Izaijo
2 Amoco sūnaus Izaijo regėjimas apie Judą ir Jeruzalę.+
2 Paskutinėmis dienomis*
Jehovos Namų kalnas
tvirtai stovės iškilęs virš kalnų,+
bus už kalvas aukštesnis.
Link jo plūs visos tautos,+
3 eis žmonės iš daugybės tautų ir sakys:
„Eime, kopkime į Jehovos kalną,
į Jokūbo Dievo Namus.+
Jis mokys mus savo kelių,
jo takais mes vaikščiosime.“+
4 Jis išspręs tautų nesutarimus,
daugelį tautų sutaikins.
Jie perkals savo kalavijus į noragus
ir ietis – į geneklius.+
Tauta nebekels kalavijo prieš tautą,
nebesimokys kariauti.+
5 Ateikite, Jokūbo namai,
ir vaikščiokime Jehovos šviesoje.+
6 Savo tautą, Jokūbo namus, tu palikai,+
nes tai, kas Rytuose, jiems tapo sãva.
Jie užsiima kerais+ kaip filistinai,
gausybė svetimšalių palikuonių tarp jų gyvena.
7 Sidabro, aukso pertekusi jų šalis,
turtų ten – nesuskaičiuojama daugybė.
Jų kraštas pilnas žirgų
ir kovos vežimų tenai be skaičiaus.+
8 Jų kraštas pilnas niekingų dievų.+
Žmonės lenkiasi savo rankų darbams –
daiktams, jų pirštų padarytiems.
9 Taip, jie lankstosi ir žeminasi, –
tokiems atleisti tu negali.
10 Lįskite tarp uolų ir slėpkitės dulkėse
nuo Jehovos, nuo baimę keliančio,
nuo jo didingosios šlovės.+
11 Išdidus žmogus akis turės nudelbti,
žmonių puikybė bus palaužta.
Tik Jehova tą dieną bus išaukštintas.
12 Juk tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, diena.+
Ji užklups išpuikėlius ir pasipūtėlius,
užklups kiekvieną – ir prakilnųjį, ir paprastuolį,+
13 užklups didžius, iškilius Libano kedrus,
visus Bašano ąžuolus,
14 visus didingus kalnus
ir kalvas aukštąsias,
15 kiekvieną iškilų bokštą ir įtvirtintą sieną,
16 visus Taršišo laivus+
ir ištaigingus laivus.
17 Žmogaus išdidumas bus pažemintas,
žmonių puikybė bus palaužta.
Jehova vienintelis tą dieną bus išaukštintas.
18 Niekingieji dievai nieku pavirs.+
19 Žmonės sulįs į uolų plyšius,
žemės urvuose jie slėpsis+
nuo Jehovos, nuo baimę keliančio,
nuo jo didingosios šlovės,+
kai jis pakils drebinti žemės.
20 Sidabro ir aukso dievukus,
kurių prisidarė ir kuriems lenkėsi,
žmonės tądien mes kirstukams ir šikšnosparniams,+
21 o patys lįs į uolų urvus,
slėpsis uolų plyšiuose
nuo Jehovos, nuo baimę keliančio,
nuo jo didingosios šlovės,
kai jis pakils drebinti žemės.
22 Tad liaukitės pasitikėję žmogumi,
juk jis – tik kvėptelėjimas*.
Argi kliautis juo verta?