainai, ia boiboi lasi to ia karaia diba gaudia ibounai ia karaia hahinena, ese Iehova ena imana dekenai gau ibounai ia atoa diba.—Salamo 55:22; 1 Petero 5:7.
To, idia reipia Keristani hahine haida be nega momo unai kara dika idia lalohisihisilaia. Ia vara gauna idia lalohadailaia neganai, idia laloa unai kara idia koua totona gau ma haida idia karaia be namo. To, namo lasi kerere idia atoa sibodia dekenai, idia ese Iehova idia guriguri henia diba, iena heduru idia noia, bona iena hebogahisi mai lalokau badana idia abia dae momokani.—Esodo 34:6; Salamo 86:5.
Unai dainai, tau ta ese ia reipia dainai edia hemami idia dika noho Keristani hahine idia diba be namo, Iehova ese idia mamia noho lalohisihisina ia lalo-pararalaia momokani. Dirava ena Hereva ese idia ia hagoadaia: “Lohiabada be lalohisihisi taudia kahirakahira ia noho, bona ia ese edia lalona ia ore taudia ia hamauria noho.” (Salamo 34:18) Keristani kongregesen lalonai idia noho tadikaka ese mai edia lalo-parara bona hebogahisi ida idia henia heduru idia abia dae neganai, unai ese idia ia durua diba edia lalo-metau idia hanaia totona. (Iobu 29:12; 1 Tesalonika 5:14) Ma danu, dika idia davaria taudia idia hekwarahi hagoadaia gaudia namodia idia laloa totona, unai ese idia do ia durua ‘taunimanima edia diba ia hanaia momokani’ mainona, Dirava amo, be do idia mamia.—Filipi 4:6-9.
[Footnote]
a Ena be inai hereva lalonai hahine ai herevalaia, to ai herevalaia hakaua herevadia be idia reipia gwauraia tatau ese idia badinaia diba danu.