Izaijo
9 Bet toji tamsa nebus tokia kaip anuomet, kaip ankstesniais laikais, kai Zabulono ir Naftalio žemė buvo paniekinta, kai kentė vargą.+ Vėliau jis* išaukštins ją – išaukštins kelią link jūros, einantį per Jordano žemę, kitataučių apgyventą Galilėją.
2 Žmonės, kurie vaikščiojo tamsoje,
išvydo didžią šviesą,
gyvenantiems juodų šešėlių šalyje
šviesybė suspindo.+
3 Tautą tu padarei gausingą,
suteikei jai daug džiaugsmo.
Tavo akivaizdoje jie džiūgauja,
tarsi džiūgautų per pjūtį,
tarsi linksmi dalytųsi grobį.
4 Tu juk sutrupinai jų nešamą jungą,
pečius spaudžiančią kartį, prievaizdo lazdą,
kaip ir tądien, kai nugalėjai Midjaną.+
5 Kario apavas, trypiantis žemę,
ir drabužis, permerktas krauju,
bus atiduoti ugniai.
6 Kūdikis mums gimė,+
sūnus mums buvo duotas.
7 Jo valdžia vis labiau įsigalės
ir taikai nebus galo.+
Kareivijų Viešpats Jehova su užsidegimu tai įvykdys.
8 Jehova siuntė žodį Jokūbui,
jis buvo skirtas Izraeliui.+
9 Jį sužinos visa tauta –
Efraimas ir Samarijos gyventojai, –
visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi sako:
10 „Plytos išgriuvo,
bet mes iš tašytų akmenų statysime.+
Fikusai* išguldyti,
bet vietoj jų prisikirsime kedrų.“
11 Jehova sukels prieš Efraimą Recino priešininkus,
pakurstys jo priešus veikti –
12 Sirija rytuose, Filistija vakaruose*+
plačiai išsižiojusios ris Izraelį.+
Jo pyktis nėra atlėgęs,
jo ranka tebėra pakelta,+
13 nes tauta negrįžta pas tą, kuris ją baudžia,
Jehovos, kareivijų Viešpaties, ji neieško.+
15 Seniūnas ir šlovingasis – tai galva,
pranašas, mokantis melo, – uodega.+
16 Vadovai savąją tautą klaidina,
pakrikę tie, kuriuos jie veda.
17 Jehova nesidžiaugs jaunais jų vyrais,
jų našlaičių ir našlių nesigailės,
nes visi jie – atsimetėliai ir piktadariai,+
kiekvienas kalba kvailystes.
Jo pyktis nėra atlėgęs,
jo ranka tebėra pakelta,+
18 nes nedorybė dega lyg ugnis,
dygiakrūmius ir piktžoles ryja,
padega miško tankynę,
dūmų kamuoliais paverčia.
19 Nuo Jehovos, kareivijų Viešpaties, rūstybės
kraštas įsiliepsnojo –
žmonės atiduoti ugniai,
savo brolio nė vienas nesigaili.
20 Vienas pjaus dešinėje,
bet vis tiek liks alkanas,
kitas valgys kairėje,
bet nepasisotins.
Jie valgys savo paties ranką:
21 Manasas – Efraimą,
Efraimas – Manasą.
Abu jie eis prieš Judą.+
Jo pyktis nėra atlėgęs,
jo ranka tebėra pakelta.+