Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • mwbr19 January rau 2-8
  • Iseda Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • Iseda Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens
  • Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens (2019)
  • Sinado maragidia
  • JANUARY 7-13
  • JANUARY 14-20
  • JANUARY 21-27
  • JANUARY 28–FEBRUARY 3
Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens (2019)
mwbr19 January rau 2-8

Iseda Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens

JANUARY 7-13

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | KARA 21-22

“Iehova Ena Ura Ia Vara be Namo”

(Kara 21:8-12) Murina dinana ai, bouti amo ai lao bona Kaisarea dekenai ai ginidae. Bona evanelia tauna Filipo ena ruma dekenai ai lao bona ia danu ai noho. Ia be guna idia abia hidi tatau 7 ta. 9 Iena natuna kekeni be hani, idia be rami-hebou kekenidia bona peroveta herevadia idia gwauraia. 10 To unuseniai dina sisina momo ai noho murinai, peroveta tauna ta ladana Agabo be Iudea amo ia diho mai, 11 bona ai dekenai ia mai bena Paulo ena beleta ia abia, ia sibona ena imana bona aena ia kwatua bona ia gwau: “Lauma helaga be inai bamona ia hereva, ‘Ierusalema ai, Iuda taudia ese inai beleta ena biaguna be inai bamona do idia kwatua, bona idau bese taudia edia imana dekenai do idia atoa.’” 12 Unai ai kamonai neganai, ai bona unai gabu taudia ese Paulo ai noia Ierusalema dekenai do ia daekau lao lasi.

bt 177-178 par. 15-16

“Iehova Ena Ura Ia Vara be Namo”

15 Paulo be Filipo ida ia noho lalonai, vadivadi tauna ma ta, Agabo, ia ginidae. Filipo ena ruma ai idia hebou taudia idia diba Agabo be peroveta tauna; ia ese Klaudia ena lohia negana ai ia vara hitolo bada ia perovetalaia. (Kara 11:27, 28) Reana idia laloa: ‘Dahaka dainai Agabo ia mai? Dahaka sivarai ia mailaia?’ Idia itaia noho lalonai, ia ese Paulo ena beleta ia abia​—ia be dabua latana ta bamona bona ia lalonai moni bona gau ma haida idia udaia. Agabo be unai beleta amo ena aena bona imana ia kwatua, bena ia hereva. Ia gwauraia herevana be mai anina bada, ia gwau: “Lauma helaga be inai bamona ia hereva, ‘Ierusalema ai, Iuda taudia ese inai beleta ena biaguna be inai bamona do idia kwatua, bona idau bese taudia edia imana dekenai do idia atoa.’”​—Kara 21:11.

16 Unai peroveta herevana ese ia hamomokania, Paulo be Ierusalema dekenai do ia lao. Danu ia hahedinaraia, Iuda taudia do ia haroro henia karana amo dala do ia kehoa ia be “idau bese taudia edia imana dekenai do idia atoa.” Unai peroveta hereva idia kamonai taudia idia lalohisihisi bada. Luka ia gwau: “Unai ai kamonai neganai, ai bona unai gabu taudia ese Paulo ai noia Ierusalema dekenai do ia daekau lao lasi. Bena Paulo ia haere, ia gwau: ‘Dahaka dainai umui taitai bona egu kudouna umui hamanokaia? Lau hegaegae vadaeni lau do idia kwatua sibona lasi, to danu, Lohiabada Iesu ena ladana totona Ierusalema ai do lau mase.’”​—Kara 21:12, 13.

(Kara 21:13) Bena Paulo ia haere, ia gwau: “Dahaka dainai umui taitai bona egu kudouna umui hamanokaia? Lau hegaegae vadaeni lau do idia kwatua sibona lasi, to danu, Lohiabada Iesu ena ladana totona Ierusalema ai do lau mase.”

bt 178 par. 17

“Iehova Ena Ura Ia Vara be Namo”

17 Ia vara gauna mani oi laloa. Luka bona tadikaka haida ese Paulo idia noia Ierusalema dekenai do ia lao lasi. Haida idia taitai bona ia totona hebogahisi bada idia hahedinaraia dainai, Paulo ia gwau idia ese ‘ena kudouna idia hamanokaia’ eiava Baibel haida ese unai Grik herevana idia hahanaia, idia ese “[iena] kudouna idia makohia.” To ena lalona ia hadaia vadaeni do ia lao, guna Turo tadikaka ia hedavari henia neganai, herevana idia taitai bona idia noia do ia lao lasi, to ena lalona ia haidaua lasi. Ierusalema dekenai do ia lao ena badina be idia dekenai ia herevalaia. Momokani, Paulo be lalogoada bona gari lasi karana ia hahedinaraia! Iesu bamona, Paulo be ena lalona ia hadaia Ierusalema dekenai do ia lao. (Heb. 12:2) Paulo be dala ia tahua lasi ena abidadama dainai do idia hamasea, to ia laloa Keriso Iesu murinai ia raka tauna ta bamona do ia mase be hahenamo badana.

(Kara 21:14) Paulo ena lalona ai haidaua diba lasi, unai dainai ai gwau sibona: “Iehova ena ura ia vara be namo.”

bt 178 par. 18

“Iehova Ena Ura Ia Vara be Namo”

18 Tadikaka be edena bamona idia kara? Mai hemataurai ida idia kara. Baibel ia gwau: “Paulo ena lalona ai haidaua diba lasi, unai dainai ai gwau sibona: ‘Iehova ena ura ia vara be namo.’” (Kara 21:14) Ena be tadikaka haida ese Paulo idia koua Ierusalema dekenai do ia lao lasi, to ia idia doria lasi edia lalohadai ia badinaia totona. Paulo ia herevalaia gaudia idia kamonai bona idia abia dae, badina idia laloparara unai be Iehova ena ura, ena be idia badinaia totona be auka. Paulo ia abia hidi mauri dalana ese gabeai ia dekenai mase ia mailaia. Bema Paulo idia lalokau henia taudia ese ena lalona idia hamanokaia lasi, reana do ia auka lasi unai laolao ia karaia totona.   

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Kara 21:23, 24) Unai dainai ai gwauraia gaudia oi karaia: Iniseniai tatau hani idia noho, idia be gwauhamata ta henunai idia do noho. 24 Inai taudia ida oi lao bona taravatu hegeregerena idia ida sibona oi hagoevaia, bona unai gaudia edia davana oi karaia, bena edia kwarana do idia sevia. Unai amo taunimanima ibounai do idia diba oi dainai idia gwauraia hereva be momokani lasi, to oiemu kara be ia namo bona Taravatu oi badinaia noho.

bt 184-185 par. 10-12

“Egu Sivarai . . . Mani Umui Kamonai”

10 To, Paulo be mai laloparara ida Iuda ena kastom karadia​—Sabati dinana ai gaukara lasi eiava aniani haida ania lasi​—idia badinaia taudia ia kara henia. (Roma 14:1-6) Bona Paulo ese kopina utua karana dekenai taravatu ia atoa lasi. Ia ese Timoteo ena kopina ia utua, unai amo Iuda taudia be Timoteo do idia dadaraia lasi​—iena tamana be Grik tauna. (Kara 16:3) Kopina utua karana be ta ta ena disisen. Paulo ese Galatia taudia ia hamaoroa: “Kopina utua karana eiava kopina utua lasi karana be anina lasi, to abidadama be mai anina bada, bona lalokau dainai abidadama ese anina ia havaraia.” (Gal. 5:6) To, bema ta be kopina ia utua badina ia ura Taravatu ia badinaia eiava Iehova ena lalonamo ia abia, unai be abidadama karana lasi.

11 Ena be Paulo dainai idia gwauraia hereva be koikoi, to Iuda abidadama taudia be idia do laloa momo. Unai dainai, tau badadia ese Paulo dekenai inai hakaua hereva idia henia: “Iniseniai tatau hani idia noho, idia be gwauhamata ta henunai idia do noho. Inai taudia ida oi lao bona taravatu hegeregerena idia ida sibona oi hagoevaia, bona unai gaudia edia davana oi karaia, bena edia kwarana do idia sevia. Unai amo taunimanima ibounai do idia diba oi dainai idia gwauraia hereva be momokani lasi, to oiemu kara be ia namo bona Taravatu oi badinaia noho.”​—⁠Kara 21:23, 24.

12 Paulo ese idia ia hamaoroa diba, unai hekwakwanai ia vara badina Iuda abidadama taudia idia ura Mose ena Taravatu idia badinaia noho, to unai be ia totona idia gwauraia koikoi herevadia dainai ia vara lasi. To, mai ena ura ida ena lalona ia haidaua bona elda taudia ese idia gwauraia gaudia ia badinaia, bema unai ese Dirava ena hakaua herevadia idia utua lasi. Guna ena toretore lalonai ia gwau: “Taravatu henunai idia noho taudia dekenai, lau be taravatu henunai lau noho tauna ai lau lao, ena be lau be taravatu henunai lau noho lasi, taravatu henunai idia noho taudia be Keriso ena dala dekenai lau hakaua mai totona.” (1 Kor. 9:20) Unai nega ai, Paulo be Ierusalema elda taudia ida ia gaukara hebou bona ‘taravatu henunai ia noho.’ Paulo be unai bamona ia karaia neganai, ita dekenai haheitalai namona ia hahedinaraia, hari ita ese elda taudia edia hereva ita badinaia bona sibona eda dala ita badinaia lasi.​—Heb. 13:17.

(Kara 22:16) Vadaeni dahaka oi naria? Oi toreisi, bapatiso oi abia bona iena ladana dekenai oi boiboi bena emu kara dika amo do oi goeva.’

nwtsty stadi nouti be Ka 22:16

iena ladana dekenai oi boiboi bena emu kara dika amo do oi goeva: Eiava “iena ladana dekenai oi boiboi bena emu kara dika do ia huria oho.” Ranu bapatiso ese ta ena kara dika do ia huria oho lasi, to Iesu ena ladanai ia boiboi karana ese unai ia karaia diba. Unai ena anina be Iesu do ia abidadama henia sibona lasi, to namona be Keristani kara namodia amo unai ia hahedinaraia.​—Ka 10:43; Ia 2:14, 18.

Baibel Duahiduahi

(Kara 21:1-19)

JANUARY 14-20

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | KARA 23-24

“Idia Gwauraia Kerere Bona Gavamani Gwau-Edeede Henia Karana Ia Havaraia Tauna”

(Kara 23:12) Daba ia rere neganai, Iuda taudia idia hereva hebou, bona gwauhamata metauna idia karaia, idia gwau, do idia aniani bona inuinu lasi ela bona Paulo idia alaia mase.

(Kara 23:16) To Paulo ena taihuna ena natuna mero be do idia karaia gauna ena palani ia kamonai, vadaeni tuari taudia edia ruma dekenai ia mai bona unai gaudia be Paulo dekenai ia gwauraia.

bt 191 par. 5-6

“Oi Gari Lasi!”

5 Paulo be nega korikori ai unai heduru ia abia. Murina dinana ai, Iuda tatau 40 bamona “idia hereva hebou, bona gwauhamata metauna idia karaia, idia gwau, do idia aniani bona inuinu lasi ela bona Paulo idia alaia mase.” Unai Iuda taudia ese idia karaia “gwauhamata metauna” ia hahedinaraia, edia lalona idia hadaia, Paulo idia alaia mase totona. Bema idia karaia gwauhamata metauna idia hagugurua lasi, idia laloa idia dekenai dika ta do ia vara. (Kara 23:12-15) Idia karaia palanina be dubu biagudia bona tau badadia ese idia abia dae, idia ura Paulo be Sanhedrin dekenai do idia hakaua lao bona idia henanadai henia lou, toana be idia ura ia amo hereva ma haida idia diba. To edia palani be inai, idia ura dala dekenai Paulo idia naria bona ia do idia alaia.

6 Paulo ena vavana ese edia palani ia kamonai bona Paulo dekenai unai ia gwauraia. Bona Paulo ese unai tau matamata ia hamaoroa, unai palani be Roma ena tuari biaguna, Klaudio Lusia, dekenai ia herevalaia. (Kara 23:16-22) Iehova ese matamata taudia​—Paulo ena vavana bamona taudia​—ia lalokau henidia, badina idia be mai gari lasi ida Dirava ena taunimanima edia namo idia laloa bona dala idauidau idia gaukaralaia Basileia gaukarana idia habadaia totona.

(Kara 24:2) Teretulo idia boiria bona Feliki vairanai Paulo samania herevana ia gwauraia matamaia, ia gwau: “Lohia tauna Feliki e, oi dainai ai be maino bada ai moalelaia bona emu aonega dainai inai bese lalonai gau momo idia hanamoa noho.

(Kara 24:5, 6) Ai davaria inai tauna be kerere havaraia tauna bona tanobada ibounai lalonai idia noho Iuda taudia huanai, gavamani gwau-edeede henia karadia ia havaraia bona ia be Nasareta taudia edia tomadiho oreana ia gunalaia tauna. 6 Danu ia ese dubu helaga ia hamiroa toho, unai dainai ia ai dogoatao.

bt 192 par. 10

“Oi Gari Lasi!”

10 Kaisarea ai, Paulo be ‘Heroda ena pavapava rumana ai idia gimaia,’ bona unuseniai Ierusalema amo do idia mai samania koikoi taudia ia naria. (Kara 23:35) Dina faiv murinai, hahelaga tauna badana Anania, loea tauna Teretulo, bona tatau badadia haida idia ginidae. Matamanai, Teretulo ese Feliki ia hanamoa, Iuda taudia totona ia karaia gaudia dainai, ia ura gavana ese ia do ia lalonamo henia. Gabeai, Teretulo ese Paulo ena kota keis ia herevalaia neganai, ia gwau Paulo be “kerere havaraia tauna bona tanobada ibounai lalonai idia noho Iuda taudia huanai, gavamani gwau-edeede henia karadia ia havaraia bona ia be Nasareta taudia edia tomadiho oreana ia gunalaia tauna. Danu ia ese dubu helaga ia hamiroa toho, unai dainai ia ai dogoatao.” Bona Iuda taudia ma haida ese Teretulo ena “hereva idia durua, idia gwau iena hereva be momokani.” (Kara 24:5, 6, 9) Edia samani herevadia be inai: Paulo ese gavamani ia gwau-edeede henia, orea dikana ta ia gunalaia, bona dubu helaga ia hadikaia​—unai bamona samani hereva metaudia dainai ta idia hamasea diba.

(Kara 24:10-21) Bona gavana be Paulo dekenai ia lado, ia hereva totona neganai, Paulo ia gwau: “Lau diba, lagani momo lalonai oi be inai bese taudia edia hahemaoro tauna, bona sibona egu sivarai be mai moale ida do lau gwauraia, 11 bona bema oi tahua do oi diba, dina 12 idia lao vadaeni, lau be Ierusalema dekenai tomadiho totona lau daekau. 12 Bona idia ta ia itaia lasi lau be dubu helaga lalonai ta ida lau hepapahuahu, eiava sinagoga eiava taoni lalonai hutuma huanai heai lau havaraia. 13 Danu, harihari lau dainai idia gwauraia samania herevadia idia hamomokania diba lasi. 14 To oi dekenai lau gwau diba, idia gwauraia tomadiho oreana ena dala lau badinaia, unai amo egu sene taudia edia Dirava dekenai hesiai gaukara helagana lau karaia. Bona Taravatu lalonai idia noho gaudia bona Peroveta Taudia ese idia torea hereva ibounai lau abidadama henia, 15 bona lau be mai egu abidadama Dirava dekenai, inai tatau danu be inai hereva idia abidadama henia, kara maoromaoro taudia bona kara maoromaoro lasi taudia be do idia toreisi lou. 16 Unai dainai hanaihanai lau hekwarahi Dirava bona taunimanima vairanai lalomamina goevana lau abia totona. 17 Vadaeni lagani momo murinai lau ginidae, bona egu bese taudia dekenai heduru gaudia lau mailaia bona boubou gaudia lau henia. 18 Unai lau karaia noho bona taravatu hegeregerena lau goeva murinai, dubu helaga lalonai lau idia davaria. Unai negai hutuma be lasi bona heai ia vara lasi. To Asia ena provinsi amo idia mai Iuda taudia haida idia noho. 19 Namona be oi vairanai idia gini bona lau idia samania, bema lau dekenai kerere ta idia davaria. 20 Eiava iniseni idia noho taudia ese oi idia hamaoroa be namo, Sanhedrin vairanai lau gini neganai, lau dekenai dahaka kerere idia davaria. 21 To idia huanai lau gini neganai, inai hereva tamona lau boiboilaia, ‘Mase taudia be do idia toreisi lou, unai hereva dainai hari dina lau be umui vairanai hahemaoro totona lau gini!’”

bt 193-194 par. 13-14

“Oi Gari Lasi!”

13 Bema eda tomadiho dainai haida ese siahu taudia vairanai ita idia abia lao bona idia samania koikoi, idia gwau ita be haida ita doria idia dagedage, gavamani idia gwau-edeede henia, o idia gwau ita be “tomadiho orea” dikana, namona be aposetolo Paulo ena haheitalai ita tohotohoa. Paulo ese gavana ena lalonamo abia totona, ia ia hanamoa koikoi lasi, Teretulo ia karaia bamona. Paulo be manau bona hemataurai karana ia hahedinaraia. Ia ese mai aonega ida hereva momokani ia gwauraia hedinarai goevagoeva. Paulo ia hahedinaraia, “Asia ena provinsi amo idia mai Iuda taudia haida” ese ia idia samania koikoi bona idia gwau ia ese dubu helaga ia hadikaia, to idia be unuseni idia noho lasi; taravatu hegeregerena, Paulo be mai ena maoro idia ia davaria bona edia samani hereva koikoidia ia kamonai.​—Kara 24:18, 19.

14 Mai anina bada gauna be inai, Paulo be ena abidadama ia gwauraia hedinarai. Aposetolo tauna be mai lalogoada ida toreisi lou herevana ia gwauraia lou, ena be guna Sanhedrin vairanai unai hereva dainai heiriheiri bada ia vara. (Kara 23:6-10) Paulo be hereva momokani totona ia hereva neganai, ia ese toreisi lou helarona ia herevalaia badabada. Dahaka dainai? Badina idia ese Iesu bona ena toreisi lou sivaraina idia abia dae lasi dainai, idia dekenai unai ia harorolaia. (Kara 26:6-8, 22, 23) Oibe, unai toreisi lou herevana​—Iesu abidadama henia karana bona ena toreisi lou unai​—ese hepapahuahu ia havaraia.

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Kara 23:6) Vadaeni Paulo ia itaia Sanhedrin ena kahana ta be Sadukea taudia bona kahana ma ta be Farisea taudia neganai, idia dekenai ia boiboi, ia gwau: “Tadikaka e, lau be Farisea tauna, bona Farisea taudia edia natuna. Mase taudia do idia toreisi lou helarona dainai, lau idia hahemaoro henia.”

nwtsty stadi nouti be Ka 23:6

Lau be Farisea tauna: Paulo ena hereva idia kamonai taudia haida be ia idia diba. (Ka 22:5) Paulo be sibona ia gwauraia Farisea taudia edia natuna badina reana ia ura idia laloparara ia danu be guna Farisea tauna ta. To Paulo ena hereva dekenai idia daradara lasi, badina Sanhedrin ena Farisea taudia idia diba Paulo be Keristani tauna goadana ai ia lao. Inai siri lalonai Paulo ese ia gwauraia herevana amo gau ta ita dibaia; sibona ia gwauraia Farisea tauna, to Sadukea tauna lasi badina Farisea taudia edia hahediba herevana toreisi lou dekenai ia lalotamona. Unai ia karaia neganai, Farisea taudia be Paulo ena hereva dekenai idia lalotamona. Reana Paulo ia ura Sanhedrin taudia ena memba haida ese ia do idia hebogahisi henia dainai, unai hepapahuahu herevana ia gwauraia, bona ia laloa gauna ia vara. (Ka 23:7-9) Kara 23:6 ai, Paulo ese ia gwauraia herevana be King Agripa ena vairanai ia gini bona ia gwauraia herevana ida ia hegeregere. (Ka 26:5) Bona Paulo be Roma amo Filipi Keristani taudia ia tore henidia neganai, ia hahedinaraia lou ia be Farisea tauna. (Fp 3:5) Kara 15:5 ai, ia hahedinaraia danu Keristani taudia haida be guna Farisea taudia.​—Ka 15:5 ena stadi nouti itaia.

(Kara 24:24) Dina haida murinai, Feliki bona ena adavana, Iuda hahinena Drusila, idia ginidae, bena Feliki ese Paulo ia boiria bona Paulo ese Keriso Iesu abidadama henia karana be ia dekenai ia herevalaia.

(Kara 24:27) To lagani rua idia ore murinai, Porokio Festo ese Feliki ena gabu ia abia. To Feliki ia ura Iuda taudia edia lalonamo ia abia dainai, Paulo be dibura rumana lalonai ia rakatania.

nwtsty stadi nouti be Ka 24:24

Drusila: Ia be Ka 12:1 ese ia herevalaia Heroda Agripa ginigunana ena “natuna kekeni ihatoina.” Ia be lagani 38 C.E. bamona ai ia vara, ena taihuna rua be Agripa iharuana bona Berenike. (Ka 25:13 ena stadi nouti bona Diksenari ai, “Heroda” itaia.) Gavana Feliki be ena adavana iharuana. Ena adavana ginigunana be Suria ena King Azizus ia be Emesa amo. To ena headava ia hadokoa bona lagani 54 C.E. bamona ai Feliki ia adavaia, unai negai ena mauri lagani be 16. Reana Paulo be Feliki ena vairanai ia gini bena “kara maoromaoro, sibona ena ura biagua karana, bona do ia mai hahemaorona ia herevalaia neganai,” Drusila danu be ia noho. (Ka 24:25) Feliki be Festo dekenai ena maduna ia henia neganai, Paulo be dibura lalonai ia rakatania badina ia ura “Iuda taudia edia lalonamo” ia abia. Haida idia gwau Feliki be unai bamona ia karaia badina ia ura ena adavana, Iuda hahinena, ena lalonamo ia abia.​—Ka 24:27.

Baibel Duahiduahi

(Kara 23:1-15)

JANUARY 21-27

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | KARA 25-26

“Paulo ese Kaisara Ia Noia Ena Kota Herevana Ia Kamonai Totona Bena King Heroda Agripa Ia Haroro Henia”

(Kara 25:11) Bona bema momokani lau be kerere ta lau karaia bona unai dainai lau idia hamasea be namo, vadaeni unai lau dadaraia lasi, lau mase be namo. To bema inai taudia ese lau dekenai idia gwauraia samania hereva be anina lasi, tau ta be maoro lasi lau be idia dekenai ia henia totona. Lau ura Kaisara danu ese egu kota herevana do ia kamonai!”

bt 198 par. 6

“Lau Ura Kaisara ese Egu Kota Herevana Ia Kamonai!”

6 Bema Festo ese Iuda taudia edia lalonamo abia totona edia noinoi ia abia dae, vadaeni Paulo idia hamasea diba. Paulo be Roma tauna dainai, unai maoro ia gaukaralaia. Festo ia hamaoroa: “Lau be Kaisara ena hahemaoro sea vairanai lau gini, iniseniai lau idia hahemaoro henia be namo. Iuda taudia dekenai kerere ta lau karaia lasi, bona oi danu be unai oi dibaia noho. . . . Lau ura Kaisara danu ese egu kota herevana do ia kamonai!” Oibe, ta be unai bamona apil ia karaia neganai, ia haidaua diba lasi. Festo ia gwau: “Oi ura Kaisara danu ese emu kota herevana ia kamonai dainai, Kaisara dekenai do oi lao.” (Kara 25:10-12) Paulo be dagi bada siahu taudia dekenai apil ia karaia amo, Keristani taudia dekenai haheitalai namona ia hahedinaraia. Iseda inai taudia ese eda gaukara dekenai “taravatu idia atoa” neganai, ita ese gavamani edia taravatu amo heduru ita tahua, sivarai namona ena maoro ita gwauraia hedinarai totona.​—Sal. 94:20.

(Kara 26:1-3) Agripa be Paulo dekenai ia gwau: “Oi sibona emu sivarai oi gwauraia diba.” Vadaeni Paulo ese ena imana ia abia isi bona ia hereva, ia gwau: 2 “King Agripa e, lau moale badina hari lau be oi vairanai lau gini bona Iuda taudia ese lau idia samania gaudia ibounai lau herevalaia diba, 3 badina oi be Iuda taudia edia kastom ibounai bona idia hepapahuahulaia gaudia danu oi diba namonamo. Unai dainai oi lau noia mani lau oi kamonai henia bona oi hesiku haraga lasi.

bt 198-201 par. 10-16

“Lau Ura Kaisara ese Egu Kota Herevana Ia Kamonai!”

10 Paulo be mai hemataurai ida King Agripa ia tanikiu henia, badina nega ia henia ena maoro ia herevalaia totona, bona ia ese king ia hanamoa badina Iuda taudia edia kastom bona hepapahuahu hamaoromaoroa daladia ia diba namonamo. Bena Paulo ese ena mauri gunana ia herevalaia: “Lau be Farisea tauna bona aiemai tomadiho ena hadibaia hereva aukadia lau badinaia.” (Kara 26:5) Guna Paulo be Farisea tauna neganai, Mesia ena mai ia naria. To Keristani tauna ai ia lao neganai, mai gari lasi ida ia hahedinaraia, Iesu Keriso be unai idaunegai idia naria tauna. Paulo bona ia idia samani taudia be unai idia abia dae, anina be Dirava ese edia sene taudia dekenai ia karaia gwauhamatana do ia hagugurua, to unai hereva dainai ia idia kota henia. Paulo ese unai ia herevalaia goevagoeva dainai, Agripa ia ura ena hereva ia kamonai.

11 Paulo ese guna Keristani taudia ia dagedage henia bada karana ia herevalaia neganai, ia gwau: “Guna lau danu lau laloa, Nasareta tauna Iesu ena ladana hadikaia karadia momo lau karaia be namo. . . . Bona idia [Keriso murinai idia raka taudia] dekenai lau badu dikadika dainai, taoni ma haida dekenai danu lau lao bona lau dagedage henidia.” (Kara 26:9-11) Paulo be ia hereva koikoi lasi. Taunimanima momo idia diba, ia ese Keristani taudia ia dagedage henia. (Gal. 1:13, 23) Reana Agripa ia laloa, ‘Dahaka ese unai tauna ena kara ia haidaua?’

12 Gabeai, Paulo ia gwauraia herevana amo, unai henanadai ena haere ita itaia: “Damaseko dekenai lau lao, badina dubu biagudia amo siahu lau abia bona lau dekenai gaukara idia henia. Vadaeni king e, dina tubua ai dala dekenai diari ta lau itaia, unai diari ese dina ena diari ia hereaia. Ia be guba amo ia hedinarai, bona lau bona egu bamodia ia hadiaria. Bona ai ibounai be tano dekenai ai moru neganai, gado ta lau kamonai, Heberu gado ai lau ia hereva henia, ia gwau, ‘Saulo e, Saulo e, dahaka dainai lau oi dagedage henia noho? Au mai matana oi kikia noho dainai, oi sibona oi hahisia.’ To lau gwau, ‘Lohiabada e, oi be daika?’ Bona Lohiabada ia gwau, ‘Lau be Iesu, oi dagedage henia noho tauna.’”​—Kara 26:12-15.

13 Paulo be unai matahanai ia do itaia lasi neganai, ia be laulau dalanai ‘au mai matana ia kikia noho.’ Kohu huaia animal ese au mai matana ia kikia bona sibona ia haberoa hegeregerena, Paulo be Dirava tura henia karana ia dadaraia. Ia toreisi lou tauna, Iesu Keriso, be Damaseko ena dala ai Paulo dekenai ia hedinarai karana amo, ia ese unai kudou-maoro tauna ia durua, ena lalohadai kererena ia haidaua totona.​—Ioa. 16:1, 2.

14 Momokani, Paulo be ena mauri lalonai gau momo ia haidaua. Agripa ia hereva henia neganai, ia gwau: “Guba amo ia mai matahanai hegeregerena lau kara. Vadaeni Damaseko dekenai lau lao guna bona murinai Ierusalema, bena Iudea ena gabu ibounai bona bese idauidau dekenai lau lao. Idia lau hadibaia, namona be idia helalo-kerehai bona Dirava dekenai idia giroa, bona edia kara amo unai idia hamomokania be namo.” (Kara 26:19, 20) Lagani momo lalonai, Paulo be Iesu Keriso ese matahanai amo ia henia gaukarana ia karaia. Unai ese dahaka namo ia havaraia? Paulo ia harorolaia sivarai namona idia abia dae taudia ese matabodaga bona kara koikoi amo idia helalo-kerehai, bona Dirava dekenai idia giroa. Unai bamona taudia be Basileia ena taunimanima ai idia lao, bona gavamani ena taravatu idia badinaia bona matauraia.

15 To, Iuda taudia ese unai namo idia laloa bada lasi. Paulo ia gwau: “Unai gaudia dainai dubu helaga lalonai Iuda taudia ese lau idia dogoatao bona idia ura lau idia hamasea. To Dirava amo heduru lau abia dainai, unai nega amo ema bona hari, dagi bada bona dagi maragi taudia dekenai sivarai namona lau gwauraia noho.”​—Kara 26:21, 22.

16 Ita be Keristani taudia dainai, namona be ‘nega ibounai do ita noho hegaegae,’ eda abidadama ita gwauraia hedinarai totona. (1 Pet. 3:15) Diadi bona lohia taudia vairanai eda abidadama ita herevalaia neganai, namona be Paulo ese Agripa bona Festo ia hereva henia dalana ita tohotohoa. Mai hemataurai ida siahu taudia dekenai, hereva momokani ese ita bona sivarai namona idia kamonai taudia edia mauri ia haidaua dalana ita herevalaia neganai, reana edia lalona ia haidaua diba.

(Kara 26:28) To Agripa be Paulo dekenai ia gwau: “Nega kwadogi lalonai egu lalona do oi veria Keristani tauna ai lau lao totona.”

bt 202 par. 18

“Lau Ura Kaisara ese Egu Kota Herevana Ia Kamonai!”

18 To Paulo ese gavana ia haere henia, ia gwau: “Lauegu Lohia Festo e, lau kavakava lasi, to hereva momokani lau gwauraia bona lau be mai laloa maoromaoro ida lau hereva noho. Momokani, king be unai gaudia ia diba namonamo dainai, mai gari lasi ida ia lau hereva henia diba. Bona lau diba ia be inai gaudia ibounai ia itaia, . . . King Agripa e, peroveta taudia edia hereva oi abia dae, a? Lau diba oi abia dae.” Agripa ia haere: “Nega kwadogi lalonai egu lalona do oi veria Keristani tauna ai lau lao totona.” (Kara 26:25-28) Herevana king be mai momokani ida unai hereva ia gwauraia eiava lasi, to Paulo ena hereva ese iena lalona ia hamarerea.

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Kara 26:14) Bona ai ibounai be tano dekenai ai moru neganai, gado ta lau kamonai, Heberu gado ai lau ia hereva henia, ia gwau, ‘Saulo e, Saulo e, dahaka dainai lau oi dagedage henia noho? Au mai matana oi kikia noho dainai, oi sibona oi hahisia.’

nwtsty stadi nouti be Ka 26:14

au mai matana (eiava, goad) oi kikia noho: Goad be au mai matana bona idia gaukaralaia animal idia doria totona. (Gu 3:31) Inai hereva “au mai matana oi kikia” be Grik bukadia lalonai oi davaria diba. Unai hereva idia abia dalana be hegeregere, ta be gwau-edeede boromakau ta ia gwadaia ena ura gabuna ia lao totona, to unai boromakau ia kamonai lasi bona au mai matana ia kikia neganai, sibona ia hahisia diba. Unai hegeregerena, Saulo be Keristani tauna ta ai ia do lao lasi neganai, laulau dalanai ena kara be unai bamona. Paulo be Iesu ena murinai idia raka taudia​—Iehova Dirava ena heduru idia abia taudia​—⁠ia dagedage henidia neganai, sibona ia hahisia. (Ka 5:38, 39; 1Ti 1:13, 14 hahegeregerea.) Hadibaia Tauna 12:11 ai, laulau dalanai inai hereva “au ta mai matana” be aonega tauna ese ena sisiba namodia amo kamonai tauna ia durua dala maorona ai ia raka dalana ia herevalaia.

nwt-E diksenari

Goad. Ia be au latana ta mai ena auri matana, biru taudia ese idia gaukaralaia animal idia gwadaia bona idia hakaua totona. Baibel lalonai inai hereva goad o au mai ena matana, be aonega tauna ese sisiba namodia amo kamonai tauna ia durua dalana ida, ia hahegeregerea. “Au mai matana oi kikia” karana be hegeregere, ta be gwau edeede boromakau ta ia gwadaia ena ura gabuna ia lao totona, to unai boromakau ia kamonai lasi bona au mai matana ia kikia neganai, sibona ia hahisia diba.​—Ka 26:14; Gu 3:31.

(Kara 26:27) King Agripa e, peroveta taudia edia hereva oi abia dae, a? Lau diba oi abia dae.”

w03 12/1 12 par. 14

Ma Haida Durua Basileia Ena Sivarai Idia Abia Dae Totona

14 Paulo ia diba Agripa be Iuda ena ladana sibona ia abia. Paulo ese Agripa ena diba Iuda tomadihona dekenai ia gaukaralaia ena lalona ia veria totona, ia gwau ena haroro gaukara ai ‘idau hereva ia gwauraia lasi, ia be peroveta taudia bona Mose, guna idia ese idia hereva gaudia sibona ia gwauraia,’ unai be Mesia ena mase bona toreisi lou herevadia. (Kara 26:22, 23) Paulo ese Agripa ia nanadaia: “King Agripa e, peroveta taudia edia hereva oi abia dae, a?” Agripa ese unai ia lalohekwarahilaia. Bema ia gwau peroveta taudia ia dadaraia, ena ladana namona Iuda tomadihona abidadama henia tauna bamona do ia hadikaia. To bema Paulo ena hereva ia abia dae, taunimanima vairanai do ia hahedinaraia ia be Paulo ida ia lalotamona bona ia gari dika taunimanima ese ia be Keristani tauna idia gwauraia. Paulo be mai ena aonega ida sibona ena henanadai ia haerelaia, ia gwau: “Lau diba vadaeni oi abia dae.” Edena dala ai Agripa ena kudouna ese ia doria ia haere totona? Ia haere: “Inai nega kwadogi lalonai Keristani tauna oi halaoa lau, a?” (Kara 26:27, 28) Ena be Agripa be Keristani tauna ai ia lao lasi, to Paulo ena hereva ese ena kudouna ia veria.​—Heberu 4:12.

Baibel Duahiduahi

(Kara 25:1-12)

JANUARY 28–FEBRUARY 3

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | KARA 27-28

“Paulo be Roma Dekenai Ia Lao”

(Kara 27:23, 24) Dirava be egu biaguna bona lau be ena hesiai gaukara helagana lau karaia. Hanuaboi ai ena aneru ta be lau badinai ia gini, 24 ia gwau, ‘Paulo e, oi gari lasi, oi be Kaisara vairanai do oi gini. Bona Dirava ese oi ida bouti ai idia noho taudia ibounai do ia hamauria.’

bt 208 par. 15

“Umui ta Ena Mauri Do Ia Boio Lasi”

15 Paulo be bouti ai idia noho taudia momo dekenai ‘Dirava ese ia gwauraia gwauhamata’ ia harorolaia. (Kara 26:6; Kol. 1:5) To, toana be bouti do ia dika dainai, Paulo ese bouti ai idia noho taudia ia hamaoroa, idia be unai dika amo do idia roho mauri. Ia gwau: “Hanuaboi ai . . . aneru ta be lau badinai ia gini, ia gwau, ‘Paulo e, oi gari lasi, oi be Kaisara vairanai do oi gini. Bona Dirava ese oi ida bouti ai idia noho taudia ibounai do ia hamauria.’” Paulo ese idia ia hagoadaia: “Unai dainai tatau e, umui moale, lau be Dirava lau abidadama henia, bona lau dekenai ia gwauraia hegeregerena do ia vara momokani. To ita be motumotu ta ena kone dekenai do ita hure daekau.”​—Kara 27:23-26.

(Kara 28:1, 2) Bona ai be kone dekenai ai ginidae murinai, ai davaria unai motumotu ena ladana be Melita. 2 Bona idau gado herevalaia taudia be ai dekenai hebogahisi bada idia hahedinaraia. Idia ese lahi idia karaia bona ai ibounai idia durua, badina medu ia diho bona gabu ia keru.

bt 209 par. 18

“Umui ta Ena Mauri Do Ia Boio Lasi”

18 Unai dika amo idia roho mauri taudia be Melita motumotuna ai idia ginidae, ia be Sicily ena saut kahanai. (Maua ladana, “Melita​—Ia be Edeseniai?” itaia.) Unai motumotu taudia be gado ma ta idia herevalaia, to Paulo bona unai bouti taudia dekenai “hebogahisi bada idia hahedinaraia.” (Kara 28:2) Idia paripari bona heudeheude dainai, unai motumotu taudia ese idia totona lahi idia karaia. Ena be medu bona keru be bada, to lahi amo edia tauanina idia hasiahua. Bona hoa karana ta ia vara danu.

bt 210 par. 21

“Umui ta Ena Mauri Do Ia Boio Lasi”

21 Unai motumotu ai, mai ena taga bona tano momo ia biagua tauna ta, Pobelio, ia noho. Ia be reana Melita ai ia noho Roma ena ofesa ta. Luka ia gwau unai tau be ‘motumotu ena dagi bada tauna’ bona unai siri ai ia gaukaralaia dagi ladana be Melita ai idia davaria toretore rua ai idia noho ladana hegeregerena. Ia ese Paulo bona ena bamodia ia abia dae bona ia ida dina toi idia noho. To, Pobelio ena tamana ia gorere. Luka ese unai gorere ia herevalaia namonamo lou. Ia gwau, unai tau be “ia fiva bona ia rara kukuri,” oibe Luka ese unai gorere be medikol dalanai ia herevalaia maoromaoro. Paulo ia guriguri bona ena imana be unai tau latanai ia atoa, bona ia namo. Unai motumotu taudia be unai kara dainai idia hoa bada, bona gorere taudia ma haida idia mailaia Paulo ese ia hanamoa totona, bona Paulo bona ena bamodia durua totona harihari gaudia idia mailaia danu.​—Kara 28:7-10.

(Kara 28:16, 17) Dokonai, ai be Roma dekenai ai ginidae neganai, Paulo dekenai gwaumaoro idia henia, ia be sibona do ia noho bona tuari tauna ta ese ia do ia gimaia. 17 To dina toi murinai, Paulo ese Iuda taudia edia dagi bada taudia ia boiridia. Idia hebou neganai, idia dekenai ia gwau: “Tadikaka e, ena be iseda bese bona iseda sene taudia edia kastom lau hadikaia lasi, to lau be Ierusalema amo Roma taudia edia imana dekenai idia atoa, dibura tauna ta bamona.

bt 213 par. 10

“Basileia Ia Gwauraia Guguru”

10 Paulo ida idia lao hebou taudia be Roma ai idia ginidae neganai, ami ofesa ese ‘Paulo dekenai gwaumaoro ia henia, ia be sibona do ia noho bona tuari tauna ta ese do ia gimaia.’ (Kara 28:16) Ruma ta ai dibura tauna bamona ia noho tauna ia heau boio lasi totona, ia be gadi tauna ta ida idia seinia hebou. Ena be Paulo dekenai unai bamona idia karaia, to unai ese ena haroro gaukara ia koua lasi. Paulo be dina toi ena laolao amo ia laga-ani murinai, Roma ai idia noho Iuda tau badadia ia boiria, unai amo idia vairanai sibona ia gwauraia hedinarai bona ia haroro henidia.

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Kara 27:9) Nega bada ia ore bona davara ia dika, vadaeni ai heau diba lasi, bona anivaga dinana ia ore, unai dainai Paulo be hereva namona ta ia gwauraia,

nwtsty stadi nouti be Ka 27:9

anivaga dinana: Eiava, “anivaga.” Greek gado ai, “anivaga” be Mose ena Taravatu ai lagani ta ta do idia karaia anivaga karana ia herevalaia, idia gwauraia Yom Kippur (Heberu gado ai, yohm hak·kip·pu·rimʹ, anina be “[kara dika] koua dinana”). (Le 16:29-31; 23:26-32; Nu 29:7; Diksenari ai, “Anivaga Dinana” itaia.) Inai hereva “emui kara dika dainai umui lalohisihisi,” be Anivaga Dinana ida idia hakapua, anina be dala idauidau ai ta be sibona ena ura ia dadaraia, hegeregere do ia aniani lasi. (Le 16:29, NWT ena futnout.) Kara 27:9 ai, inai hereva “anivaga” idia gaukaralaia karana ese ia hahedinaraia, Anivaga Dinana ai, ta be sibona ena ura ia dadaraia kara badana be, do ia aniani lasi. Anivaga Dinana be September eiava October ai idia karaia.

(Kara 28:11) Hua toi murinai, ai be bouti ta dekenai ai guia, ia dekenai Dio ena hekapa memero rua edia laulau ia noho. Unai bouti be Alesandria amo bona keru neganai unai motumotu dekenai ia noho.

nwtsty stadi nouti be Ka 28:11

Dio ena hekapa memero rua: Greek bona Roma edia gori bukadia amo, “Dio ena hekapa memero rua” (Grik ai, Di·oʹskou·roi) be Castor bona Pollux, unai hekapa memero rua be Dio diravana (Jupiter) bona Sparta ena Queen Leda edia natudia. Momo idia laloa unai dirava rua be bouti ai idia gaukara taudia idia naria bona hamauria diba. Unai bouti ai idia noho laulau edia sivarai be hamomokanina gauna ma ta, badina unai sivarai be ia itaia tauna ta ese ia torea.

Baibel Duahiduahi

(Kara 27:1-12)

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2026)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia